TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Automobilis, katinas ir daiktai namams - iš kelionių

2010 05 18 0:00
Verslininkės E.Vasaitienės daiktai ir baldai nuolat keliauja drauge su ja.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Nedideli, bet jaukūs namai - tai, ko reikia veikliai moteriai. Kaunietė verslininkė Edita Vasaitienė tokius namus turi. Bet kada jais pasidžiaugti, jeigu daug dirba ir beveik juose nebūna? Užtat moters augintinis katinas, vardu Amerika, kaip tikras šeimininkas ištisas dienas vienas slampinėja po kambarius.

Jauki pastogė įgauna kitą prasmę, jeigu tampa vos ne viešbučiu pernakvoti po sunkios darbo dienos. Tačiau Edita sako, kad kiekvienam žmogui vis tiek reikalingi namai, net ir tuomet, kai juose mažai būna.

Jauku ir saugu.

Namai, biuras ir automobilis. Kam verslininkė teikia pirmenybę? "Nieko negalėčiau išskirti - man svarbūs ir namai, ir biuras, ir automobilis. Viskas turi būti ne tik gražu, jauku, bet ir saugu. Kai kurie daiktai ir baldai nuolat keliauja drauge su manimi: iš namų - į biurą, ir priešingai. Dažnai pirkti naujų baldų nėra galimybės, tad nors bandau juos perstatyti į kitą vietą arba atnaujinu", - aiškina E.Vasaitienė.

Vis daugiau žmonių, kaip ir ji, praleidžia automobilyje - kai kas dirba sostinėje, o gyvena Kaune. "Automobilis turi būti saugus, patogus ir tvarkingas. Transporto priemonę reikia taip pat prižiūrėti, kaip ir savo namus", - tvirtina verslininkė.

Dešimt metų E.Vasaitienė vadovauja savo firmai "Mobilūs žmonės". Kaunietei jos automobilis tapo beveik namais. Su "nameliu" ant keturių ratų ji, mokydama kitus vairuoti, nuvažiavo tūkstančius kilometrų. O kadangi po vairavimo pamokų verslininkė dar iki vėlyvo vakaro užtrunka biure, darbo aplinką ji stengiasi gražinti kaip ir namus. "Graži ir jauki aplinka kartais padeda greičiau priimti sprendimus", - įsitikinusi kaunietė.

Ramiai uždaro duris

Naujo būsto paieška - tam tikras postūmis ieškoti naujovių. Jis neleidžia prisirišti prie vienos vietos. Editos nuomone, kartais verta keisti gyvenamąją vietą vien dėl to, kad išvengtum rutinos ir monotonijos. Be to, per kraustymąsi apsivalome namus - išmetame daug nereikalingų daiktų.

Savo būstą verslininkė pakeitė penktą kartą. Kiekvienas naujas variantas po truputį artėjo prie jos svajonių idealo. "Kol gyvenu tuose namuose, jie yra mano tvirtovė. Tas laikas būna pats gražiausias. Kiekvienus savo namus puoselėjau su didele meile. Man nesunku buvo užverti jų duris, nes žinojau, kokie bus kiti namai - geresni ir jaukesni", - pasakoja verslininkė.

Kaunietė patenkinta, kad prieš trejus metus jai pasisekė rasti naują erdvų būstą - vieta graži ir rami, šiek tiek toliau nuo miesto. Pastatas, kuriame yra tik šeši butai, naujas ir modernus. Šis butas atitiko dabartinius veiklios moters poreikius ir judrų gyvenimo būdą. "Daugelis pripranta prie savo namų ir nenori iš jų išsikelti. Tokio jausmo neturiu. Mano ankstesni namai buvo daug toliau nuo miesto - pavargau kasdien važinėti pirmyn ir atgal į darbą. Tikiuosi, šiame bute užsibūsiu ilgiau, nors ką gali žinoti, kas bus po kelerių metų. Tačiau dėl to nesuku sau galvos - jei sumanysiu, kelsiuosi kitur. Gyvenimas suteikia daug galimybių ir jomis reikia naudotis", - šypteli kaunietė.

Edita vis dažniau pagalvoja, kad galbūt metas palikti gimtąjį miestą ir išvažiuoti kitur. Tačiau kol kas ją sulaiko verslas, kurio negali taip greitai palikti. Jei nesisektų, tai būtų tarsi ženklas, jog viską reikia pradėti iš naujo.

Iškrakmolytos patalynės kvapas

Visi ateiname iš savo vaikystės namų, kuriuose užaugome ir subrendome. "Mano tėvų namai nėra tas idealus pasaulis, kurio beprotiškai ilgėčiausi ir apie kurį nuolat svajočiau. Tačiau juose buvo gera ir jauku - rūpestingos, darbščios mamos dėka, - prisimena verslininkė. - Savaitgaliais mūsų namai kvepėjo švariais iškrakmolytais skalbiniais. Tais laikais retas kuris turėjo skalbyklę, tad mama patalynę skalbė rankomis, lygino. Dabar net sunku tai įsivaizduoti. Tie namai dar kvepėjo gardžiu bulvių plokštainiu, spirgučiais ir šviežiomis sultimis. Kai su seserimi paaugome, stengėmės padėti mamai. Tėvai mūsų nelepino."

Edita dar ir dabar pamena gražias vaikystės vasaras, praleistas kaime pas močiutę. Saulėtą dieną į kiemą ant žolės būdavo išnešamas didelis stalas, prie kurio susėsdavo visa šeima. Ant jo garuodavo kaimiški valgiai. Šalia augo alyvų krūmas. Pražydėję žiedai skleisdavo nepaprastą aromatą. "Močiutės namai kvepėjo pienu ir juoda duona, lašiniais ir ką tik iš daržo nuskintais agurkais. Tas kvapas buvo toks savas..." - sako pašnekovė.

Mamos pamokos

Verslininkė didžiuodamasi pasakoja apie mamą, kuri ją išmokė daug gerų dalykų ir pasitikėjimo savimi. Kaunietė juokaudama primena, kad jos darbas taip pat nėra moteriškas. Prieš dešimt metų Lietuvoje automobilį vairavo tik viena kita moteris. Edita daug ką išmoko atlikti pati, taip pat ir vyriškus darbus, nes nemėgsta laukti, kol kas nors ateis ir už ją viską padarys.

"Mama visada buvo optimistė ir niekada nenuleido rankų, jei ėmėsi kokio nors darbo. Anais laikais sunkokai galėjai prisišaukti statybininkų, tad ji sumanė pati pastatyti namą pas močiutę kaime. Mamos pagalbininkėmis buvome mudvi su seserimi. Dabar tai atrodo kaip kažin kas iš fantastikos srities. Vienos dažėme, kalėme, obliavome, žodžiu, dirbome, kaip išmanėme. Klydome, taisėme, bet darėme, nes tas namas buvo mūsų, ir tai - svarbiausia. Daug metų kasmet vasarodavome kaime. Šiandien to namo jau nebėra - parduotas", - pasakoja kaunietė.

Editai pravertė gyvenimiškos pamokos, gautos iš mamos. Savo butą ji mėgsta pati gražinti ir nuolat ieško originalių detalių.

Vietoj skalbimo - atversta knyga

Namas, kuriame šiandien gyvena, buvo pastatytas kaip viešbutis, bet dabar jame įrengti butai. Verslininkei nepatiko erdvės suplanavimas, tad ji norėjo kai kurias sienas išgriauti. Tačiau kol kas nieko negalima daryti, nes ne visi būstai iki galo įrengti.

Pirmo aukšto gyventojai turi po lopinėlį žemės. Tas plotas aptvertas tvora. Edita norėjo gyventi būtent tokiame bute, bet visi jau buvo išparduoti. Ji išsirinko paskutinį, trečią, aukštą, kad virš galvos nebūtų kaimynų.

"Nuolat siekiu geresnės gyvenimo kokybės. Šiais laikais galima taip sutvarkyti savo buitį, kad namų apyvokos darbai moters nevargintų. Man labiau patinka paskaityti gerą knygą, nei skalbti ir lyginti, kaip tai turėjo daryti mama", - kalba verslininkė.

Modernioje virtuvėje stovi indaplovė, moderni viryklė. Visur medinės grindys - daug patogiau valyti. Vonios kambaryje - skalbyklė.

Veikli moteris namie įsirengė darbo kambarį, nors stengiasi kuo mažiau čia dirbti. Bet kai reikia, prisėda prie kompiuterio. Tik dabar beveik niekada neprabyla smuikas, kuriuo griežė vaikystėje muzikos mokykloje. Instrumentas guli futliare.

Vonioje - žvaigždėtas dangus

Židinys, marmuro apdaila svetainėje atsirado tada, kai Edita įsikėlė į naują butą. Tam specialiai buvo palikta vieta, tik reikėjo įsirengti. Tiesa, šiek tiek sumažėjo erdvės, bet ugnis skleidžia malonią šilumą. "Bute židinys - didelis pranašumas. Jauku ir šilta, kartais net nereikia jungti šildymo", - džiaugėsi ji.

Aukštos lubos sumažintos tik prie sienų susikirtimo linijos, kur sumontuotas šoninis apšvietimas. Todėl ne visuomet uždegami klasikiniai šviestuvai, pakabinti atviroje virtuvės ir svetainės erdvėje. Šviesos patenka ir pro didelius balkono langus.

Šiek tiek netradicinis apšvietimas vonios kambaryje. Prie lubų pakabintas iš tolimojo Egipto parvežtas prabangus šviestuvas,

imituojantis krištolą. Edita teigia, kad vonia jai asocijuojasi su žvaigždėtu dangumi. Tačiau gyvendama paskutiniame aukšte iš vonios negali matyti, kaip vakare įsižiebia žvaigždės. Tokį dangų jai primena nuo šviestuvo lubose atsispindintys šviesos taškeliai.

Spintelėje - šimtas rublių

Senų minkštų baldų neišmetė. Juos atnaujino - aptraukė gėlėtu lyg vasaros pieva lietuvišku gobelenu.

Koks atradimas - lietuviškas audinys gražus ir kokybiškas, bet daug pigesnis nei užsienietiškas. Žalsvai rudo atspalvio margas gobelenas idealiai atitiko erdvę ir pagyvino namus. Jo spalvos padiktavo viso buto interjerą. "Namų jaukumą lemia ne brangūs baldai, bet išradingumas ir skonis. Labai gaila, kad anksčiau nevertinau senovinių antikvarinių daiktų, buvusių pas močiutę kaime", - apgailestauja E.Vasaitienė. Tačiau nedidelę medinę kabinamą spintelę vis dėlto išsaugojo. Joje rado bobulytės paslėptus šimtą rublių. Tais laikais tai buvo dideli pinigai, bet jų Edita taip ir neišleido. Dabar sena antikvarinė spintelė su šimtu rublių pakabinta vestibiulyje prie lauko durų. Joje "paslėptas" automatinis skambučio atsakiklis.

Sunki lempa iš Ispanijos

Daug gražių daiktų verslininkė parsivežė iš tolimų kelionių. Kiti nupirkti sendaikčių turguje. Tačiau interjere - jokio chaoso ir maišaties.

Sieninis laikrodis - lyg priminimas kaimo senovės, nors daiktas ir nelietuviškas. Ant stalo patiesta balta servetėlė iš Maltos. Ant sienos pakabintas paveikslas iš Paryžiaus. Papuošalų dėžutė - iš Egipto, ją dovanojo draugas egiptietis. Šalia - senovinė religinė relikvija. Taip pat dovana.

Marmurinė lempa, stovinti ant grindų, parskraidinta iš Ispanijos. "Patiko ši lempa. Bet kaip ją parsiveržti, jei sveria beveik aštuonis kilogramus? Kaip rankinis bagažas į lėktuvą - per sunkus. Draugai sutiko paimti mano bagažą, o aš tempiau lempą", - keblią situaciją kelionėje prisimena Edita.

Verslininkė įsitikinusi, kad gyvenimas vyksta čia ir šiandien. Dabartiniai jos namai yra tokie, kokius pati sukūrė. Į juos visada nori sugrįžti kaip į savo vaikystę kaime.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"