TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Be geros žmonos nebus ir gero traktoriaus

2010 07 13 0:00
Vasarą V.Stonevičius prie traktoriaus pritaiso žoliapjovę.
Petro Dargio nuotrauka

Koks namų pasaulis be vyrų? Ypač, jei jie ne stiklelį kilnoja, o konstruoja, lipdo, lituoja, suvirina, taiso ir panašius reikalingus bei gerus darbus dirba. Žinoma, tam reikia sąlygų: noro, erdvės kūrybai. Ir geros žmonos. Apie tai ir šis pasakojimas.

Kai Lietuvai iškovojus nepriklausomybę subyrėjo kolūkiai ir įmonės, techniką bei kitokį turtą išsidalijo gudresnieji. Lėtieji, ramieji, o tokių buvo dauguma, liko tuščiomis rankomis savo ūkeliuose. Ką daryti?

"Šakėmis daug nenuveiksi, o traktoriaus pirkti nėra iš ko. Beliko konstruoti jį pačiam", - sako Vytautas Stonevičius iš Šilalės rajono Pakarčemio kaimo.

Šiandien šis 52 metų vyras visą 17 hektarų ūkelį apdirba savo pasigamintu traktoriumi ir paties sukonstruotais padargais. Turi nusipirkęs tik mažą javų kombainą ir bulvių sodinimo mašimą. Pusiau automatinę bulvių sodinamąją yra pasidaręs ir pats.

Jo vokiškas javų kombainiukas "Columbus Claas" senas, bet dar juda. Kai subiro jo variklis, Vytautas įdėjo žigulių "širdį" ir įtaisė dujas. Prie šono prikabintas buitinis raudonas suskystintų dujų balionas atrodo neįprastai ir gal net kiek juokingai, tačiau svarbiausia - dujos pigiai ir puikiai suka variklį, o šis varo kombainą.

"Dujos ne tik pigesni, bet ir sveikesni degalai už benziną, nes jų oktaninis skaičius didesnis", - aiškina Vytautas ir stebisi, kodėl net per dabartinį sunkmetį ministerijų mašinos varomos dvigubai brangesniais degalais. Gal valdžiai mokesčių mokėtojų pinigų taupyti nereikia?

Kai prieš savaitę lankėmės pas Stonevičius, javų kombainiukas stūksojo žolėse prieš jų namo langus. "Jau netrukus tu turėsi darbo, - meiliai paglostė kombainiuką Vytautas ir pridūrė: - Kai geras oras, šiuo mažyliu per dieną nukuliu tris hektarus. Suspėju savo nukulti ir kaimynams padedu. O darbas toks lengvas ir švarus, kad galėtum net kaklaraištį ryšėti."

Šeimininkas apskaičiavo, jog kombainui pirkti ir rekonstruoti išleisti pinigai grįžo per dvi javapjūtes.

Tik du tūkstančiai litų

Tačiau dar svarbesnė, pagrindinė Vytauto technika - jo pasidarytas traktorius. Žinoma, ir sūnūs Vidmantas, Vilius bei Valdas padėjo, tačiau daugiausia padirbėti teko pačiam meistrui.

Tą dieną, kai kalbinome Vytautą, jis buvo ką tik parvairavęs traktorių iš ganyklos, kurioje pjovė žolę. Sustabdė pavėsyje prie lauko virtuvėlės, šalia kurios ant suolelio buvo įsitaisiusi žmona ir uošvė, ir iššoko iš kabinos.

Vaikštome aplink jo kūrinį ir kamantinėjame, iš kur tas ir anas, o meistras pirmiausia pareiškia, esą traktorius kainavo tik... du tūkstančius litų. Kur jūs matėte traktorių už tokią kainą? Pažvelkite prekiautojų žemės ūkio technika kainininkus - vakarietiško, o ir baltarusiško traktoriaus be dešimčių tūkstančių litų nenupirksi.

"Iš pradžių nekainavo nė dviejų tūkstančių, - prisimena konstruktorius. - Turėjau senus žigulius, kurių neapsimokėjo remontuoti, bet variklis ir kai kurie kiti mazgai buvo dar geri. Tai žigulių variklį perkėliau į traktoriuką, o užpakalinis mašinos tiltas tapo traktoriaus priekiniu. Užpakaliniais ratais - "Beloruso" priekiniai. Užpakalinį traktoriaus tiltą nusipirkau sąvartyne pusdykiai. Dar dviejų pavarų dėžių ir kitokių gelžgalių prireikė."

Kai sujungtos dvi pavarų dėžės sumažino apsukas, atsirado daug jėgos. Vytauto traktorius gali tempti ir krovinių prikrautą priekabą, ir du plūgus. Kad tik nebuksuotų ratai.

"Kai pirmą sykį bandžiau važiuoti, apsivožiau aukštielninkas ir vos nepadėjau galvos, - prisimena Vytautas. - Suėjo kaimynai, užkūriau variklį. Važiuoja! Aišku, buvo daug džiaugsmo. Sumanėm patikrinti, kiek turi jėgos. Kieme gulėjo gelžbetoninis elektros stulpas. Pririšome nevykusiai - aukštai užnėrėme trosą... Timpt stulpą - traktorius keberiokšt aukštyn ratais. Nespėjau nė sankabos išjungti - džiaugiausi nušokęs į šalį."

Nuo kalvų nevirsta

Vėliau Vytauto kūrinys vis tobulėjo lyg gyvas padaras. Įtaisė darbinę pavarą, hidraulinį keltuvą, kompresorių... Dešimt metų važinėjo šiuo traktoriuku be kabinos, paskui ir ją pasidarė, supjaustęs senus žigulius. Beje, kabina šildoma - kaip lengvajame automobilyje.

"Juk naudojama ši technika visus metus - vasarą, rudenį... Pavyzdžiui, žiemą važiuojame į mišką. Tik praėjusią žiemą nerizikavau. Per daug sniego buvo, o ratai nedideli, klimptų", - paaiškina V.Stonevičius.

Tačiau nedideli ratai turi ir pranašumų, ir apie tai šis nagingas žemaitis taip pat pagalvojo konstruodamas. Vietos apie Pakarčemį labai kalvotos, o Stonevičių žemėje yra net tokių kalnikių, į kurias "Belorusais" važiuoti būtų pavojinga.

"Belorusai" dideliais ratais, aukšti, o maniškio taip lengvai neapversi", - džiaugiasi meistras. Dabar jo traktorių varo nebe žigulių benzininis variklis (šį Vytautas perkėlė į kombainą ir dujofikavo), bet "Nissano" dyzelinis. Tai dar patogiau ir pigiau - juk Stonevičiai, kaip ir kiti šalies ūkininkai, gauna nusipirkti pigesnio "žaliojo" dyzelino.

Ši rekonstrukcija Vytautui irgi nebuvo brangi. "Visą naudotą lengvąjį automobilį "Nissan" gavau už 500 litų, tai manykim, kad jo variklis kainavo 250 litų, - skaičiuoja meistras. - Pridėkime elektros, elektrodų, darbo įrankių kainą - du tūkstančiai litų, ne daugiau. Išvada: geriausia konstruoti traktorius ir visokias mašinas iš senų lengvųjų automobilių. Jų pilni sąvartynai. Galima rasti visai neblogų variklių. O jeigu kas sulūžta - vėl į metalo sąvartyną: ten detalių, kiek nori ir kokių nori."

Į skolas nelindo

Prie traktoriaus Vytautas kabina savo gamybos plūgus ir plūgelius, javų sėjamąją, žoliapjovę, šieno vartytuvą, grėblį. Jo sumeistrautą šieno rinktuvą nesunku perdaryti į mėšlo kratytuvą - nuimi vienus bortus, uždedi kitus. Naujas toks rinktuvas, pasak Vytauto, kainuotų apie 7 tūkst. litų, o jam jis atsiėjo pusdykiai. "Moskvičiaus reduktorius, šie diržus sukantys skriemuliai - iš ratlankių, - rodė savo rinktuvą meistras. - Už ką visa tai pirkčiau? - klausia jis. - Už tuos centus, kuriuos dabar gauname parduodami pieną? Be to, nauji traktoriai, nors kainuoja dešimtis tūkstančių, irgi lūžta, o detalės nepaprastai brangios. O aš detales perku iš metalo laužo. Nieko nėra pigiau."

Aišku, Vytauto šeimai buvo ir kitas kelias - skolintis pinigų ar ieškoti įvairių fondų ir kitų geradarių paramos technikai pirkti. Daugelis ūkininkų taip ir daro. "Labai džiaugiuosi, kad nesiskolinome, - trina dabar V.Stonevičius rankas. - Būtume sulindę į skolas ir viską praradę. Iš kur mokėtume palūkanas, kai už pieną bemoka 30 centų? Bankai būtų atėmę paskutinius marškinius!"

Kai pavyksta - laimingas

"Užsukit į garažą, ten dar kai ką pamatysite", - pasiūlo Vytauto uošvė Juzefa Nijolė Mikavičienė. Kad jau taip, žentui tenka atverti garažo duris. Viduje - neseniai sukonstruotas motorinis triratis. Variklis, pavarų dėžė, tiltas - lengvojo automobilio, o priekis - seno motorolerio. Jį turėjo vaikai, atsižaidė, atidavė tėvui.

Triratis gerokai aukštesnis už automobilį ir labai manevringas - pats tas į ganyklą važiuoti. Užpakalinė sėdynė - keliems žmonėms, ant nedidelio padėklo telpa keli pieno bidonai. Daug ir nereikia - anksčiau Stonevičiai laikė dešimt karvių, dabar, kai pieno gamyba smulkiesiems ūkininkams pasidarė nuostolinga, pasiliko tik šešias.

Ankstesniais metais parvežti pieną iš ganyklos tekdavo Stonevičių "Audi" automobiliu. Tačiau jo dugnas žemai - vienas vargas laukuose. Naujasis triratis šioms išvykoms tinka kur kas geriau.

Iš profesijos Vytautas - nei inžinierius, nei mechanizatorius. Daug metų dirbo Pašilės tarybinio ūkio statybininku, turėjo vairuotojo pažymėjimą. Niekada anksčiau jam ir į galvą nebuvo atėję, kad imsis ką nors konstruoti.

Nors techninė kūryba prasidėjo iš nepritekliaus, ji Vytautui teikia džiaugsmo. "Bet kai nesiseka - labai nervinuosi, neužmiegu per naktis, - neslepia kūrėjas. - Juk atitraukiau nuo šeimos kelis šimtus litų ir sukišau į detales. Jeigu turėčiau pinigų apsčiai, tada ir kūryba būtų kitokia. Bet kai pagaliau darbas pavyksta, aišku, būnu laimingas."

Svarbiausia - gera žmona

Vytauto uošvė pradeda pasakoti, kaip jis moka mūryti - jo statytas namas tarsi lėlė. Ir kitą jos žentą jis išmokė mūryti...

"Jis ir lėktuvą padarytų", - giria savo žentą uošvė. "Gal ir padaryčiau, bet nemėgstu aukščio, - kuklinasi meistras. - Tikriausiai bijočiau skristi. O sunkiausia būtų padaryti propelerį. Abejoju, ar vienas galėčiau jį tiksliai išlankstyti ir išcentruoti. Reikėtų pirkti, kainuotų didelius pinigus. Tokioms svajonėms jų neturiu."

Vadinasi, kūrybai nereikia diplomų ir didelių mokslų, daug ką gali pasiekti ir pats vienas - svarbu turėti galvą ir nebijoti surizikuoti?

"Jei nori kurti, dar reikia turėti žmonišką žmoną, - pagalvojęs priduria Vytautas. - Juk kai pradedi darbą, niekada nesi tikras, kas iš to bus. Gaišti laiką, rizikuoji šeimos pinigais. Ir jei dar žmona vis pjautų tarsi medinis pjūklas, kad nieko neišeis, kad bus tik nuostolis - tada labai greitai pasibaigtų visa tavo kūryba. Taip spaudžiamas nedaug tepakurtum."

Vytautas turi pažįstamą, kuris taip pat pats pasidarė traktorių. Irgi puikų, beveik kaip pirktinį. Bet vos pradėjo jį bandyti, užsikirto variklis. Žmona pradėjo ėsti: "Tu tik pagalvok, tokie pinigai, ar nesakiau, kad nieko iš to nebus?.." Neištvėrė žmogus ir metė sumanymą.

"O man dėl žmonos pasisekė, - džiaugiasi Vytautas. - Janina manęs neėda, galiu meistrauti, ką noriu."

Tokias liaupses išgirdę traukiame fotoaparatą, tačiau J.Stonevičienė juokdamasi nuskuba su kibirais - fotografuotis ji nemėgsta.

Kartais namiškiai Vytauto darbus pavadina žaislais, bet tik - labai draugiškai. Visi puikiai supranta, kad vyro ir tėvo "žaislai" - jų nedidelio ūkio išganymas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"