Architektai: "Nesame blogesni nei kiti"

Nijolė STORYK 2010-12-14 00:00
Nijolė STORYK 2010-12-14 00:00
Architektas G.Natkevičius mano, kad bandome imituoti senovę, lyg gyventume ne XXI amžiuje, bet viduramžiais. Erlendo Bartulio nuotrauka
Lie­tu­viš­ko kai­mo ar­chi­tek­tū­ra tam­pa mo­der­ni ir eks­tra­va­gan­tiš­ka - tuo ne­sua­be­jo­tų Eu­ro­pos pres­ti­ži­nio ar­chi­tek­tū­ros Mies van der Ro­he kon­kur­so tarp­tau­ti­nė ko­mi­si­ja.

Tarp įvairių šalių, taip pat ir Lietuvos, nominantų pateko architektų Gintauto Natkevičiaus ir Eriko Spūdžio suprojektuotas neįprastas gyvenamasis būstas Pociūnų kaime.

Architektas G.Natkevičius pasakoja, jog Mies van der Rohe konkursas įdomus tuo, kad jo rengėjai orientuojasi į tokią architektūrą, kuri buvo būdinga pačiam naujos kartos architektui Liudwigui Mies van der Rohe. "Į šiuolaikinę architektūrą jis žvelgė daug plačiau ir neapsiribojo didmiesčių gigantomanijos projektais ar unikaliais restauravimo darbais. Modernūs būstai gali iškilti gan netikėtose erdvėse - tarkime, gamtos oazėje nuošaliame kaime, ir tai gali būti projekto pranašumas. Masinei architektūros produkcijai priešpriešinamas kūrėjo individualumas, kūrybingumas, savitumas, sugebėjimas įsiklausyti į supančią gamtą. Atsižvelgiama į tai, kokią įtaką toks projektas gali turėti architektūros plėtrai", - sakė kaunietis architektas.

Šių dienų Lietuvos architektūra dar tik skinasi kelią į pripažinimą Europoje. "Nesame blogesni architektai nei mūsų kolegos svetur. Tačiau mums kol kas dar reikia save parodyti, kas mes tokie esame. Manau, kad toks metas atėjo ir tai darome gan sėkmingai", - teigė G.Natkevičius.

Kuo daugiau kūrybinio džiaugsmo

- Kodėl Lietuvoje modernūs būstai kaime vis dar retenybė?

- Tokie dalykai mūsų visuomenėje vyksta iš inercijos. Vyrauja nuomonė, kad turi išlikti tradicinė regioninė kaimo architektūra. Mūsų senoliai gyveno medinėse trobose su dvišlaičiais stogais ir nedideliais langais, esą taip turime gyventi ir toliau. Tas pats vyksta ne tik kaime, bet ir miestų senamiestyje. Čia ir toliau bandoma imituoti senovę, lyg gyventume ne XXI amžiuje, bet viduramžiais. Manau, kad dėl savo inertiškumo daug ką prarandame architektūroje. Istorinė terpė, kaip ir kaimas, turi būti atvira naujovėms. Tačiau kol kas tai vis dar sunkiai pasiekiama. Į tradicinę senovinę kaimo erdvę prasiveržę modernūs būstai tarsi mus auklėja, kad gali būti kitokia architektūra ir nė kiek ne prastesnė.

Jei dar toks projektas prasiskina kelią į tarptautinį prestižinį Europos konkursą, tarp konservatyviosios ir moderniosios architektūros atstovų prasideda neakivaizdinė diskusija.

Mums nebūtina rodyti kitiems, kad turime tik tokį kaimą, kokį mums paliko senoliai. Kaimas vertas turėti gerą šiuolaikinę europinio lygio architektūrą. Kai tai pavyksta padaryti ir mano kolegoms, mane itin džiugina. Norėtųsi, kad to gero kūrybinio džiaugsmo būtų kuo daugiau, įbridus į kaimo terpę.

Bulvių laukui - ne vieta

- Tiesa, kad į kaimą sugrįžta gyventi miesto žmonės ir jų poreikiai kitokie. Jie nenori gyventi senoviškai. Ar namo Pociūnuose projektą lėmė būtent tai, kad jo užsakovai buvo drąsūs naujovėms?

- Šis projektas ypatingas tuo, jog buvo įgyvendintas beveik šimtu procentų, o tai ne taip dažnai pasiseka net ir turintiems didelę praktiką architektams. Užsakovai buvo atviri pokyčiams, neprieštaravo, kad į kaimą ateitų modernioji architektūra. Mano scenarijumi užsakovai patikėjo ir neabejojo, kad laukymėje ant upės kranto bus kažkas neįprasta. Jų pasitikėjimas leido sklandžiai ir be įtampos dirbti. Šis scenarijus kiek kitoks: gamtos kaita atsikartojo namo viduje, iš siauro koridoriaus patenki į didelę erdvę, kur siaura, ten durys - per visą patalpos aukštį.

Neakivaizdinė diskusija tęsiama toliau: kur patogiau gyventi - kaime ar mieste? Vieni lieka mieste, kiti renkasi kaimą, nors nuo miesto neatitrūksta - turi savo verslą ir jame dirba. Užmiestis ir gamta - unikali vieta veiklos žmogui. Jis jaučiasi, lyg gyventų mieste, ir jo namai yra atviri gamtai.

Šiuo atveju stiklinės konstrukcijos buvo pasirinktos neatsitiktinai. Gamta tarsi pati ateina į vidų pro dideles iki pat žemės stiklines sienas - terasą, svetainę, miegamąjį, vonios kambarį ir poilsio zoną, kuriai skiriama beveik tiek pat erdvės kaip ir gyvenamajai daliai. Tarsi paveiksle netikėtai praskrenda antys. Saulė pateka ir leidžiasi. Dangumi slenka debesys. Žmogus yra gamtos dalis - metų laikų kaita slenka prieš jo akis. Ką būtų galima pamatyti pro mažus lyg šaudymo angelės langelius? Man sunku įsivaizduoti priešingai - gyventi užsibarikadavus nuo gamtos, lyg jos nebūtų šalia. Šiuo atveju gamta tampa bene pagrindine interjero dalimi.

- Žemės ūkio paskirties sklype būtų galima gyventi ūkiškai - lauką apsodinti bulvėmis ar burokais. Bet taip nėra?

- (Šypteli) Namas Pociūnuose stovi 60 arų sklype, jis yra ilgas, tarsi vingiuoja nuo kelio iki upės. Anksčiau šioje vietoje vešėjo brūzgynai ir gamtos grožio negalėjai matyti. Kai aplinka buvo sutvarkyta, viskas pasikeitė. Būtų tiesiog nuodėmė tokią vietovę suarti bulvių laukui. Tačiau gyvenant kaime, ypač vasarą, yra ką veikti. Vien didelę žalią veją prižiūrėti reikia daug laiko. Namo šeimininkė ketina užveisti vaistažolių plantaciją. Jau pasodinti keli dekoratyviniai augalai. Nuo žvyrkelio pusės nėra tvoros. Ilgas namas - kaip tvora. Tik ta pusė uždara, ne iš stiklo, su keliais nedideliais langais.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
ma  86.38.138.37 2013-03-26 16:03:06
Taigi, taigi, namas "atviras gamtai", o gamtos kaip ir nėra, išskyrus praskrendančias antis ir debesis. Bet darbo bus - galėsit visą vasarą pjauti žolę :)
2 0  Netinkamas komentaras
Komentaras  78.62.52.121 2013-03-26 16:03:06
Važiuojant per Lietuvą matyti vis daugėjant vakarietiško tipo pastatų ir sodybų. Tai nedžiugina. Liūdna, kad mūsų architektai nebando naudotis mūsų paveldu,prikelti jį naujam gyvenimui, pasirodyti pasauliui su savitu, istoriniu palikimu. Gaila kad žymi dalis architektų tik kopijuoja, kas užsienyje padaryta,rūpinasi vien savo kišene, o ne profesine garbe. Tai pasakytina ne tik apie kaimo, bet nemažiau ir apiemiestų architektūrą.
2 0  Netinkamas komentaras
Dau­gu­ma par­ti­jų at­sto­vų la­biau­siai ko­rum­puo­to­mis lai­ko že­mėt­var­kos ins­ti­tu­ci­jas, po­li­ti­nes par­ti­jas ir sa­vi­val­dy­bes, o ko­rup­ci­ją lai­ko vie­na iš opiau­sių prob­le­mų ša­ly­je, ro­do „Trans­pa­ren­cy [...]
Sei­mo na­riai siū­lo grą­žin­ti vals­ty­bės ap­do­va­no­ji­mo sta­tu­są ke­tu­riems ži­ny­bi­niams ap­do­va­no­ji­mams – Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės kū­rė­jų sa­va­no­rių me­da­liui, Šau­lių žvaigž­dei, Šau­lių žvaigž­dės [...]
Prieš­in­gai nei ma­nė dau­ge­lis ana­li­ti­kų ir eks­per­tų, Naf­tą eks­por­tuo­jan­čių ša­lių or­ga­ni­za­ci­jos (OPEC) na­rės tre­čia­die­nį Al­žy­re ne­ti­kė­tai, vi­sos rin­kos ir sa­vo pačių nuo­sta­bai, su­ge­bė­jo [...]
Šve­di­jo­je nuo 2018 me­tų bus grą­žin­ta vi­suo­ti­nė ka­ro prie­vo­lė, pra­ne­šė gy­ny­bos ministras Pe­te­ris Hultq­vis­tas.
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
Ka­dai­se, so­viet­me­čiu, tai bu­vo mies­te­lio ar kai­mo kul­tū­ros na­mai, ku­riuos sta­tant bu­vo sie­kia­ma už­gož­ti vie­tos baž­ny­čią. Da­bar kai ku­rie jų te­be­vei­kia, ki­ti ap­leis­ti, o kai kurių pa­tal­po­mis nau­do­ja­si [...]
16-asis Len­kų ki­no fes­ti­va­lis vyks spa­lio 6 – 16 die­no­mis pen­kiuo­se Lie­tu­vos mies­tuo­se – Vil­niu­je, Kau­ne, Klai­pė­do­je, Ma­žei­kiuo­se ir Šal­či­nin­kuo­se. Len­ki­jos ins­ti­tu­to direktorius Mar­ci­nas Lapc­zyns­kis, [...]
Jau vie­nuo­lik­tus me­tus iš ei­lės ru­duo moks­lei­viams aso­ci­juo­ja­si ne tik su mo­kyk­li­ne ru­ti­na, bet ir su jiems skirtais pra­smin­gais fil­mais.
Nau­jau­sias re­ži­sie­riaus Ig­no Miš­ki­nio dar­bas – tai tre­čia­sis jo pil­no me­tro fil­mas, po sėk­min­gai pa­si­ro­džiu­sių „Di­rin­gas“ ir „Ar­ti­mos švie­sos“.
Kas an­tra ma­ža ir vi­du­ti­nė Lie­tu­vos įmo­nė te­ri­to­ri­nes dar­bo bir­žas įvar­di­ja kaip įstai­gas, la­biau­siai padedančias plė­to­ti vers­lą. 
Vers­las ra­gi­na­mas jau da­bar pra­dė­ti ruo­štis po po­ros me­tų griež­tė­sian­čiam as­mens duo­me­nų val­dy­mui ir sau­go­ji­mui. Mat nau­jų tai­syk­lių ne­si­lai­kan­čioms įmo­nėms grės bau­da iki 20 mln. eu­rų. [...]
Tau­ra­gės kraš­to mu­zie­jus pri­sta­to so­viet­me­čio pra­džią Lie­tu­vo­je pri­me­nan­čią NKVD būs­ti­nę su au­ten­tiš­ko­mis su­lai­ky­mo, tar­dy­mo ka­me­ro­mis ir kar­ce­riu. Mu­zie­jaus lan­ky­to­jams bus su­tei­kia­ma pro­ga [...]
Baig­tas svar­bus Ve­liuo­nos Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Ėmi­mo į dan­gų baž­ny­čios (Jur­bar­ko raj.) tvar­ky­bos dar­bų eta­pas. Jo me­tu res­tau­ruo­ti Vy­tau­ti­ne va­di­na­mos baž­ny­čios pa­ma­tai ir fa­sa­dai. Šie­met [...]
Lie­tu­vos fut­bo­lo fe­de­ra­ci­jo­je (LFF) rink­ti­nių di­rek­to­riu­mi dir­bęs Ro­ber­tas Taut­kus ėmė­si nau­jos veik­los. Jo ini­cia­ty­va įkur­ta Lie­tu­vos fut­bo­lo žai­dė­jų są­jun­ga (LFŽS), kuri rū­pi­na­si pro­fe­sio­na­lių [...]
Lie­tu­vos vy­rų te­ni­so rink­ti­nė, Da­vi­so tau­rės se­zo­ną bai­gu­si pra­lai­mė­ji­mu Bos­ni­jai ir Her­ce­go­vi­nai, sa­vų žiū­ro­vų aki­vaiz­do­je vėl žais ne­grei­tai.
Shi­mo­nas Pe­re­sas, ku­ris mi­rė tre­čia­die­nį bū­da­mas 93 me­tų, du­kart ėjo prem­je­ro par­ei­gas ir, at­si­sa­kęs sa­vo anks­tes­nių ka­rin­gų pa­žiū­rų, ini­ci­ja­vo pa­stan­gas siek­ti taikos su pa­les­ti­nie­čiais, [...]
Ho­li­vu­do ak­to­riai Lie­vas Schrei­be­ris ir Nao­mi Watts po 11 drau­ge nu­gy­ven­tų me­tų su­ka kiekvienas sa­vo ke­liu.
Ty­ri­mų duo­me­ni­mis, be gim­to­sios kal­bos di­džio­ji dau­gu­ma lie­tu­vių mo­ka bent vie­ną už­sie­nio – pa­gal šią sta­tis­ti­ką esa­me vie­na iš pir­mau­jan­čių ša­lių Eu­ro­po­je. Vis dėl­to šiais lai­kais vie­nos [...]
Vie­nos di­džiau­sių Lie­tu­vos la­ze­ri­nių pro­duk­tų ir spren­di­mų tie­kė­jų „Al­tech­na R&D“ su­kur­ta itin plo­nų pjū­vių tech­no­lo­gi­ja šie­met pri­pa­žin­ta ge­riau­siu vers­lo ir moks­lo bend­ra­dar­bia­vi­mo [...]
Žvar­bus ūžau­jan­tis vė­jas, snie­go pus­nys, ap­šar­mo­ję lan­gai ir... kak­tu­sai? Ne, tai ne fan­ta­zi­jos, o vi­siš­kai rea­lus vaiz­das: lie­tu­viš­ką žie­mą iš­tve­rian­tys ir lau­ke vi­sus metus ga­lin­tys aug­ti [...]
Pa­si­bai­gus mau­dy­mo­si se­zo­nui ir api­bend­ri­nus mau­dyk­lų van­dens ko­ky­bės ty­ri­mų re­zul­ta­tus, nu­sta­ty­ta, kad šį mau­dy­mo­si se­zo­ną šva­riau­sias van­duo bu­vo Tau­ra­gės ir Tel­šių aps­kri­ty­se.
Spe­cia­lis­tai ra­gi­na gy­ven­to­jus, nu­spren­du­sius įsi­gy­ti nau­do­tą au­to­mo­bi­lį, ne­pa­si­ra­ši­nė­ti su­tar­čių, ku­rios su­da­ro­mos ne­va su už­sie­nio pi­lie­čiais, nors au­to­mo­bi­lio pre­kei­vis yra vie­ti­nis gy­ven­to­jas.
Ti­ki­ma­si, jog jau ki­tais me­tais Lie­tu­vo­je bus įreng­ta kro­vi­ni­nėms trans­por­to prie­mo­nėms skir­tos ypač sau­gios sto­vė­ji­mo aikš­te­lės.
Ra­mia­ja­me van­de­ny­ne pa­bi­ru­sias Ga­la­pa­gų sa­las bio­lo­gai va­di­na gy­vu evo­liu­ci­jos mu­zie­ju­mi. Ek­va­do­rui pri­klau­san­tį sa­ly­ną, per tūks­tan­tį ki­lo­me­trų nu­to­lu­sį nuo Pie­tų Ame­ri­kos že­my­no, su­da­ro 19 [...]
Lan­ky­to­jai, no­rin­tys pa­ma­ty­ti gar­sią­ją Ro­mos Boc­ca del­la Ve­rità (Tei­sy­bės bur­ną), nuo šiol tu­rės su­si­mo­kė­ti. Už 2 eu­rų mo­kes­tį smal­suo­liai ga­lės iš­vys­ti šį objektą ir nu­si­fo­tog­ra­fuo­ti [...]
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Įtam­pa, stre­sas, prieš­iš­ku­mas, pyk­tis, dep­re­si­ja, ne­ri­mas, pa­vy­das. Ko­kią įta­ką svei­ka­tai da­ro vi­sos šios ne­igia­mos emo­ci­jos? Jos – tar­si kli­jai, la­šas po lašo užk­li­juo­jan­tys  šir­dį [...]
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Pe­ru pie­tuo­se pa­upį tvar­kę dar­bi­nin­kai ap­ti­ko da­lį se­no­vės in­kų al­to­riaus, ku­ris bu­vo lai­ko­mas din­gu­siu, tre­čia­die­nį pranešė Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja.
Aji Cha­ra­pi­ta rū­šies ai­trio­ji pa­pri­ka yra maž­daug žir­nio dy­džio. Kaip skel­bia­ma, ki­log­ra­mas šių prie­sko­nių ga­li kainuoti tūks­tan­čius eu­rų.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar Jums trukdė reikalavimas rodyti asmens dokumentą, perkant alkoholį?
Taip. Žeminanti patirtis
Ne. Civilizuotas sprendimas
Seimas neturi svarbesnių reikalų
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami