TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Architektai ragina apgręžti renovaciją

2014 05 19 6:00
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Beįsisiūbuojanti daugiabučių renovacija duoda peno ir architektų fantazijai, praplečiančiai daugiabučių modernizavimo sąvoką, ir tai jau pradeda virsti realybe. Ar užteks drąsos griauti senus blokinius penkiaaukščius namus, o jų vietoje statyti modernius naujo planavimo daugiabučius?

„Renovacija vėluoja 10–15 metų. Per tą laiką daug kas pasikeitė. Senuosiuose daugiabučiuose gyvena senyvo amžiaus žmonės, kurie gauna pašalpas už šildymą, pasikeitė žmonių santykiai, reikalavimai būstui, galų gale demografinė situacija – net renovuotuose sovietiniais laikais statytuose namuose jaunimas nenori gyventi ir kažin ar norės po dešimtmečio“, – svarstė architektas Algirdas Kaušpėdas.

Pasak jo, renovacija neturėtų reikšti, kad užteks apklijuoti, nudažyti ir bus gerai bet kuriuo atveju.

„Užuot masiškai renovavus senuosius daugiabučius, reikia juos griauti ir jų vietoje statyti naujus modernius namus“, – kategoriškai teigė architektas.

Verta eksperimentuoti

Algirdas Kaušpėdas: „Užuot masiškai renovavus senuosius daugiabučius, reikia juos griauti ir jų vietoje statyti naujus modernius namus.“ / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

A. Kaušpėdo vadovaujama grupė, siekdama iliustruoti savo sumanymą, vykdo eksperimentą sostinės Naugarduko gatvėje. Pasirinktas 12 metrų pločio ir 62 metrų ilgio trijų sekcijų blokinis penkiaaukštis griaunamas, o vietoj jo bus pastatytas naujo planavimo daugiabutis su moderniai suplanuotais kambariais, padidėjusiais iki lodžijų dydžio balkonais. Naujasis namas atitiks A klasės energinio naudingumo reikalavimus. Už kvadratinio metro šildymą reikės mokėti iki 50 centų. Už vandens šildymą 9 mėnesius apskritai nereikės mokėti, nes vandenį šildys saulės kolektoriai. Kiekvienas butas turės po nedidelę oranžeriją, o šiame name gyvens ir senieji gyventojai, ir pakviesti nauji, kurie, anot A. Kaušpėdo, pakeis demografinę situaciją.

Šis namas bus ne 12, o 18 metrų pločio ir ne penkiaaukštis, o šešiaaukštis. Viršutiniame aukšte bus įrengti prestižiniai butai pasiturintiems žmonėms, kurių lėšomis bus kompensuojama didžioji renovacijos darbų dalis. Namo plotis padidės, tačiau vietoj rūsių bus įrengta 40 vietų požeminė automobilių stovėjimo aikštelė.

Pasak A. Kaušpėdo, dabartinį nuobodų daugiabučių kvartalą ateityje turėtų paįvairinti kotedžai ir bokštiniai nameliai. Tikimasi, kad tai visiškai pakeis ir gyventojų tarpusavio santykius. „Centrinė sostinės dalis, kuriai priklauso ir Naugarduko gatvė, yra išsisklaidžiusi, o tai nėra pateisinama“, – tvirtino architektas.

Svarbu ir demografija

Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentas Mindaugas Pakalnis, iš dalies pritardamas pradedamai įgyvendinti A. Kaušpėdo idėjai, irgi pripažįsta, kad senieji daugiabučiai, jeigu jie tik apšiltinami, po dešimtmečio jau niekam nebus įdomūs. Jis siūlytų sekti kai kurių užsienio valstybių, kurios irgi patyrė demografinių išbandymų, pavyzdžiu, kai nevengiama renovuojamų namų pažeminti aukštu ar dviem, o aplink juos, kur būtų galimybių, skirti vietos aptverti sklypams, kuriais rūpintųsi tų namų gyventojai. Tai, anot M. Pakalnio, plačiai praktikuojama Vokietijoje ir sukuria patrauklią gyvenamąją aplinką.

Mindaugas Pakalnis: „Renovuoti galima ir kai kuriuos senus daugiabučius, tačiau prie naujų sąlygų pritaikant ir jų aplinką.“ / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

„Tokių dalykų Lietuvos miestų merai dar negali įsivaizduoti, bet ES valstybėse esama daug pavyzdžių, kad renovuoti galima ir kai kuriuos senus daugiabučius, tačiau prie naujų sąlygų pritaikant ir jų aplinką“, – teigė M. Pakalnis.

Jis, be kita ko, primena, jog dabartinių senųjų daugiabučių gyventojų vidutinis amžius yra 50–60 metų, ir renovacija turėtų būti nukreipta jau ne į juos, o į jaunesnes kartas. „Mes žinome, kodėl iš tų namų išėjome: nesaugi aplinka, susisiekiantys kiemai, privačios valdos nebuvimas, komplikuotas automobilių parkavimas ir panašūs dalykai. Yra taip suplanuotų namų, kad jų renovuoti neįmanoma“, – pabrėžė VGTU docentas. Jis taip pat siūlo renovuojant daugiabučius perplanuoti ir butus, kad juose šeimai būtų jauku gyventi ir bendrauti.

„Pažvelkime į rinką, ką perka jauni žmonės, ir suvoksime, kad jiems reikia visiškai kitokių butų. Reikėtų pirmiausia ištirti, kiek turime sovietinių daugiabučių, koks jų poreikis ir kokios būsto rinkos perspektyvos artimiausius 10–15 metų, ir tik tada galbūt vieniems būtų verta siūlyti senąjį renovacijos modelį, o kitiems – kitokius būdus“, – siūlė M. Pakalnis.

Aplinkos ministerijos viceministrė Daiva Matonienė pripažino, jog dabartinės renovacijos idėjos nėra baigtinės, ir kai kurie geri užsienio valstybių pavyzdžiai jau siūlomi ir renovuojamų namų gyventojams. Kaip vieną tokių ji nurodė ir galimybę renovuojamų namų gyventojams aptverti žemės sklypus, kuriuose jie galėtų susikurti poilsio erdves.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"