TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Ar slapta klausomasi išmaniųjų telefonų savininkų?

2016 03 04 11:00
pixabay asociatyvio nuotraukos

„Google“, „Facebook“ ir kitos kompanijos neigia, kad klausosi ir įrašinėja vartotojų pokalbius, bet ekspertai įrodė: iš tiesų tai daryti būtų labai paprasta, o išmaniųjų telefonų savininkai nė nepajustų.

BBC žurnalistė Zoe Kleinman pasakoja, kad kartą, kai ji lygino drabužius, į kambarį užėjo mama ir pasakė, jog per avariją Tailande žuvo šeimos draugas. Telefonas tuo metu buvo padėtas ant stalo.

Kitą dieną, kai žurnalistė norėjo pasinaudoti interneto paieška, siūlomuose variantuose pasirodė draugo vardas ir žodžiai „avarija, motociklas, Tailandas“ bei metai. Z. Kleinman tai pritrenkė, nes ji buvo įsitikinusi, kad kai kalbėjosi su mama, telefonu nesinaudojo, – rankose laikė lygintuvą. Ji svarstė: gal vėliau bandė rasti įvykio detalių ir apie tai pamiršo arba telefonas tikrai klausėsi pokalbio?

Beveik kaskart, kai Z. Kleinman kokiems nors pažįstamiems žmonėms pasakojo šią istoriją, ji išgirsdavo panašią, dažniausiai susijusią su reklama. Viena bičiulė savo draugui pasiskundė dėl migrenos, nors anksčiau galvos skausmai niekada nevargino. Kitą dieną pamatė, kad socialiniame tinkle „Twitter“ tarp sekėjų atsidaro palaikymo grupė sergantiesiems migrena. Kita draugė su seserimi svarstė problemą, susijusią su mokesčiais. Po dienos socialiniame tinkle „Facebook“ pasirodė reklama, siūlanti būtent tos srities ekspertus. Pagal daugelio žmonių pasakojimus, po aptarimų apie prekes, kurortus ir panašiai, kai per pokalbį šalia būna išmanieji telefonai, netrukus jų savininkus pasiekia atitinkama reklama.

Techninė užduotis

Žurnalistė stebisi: juk jei su kuo nors kalbantis automatiškai įsijungtų telefono mikrofonas ir būtų įrašoma, baterija ilgai nelaikytų, o mobiliojo ryšio kaina gerokai pašoktų. Ar apskritai kokia nors programėlė gali klausytis be telefono savininko žinios ir sutikimo?

Z. Kleinman nusprendė apie tai pakalbėti su kibernetinio saugumo ekspertais Kenu Munro ir Davidu Lodge iš kompanijos „Pen Test Partners“. Po abejonių, ar įmanoma per išmanųjį įrenginį slapta klausytis, galiausiai buvo pateiktas atsakymas: taip.

Ekspertai sukūrė tokios programėlės prototipą ir įdegė į telefoną. Žurnalistė pasakoja, kad kai būdami šalia pradėjo kalbėti, pamatė kompiuterio ekrane atsirandančius jų pasakytus žodžius. „Mes panaudojome jau egzistuojančias „Google Android“ galimybes, – sakė K. Munro. – Mat toks būdas yra lengviausias.“ Mokslininkas paaiškino, kad telefono mikrofonui leisdavo įsijungti, be to, įdiegė pasiklausymo serverį internete. Viskas, kas buvo fiksuojama telefono mikrofonu, kad ir kur jis būtų, pasiekdavo ekspertus. Tad atsižvelgiant į pokalbio temą, galima būtų siųsti atitinkamą reklamą.

Tokiai sistemai sukurti prireikė dviejų dienų. Ji nebuvo ideali, bet dirbo realaus laiko režimu ir atpažindavo daugumą raktažodžių. Baterija buvo eikvojama minimaliai, naudojamas „Wi-Fi“ ir nepastebėta, kad perduodamų duomenų srautas būtų gerokai padidėjęs.

„Panaudojome didžiąją dalį jau egzistuojančio kodo, – teigė D. Lodge. – Vartotojas tikriausiai nieko nepastebėtų. „Apple“ ir „Google“ galėtų užtikti ir blokuoti. Tačiau sukurti tokią sistemą labai paprasta.“

Ekspertai įrodė, kad tai įmanoma padaryti ir tai veikia. Ar tai vyksta tikrovėje? Nežinia. Galbūt.

„Google“ atsakymas

Aukštųjų technologijų srityje dirbančios kompanijos kategoriškai neigia tokią mintį. „Google“ pareiškė, kad jokiu būdu – nei dėl reklamos, nei dėl kokių nors kitų tikslų – nenaudoja balso, kol vartotojas nepasako „OK, Google“, norėdamas aktyvuoti balso atpažinimo sistemą. Kompanija taip pat tvirtino, jog garso įrašais su niekuo nesidalija. Kalbos registracija naudojama tik tam, kad būtų aktyvuota balso paslauga. „Google“ pabrėžė: tarp reikalavimų programų kūrėjams yra sąlyga – be vartotojo sutikimo nerinkti apie jį jokios informacijos. Jei kas nors tai pažeidžia, būna pašalinamas iš „Google Play“.

„Facebook“ taip pat patikino BBC, kad neleidžia prekės ženklų siųsti pagal duomenis, gautus iš mikrofono, ir jais dalytis be vartotojo sutikimo. Reklamos pagrindas esą gali būti tik ta informacija, kuria vartotojas dalijasi socialiniame tinkle arba per interneto paiešką.

Kitos kompanijos taip pat neigia tokio pobūdžio technologijų naudojimą.

Sutapimai

Tikimybė, kad tarp to, ką kalbame ir kokia reklama pasiekia, nėra jokio ryšio, gali būti paaiškinta matematiškai. Londono Karališkojo koledžo profesorius Davidas Handas parašė knygą „The Improbability Principle“ („Neįtikėtinamumo principas“ – liet.) ir joje tvirtina: iš pirmo žvilgsnio neįtikėtini dalykai nutinka nuolat.

„Evoliucija mus išmokė ieškoti paaiškinimo, – sakė jis BBC. – Jei matote kokį nors ženklą, liudijantį, kad netoliese gali būti plėšrūnas, pabėgate ir išgyvenate.“ Mokslininko teigimu, ir dabar vyksta panašiai. Pastebėję sutapimą žmonės mano, kad tam turi būti paaiškinimas, jog tai negali būti atsitiktinumas. Tačiau iš tikrųjų sutapimų galimybė yra labai didelė.

„Žmonės labiau įsimena tuos įvykius, kuriems skiria daugiau dėmesio. Tai gali būti įdomus pokalbis ar rimtas sprendimas, – teigė D. Handas. – Todėl tomis temomis gaunami pranešimai išsiskiria likusiųjų fone, nors gal ir anksčiau jie būdavo sraute.“

Profesoriui pačiam yra tekę patirti neįtikėtinų sutapimų. Kai buvo išleista jo knyga, tuo pat metu pasirodė kito autoriaus tokio paties pavadinimo leidinys. O knygos „Sutapimų valdžia“ autorius Johnas Ironmongeris yra gimęs vieną dieną su D. Handu ir dirbo viename universitete su jo žmona.

„Tokie dalykai nutinka, – sakė profesorius. – Suprantu, kodėl būna tokių sutapimų, bet dėl to jie netampa mažiau mieli.“

Parengė Rasa PAKALKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"