Apie fasadų tvarkymo politikos Lietuvoje (ne)buvimą

Zigmas VITKUS 2014-02-15 06:00
Zigmas VITKUS
2014-02-15 06:00
Dau­ge­liu at­ve­ju dėl gy­ve­na­mų­jų fa­sa­dų ap­lei­di­mo ga­lė­tu­me kal­tin­ti gy­ven­to­jų ne­tur­tą. Vis­gi tai ne vie­nin­te­lė prie­žas­tis, ko­dėl taip pra­stai at­ro­do mū­sų in­di­vi­dua­lių na­mų fa­sa­dai. Daž­nu at­ve­ju tai le­mia fa­sa­dų prie­žiū­ros po­li­ti­kos ne­bu­vi­mas. 

Jei kal­bė­tu­me apie Lie­tu­vos gy­ve­na­mų­jų sta­ti­nių fa­sa­dų būk­lę, var­gu ar ga­lė­tu­me įver­tin­ti ją po­zi­ty­viai. Bent jau žvel­giant į dau­gu­mą pa­sta­tų, įskai­tant ir tuos, ku­rie sto­vi teo­riš­kai griež­čiau sau­go­muo­se se­na­mies­čiuo­se ar pres­ti­ži­niais va­di­na­muo­se nau­ja­mies­čių ra­jo­nuo­se. Ap­leis­ti, ap­šiu­rę, ne­pri­žiū­ri­mi, jie sle­gia ir niū­riai pri­me­na, jog sto­vi pa­čio­je ry­čiau­sio­je Ry­tų Eu­ro­po­je.

Dau­ge­liu at­ve­ju dėl fa­sa­dų ap­lei­di­mo ga­lė­tu­me kal­tin­ti gy­ven­to­jų ne­tur­tą. Kai ka­da net skur­dą, kai net kal­bė­ti apie fa­sa­do gra­ži­ni­mą ne­de­ra. Vis­gi tai vei­kiau­siai ne vie­nin­te­lė prie­žas­tis, ko­dėl taip pra­stai at­ro­do mū­sų mies­tai, mies­te­liai, kai­mai ir juo­se sto­vin­tys in­di­vi­dua­lūs na­mai, dau­gia­bu­čiai ir tro­bos. Daž­nu at­ve­ju jų pra­stu­mo prie­žas­tis – fa­sa­dų prie­žiū­ros po­li­ti­kos ne­bu­vi­mas, dėl ku­rio pa­sta­tų fa­sa­dai tvar­ko­mi (o tvar­ko­mi jie vis la­biau, – tai ma­ty­ti pli­ka aki­mi) kaip pa­kliū­va.

Kiek­vie­nas gra­ži­na kaip panorėjęs

Kiek­vie­nas pi­lie­tis Lie­tu­vo­je sa­vo būs­tą gra­ži­na kaip pa­no­rė­jęs, iš­sky­rus gal­būt tuos at­ve­jus, kai gy­ve­na­ma itin sau­go­muo­se pa­sta­tuo­se. Na­mas „ap­siū­tas“ žals­vos spal­vos plas­ti­ki­nė­mis len­te­lė­mis ir gel­to­nu sto­gu, ne­tin­kuo­tų si­li­ka­ti­nių ply­tų na­mas rau­do­nu „čer­pi­niu“ sto­gu, ap­va­liais „rąs­te­liais“ ap­kal­tas na­mas, ku­rio sto­gas už­deng­tas bi­tu­mu, o ša­lia as­bes­tu deng­tas na­me­lis, ku­rio sie­nos pa­deng­tos ru­be­roi­du, – gre­ta vie­nas ki­to mū­sų mies­tuo­se ir mies­te­liuo­se sto­vi ne­su­de­ri­na­mos iš­vaiz­dos pa­sta­tai, pa­vers­da­mi mies­to­vaiz­džius miš­rai­ne, ku­rios ing­re­dien­tai ne­de­ra tar­pu­sa­vy­je.

O ką, pa­sa­ky­si­te, kas kaip iš­ma­no, tas taip ir da­ro. Juk ne so­viet­me­tis, kai val­džia re­gu­lia­vo tvo­rų spal­vas, lan­gų dy­džius ir na­mų aukš­čius. Ir aps­kri­tai, kam kib­ti? Rei­kė­tų džiaug­tis, kad žmo­nės iš­vis tvar­ko­si.

Su abiem tei­gi­niais bū­tų ga­li­ma su­tik­ti. Kaip ir su vi­sais ki­tais, ku­riais nei sau, nei ki­tiems ne­ke­lia­mi aukš­tes­ni rei­ka­la­vi­mai, siū­lant pa­si­ten­kin­ti „ma­žu“. Ta­čiau ar tai ke­lias, ku­rio iš tie­sų no­ri­me? Ar mums ti­krai ne­svar­bu, kaip at­ro­do mū­sų būs­tai ir jų vi­su­ma?

Žmo­nių es­te­ti­nis sko­nis ga­li skir­tis ir dėl jo iš­ties ne­ver­ta gin­čy­tis. Vie­nam gra­žu rau­do­na, ki­tam ža­lia. Vie­nas aukš­ti­na smė­lio spal­vą, ki­tas jau­kiau­siai jau­čia­si ro­ži­nės ap­sup­ty. Vie­nam pa­tin­ka „bal­ta­ru­siš­ko“ ar „len­kiš­ko“ sti­liaus mū­ro tvo­ra „su par­ai­ty­mais“, ki­tas ren­ka­si pa­pras­čiau­sių sta­ti­nių tvo­rą. Vie­nam pa­tin­ka lan­gai su pa­da­li­ni­mais, ki­tam už­ten­ka, kad pro tar­pus ne­švilp­tų vė­jas.

Pa­sta­to fa­sa­das pri­klau­so visuomenei

Bū­tent to­dėl, kad mes vi­si to­kie skir­tin­gi ir lin­kę vis­ką ma­ty­ti ir da­ry­ti sa­vaip, eg­zis­tuo­ja tai­syk­lės, sergs­tin­čios, kad įvai­rios gy­ve­ni­mo sri­tys ne­virs­tų „lau­ki­niais va­ka­rais (ar ry­tais)“. Kar­tą pa­klau­siau bi­čiu­lio, dir­ban­čio Vo­kie­ti­jo­je ar­chi­tek­tu, ko­kia fa­sa­dų prie­žiū­ros po­li­ti­ka „pas juos“. Su­lau­kiau to­kio at­sa­ky­mo:

„Tai­syk­lės čia griež­tos. Nu­sta­ty­ta leis­ti­na fa­sa­dų ko­lo­ris­ti­ka, me­džia­gos, sto­gų ti­pai ir jų nuo­ly­džiai. Vi­si kei­kia­si, spjau­do­si, bet vis tiek da­ro kaip rei­kia. Dėl to čia nė­ra na­mų oran­ži­nė­mis ar vio­le­ti­nė­mis sie­no­mis. Ta­čiau be­ne svar­biau­sia, vi­sur pa­si­ti­ki­ma spe­cia­lis­tais, į jų nuo­mo­nę įsik­lau­so­ma. Nė­ra taip kaip Lie­tu­vo­je, esą aš pats vis­ką ge­riau­siai iš­ma­nau: ir spal­vas, ir me­džia­gas, ir tvo­ros ti­pą.“

Tū­lam ga­li kil­ti klau­si­mas, ko­dėl aps­kir­tai eg­zis­tuo­ja re­gu­lia­vi­mo tai­syk­lės kal­bant apie fa­sa­dus, gal ti­krai ga­li­ma ap­siei­ti be jų, at­si­ras dau­giau įvai­ro­vės ir tiek. Kaip ir in­ter­je­ruo­se. Juk nie­kas mū­sų ne­spau­džia rink­tis vie­ną ar ki­tą spal­vą, ku­ria da­žy­si­me sa­vo mie­ga­mą­jį. Ta­čiau čia ir sly­pi pa­grin­di­nis skir­tu­mas. Vėl su­teik­siu žo­dį bi­čiu­liui:

„Sta­ti­nys yra ypa­tin­gas ob­jek­tas. Jo iš­orė, sa­ky­čiau, pri­klau­so vi­suo­me­nei, o ne sta­ty­to­jui ar sa­vi­nin­kui. Sta­ti­nys sa­vo for­ma ir spal­vo­mis tu­ri įsi­lie­ti į esa­mą ur­ba­nis­ti­ni au­di­nį. Ži­no­ma, ga­li­mas ir kon­tras­to pri­nci­pas, ta­čiau jis ri­zi­kin­gas ir ne vi­sur tin­ka. Juk žmo­gus vi­sur no­ri įžvelg­ti tvar­ką, o tvar­ka – tai ir ge­ros pro­por­ci­jos, ku­rias nu­sa­ko ka­no­nai ir spal­vų der­mė.“

Rei­kia vie­šų dis­ku­si­jų

Ge­ros pro­por­ci­jos, ka­no­nai ir spal­vų der­mė to­kie pa­tys Lie­tu­vo­je ir Vo­kie­ti­jo­je. Kaip ir pri­nci­pas, jog fa­sa­das tam ti­kra pra­sme pri­klau­so vi­suo­me­nei, ku­ri ren­ka sa­vo at­sto­vus į val­džią, o pa­sta­rie­ji tam ti­krus spe­cia­lių ži­nių rei­ka­lau­jan­čius už­da­vi­nius pa­ti­ki eks­per­tams.

Bū­tų ne­pro­tin­ga truk­dy­ti kai­my­ną pa­sa­ko­jant jam apie ge­ras pro­por­ci­jas, me­džia­gas ir spal­vų der­mę, ta­čiau bū­tų vi­sai nor­ma­lu ir svei­kin­ti­na, jei tai im­tų da­ry­ti vals­ty­bė. Nu­sta­ty­da­ma tam ti­krus ka­no­nus, ku­rių tu­rė­tų lai­ky­tis vi­si. Klau­si­mas, ko­kie tie ka­no­nai. Tai bū­tų už­da­vi­nys ar­chi­tek­tams, ur­ba­nis­tams ir is­to­ri­kams, ku­rie iš­ma­no Lie­tu­vos ar­chi­tek­tū­ros tra­di­ci­ją.

Ži­nia, mū­sų vals­ty­bė te­bė­ra silp­na ir var­giai iš­drįs­tų pri­nci­pin­gai spaus­ti sa­vo pi­lie­čius lai­ky­tis to­kių „smulk­me­nų“, bet šian­dien iš­ties rei­kė­tų dis­ku­si­jų tin­ka­mos fa­sa­dų prie­žiū­ros te­ma, dis­ku­si­jų, ku­rios bū­tų gir­di­mos vie­šu­mo­je, o ne vien ar­chi­tek­tų ce­chuo­se ir spe­cia­li­zuo­tuo­se in­ter­ne­to fo­ru­muo­se.

Žmo­nių es­te­ti­nis sko­nis ga­li skir­tis ir dėl jo iš tie­sų ne­ver­ta gin­čy­tis. Vie­nam pa­tin­ka rau­do­na, ki­tam ža­lia, o tre­čias die­vi­na ro­ži­nę. Bū­tent dėl to, kad mes to­kie skir­tin­gi ir lin­kę vis­ką da­ry­ti sa­vaip, eg­zis­tuo­ja tai­syk­lės. Ypač kai kal­ba­ma apie tur­tą, ku­ris pri­klau­so mums vi­siems.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos va­do­vo Jo­no Mi­liaus at­lei­di­mo klau­si­mas iš­brauk­tas iš pir­ma­die­nio Vyriausybės po­sė­džio dar­bot­var­kės.
Baž­ny­ti­nio pa­vel­do mu­zie­jus (BPM) aiš­ki­na­si ga­li­my­bes į mū­sų ša­lį at­vež­ti eks­po­nuo­ti ypa­tin­gą re­lik­vi­ją – Lie­tu­vos glo­bė­jo šv. Ka­zi­mie­ro re­lik­vi­jo­rių, sau­go­mą Flo­ren­ci­jo­je, šv. Lau­ry­no [...]
JAV Res­pub­li­ko­nų par­ti­jos kan­di­da­tas į pre­zi­den­tus Do­nal­das Trum­pas sek­ma­die­nį per su­si­ti­ki­mą su Iz­rae­lio prem­je­ru Ben­ja­mi­nu Ne­ta­nya­hu pa­ža­dė­jo pri­pa­žin­ti Je­ru­za­lę „nedaloma“ žy­dų vals­ty­bės [...]
Jor­da­ni­jos sos­ti­nė­je sek­ma­die­nį nu­šau­tas įžy­mus ra­šy­to­jas Na­he­das Hat­ta­ras; iš­puo­lis įvy­ko Ama­ne prie teis­mo, ku­ria­me jam ke­tin­ta par­eikš­ti kal­ti­ni­mus is­la­mo įžei­di­mu, padarytu da­li­jan­tis ka­ri­ka­tū­ra [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
1943 me­tų rug­sė­jo 23 die­ną na­ciai ir jų tal­ki­nin­kai ga­lu­ti­nai lik­vi­da­vo Vil­niaus ge­tą. Prieš 22 me­tus ši da­ta ofi­cia­liai įtei­sin­ta kaip Lie­tu­vos žy­dų ge­no­ci­do au­kų at­mi­ni­mo die­na. Šį kar­tą [...]
Liu­ci­jos Jū­ra­tės Kry­že­vi­čie­nės „Kū­ry­bi­nės trans­for­ma­ci­jos“ – teks­ti­lė, ak­va­re­lė, mo­no­ti­pi­jos, pro­jek­tai, tri­ma­čiai erd­vi­niai ob­jek­tai vie­no­je par­odo­je. Pa­sak pačios au­to­rės, trans­for­ma­ci­jos [...]
Vie­na di­džiau­sių ša­lies kul­tū­ros bend­ruo­me­nių Lie­tu­vos kul­tū­ros cen­trų aso­cia­ci­ja kvie­čia siū­ly­ti pre­ten­den­tus pres­ti­ži­niam ap­do­va­no­ji­mui „Auksinis fe­nik­sas“ gau­ti.
Ke­tu­ris mė­ne­sius po Lie­tu­vos re­gio­nus ke­lia­vęs „Ki­no pa­va­sa­rio“ edu­ka­ci­nis pro­jek­tas „Ki­no ka­ra­va­nas“ bai­gi­nė­ja šių me­tų marš­ru­tą. Li­ko du mies­tai, trys sean­sai. Rug­sė­jo 28 die­ną Tel­šiuo­se [...]
Rug­sė­jo 26 die­ną Vil­niaus uni­ver­si­te­to Fi­zi­kos fa­kul­te­te vie­šės pro­fe­so­rius iš Vo­kie­ti­jos Uwe Eich­hof­fas. Sve­čias skai­tys pa­skai­tą „The Al­most Un­li­mi­ted Pos­si­bi­li­ties of NMR in Me­di­ci­ne“. 
„Twit­ter“ ar­ti­miau­siu me­tu ga­li su­lauk­ti for­ma­lių pa­siū­ly­mų dėl ak­ci­jų pir­ki­mo, pra­ne­šė CNBC. Tarp pre­ten­den­tų – „Goog­le“ ir „Sa­les­for­ce.com“. Pa­skel­bus šią ži­nią, „Twit­ter“ [...]
Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja at­si­sa­kė anks­čiau dek­la­ruo­tų pla­nų nai­kin­ti mo­bi­liai­siais te­le­fo­nais tei­kia­mo tarp­tink­li­nio ry­šio (roa­ming, – angl.) mokesčius ke­liau­jan­tiems eu­ro­pie­čiams.
Vyks­tant nuo Kau­no au­tos­tra­da Že­mai­ti­jos link,  už Cin­kiš­kio san­kry­žos, kiek dau­giau kaip ki­lo­me­tras, prie miš­ko yra ro­dyk­lė „Ša­ra­vų ąžuo­las. „Pa­va­žia­vus keletą ki­lo­me­trų nuo­ro­dos [...]
Rug­sė­jo 28-ąją tu­rė­tų pa­aiš­kė­ti, ar at­si­ras mai­ti­ni­mo įmo­nė, ga­lin­ti ir no­rin­ti šie­met rū­pin­tis Kau­no „Ži­bu­rio“ mo­kyk­los auk­lė­ti­nių mai­ti­ni­mu. Kol mies­to val­di­nin­kai suka gal­vas, kaip [...]
Sek­ma­die­nį Elek­trė­nuo­se Lie­tu­vos le­do ri­tu­lio čem­pio­nai Elek­trė­nų „E­ner­gi­jos“ le­do ri­tu­li­nin­kai sto­jo į ko­vą Bal­ta­ru­si­jos aukš­čiau­sio­sios ly­gos rung­ty­nė­se su sve­čiais iš Bres­to. Elek­trė­nie­čiai [...]
Dvi­ra­ti­nin­kas Ai­dis Kruo­pis („Ve­ran­da's Wil­lems“) sek­ma­die­nį Bel­gi­jo­je lai­mė­jo 13-ąsias lenk­ty­nes „Gooik­se Pijl“ (1.2 ka­te­go­ri­ja). Už per­ga­lę 29-erių me­tų lie­tu­viui atiteko 40 pa­sau­lio [...]
Dr. Mal­go­ža­ta Ste­fa­no­vič, len­kai­tė iš Vil­niaus, Kro­ku­vo­je bai­gu­si po­li­to­lo­gi­jos ir so­cio­lo­gi­jos stu­di­jas, da­bar Kro­ku­vos Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­te va­do­vau­ja Lie­tu­vos studijų cen­trui. „Ste­bė­da­ma [...]
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Gy­ve­ni­mas iš­ban­do mū­sų dva­si­nę stip­ry­bę, kai ma­žiau­siai to ti­ki­mės. Ti­krą dva­si­nę stip­ry­bę at­sklei­džia tai, ką da­ro­me, ko ne­da­ro­me ir ko nie­ka­da ne­da­ry­tu­me. Kuo di­des­nis iš­šū­kis, tuo su­nkiau [...]
Šiuo­lai­ki­nia­me pa­sau­ly­je na­cio­na­li­nės bib­lio­te­kos tu­ri per­mąs­ty­ti sa­vo vaid­me­nį ir tap­ti vals­ty­bės so­cia­li­nio, tech­no­lo­gi­nio pro­ce­so da­li­mi. Tai lem­ta ir Na­cio­na­li­nei Martyno Maž­vy­do bib­lio­te­kai, [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Sek­ma­die­nį Lie­tu­vo­je mi­ni­ma Ke­liau­jan­čių­jų ir vai­ruo­to­jų die­na.
Vie­šie­ji pir­ki­mai vi­sa­da ke­lia ne­ma­žai ais­trų – vie­niems ne­įtin­ka kon­kur­so są­ly­gos, ki­ti ne­su­si­tai­ko su pra­lai­mė­ji­mu ir pro­ce­dū­ras stab­do teis­muo­se. „Kur di­de­li pi­ni­gai, ten ir in­tri­gos“, [...]
Dar ne­sup­la­nuo­ti sa­vait­ga­liai ir dau­gu­mo­je Eu­ro­pos mies­tų ru­de­nį vis dar vy­rau­jan­tys ma­lo­nūs orai per­ša tik vie­ną min­tį – ne­dve­jo­da­mi ga­li­me leis­tis į ke­lių dienų nuo­ty­kius sve­tur.
Ryž­tis pi­lig­ri­mys­tei pa­ska­ti­no ūmai užp­lū­dęs il­ge­sys ke­liau­ti su kup­ri­ne ant pe­čių. Svar­biau­sia, at­ro­dė, ei­ti. Ir net ne­la­bai svar­bu bu­vo, kur tas ke­lias ves­tų.
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
„Ma­no sū­nus šau­nus ir pro­tin­gas vai­kas, ta­čiau mo­kyk­lo­je jam ne­si­se­ka ir jis gau­na blo­gus pa­žy­mius“, – šiuos žo­džius ne­re­tai ga­li­ma iš­girs­ti iš nu­si­vy­lu­sių tė­ve­lių. 
Vi­si ži­no, kad ta­ba­ko ga­mi­niai ken­kia svei­ka­tai, ir net nau­jo­sios e-ci­ga­re­tės ga­li tu­rė­ti kenks­min­gų tok­si­nų. Ta­čiau Tek­sa­so A&M uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kų ty­ri­mas at­sklei­dė, kad pats ni­ko­ti­nas [...]
Vie­nas por­tu­ga­las 43 me­tus be rei­ka­lo pra­lei­do sė­dė­da­mas in­va­li­do ve­ži­mė­ly­je dėl klai­din­gos me­di­kų diag­no­zės. Į penk­tą de­šim­tį įko­pu­siam vy­riš­kiui te­ko iš naujo mo­kin­tis vaikš­čio­ti.
Kai ku­rie žmo­nės už­mo­kė­tų ge­rus pi­ni­gus už bet ką, kas su­si­ję su ve­lio­niu ra­šy­to­ju Tru­ma­nu Ca­po­te, net ir jo pe­le­nus.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip manote, kokie dabar yra Lenkijos ir Lietuvos santykiai?
Geri, bet reikėtų gerinti
Geri, gerinti nereikia
Atšalę visapusiškai
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami