TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Ar įmanoma būstą šildyti už dyką?

2015 01 21 8:55
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Namas, už kurio šildymą, elektrą ir vandenį nereikia mokėti jokių mokesčių – ne viduramžių prisiminimas ir ne ateities eksperimentai. Tai, jog šiandien galima gyventi name, kurio sąskaitos už šildymą ir elektrą yra lygios 0 eurų, bando įrodyti mokslininkais bendradarbiaujantis Eugenijus Kovalkovas.

Jei pastatas išlaiko sandarumo egzaminą, o jo šiluminiai parametrai bei inžinerinės sistemos atitinka specialius Europos Sąjungos (ES) direktyvų reikalavimus, jam suteikiamas aukštos energinės klasės A ar A+ sertifikatas. Kol kas Lietuvoje tokius namus galima suskaičiuoti kone ant rankų pirštų, bet jų gyventojai pripažįsta, jog ekonominė nauda viršijo lūkesčius: didesniam nei 150 kv. m ploto namui apšildyti žiemos mėnesį pakanka vos į 10-15 eurų. Tad ar įmanoma ir taip neįtikėtinus kaštus sumažinti dar labiau?

Lietuvos NT rinką išjudins A+ klasės namai

Tikriausiai neturėtume tiek galvos skausmo dėl šildymo sąskaitų, jei šiluma nebūtų linkusi „pabėgti“. „Vieningo atsakymo, kaip dažniausiai iššvaistoma šiluma, nėra. Šiluma išeina pro langus, sienas, stogą. Tiksliau galima nustatyti tik atliekant specialius sandarumo testus, kurie privalomi aukštos energinės klasės namams“, – sako Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto Statybinės fizikos laboratorijos mokslo darbuotojas Karolis Banionis.

Kad namui būtų suteiktas aukštos energinės klasės sertifikatas, pastatas privalo atitikti griežtus statybų reikalavimus: reikalingas rekuperacinės sistemos įrengimas, privalomai atliekami sandarumo tyrimai. Vis tik tokie namai statytojams yra nemenkas iššūkis. „Statybininkams yra saugiau statyti taip, kaip jie įpratę, o aukštesnės kategorijos būstai reikalauja ne tik didesnių investicijų, bet ir žinių, stiprios darbų priežiūros bei papildomo darbo“, – aiškina nekilnojamojo turto brokerė Laura Venckūnaitė.

Nors rinkoje namų, turinčių B energinę efektyvumo klasę, pozicijos dar tvirtos, aukštos A energinės klasės namų paklausa itin sparčiai didėja. „Netrukus Lietuvoje iškils ir pirmieji A++ klasės namai, kuriems keliami dar griežtesni reikalavimai - daugiau nei pusė namo energijos sąnaudų šildymui turi būti panaudota iš atsinaujinančių energijos šaltinių: saulės fotoelementų, vėjo jėgainių ar hidroelektrinių“, – rinkos pokyčius prognozuoja mokslininkas.

Energiškai nepriklausomas namas – misija įmanoma

Kad saulės fotoelementai gali tapti pagrindiniu pastato energijos šaltiniu Lietuvos geografinėje platumoje, abejonių nebelieka. Jau nuo pavasario mažųjų saulės jėgainių šeimininkai galės mainytis energija su elektros tinklų tiekėjais: „Jei vasaros metu sugeneruojamas elektros perteklius, žiemos metu šeimininkas gali sulyginti šį perteklių, iš tinklų gaunant elektrą nemokamai. Vadinasi, sunaudojamas sąnaudas šildymui gali visiškai padengti ant stogo sumontuoti saulės fotoelementai“, – teigiamas perspektyvas nemokamam šildymui brėžia Kaune statomų „Ateities namų“ projekto vystytojas E. Kovalkovas.

Tokia sistema padengs aukštos energinės klasės namo elektros energijos poreikius: aeroterminei šildymo ir rekuperacinei sistemoms, taip pat gyvatukams, namo apšvietimui ir kitiems buitiniams prietaisams. Jei prie namo įrengtas vandens gręžinys, komunalinių mokesčių, išskyrus šiukšlių išvežimą ar telekomunikacijos paslaugas, tiesiog neliks.

ES direktyvų pateiktus sandarumo bei statybų techninius reikalavimus atitinkantis namas, kurio didžioji dalis energijos bus gaunama iš ant stogo sumontuotų fotoelementų, pretenduos tapti pigiausiai išlaikomu namu visoje Lietuvoje.

Pirkėjai žengia vienu žingsniu į priekį

Nekilnojamojo turto brokeriai žada, jog energiškai efektyvių namų rinkos gyvėjimas nuolat didės, mat šiandieniniam pirkėjui svarbūs ne tik faktiniai skaičiai, bet ir pirmųjų gyventojų patirtis bei atsiliepimai. Tiesa, statytojai teigia, kad pirkėjams vis dar trūksta brandos, nes daugelį pirkėjų dar baido naujos technologijos, pavyzdžiui, tai, jog name nėra tradicinio „pečiaus“.

Kuo aukštesnė namo energinė klasė, tuo jo savikaina didesnė. Tačiau kol kas matoma tendencija, jog A+ kategorijos namai labai nedaug skiriasi nuo B klasės, mat kur kas didesnę įtaką kainai turi būsto vieta. „Aukštesnio energinio efektyvumo namas (lyginant analogiškus namus panašioje vietoje) kainuoja tik iki 10 proc. brangiau”, - sako L. Venckūnaitė - „Be to, perkant būstą visuomet reikia nepamiršti ir jo likvidumo. Pirkėjai, pasirinkę aukštesnės energinės kategorijos būstą, visuomet būna vienu žingsniu priekyje. Jei po kelerių metų prireiktų būstą parduoti – jis nebūtų nuvertėjęs ir būtų patrauklus rinkoje.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"