TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Apie fasadų tvarkymo politikos Lietuvoje (ne)buvimą

2014 02 15 6:00

Daugeliu atveju dėl gyvenamųjų fasadų apleidimo galėtume kaltinti gyventojų neturtą. Visgi tai ne vienintelė priežastis, kodėl taip prastai atrodo mūsų individualių namų fasadai. Dažnu atveju tai lemia fasadų priežiūros politikos nebuvimas. 

Jei kalbėtume apie Lietuvos gyvenamųjų statinių fasadų būklę, vargu ar galėtume įvertinti ją pozityviai. Bent jau žvelgiant į daugumą pastatų, įskaitant ir tuos, kurie stovi teoriškai griežčiau saugomuose senamiesčiuose ar prestižiniais vadinamuose naujamiesčių rajonuose. Apleisti, apšiurę, neprižiūrimi, jie slegia ir niūriai primena, jog stovi pačioje ryčiausioje Rytų Europoje.

Daugeliu atveju dėl fasadų apleidimo galėtume kaltinti gyventojų neturtą. Kai kada net skurdą, kai net kalbėti apie fasado gražinimą nedera. Visgi tai veikiausiai ne vienintelė priežastis, kodėl taip prastai atrodo mūsų miestai, miesteliai, kaimai ir juose stovintys individualūs namai, daugiabučiai ir trobos. Dažnu atveju jų prastumo priežastis – fasadų priežiūros politikos nebuvimas, dėl kurio pastatų fasadai tvarkomi (o tvarkomi jie vis labiau, – tai matyti plika akimi) kaip pakliūva.

Kiekvienas gražina kaip panorėjęs

Kiekvienas pilietis Lietuvoje savo būstą gražina kaip panorėjęs, išskyrus galbūt tuos atvejus, kai gyvenama itin saugomuose pastatuose. Namas „apsiūtas“ žalsvos spalvos plastikinėmis lentelėmis ir geltonu stogu, netinkuotų silikatinių plytų namas raudonu „čerpiniu“ stogu, apvaliais „rąsteliais“ apkaltas namas, kurio stogas uždengtas bitumu, o šalia asbestu dengtas namelis, kurio sienos padengtos ruberoidu, – greta vienas kito mūsų miestuose ir miesteliuose stovi nesuderinamos išvaizdos pastatai, paversdami miestovaizdžius mišraine, kurios ingredientai nedera tarpusavyje.

O ką, pasakysite, kas kaip išmano, tas taip ir daro. Juk ne sovietmetis, kai valdžia reguliavo tvorų spalvas, langų dydžius ir namų aukščius. Ir apskritai, kam kibti? Reikėtų džiaugtis, kad žmonės išvis tvarkosi.

Su abiem teiginiais būtų galima sutikti. Kaip ir su visais kitais, kuriais nei sau, nei kitiems nekeliami aukštesni reikalavimai, siūlant pasitenkinti „mažu“. Tačiau ar tai kelias, kurio iš tiesų norime? Ar mums tikrai nesvarbu, kaip atrodo mūsų būstai ir jų visuma?

Žmonių estetinis skonis gali skirtis ir dėl jo išties neverta ginčytis. Vienam gražu raudona, kitam žalia. Vienas aukština smėlio spalvą, kitas jaukiausiai jaučiasi rožinės apsupty. Vienam patinka „baltarusiško“ ar „lenkiško“ stiliaus mūro tvora „su paraitymais“, kitas renkasi paprasčiausių statinių tvorą. Vienam patinka langai su padalinimais, kitam užtenka, kad pro tarpus nešvilptų vėjas.

Pastato fasadas priklauso visuomenei

Būtent todėl, kad mes visi tokie skirtingi ir linkę viską matyti ir daryti savaip, egzistuoja taisyklės, sergstinčios, kad įvairios gyvenimo sritys nevirstų „laukiniais vakarais (ar rytais)“. Kartą paklausiau bičiulio, dirbančio Vokietijoje architektu, kokia fasadų priežiūros politika „pas juos“. Sulaukiau tokio atsakymo:

„Taisyklės čia griežtos. Nustatyta leistina fasadų koloristika, medžiagos, stogų tipai ir jų nuolydžiai. Visi keikiasi, spjaudosi, bet vis tiek daro kaip reikia. Dėl to čia nėra namų oranžinėmis ar violetinėmis sienomis. Tačiau bene svarbiausia, visur pasitikima specialistais, į jų nuomonę įsiklausoma. Nėra taip kaip Lietuvoje, esą aš pats viską geriausiai išmanau: ir spalvas, ir medžiagas, ir tvoros tipą.“

Tūlam gali kilti klausimas, kodėl apskirtai egzistuoja reguliavimo taisyklės kalbant apie fasadus, gal tikrai galima apsieiti be jų, atsiras daugiau įvairovės ir tiek. Kaip ir interjeruose. Juk niekas mūsų nespaudžia rinktis vieną ar kitą spalvą, kuria dažysime savo miegamąjį. Tačiau čia ir slypi pagrindinis skirtumas. Vėl suteiksiu žodį bičiuliui:

„Statinys yra ypatingas objektas. Jo išorė, sakyčiau, priklauso visuomenei, o ne statytojui ar savininkui. Statinys savo forma ir spalvomis turi įsilieti į esamą urbanistini audinį. Žinoma, galimas ir kontrasto principas, tačiau jis rizikingas ir ne visur tinka. Juk žmogus visur nori įžvelgti tvarką, o tvarka – tai ir geros proporcijos, kurias nusako kanonai ir spalvų dermė.“

Reikia viešų diskusijų

Geros proporcijos, kanonai ir spalvų dermė tokie patys Lietuvoje ir Vokietijoje. Kaip ir principas, jog fasadas tam tikra prasme priklauso visuomenei, kuri renka savo atstovus į valdžią, o pastarieji tam tikrus specialių žinių reikalaujančius uždavinius patiki ekspertams.

Būtų neprotinga trukdyti kaimyną pasakojant jam apie geras proporcijas, medžiagas ir spalvų dermę, tačiau būtų visai normalu ir sveikintina, jei tai imtų daryti valstybė. Nustatydama tam tikrus kanonus, kurių turėtų laikytis visi. Klausimas, kokie tie kanonai. Tai būtų uždavinys architektams, urbanistams ir istorikams, kurie išmano Lietuvos architektūros tradiciją.

Žinia, mūsų valstybė tebėra silpna ir vargiai išdrįstų principingai spausti savo piliečius laikytis tokių „smulkmenų“, bet šiandien išties reikėtų diskusijų tinkamos fasadų priežiūros tema, diskusijų, kurios būtų girdimos viešumoje, o ne vien architektų cechuose ir specializuotuose interneto forumuose.

Žmonių estetinis skonis gali skirtis ir dėl jo iš tiesų neverta ginčytis. Vienam patinka raudona, kitam žalia, o trečias dievina rožinę. Būtent dėl to, kad mes tokie skirtingi ir linkę viską daryti savaip, egzistuoja taisyklės. Ypač kai kalbama apie turtą, kuris priklauso mums visiems.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"