Atgaiva namams – Viduržemio jūros regiono interjeras

Tomas FEDARAVIČIUS t.fedaravicius@lzinios.lt 2015-07-02 06:00
Tomas FEDARAVIČIUS
t.fedaravicius@lzinios.lt 2015-07-02 06:00
Graikiško interjero idėjos kupinos marinistinių motyvų. LŽ archyvo nuotrauka
Į Vi­dur­že­mio jū­ros pa­kran­tė­je įsi­kū­ru­sias vals­ty­bes – Is­pa­ni­ją, Ita­li­ją, Grai­ki­ją – lie­tu­vai­čiai daž­niau­siai vyks­ta at­os­to­gau­ti, o grį­žę da­li­ja­si ma­lo­niais įspū­džiais apie dau­ge­lio sko­niui ne­sve­ti­mą pie­tie­čių vir­tu­vę bei pa­lai­min­gą gy­ve­ni­mo tem­pą. Ta­čiau ne vien sies­to­mis, gur­ma­niš­ko­mis, vy­nu gau­siai ap­lais­to­mo­mis va­ka­rie­nė­mis gar­sė­ja Pie­tų Eu­ro­pa. Čia ga­li­ma pa­si­sem­ti ir pui­kių idė­jų na­mų in­ter­je­rui.

Is­pa­nų dė­me­sys vintažui

Tai­gi ką rei­kė­tų ži­no­ti, no­rint sa­vo na­muo­se įsi­reng­ti is­pa­niš­ką in­ter­je­rą? Kaip pa­žy­mė­jo in­ter­je­ro di­zai­ne­rė Mil­da Ak­se­lie­jū­nie­nė, is­pa­niš­kas in­ter­je­ro sti­lius iš­sis­ki­ra šil­to­mis spal­vo­mis, ku­rios ku­ria ro­man­tiš­ką ir jau­kią at­mos­fe­rą.

Spal­vų ir teks­tū­rų įvai­ro­vė par­en­ka­ma at­siž­vel­giant į pa­tal­pos dy­dį ir apš­vie­ti­mą. La­bai efek­tin­gai at­ro­dys, kai di­de­lis ir švie­sus kam­ba­rys bus de­ko­ruo­tas švie­sio­mis aly­vų spal­vo­mis ir pa­ste­li­niais to­nais, aps­ta­ty­tas vin­ta­ži­niais bal­dais ir pa­puoš­tas ori­gi­na­liais pa­veiks­lais .

„Is­pa­niš­ka­me in­te­je­re ne­lie­ka vie­tos mums la­biau įpras­tam mi­ni­ma­liz­mui, kiek­vie­na de­ta­lė to­kiuo­se na­muo­se – be­veik me­no kū­ri­nys. Sie­nos puo­šia­mos go­be­le­nais ir pa­veiks­lais, bal­dus ren­ka­mės efek­tin­gus, pa­ga­min­tus iš na­tū­ra­laus me­džios bei ap­trauk­tus bran­giais au­di­niais, užuo­lai­dos to­kiuo­se na­muo­se kuo įvai­res­nio raš­to, o mie­ga­ma­ja­me daž­niau­siai sta­to­ma di­de­lė kal­ti­nė lo­va su bal­da­ki­mu“, - svar­biau­sias is­pa­niš­ko in­ter­je­ro ak­cen­tus iš­var­di­jo M. Ak­se­lie­jū­nie­nė.

Ispaniško interjero akcentais neretai tampa originalūs meno kūriniai. / LŽ archyvo nuotrauka

Is­pa­niš­ko sti­liaus spal­vos – tai že­mės, aly­vų, jū­ros spal­vos ir at­spal­viai bei įvai­rūs me­džio to­nai. Pa­vyz­džiui, vir­tu­vė­je gra­žiai at­ro­do na­tū­ra­laus švie­saus me­džio bal­dai, bal­ti ir aly­vų spal­vos por­ce­li­ni­niai in­dai, ran­ko­mis siu­vi­nė­ta stal­tie­sė. Mie­ga­ma­ja­me ga­li vy­rau­ti tur­kio spal­va, o sve­tai­nė­je – alyv­me­džių. Daž­niau­siai to­kiam sti­liui kur­ti nau­do­ja­mos na­tū­ra­lios me­džia­gos: stik­las, ak­muo, ke­ra­mi­ka, me­dis, me­ta­las ar teks­ti­lė.

Pa­si­rin­kus na­muo­se kur­ti is­pa­niš­ko sti­liaus in­ter­je­rą, pa­grin­di­nių jo ak­cen­tų ne­abe­jo­ti­nai rei­kė­tų lai­ky­tis ir svar­biau­sio­je is­pa­niš­kų na­mų erd­vė­je – vir­tu­vė­je. Jo­je tiks įreng­ti at­vi­rus me­džio ste­la­žus, me­di­nes len­ty­nas, čia na­mų dva­sią dar pa­brė­žia se­no­vi­nė in­dau­ja. In­dai, ži­no­ma, ga­li bū­ti ir nau­ji, bet bū­ti­nai – iš por­ce­lia­no, ypač po­pu­lia­rios ran­ko­mis de­ko­ruo­tos lėkš­tės, taip pat mar­mu­ri­nės grin­dys ir lu­bos su de­ko­ra­ty­vi­nė­mis si­jo­mis. Mie­ga­ma­ja­me, kaip jau mi­nė­jo­me, rei­kė­tų pa­sta­ty­ti di­de­lę vin­ta­ži­nę lo­vą, prie jos pui­kiai de­rės kom­pak­tiš­ka spin­ta ar­ba sta­liu­kas že­mo­mis ko­jo­mis.

Is­pa­niš­kas in­ter­je­ras – tai for­mų ir dau­gy­bės se­no­vi­nių daik­tų pa­si­rin­ki­mo lais­vė. Ypač me­no dir­bi­nių ir an­tik­va­ri­nių. Jei jums pa­vyks vi­sa tai su­de­rin­ti, kad kam­ba­rys ne­atro­dy­tų už­vers­tas gre­mėz­diš­kais se­nais daik­tais, jau­si­te Is­pa­ni­ją sa­vo na­muo­se.

Ita­liš­kuo­se na­muo­se švie­su ir erdvu

Tuo tar­pu ita­liš­kas in­ter­je­ras, pa­sak M. Alek­sie­jū­nie­nės, yra mies­čio­niš­kes­nis nei kai­miš­ko­mis tra­di­ci­jo­mis api­pin­tas is­pa­nų pro­pa­guo­ja­mas na­mų ap­dai­los sti­lius.

„I­ta­liš­ka in­ter­je­ro ap­dai­la ba­lan­suo­ja tarp kla­si­ki­nės pra­ban­gos ir mo­der­no. No­rint trum­pai api­bū­din­ti ita­liš­ko sti­liaus in­ter­je­rą vei­kiau­siai už­tek­tų tri­jų pa­grin­di­nių žo­džių: pra­šmat­nu­mas, pra­ban­ga bei su­bti­lu­mas. Tiems, ku­rie ver­ti­na pra­ban­gą, ta­čiau ven­gia ab­so­liu­čios kla­si­kos – toks in­ter­je­ras yra be­ne ge­riau­sias pa­si­rin­ki­mas. Ita­lai vis dar gy­ve­na to­bu­los Re­ne­san­so ar­chi­tek­tū­ros ap­sup­ty­je. Gar­sių to lai­ko­tar­pio meis­trų – Pie­ro del­la Fran­ces­cos, Bot­ti­cel­li, Leo­nar­do da Vin­ci, Ca­ra­vag­gio ir šim­tų ki­tų gar­sių meis­trų kū­ri­nius ga­li­ma ras­ti gre­ta esan­čia­me mu­zie­ju­je, baž­ny­čio­je ar gre­ti­mo­je aikš­tė­je. To­dėl ita­lų es­te­ti­kos po­jū­tis toks iš­la­vin­tas. Ta­čiau šiuo­lai­ki­nės tech­no­lo­gi­jos, moks­lo pa­sie­ki­mai sti­lin­giems daik­tams pri­dė­jo to­bu­lu­mo ir funk­cio­na­lu­mo, taip rei­ka­lin­go šiuo­lai­ki­niam žmo­gui, įga­li­no su­jung­ti kla­si­ką ir mo­der­ną“, - aiš­ki­no M. Ak­se­lie­jū­nie­nė.

Prabangią klasiką ir moderną jungiantis itališkas stilius geriausiai atsiskleidžia erdviose patalpose. / LŽ archyvo nuotrauka

Gy­ve­na­mie­ji ir mie­ga­mie­ji kam­ba­riai ita­liš­kos in­ter­je­ro tra­di­ci­jos na­muo­se pri­va­lo bū­ti kuo erd­ves­ni. Jei nė­ra ga­li­my­bės pro­jek­tuo­ti di­de­lio plo­to kam­ba­rius, de­rė­tų juos kuo ma­žiau ap­krau­ti įvai­rio­mis in­ter­je­ro de­ta­lė­mis, tuo­met bent op­tiš­kai bus erd­viau.

Val­go­mo­jo bei sve­tai­nės erd­vės ita­lų na­muo­se pa­pras­tai su­jun­gia­mos į vie­ną, o pa­grin­di­niu erd­vę jun­gian­čiu ak­cen­tu tam­pa vir­tu­vė. Tik la­bai re­tais at­ve­jais vir­tu­vė pro­jek­tuo­ja­ma kaip at­ski­ra pa­tal­pa.

Ita­lai la­biau­siai ver­ti­na die­nos švie­sos apš­vie­ti­mą. Skir­tin­gai nei dau­ge­ly­je ki­tų pie­ti­nių vals­ty­bių, kur nuo per­ne­lyg ryš­kios sau­lės švie­sos sau­go­ma­si ma­žes­niais lan­gais, ita­lai tra­di­ciš­kai pro­jek­tuo­ja na­muo­se kuo ma­sy­ves­nius, di­des­nius lan­gus. Prie jų pa­pras­tai ren­ka­ma­si ka­bin­ti leng­vas, per­ma­to­mo au­di­nio die­ni­nes užuo­lai­das, nak­ti­nių aps­kri­tai at­si­sa­ko­ma.

Pa­tal­pų apš­vie­ti­mui nau­do­ja­mi ir tor­še­rai, ir ma­sy­vūs švies­tu­vai – ko­kį apš­vie­ti­mo ti­pą rei­kė­tų rink­tis, pri­klau­so ir nuo to, ar no­ri­ma de­rin­ti mo­der­ną ir kla­si­ką, ar vis­gi pa­si­ren­ka­mas vien­ti­sas mo­der­nus sti­lius.

Ita­liš­kuo­se in­ter­je­ruo­se do­mi­nuo­ja dvi pa­grin­di­nės me­džia­gos: me­dis, iš ku­rio ga­mi­na­mos grin­dys bei bal­dai, ir ak­muo,dau­giau­sia nau­do­ja­mas įvai­riems stal­vir­šiams. Is­pa­niš­ką ir ita­liš­ką in­ter­je­rą vie­ni­ja sim­pa­ti­ja se­no­vi­niams bal­dams.

Grai­ki­ja – jū­rų šalis

Grai­kiš­ką in­ter­je­rą, pa­sak M. Ak­se­lie­jū­nie­nės, iš ki­tų leng­viau­sia at­pa­žin­ti, nes čia vy­rau­ja dvi es­mi­nės spal­vos – bal­ta ir mė­ly­na. To­dėl grai­kiš­ką es­te­ti­ką ga­li­ma drą­siai va­din­ti ma­ri­nis­ti­nio (jū­ri­nio) in­ter­je­ro pra­di­nin­ke.

Tai ne­reiš­kia, kad kas­kart į na­mus įžen­gę tu­rė­tu­mė­te pa­si­jus­ti kaip įli­pę į lai­vą. Ki­čas, no­rint pa­brėž­ti iš­skir­ti­nį sko­nį ar fi­nan­si­nes ga­li­my­bes, tam­pa vis ma­žiau pri­im­ti­nas. In­ter­je­ro de­ta­lės tu­rė­tų na­tū­ra­liai su­da­ry­ti vi­su­mą. Įren­giant grai­kiš­ko jū­ri­nio sti­liaus na­mus, ti­krai ne­bū­ti­na nu­ka­bi­nė­ti vi­sų sie­nų in­ka­rais, o sve­tai­nė­je virš ži­di­nio įkur­din­ti ryk­lio iš­kam­šos, kad na­muo­se bū­tų jun­ta­ma jū­rų dva­sia.

Grai­kiš­kam in­ter­je­rui bū­din­ga, kad sie­nos be­veik vi­suo­met da­žo­mos bal­tai, tin­kuo­ja­mos bal­tu kal­ki­niu tin­ku ar­ba de­ko­ruo­ja­mos mė­ly­nų ir bal­tų to­nų ke­ra­mi­nė­mis ply­te­lė­mis, kar­tais – iš Bi­zan­ti­jos at­ke­lia­vu­sio­mis mo­zai­ko­mis. Pa­čios sie­nos daž­niau­siai pa­lie­ka­mos grub­lė­tos, ne­ly­gios, lyg sen­din­tos ir pri­me­nan­čios šiuo me­tu in­ter­je­ro di­zai­ne po­pu­lia­rų rus­ti­kos sti­lių. Lu­bos – ba­li­na­mos, o sie­nas lai­kan­čios me­di­nės ir pa­sto­gių si­jos daž­niau­siai iš­lai­ko­mos na­tū­ra­lios, me­džio spal­vos. Grin­dys taip pat klo­ja­mos me­di­nės, o vė­liau daž­niau­siai ba­li­na­mos ar­ba da­žo­mos mė­ly­nai. Jei šei­mi­nin­kai no­ri kuo dau­giau pra­ban­gos, grin­dis klo­ja ke­ra­mi­nė­mis ply­te­lė­mis ar­ba Vi­dur­že­mio jū­ros re­gio­ne po­pu­lia­ria te­ra­ko­ta. Ply­te­lėms pa­si­ren­ka­mas tiks­lus, pers­pek­ty­vi­nis geo­me­tri­nis raš­tas ar­ba mo­zai­kos or­na­men­tai.

„To­kio sti­liaus na­muo­se la­bai svar­bu tin­ka­mai par­ink­ti teks­ti­lės ga­mi­niai – jū­rei­viš­kų dry­žių ti­krai ne­ga­li­ma veng­ti. Tin­ka iš šiurkš­čios, ta­čiau ne­sun­kios me­džia­gos pa­ga­min­ti ki­li­mė­liai, užuo­lai­dos, bal­dų už­tie­sa­lai. Jie tu­rė­tų su­teik­ti leng­vu­mo įspū­dį, užuo­lai­dos ar ki­ti pa­ka­bi­na­mi au­dek­lai pri­min­tų bu­res, - juk skrie­ja­me per ban­gas. Su­nkioms in­ter­je­ro de­ta­lėms jū­ri­nio sti­liaus na­muo­se – ne vie­ta“, - aiš­ki­no M. Ak­se­lie­jū­nie­nė.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Sei­mo na­riai siū­lo grą­žin­ti vals­ty­bės ap­do­va­no­ji­mo sta­tu­są ke­tu­riems ži­ny­bi­niams ap­do­va­no­ji­mams – Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės kū­rė­jų sa­va­no­rių me­da­liui, Šau­lių žvaigž­dei, Šau­lių žvaigž­dės [...]
Že­mės ūkio mi­nis­trė „dar­bie­tė“ Vir­gi­ni­ja Bal­trai­tie­nė ir kraš­to ap­sau­gos mi­nis­tras so­cial­de­mo­kra­tas Juo­zas Ole­kas ga­lės ra­miai baig­ti sa­vo ka­den­ci­ją. Opozicijos par­eikš­tos in­ter­pe­lia­ci­jos [...]
Va­kar bū­da­mas 93 me­tų mi­rė Shi­mo­nas Pe­re­sas. Per sa­vo po­li­ti­nę kar­je­rą jis du kar­tus ėjo prem­je­ro par­ei­gas, bu­vo lai­ko­mas Iz­rae­lio bran­duo­li­nės prog­ra­mos ar­chi­tek­tu, bet vė­liau, at­si­sa­kęs anks­tes­nių [...]
Tarp­tau­ti­nė ty­rė­jų ko­man­da bai­gė dve­jus me­tus tru­ku­sį ty­ri­mą dėl Ma­lai­zi­jos ke­lei­vi­nio lėk­tu­vo žū­ties virš Ry­tų Ukrai­nos 2014 me­tų lie­pos 17 die­ną ir pa­skel­bė sa­vo iš­va­das, ta­čiau la­bai [...]
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
16-asis Len­kų ki­no fes­ti­va­lis vyks spa­lio 6 – 16 die­no­mis pen­kiuo­se Lie­tu­vos mies­tuo­se – Vil­niu­je, Kau­ne, Klai­pė­do­je, Ma­žei­kiuo­se ir Šal­či­nin­kuo­se. Len­ki­jos ins­ti­tu­to direktorius Mar­ci­nas Lapc­zyns­kis, [...]
Ak­to­riui, re­ži­sie­riui, bar­dui Kos­tui Smo­ri­gi­nui pa­skir­ta pir­mo­jo laipsnio vals­ty­bi­nė pen­si­ja.
Nau­jau­sias re­ži­sie­riaus Ig­no Miš­ki­nio dar­bas – tai tre­čia­sis jo pil­no me­tro fil­mas, po sėk­min­gai pa­si­ro­džiu­sių „Di­rin­gas“ ir „Ar­ti­mos švie­sos“.
Klai­pė­dos dra­mos tea­tras kvie­čia į prem­je­rą vai­kus – spa­lio 8 – 9 d. 12 val. tea­tras ro­dys spek­tak­lį pa­gal vie­ną gar­siau­sių pa­sau­ly­je kla­si­ki­nės vai­kų li­te­ra­tū­ros kny­gą – Ken­net­ho Gra­ha­me­‘o [...]
Vers­las ra­gi­na­mas jau da­bar pra­dė­ti ruo­štis po po­ros me­tų griež­tė­sian­čiam as­mens duo­me­nų val­dy­mui ir sau­go­ji­mui. Mat nau­jų tai­syk­lių ne­si­lai­kan­čioms įmo­nėms grės bau­da iki 20 mln. eu­rų. [...]
Be­veik 2 tūkst. Lie­tu­vos pie­no ga­min­to­jų per ar­ti­miau­sius tris mė­ne­sius ke­ti­na su­ma­žin­ti ga­my­bą ir už tai ti­ki­si gau­ti 1,77 mln. eu­rų Eu­ro­pos Są­jun­gos par­amos lė­šų pa­gal liepą Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos [...]
Tau­ra­gės kraš­to mu­zie­jus pri­sta­to so­viet­me­čio pra­džią Lie­tu­vo­je pri­me­nan­čią NKVD būs­ti­nę su au­ten­tiš­ko­mis su­lai­ky­mo, tar­dy­mo ka­me­ro­mis ir kar­ce­riu. Mu­zie­jaus lan­ky­to­jams bus su­tei­kia­ma pro­ga [...]
Baig­tas svar­bus Ve­liuo­nos Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Ėmi­mo į dan­gų baž­ny­čios (Jur­bar­ko raj.) tvar­ky­bos dar­bų eta­pas. Jo me­tu res­tau­ruo­ti Vy­tau­ti­ne va­di­na­mos baž­ny­čios pa­ma­tai ir fa­sa­dai. Šie­met [...]
Lie­tu­vos fut­bo­lo fe­de­ra­ci­jo­je (LFF) rink­ti­nių di­rek­to­riu­mi dir­bęs Ro­ber­tas Taut­kus ėmė­si nau­jos veik­los. Jo ini­cia­ty­va įkur­ta Lie­tu­vos fut­bo­lo žai­dė­jų są­jun­ga (LFŽS), kuri rū­pi­na­si pro­fe­sio­na­lių [...]
Lie­tu­vos vy­rų te­ni­so rink­ti­nė, Da­vi­so tau­rės se­zo­ną bai­gu­si pra­lai­mė­ji­mu Bos­ni­jai ir Her­ce­go­vi­nai, sa­vų žiū­ro­vų aki­vaiz­do­je vėl žais ne­grei­tai.
Shi­mo­nas Pe­re­sas, ku­ris mi­rė tre­čia­die­nį bū­da­mas 93 me­tų, du­kart ėjo prem­je­ro par­ei­gas ir, at­si­sa­kęs sa­vo anks­tes­nių ka­rin­gų pa­žiū­rų, ini­ci­ja­vo pa­stan­gas siek­ti taikos su pa­les­ti­nie­čiais, [...]
Ho­li­vu­do ak­to­riai Lie­vas Schrei­be­ris ir Nao­mi Watts po 11 drau­ge nu­gy­ven­tų me­tų su­ka kiekvienas sa­vo ke­liu.
Ty­ri­mų duo­me­ni­mis, be gim­to­sios kal­bos di­džio­ji dau­gu­ma lie­tu­vių mo­ka bent vie­ną už­sie­nio – pa­gal šią sta­tis­ti­ką esa­me vie­na iš pir­mau­jan­čių ša­lių Eu­ro­po­je. Vis dėl­to šiais lai­kais vie­nos [...]
Vie­nos di­džiau­sių Lie­tu­vos la­ze­ri­nių pro­duk­tų ir spren­di­mų tie­kė­jų „Al­tech­na R&D“ su­kur­ta itin plo­nų pjū­vių tech­no­lo­gi­ja šie­met pri­pa­žin­ta ge­riau­siu vers­lo ir moks­lo bend­ra­dar­bia­vi­mo [...]
Žvar­bus ūžau­jan­tis vė­jas, snie­go pus­nys, ap­šar­mo­ję lan­gai ir... kak­tu­sai? Ne, tai ne fan­ta­zi­jos, o vi­siš­kai rea­lus vaiz­das: lie­tu­viš­ką žie­mą iš­tve­rian­tys ir lau­ke vi­sus metus ga­lin­tys aug­ti [...]
Pa­si­bai­gus mau­dy­mo­si se­zo­nui ir api­bend­ri­nus mau­dyk­lų van­dens ko­ky­bės ty­ri­mų re­zul­ta­tus, nu­sta­ty­ta, kad šį mau­dy­mo­si se­zo­ną šva­riau­sias van­duo bu­vo Tau­ra­gės ir Tel­šių aps­kri­ty­se.
Ti­ki­ma­si, jog jau ki­tais me­tais Lie­tu­vo­je bus įreng­ta kro­vi­ni­nėms trans­por­to prie­mo­nėms skir­tos ypač sau­gios sto­vė­ji­mo aikš­te­lės.
Vis dau­giau lie­tu­vių ryž­ta­si nuo­sa­vą au­to­mo­bi­lį įsi­gy­ti li­zin­gu. Li­zin­gu per­kan­čių nau­do­tus au­to­mo­bi­lius tur­gu­je ar iš­si­rink­tus in­ter­ne­to skel­bi­mų sve­tai­nė­se gy­ven­to­jų skaičius kas­met au­ga.
Ra­mia­ja­me van­de­ny­ne pa­bi­ru­sias Ga­la­pa­gų sa­las bio­lo­gai va­di­na gy­vu evo­liu­ci­jos mu­zie­ju­mi. Ek­va­do­rui pri­klau­san­tį sa­ly­ną, per tūks­tan­tį ki­lo­me­trų nu­to­lu­sį nuo Pie­tų Ame­ri­kos že­my­no, su­da­ro 19 [...]
Lan­ky­to­jai, no­rin­tys pa­ma­ty­ti gar­sią­ją Ro­mos Boc­ca del­la Ve­rità (Tei­sy­bės bur­ną), nuo šiol tu­rės su­si­mo­kė­ti. Už 2 eu­rų mo­kes­tį smal­suo­liai ga­lės iš­vys­ti šį objektą ir nu­si­fo­tog­ra­fuo­ti [...]
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Ti­kriau­siai kiek­vie­na esa­te iš­gy­ve­nu­si šo­ką, kai vie­ną die­ną svo­ris stai­ga pa­šo­ka po­ra ki­log­ra­mų, ar­ba va­ka­re sve­ria­te ge­ro­kai dau­giau nei ry­te. Šie svo­rio ki­ti­mai, kurie daž­niau­sia at­si­ran­da [...]
Aji Cha­ra­pi­ta rū­šies ai­trio­ji pa­pri­ka yra maž­daug žir­nio dy­džio. Kaip skel­bia­ma, ki­log­ra­mas šių prie­sko­nių ga­li kainuoti tūks­tan­čius eu­rų.
Kamb­ri­jos gra­fys­tė­je (Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja) avis au­gi­nan­tis Pi­pas Simp­so­nas kū­ry­biš­kai ėmė ko­vo­ti su va­gi­mis. Jis pa­si­tel­kė į pa­gal­bą ryškiai oran­ži­nius da­žus.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar Jums trukdė reikalavimas rodyti asmens dokumentą, perkant alkoholį?
Taip. Žeminanti patirtis
Ne. Civilizuotas sprendimas
Seimas neturi svarbesnių reikalų
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami