TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Architektai: "Nesame blogesni nei kiti"

2010 12 14 0:00
Architektas G.Natkevičius mano, kad bandome imituoti senovę, lyg gyventume ne XXI amžiuje, bet viduramžiais.
Erlendo Bartulio nuotrauka

Lietuviško kaimo architektūra tampa moderni ir ekstravagantiška - tuo nesuabejotų Europos prestižinio architektūros Mies van der Rohe konkurso tarptautinė komisija.

Tarp įvairių šalių, taip pat ir Lietuvos, nominantų pateko architektų Gintauto Natkevičiaus ir Eriko Spūdžio suprojektuotas neįprastas gyvenamasis būstas Pociūnų kaime.

Architektas G.Natkevičius pasakoja, jog Mies van der Rohe konkursas įdomus tuo, kad jo rengėjai orientuojasi į tokią architektūrą, kuri buvo būdinga pačiam naujos kartos architektui Liudwigui Mies van der Rohe. "Į šiuolaikinę architektūrą jis žvelgė daug plačiau ir neapsiribojo didmiesčių gigantomanijos projektais ar unikaliais restauravimo darbais. Modernūs būstai gali iškilti gan netikėtose erdvėse - tarkime, gamtos oazėje nuošaliame kaime, ir tai gali būti projekto pranašumas. Masinei architektūros produkcijai priešpriešinamas kūrėjo individualumas, kūrybingumas, savitumas, sugebėjimas įsiklausyti į supančią gamtą. Atsižvelgiama į tai, kokią įtaką toks projektas gali turėti architektūros plėtrai", - sakė kaunietis architektas.

Šių dienų Lietuvos architektūra dar tik skinasi kelią į pripažinimą Europoje. "Nesame blogesni architektai nei mūsų kolegos svetur. Tačiau mums kol kas dar reikia save parodyti, kas mes tokie esame. Manau, kad toks metas atėjo ir tai darome gan sėkmingai", - teigė G.Natkevičius.

Kuo daugiau kūrybinio džiaugsmo

- Kodėl Lietuvoje modernūs būstai kaime vis dar retenybė?

- Tokie dalykai mūsų visuomenėje vyksta iš inercijos. Vyrauja nuomonė, kad turi išlikti tradicinė regioninė kaimo architektūra. Mūsų senoliai gyveno medinėse trobose su dvišlaičiais stogais ir nedideliais langais, esą taip turime gyventi ir toliau. Tas pats vyksta ne tik kaime, bet ir miestų senamiestyje. Čia ir toliau bandoma imituoti senovę, lyg gyventume ne XXI amžiuje, bet viduramžiais. Manau, kad dėl savo inertiškumo daug ką prarandame architektūroje. Istorinė terpė, kaip ir kaimas, turi būti atvira naujovėms. Tačiau kol kas tai vis dar sunkiai pasiekiama. Į tradicinę senovinę kaimo erdvę prasiveržę modernūs būstai tarsi mus auklėja, kad gali būti kitokia architektūra ir nė kiek ne prastesnė.

Jei dar toks projektas prasiskina kelią į tarptautinį prestižinį Europos konkursą, tarp konservatyviosios ir moderniosios architektūros atstovų prasideda neakivaizdinė diskusija.

Mums nebūtina rodyti kitiems, kad turime tik tokį kaimą, kokį mums paliko senoliai. Kaimas vertas turėti gerą šiuolaikinę europinio lygio architektūrą. Kai tai pavyksta padaryti ir mano kolegoms, mane itin džiugina. Norėtųsi, kad to gero kūrybinio džiaugsmo būtų kuo daugiau, įbridus į kaimo terpę.

Bulvių laukui - ne vieta

- Tiesa, kad į kaimą sugrįžta gyventi miesto žmonės ir jų poreikiai kitokie. Jie nenori gyventi senoviškai. Ar namo Pociūnuose projektą lėmė būtent tai, kad jo užsakovai buvo drąsūs naujovėms?

- Šis projektas ypatingas tuo, jog buvo įgyvendintas beveik šimtu procentų, o tai ne taip dažnai pasiseka net ir turintiems didelę praktiką architektams. Užsakovai buvo atviri pokyčiams, neprieštaravo, kad į kaimą ateitų modernioji architektūra. Mano scenarijumi užsakovai patikėjo ir neabejojo, kad laukymėje ant upės kranto bus kažkas neįprasta. Jų pasitikėjimas leido sklandžiai ir be įtampos dirbti. Šis scenarijus kiek kitoks: gamtos kaita atsikartojo namo viduje, iš siauro koridoriaus patenki į didelę erdvę, kur siaura, ten durys - per visą patalpos aukštį.

Neakivaizdinė diskusija tęsiama toliau: kur patogiau gyventi - kaime ar mieste? Vieni lieka mieste, kiti renkasi kaimą, nors nuo miesto neatitrūksta - turi savo verslą ir jame dirba. Užmiestis ir gamta - unikali vieta veiklos žmogui. Jis jaučiasi, lyg gyventų mieste, ir jo namai yra atviri gamtai.

Šiuo atveju stiklinės konstrukcijos buvo pasirinktos neatsitiktinai. Gamta tarsi pati ateina į vidų pro dideles iki pat žemės stiklines sienas - terasą, svetainę, miegamąjį, vonios kambarį ir poilsio zoną, kuriai skiriama beveik tiek pat erdvės kaip ir gyvenamajai daliai. Tarsi paveiksle netikėtai praskrenda antys. Saulė pateka ir leidžiasi. Dangumi slenka debesys. Žmogus yra gamtos dalis - metų laikų kaita slenka prieš jo akis. Ką būtų galima pamatyti pro mažus lyg šaudymo angelės langelius? Man sunku įsivaizduoti priešingai - gyventi užsibarikadavus nuo gamtos, lyg jos nebūtų šalia. Šiuo atveju gamta tampa bene pagrindine interjero dalimi.

- Žemės ūkio paskirties sklype būtų galima gyventi ūkiškai - lauką apsodinti bulvėmis ar burokais. Bet taip nėra?

- (Šypteli) Namas Pociūnuose stovi 60 arų sklype, jis yra ilgas, tarsi vingiuoja nuo kelio iki upės. Anksčiau šioje vietoje vešėjo brūzgynai ir gamtos grožio negalėjai matyti. Kai aplinka buvo sutvarkyta, viskas pasikeitė. Būtų tiesiog nuodėmė tokią vietovę suarti bulvių laukui. Tačiau gyvenant kaime, ypač vasarą, yra ką veikti. Vien didelę žalią veją prižiūrėti reikia daug laiko. Namo šeimininkė ketina užveisti vaistažolių plantaciją. Jau pasodinti keli dekoratyviniai augalai. Nuo žvyrkelio pusės nėra tvoros. Ilgas namas - kaip tvora. Tik ta pusė uždara, ne iš stiklo, su keliais nedideliais langais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"