TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Atostogų metas: kaip apsaugoti būstą

2015 06 16 14:35
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Žmonės linkę patys saugoti savo turtą bei tikėtis, kad nieko nenutiks, o apie draudimą dažniausiai pagalvoja žalai jau įvykus ir patyrus nuostolių. 

Beveik trečdalis lietuvių draudžiasi kuria nors gyventojų turto draudimo rūšimi, apsaugančia pasirinktinai – nekilnojamą turtą, namuose esančius daiktus arba viską kartu. Tai atskleidė „Gjensidige Baltic“ užsakytas visuomenės nuomonės tyrimas.

„Įprastai privatūs asmenys draudžia būstą, nes to reikalauja bankai, prieš suteikdami būsto paskolą. Jie savo pinigais rizikuoti nelinkę, todėl turto draudimas nuo ugnies, vandens ar gamtinių nelaimių yra viena iš jų sąlygų. Tuo tarpu asmeninį turtą tautiečiai pamiršta apsaugoti“, – Baltijos šalių gyventojų turto draudimo produktų vadovė Jurgita Nagrockė.

Anot ekspertės, šalies rinka dar jauna, o gyventojų supratimas apie būtinybę apsaugoti savo turtą nuo žalos – tebesiformuoja. „Dažniausiai pasitaikantis scenarijus – žmonės turto nedraudžia iki kol neištinka nelaimė. Labiau saugomasi vagysčių ir nesusimąstoma, kad ugnis ar vanduo gali padaryti žymiai daugiau žalos nei ilgapirščiai. Bendrovės duomenimis turto žalų portfelyje didžiąją dalį, net 39 proc., žalų generuoja vandens rizika, 13 proc. – stiklo dūžis, 10 proc. – vagystės. Ugnies rizika sudaro tik 5 proc. žalų, tačiau jos atnešami nuostoliai yra didžiausi“, – aiškina įmonės atstovė ir pastebi, kad būsto draudimo išlaidos, lyginant su rizika netekti turto, yra viena ekonomiškiausių galimybių įsigyti ramybę.

Kaip sumažinti žalos riziką:

1. Nesudarykite tuščių namų vaizdo. Pirmas dalykas, kurio ieško įsilaužėliai, tai namų be šeimininkų. Nesireklamuokite, jog išvykstate, net jei tik savaitgaliui. Jei išvykstate, pasistenkite padaryti taip, kad namas neatrodytų tuščias – užtraukite užuolaidas, paprašykite draugų prižiūrėti jūsų namus, susitarkite su kaimynais, kad surinktų jūsų paštą ar prenumeratas;

2. Peradresuokite skambučius. Kartais įsilaužėliai bando telefonu skambinti į galimai neapsaugotus namus, tikrindami ar yra šeimininkai. Pasinaudokite skambučių peradresavimo paslauga – nustatykite, jog visi įeinantys skambučiai būtų nukreipiami į jūsų mobilųjį;

3. Nepalengvinkite ilgapirščiams darbo. Jei gyvenate name, nepalikite aplinkui kopėčių, pastolių, kuriais galima būtų laisvai patekti į namo vidų. Išvykdami ilgesniam laikui, nepalikite neužrakintų kiemo vartų;

4. Saugokitės vandens. Dažniausiai iškylanti grėsmė būti užpiltiems vandens – trūkus lanksčiajai vandentiekio žarnelei, esančiai tualete, virtuvėje bei vonioje po kriauklėmis. Žarnelės laikui bėgant susidėvi ir gali netikėtai trūkti neatlaikius spaudimo. Svarbu kartą per metus jas patikrinti ir periodiškai – kas 3–5 metus jas pakeisti;

5. Suvaldykite ugnį. Išeidami iš namų nepalikite degančių žvakių, veikiančių elektros prietaisų. Reguliariai patikrinkite buitinę virtuvės techniką ar nėra pažeidimų. Išvykdami ilgesniam laikui ištraukite elektrinius prietaisus iš maitinimo lizdo, būkite tikri, kad išjungėte virtuvės įrenginius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"