TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Atliekų rūšiavimą skatins vaizdo kameromis

2015 04 14 6:00
Atliekų rūšiavimo kontrolei alytiškiai pasitelks vaizdo stebėjimo kameras. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Alytaus rajono taryba nutarė skirti lėšų kilnojamosioms vaizdo stebėjimo kameroms įsigyti. Manoma, kad jos padės nustatyti žmones, kurie bendrojo naudojimo atliekų konteinerių aikšteles paverčia sąvartynais.

Panašią įrangą turintys marijampoliečiai per metus nustato po keletą šimtų pažeidėjų. Pernai sugriežtinta atsakomybė už aplinkos teršimą - nepavojingas atliekas ne vietoje palikę asmenys baudžiami mažiausiai 145 eurų, o taip atsikračiusieji pavojingomis atliekomis - mažiausiai 434 eurų bauda.

Neturi pasirinkimo

1430 eurų iš Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos alytiškiai artimiausiu metu išleis vaizdo stebėjimo kameroms įsigyti. „Norime, kad prasidėjus vasaros sezonui jomis jau būtų galima naudotis. Seniai norėjome tokių kamerų, bet vis nebūdavo lėšų“, - LŽ sakė Alytaus rajono merijos Komunalinio ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Vilius Ašmenskas.

Anot jo, autonomiškai veikiančios kameros dažniausiai bus montuojamos sodų bendrijose ir kitose vietose, į kurias Alytaus miesto ir rajono gyventojai mėgsta nuolat atvežti ne komunalinių, bet vadinamųjų žaliųjų, statybinių atliekų, taip pat baldų, automobilių padangų. Tokių vietų rajone yra apie dešimt. Kadangi stebėjimo kameros bus kilnojamosios, jos bus montuojamos vis kitur.

„Mieste yra trys aikštelės, į kurias galima vežti didžiagabarites atliekas, padangas. Keturias padangas priima net nemokamai, bet atsikratyti jų nežinia kodėl vis dar norima nelegaliai“, - pasakojo valdininkas.

V. Ašmensko teigimu, iki šiol neturėta jokių priemonių pažeidėjams nustatyti, nebent juos pavykdavo sugriebti už rankos verčiančius neleistinas atliekas. Tačiau prie kiekvieno konteinerio nei merijos valdininko, nei aplinkosaugininko nepastatysi. Todėl ir nuspręsta į pagalbą pasitelkti techniką.

V. Ašmenskas pripažino, kad kol kas iki galo neišspręstas naujos įrangos apsaugos klausimas - kameras teks įrengti taip, kad jos nebūtų matomos. Kitaip jos gali tapti ilgapirščių grobiu.

Skaičiuoja šimtais

Panašias vaizdo stebėjimo kameras turi Marijampolės komunalininkai. Viena jų yra sumontuota specialiame automobilyje, kita - nešiojamoji. Naudojantis šiomis kameromis per metus nustatoma apie 200 atliekų tvarkymo taisyklių pažeidėjų.

„Žinodami apie gyventojų pomėgį į atliekų konteinerius mesti neleistinas atliekas, netoli statome automobilį su vaizdą fiksuojančia kamera. Gyventojams įtarimų tokia mašina nesukelia, nes joje žmonių nebūna. Gauname vaizdo medžiagą, kurioje užfiksuota, ką ir kaip daro pažeidėjas, užfiksuoti ir automobilio valstybiniai numeriai“, - LŽ pasakojo Marijampolės savivaldybės administracijos Aplinkos valdymo skyriaus vedėjas Mindaugas Lelešius. Specialistai dar naudojasi ir nešiojamąja vaizdo kamera - filmuoja atliekų konteinerių aikšteles. Tai taip pat daroma iš atokiau stovinčio automobilio.

M. Lelešius tikino, kad pateikus vaizdo medžiagą atliekų tvarkymo taisykles pažeidę gyventojai dažnai pripažįsta savo kaltę arba yra priversti pasakyti, kam buvo perdavę vairuoti jiems priklausantį automobilį.

„Manau, kad tokios priemonės pasitvirtino. Kito būdo teršėjams sudrausminti nesugalvojome“, - sakė M. Lelešius. Jis minėjo, kad Marijampolės savivaldybės teritorijoje, priešingai nei Alytaus rajone, sodų bendrijose pastatytuose konteineriuose dažniau atsiduria ne statybinės medžiagos ar automobilių padangos, o žaliosios atliekos. Jos turėtų būti skirtos kompostavimui. Tam gyventojai nemokamai gauna specialias komposto dėžes. Tačiau ne visi sodininkai jomis pasirūpina.

Daugiau rūšiuosi - mažiau kainuos

LŽ kalbinti valdininkai tikino, kad jei daugiau atliekų būtų rūšiuojama, mažiau jų būtų išvežama į sąvartyną, mažiau kainuotų ir jų sutvarkymas. Jam lėšų, mokėdami vietinę rinkliavą, skiria patys gyventojai. Deja, kol kas iš 130 tūkst. tonų Lietuvoje kasmet susidarančių komunalinių atliekų tik apie 35 proc. yra perdirbama arba panaudojama energijai gauti. Tiesa, palyginti su 2010 metais buvusia situacija, kai buvo panaudojama vos apie 12,8 proc. atliekų, tai jau nemenkas laimėjimas.

Anot Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktoriaus Daliaus Krinicko, tai leidžia tikėtis, jog bus įvykdyta Valstybinio atliekų tvarkymo 2014-2020 metų plane numatyta užduotis iki 2016-ųjų perdirbti ar kitaip panaudoti ne mažiau kaip 45 proc. komunalinių atliekų.

Prie to turėtų prisidėti ir šiuo metu rengiamos Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų pataisos. Jomis būtų įteisintas bendros komunalinių atliekų tvarkymo kainodaros modelis ir jų tvarkymo principai visoje šalyje.

„Kadangi iki šiol nėra bendros komunalinių atliekų tvarkymo kainodaros, savivaldybės, skaičiuodamos rinkliavas ir kitas gyventojų įmokas už šią paslaugą, taiko skirtingus principus, savaip interpretuoja, kurias sąnaudas įtraukti į kainą. Nuolat gauname gyventojų skundų dėl rinkliavų dydžių“, - teigė aplinkos viceministras Algirdas Genevičius.

Priėmus pataisas, visos savivaldybės nuo kitų metų liepos turėtų pagal vienodas taisykles apskaičiuoti rinkliavas ar kitas įmokas už komunalinių atliekų tvarkymą. Tai paskatintų žmones aktyviau rūšiuoti buityje susidarančias atliekas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"