TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Atliekos virsta naudingomis trąšomis

2013 05 16 7:40
Kompostuoti tinka įvairios smulkios sodo atliekos.
LŽ archyvo nuotrauka

Prasidėjus vasaros darbymečiui individualiose valdose, soduose, daržuose, tvarkant žaliąsias erdves, kapines susidaro daug žaliųjų atliekų. Dauguma žmonių suka galvą, kur ir kaip šių atliekų atsikratyti, kad jos nesikauptų patvoryje ar pakelėje?

Anksčiau didžioji dalis biologiškai skaidžių atliekų (BSA) pakliūdavo į bendruosius atliekų konteinerius ir nukeliaudavo į sąvartynus. Tačiau toks sprendimas nėra racionalus. Apskaičiuota, kad Lietuvoje vienam žmogui tenka apie 400 kilogramų įvairių per metus susidarančių atliekų. Iš jų apie pusė yra biologiškai skaidžios. Tai ne tik sodų, daržų atliekos, bet ir įvairūs maisto ruošos, maisto produktų likučiai, popierius, kartonas.

Žaliava trąšoms

Sumanūs privačių valdų ar sodų bendrijų gyventojai kompostavimo dėžes susikala patys iš to, kas lieka ūkyje. Tai gali būti senos lentos, plokštės, stogo dangos likučiai. Kiti skuba į prekybos centrus, kuriuose galima išsirinkti įvairių modifikacijų ir dydžio kompostavimui skirtų talpyklų pagal poreikį.

Kai kurių regionų, pavyzdžiui, Alytaus, Kauno, Šiaulių, Klaipėdos, gyventojams kompostavimo dėžes nemokamai dalijo savivaldybės. Kai kuriose, pavyzdžiui, Vilniaus regiono, savivaldybėse dar nėra pasibaigusios dėžių pirkimo procedūros, todėl gyventojams jų teks palaukti.

Skatinama kompostuoti

Remiantis Europos Sąjungos (ES) direktyvomis, valstybės strateginiame atliekų tvarkymo plane yra įvardyta: jau šiais metais į sąvartynus turėtų patekti ne daugiau kaip 50 proc. 2000 metais pašalinto komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekio, t. y. ne daugiau kaip 362 600 tonų. Valstybė suplanavo, kad 2020 metais šis kiekis turėtų dar labiau sumažėti - BSA turėtų patekti ne daugiau kaip 35 procentai.

Beveik 15 metų perspektyvoje numatyta, jog biologiškai yrančios atliekos visiškai neturi būti šalinamos sąvartynuose.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 62 stambiagabaritės ir 21 kompostavimo aikštelė. Į didelių gabaritų atliekų aikšteles nemokamai galima vežti senus baldus, kitus nebenaudojamus stambius namų apyvokos daiktus ir atliekas, į kompostavimo aikšteles - visas žaliąsias sodo bei daržo atliekas.

Skatina projektais

Pagal europinius projektus savivaldybėms yra numatytos užduotys, kad kuo mažiau BSA patektų į sąvartynus. Kiekvienas regioninis atliekų tvarkymo centras (RATC) pats nusistato, kaip vykdys projektą. Pasak Aplinkos ministerijos (AM) Atliekų departamento vadovės Vilmos Karosienės, kompostavimo dėžės gyventojams yra sudedamoji projekto dalis, kuri skatina individualų kompostavimą. Kiekvienas RATC yra nustatęs savo tvarką, kaip skatins žmones rūšiuoti atliekas. Vieni nusprendė išdalyti kompostavimo dėžes, o kiti to nedaro ir šį procesą bando sureguliuoti mokesčiais.

"Pavyzdžiui, Alytaus regione jau išdalyti ne tik kompostavimo, bet ir antrinių žaliavų konteineriai. Šis projektas įgyvendintas ne iš europinių pinigų, tiesiog lėšos buvo skiriamos iš biudžeto", - sakė AM Atliekų departamento vadovė.

Pasak V.Karosienės, ministerija negali nurodyti regioniniam atliekų tvarkymo centrui, kokia tvarka turi būti dalijamos kompostavimo dėžės. Dažniausiai tai sprendžia patys regioniniai centrai. Alytaus RATC visų savivaldybių vardu bendrai rengia paraiškas, vykdo pirkimus. Tuo metu Vilniaus regione kiekviena savivaldybė viską atlieka atskirai. Vilniaus regione kompostavimo dėžių individualių valdų savininkams projektas stringa dėl viešųjų pirkimų problemų.

Pavyzdžiui, Marijampolės regione BSA kompostavimo konteineriai įrengti specialiose kompostavimo aikštelėse, prie kapinių, sodų bendrijų. "Konteinerių privačių valdų savininkams mes nedalijame, nes laukiame eilėje finansavimo. Pirmiausia sutvarkėme sąvartyną, paskui įrengėme antrinių žaliavų surinkimo aikšteles, o nuo praėjusio rudens turime ir kompostavimo aikšteles. Į jas žaliosios atliekos patenka ne tiek iš gyventojų, kiek iš savivaldybių prižiūrimų parkų ir kitokių žaliųjų plotų", - sakė Marijampolės regioninio atliekų tvarkymo centro atstovė Liucija Burbienė.

Kauno rajone kompostavimo dėžes nemokamai dalijo AB "Kauno švara". Kauno regione per metus susidaro daugiau nei 200 tūkst. tonų, arba 324 kg vienam gyventojui, komunalinių atliekų. Iš visų šiuo metu regione susikaupiančių buitinių atliekų net 58 proc. sudaro biologiškai skaidžios atliekos, kurios gali būti panaudojamos dar kartą.

Kauno RATC įgyvendinus projektą individualių namų savininkams nemokamai planuojama išdalyti 30 tūkst. plastikinių konteinerių namudiniam kompostavimui. Kauno miesto gyventojams skirta 8 tūkst. kompostuoti pritaikytų konteinerių, kurių vieno talpa siekia 900 litrų.

Nesudėtingas procesas

Dėl kompleksinio biologinio, biocheminio ir fizinio proceso, t. y. mikroorganizmų, dirvožemio gyvūnų ir jų išskiriamų fermentų poveikio, mineralizuojasi biologiškai skaidžios atliekos, išsiskiria biogeniniai elementai ir susidaro humusas.

Kompostas ne tik praturtina žemę humusu ir maistingosiomis medžiagomis, bet ir gerina jos struktūrą. Kompostas iš dalies gali pakeisti kitas organines trąšas. Vienam hektarui vejos rekomenduojama nuo 75 iki 100 tonų komposto. Sunkioms dirvoms - 120-200 tonų vienam ha, lengvoms dirvoms 20-40 tonų vienam ha (pagerina kapiliarinį vandens talpumą).

Daržovėms rekomenduojama 20-30 tonų komposto vienam ha kas dveji treji metai. Nerekomenduojama sėti daržovių ir sodinti daigų tiesiai į kompostą. Vien iš medžių lapų ir žolių pagamintas kompostas turi pakankamai azoto, tačiau jam trūksta fosforo ir kalio.

Pridėjus atitinkamų komponentų, kompostą galima paruošti atskiroms kultūroms. Pavyzdžiui, braškėms, pomidorams tinka didesnio rūgštingumo kompostas, todėl į atliekų masę pridedama pjuvenų ar skiedrų.

Kompostui tinkamos atliekos:

Virtuvės atliekos:

Vaisių ir daržovių gabaliukai

Vaisių ir daržovių žievės, po sulčių spaudimo likusi masė

Kiaušinių lukštai

Arbatos pakeliai

Kavos tirščiai bei jų filtrai

Suplėšytas popierius

Sodo atliekos:

Augalų lapai

Nupjauta žolė

Jaunos piktžolės (be subrendusių sėklų)

Sena vazonų žemė

Triušių, vištų, arklių, karvių mėšlas

Smulkios šakos.

Kompostui netinkamos naudoti atliekos:

Mėsa

Žuvis

Riebalai

Kaulai

Pieno produktai

Plastikinės arba sintetinės atliekos

Sergantys augalai

Šunų bei kačių fekalijos

Piktžolės, turinčios subrendusių sėklų

Skerdienos atliekos

Virtos daržovės

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"