Beldimas į duris pagal Violetą Palčinskaitę

Nijolė STORYK 2009-10-27 00:00
Nijolė STORYK 2009-10-27 00:00
Poetės, vertėjos ir dramaturgės V.Palčinskaitės namuose pasakos prasideda knygose. Ievos Markevičiūtės nuotrauka
Pa­pras­tai vai­kai įsi­vaiz­duo­ja, kad ra­šy­to­jai gy­ve­na kaip jų he­ro­jai. Karl­so­nas - ant sto­go, o srai­gė kiau­te - po smil­ga. "Pa­sa­kos ma­no na­muo­se pra­si­de­da kny­go­se. Ta­čiau ne­gy­ve­nu kaip ta srai­gė po smil­ga", - pa­pokš­ta­vo poe­tė, ver­tė­ja ir dra­ma­tur­gė V.Pa­lčins­kai­tė.

Suvėrus lyg karoliukų vėrinį poetės kūrybą, vien tik poezijos knygų vaikams pavadinimai, kaip antai "Žirnių namelis", "Namai namučiai" (1978 m. paskirta valstybinė premija), "Laiptai", "Beldimas į duris" ir kiti, daug pasako, ką reiškia poetei gimtieji namai. Tai ir užuovėja, ir ramybė, ir šiluma, ir artumas, o svarbiausia, saugumas.

Geras ženklas.

Namuose poezijos mūza nemėgsta triukšmo, bildesio ir tuo labiau išorinio blizgesio. Kada plaštakė mūza aplanko poetę, kad nepasibelstume į duris ne laiku?

Ženklai iškalbingi. Buto koridoriuje ant kambario, kur stovi kompiuteris, durų įsmeigtas perspėjantis raštelis: "Rytuose dar nepatekėjo saulė, o kvailių šalyje jau virė darbas" ("Buratino nuotykiai").

Prisimename šį garsaus rusų rašytojo Aleksejaus Tolstojaus kūrinį. Bet kodėl tie žodžiai įstrigo poetei, kad net ant durų pasikabino? Violeta smagiai šmaikštauja, sakydama, kad poezija gal nėra kvailių darbas, tačiau kas šiais laikais domisi poezija?! Bet jei mamos savo vaikams skaito poezijos knygeles, tai jau geras ženklas.

"Užaugęs vaikas skaito knygą savo vaikui. Šis skaitys ir savajam. Kaip smagu suvokti, kad tai, ką parašiau prieš daug metų, gyvena iki šiol. Ypač mane nudžiugino susitikimas prieš kelerius metus su lietuviais Londone. Skaičiau savo eiles ir pastebėjau, kad mamos kartu su manimi tyliai kartojo žodžius. Juos žinojo galbūt dar iš vaikystės", - užsiminė V.Palčinskaitė.

Paprastai poetė ilgai savo namuose neužsibūna. Ji mėgsta keliauti, kur paprastai gimsta pačios geriausios jos knygos. "Namai man nėra ta erdvė, kur galiu kurti. Kai keliauju, kažkur tolyn nutolsta visa tai, kas mane slėgė, vargino ir kėlė man rūpesčių. Tuomet pajuntu, kad galiu rašyti", - sako ji.

Kita daiktų prasmė

Namai yra šeimos relikvija. Kai kurie seni baldai ir daiktai, atvežti iš tėvų namų Kaune, iki šiol dar stovi poetės bute Vilniuje. Visa tai, kas susiję su artimais žmonėmis, po daugelio metų įgyja kitą vertę. Tų daiktų ir baldų ji neketina išmesti į gatvę net ir tuomet, jei sumanytų keisti namų aplinką kitaip - naujoviškai.

Violeta sako, kad jai nebūdinga itin prisirišti prie daiktų ir jiems neskiria ypatingos reikšmės. Tačiau dabar, kai nėra tėvų, tie daiktai įgauna kitą prasmę. Kiekvienas prisilietimas prie jų savotiškai atgaivina bei sustiprina dvasiškai.

Šiais metais poetė buvo apdovanota Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) garbės prizu. Skirtingai nei praėjusių metų laureatams poetui Justinui Marcinkevičiui ir rašytojai Jurgai Ivanauskaitei, sunkmečio sąlygomis Lietuvos kultūros ministerija V.Palčinskaitei neskyrė premijos - esą nėra pinigų.

Bet vaikų poezijos kūrėja apie tai net neužsimena ir tuo labiau nedejuoja, kad gyvenimas ne lengvėja, bet vis labiau visus spaudžia į kampą. Priešingai, ji optimistiškai nusiteikusi. Kai bus geresni laikai, tada gal panorės atnaujinti savo namus.

Kur subrendo vaikystė

V.Palčinskaitę visada lydėjo vaikystės vizijų pasaulis, į kurį visą gyvenimą, anot jos, ieškome kelių sugrįžti. Toks jos kelias link poezijos nuo mokyklos suolo.

"Iš tiesų, mano kūrybai yra artima namų dvasia. Daugelis eilėraščių atsirado tos įspūdingos dvasios pakerėti", - pripažino praėjusių metų "Poezijos pavasario" prizininkė už geriausią knygą vaikams "Karalius pamiršo raidyną". Pagal jos scenarijų Nacionalinė filharmonija pastatė muzikinę fantaziją vaikams.

Poetės vizija skvarbi - iki graudulio pažįstama ir liūdna, kai kaskart sugrįžtame ten, kur mūsų vaikystė subrendo.

Senas "Belarus" pianinas

Violeta trumpam nuskubėjo į virtuvę užkaisti kvapios kavos. Kiek netikėta poetę pamatyti besisukančią prie viryklės. Juk taip buitiška! Į indą pridėjo gardumynų - prie kavos pasivaišinti.

Bet ir virtuvėje nuo poezijos nenutolome nė per žingsnį. Kitaip ir būti negalėjo! Gan nesenus įvykius liudijo ant sienos pakabintas plakatas.

Naujausios V.Palčinskaitės knygos "Stebuklinga Mocarto fleita" pristatymas vyko Filharmonijoje. Kompozitorius Giedrius Kuprevičius, kuris vedė vakarą, ant plakato brūkštelėjo poetei gražius palinkėjimus. "Ne tik Mocarto muzika mane lydi nuo vaikystės. Instrumento ilgai neturėjau namuose ir labai norėjau groti. Tačiau kai tėvai nupirko pianiną "Belarus", mano norai pastebimai sumažėjo. O kai buvau ištekėjusi už pianisto, ar galėjau su juo konkuruoti (šypteli)?" - prisiminė Violeta.

Senas juodas instrumentas keliauja iš vienų namų į kitus. Nuo kraustymosi pianino paviršius nusilupinėjo, todėl ir buvo nudažytas baltai...

"Tačiau tas senas pianinas man itin pagelbėjo, kai dar būdama filologijos studentė pradėjau bendradarbiauti su Kauno muzikiniu teatru. Iš anglų kalbos išverčiau miuziklą "Mano puikioji ledi". Džiaugiausi, kad muzikinės žinios pravertė mano darbe", - tęsė ji.

Sėkmingas skaičius trys

Už lango - rudens sutema. Ant stalo pamerktos baltos chrizantemos. Deganti žvakė sustiprino jaukumo jausmą.

- "Namai namučiai nors ir po smilga", - rašėte savo knygoje. Ką jums reiškia toks subtilus smilgos simbolis?

- Beveik visos mano poezijos knygos turi namų įvaizdį. Jis man yra labai svarbus. "Visi ką nors turi", - sakiau viename eilėraštyje. Ir žvėreliai, ir augalai. Mūsų namai yra jaukūs, kai juose būna gera nuotaika, harmonija ir ramybė.

- Ar dabartiniai namai jums primena vaikystės namus?

- Vienokie namai buvo Kaune, kitokie yra Vilniuje. Anksti netekau tėvo, tad mama atsikėlė pas mane. Įdomus sutapimas - kaip ir Kaune, gyvenu name, pažymėtame aštuntu numeriu, o butas toks pat - trečias.

Nežinau, ar tikiu skaičių magija. Viešėdama svetur, draugė, norėdama mane pralinksminti, nusivedė pas aiškiaregę. Suklusau, kai ta moteris netikėtai prabilo apie mano namus. Namo numeris didelių vilčių jai kažkodėl neteikė. Tačiau viską išgelbėjo tai, kad buto numeris - trečias (šypsosi). Dabar suprantu, kodėl draugams patinka svečiuotis mano bute.

Menami revoliucionieriai

- Kodėl jus lydi kai kurie daiktai?

- Mano namuose nėra atsitiktinių daiktų. Jie visi turi skirtingas istorijas. Štai tos dvi graviūros ant sienos atkeliavo iš mano prosenelės namų. Kai gyvenome Kaune, tai galėjo būti 1950-ieji, kartą tėvas į namus parsivedė netikėtą svečią - inspektorių iš Maskvos. Jis tikrino technikumą, kuriam vadovavo mano tėvas, ir šiam buvo liepta jį pavaišinti.

Besivaišindamas svečias pakėlė akis ir įsistebeilijo į graviūras ant sienos su kilmingų žmonių portretais. Grėsmingu tonu inspektorius paklausė: "Ar jūsų giminės buvo kilmingi? Aristokratai?" - "Ne, tai - prancūzų revoliucionieriai", - mama suskubo taisyti padėtį. Kas tie žmonės paveikslėliuose, iki šiol nežinau. Mama man nepasakė. Tad iki šiol vadinu juos "prancūzų revoliucionieriais". Tik manau, kad mamos išmintis tąsyk išgelbėjo tėvą, o gal ir mūsų šeimą, nuo skaudžių nemalonumų.

- Viename interviu užsiminėte, kad vaikystėje gyvenote savo fantazijų šalyje.

- Vaikų fantazijos būna visokios. Jiems vaikystėje sunku susitaikyti, kad egzistuoja blogis, košmarai, neteisybė.

Anais laikais mama bijojo trėmimų. Tėvai nuolat šnibždėjosi apie vežimus. Dairydavausi pro langą tų "vežimų", įsivaizduodama, kad mane kaip kokią Pelenę drauge su tėvais išveš į didelę puotą. Tik nesupratau, kodėl mama pagalvėlės užvalkale džiovino duonos riekeles.

- Anksti netekote tėvo. Ko jam nepasakėte?

- Graudūs tie prisiminimai. Mano pirmuosius eilėraščius, kai buvau moksleivė, pradėjo spausdinti vaikų žurnalai. Tėvas jau sunkiai sirgo ir gulėjo ligos patale. Jam atnešiau parodyti tik ką išspausdintą pirmąjį eilėraštį, bet jis manęs jau nebeišgirdo...

Raudonos žvakės

- Ar dažnai prisimenate tėvų namus?

- Dažnai juos sapnuoju. Mano tėvai mokėjo džiaugtis gyvenimu. Jie labai mylėjo vienas kitą. Iki šiol tarsi girdžiu jų smagų juoką, kai abu ilgai vakarodavo svetainėje. Iš vaikystės įstrigo dar viena detalė. Mamai labai patiko raudonos žvakės. Tais laikais tokių nebuvo. Tėvas sugalvojo baltas žvakes nudažyti raudonais nagų lako dažais, tuo įsiteikdamas mamai. Mano namuose iki šiol žvakidėse dega raudonos žvakės.

- Kokių daiktų lengvai atsikratote?

- Man labiau patinka erdvūs ir neapkrauti daiktais namai. Per tuos metus susikaupė begalė knygų, nebebuvo kur jų padėti. Kartą sukroviau dalį jų į dėžes ir atidaviau... Maniau, kad padariau tvarką. Ligi šiol ilgiuosi tų knygų. Kai pamačiau apytuštes lentynas, apėmė keistas jausmas, tarsi būčiau atidavusi ne tik dalelę savo namų, bet ir savęs. Niekada gyvenime to daugiau nedaryčiau.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
irPOosdngUuGCDhq  207.164.63.120 2013-03-26 16:03:06
Didn’t know the forum rules allowed such birllnait posts.
2 0  Netinkamas komentaras
Eks­per­tai ir apž­val­gi­nin­kai ma­no, kad pa­sta­rie­ji ket­ve­ri me­tai mū­sų ša­liai ne­ta­po pro­ver­žio lai­ko­tar­piu. Esą reikš­min­ges­nius val­džios lai­mė­ji­mus ga­li­ma su­skai­čiuo­ti ant vienos ran­kos pirš­tų. [...]
Kad val­dan­čių­jų ža­da­mos nau­jo­jo Dar­bo ko­dek­so (DK) pa­tai­sos bū­tų pri­im­tos iki ka­den­ci­jos pa­bai­gos, Sei­mo na­riams te­rei­kia no­ro. Jei par­la­men­ta­rai šio dar­bo ne­at­lik­tų, la­biau­siai, eks­per­tų tei­gi­mu, [...]
Ka­ri­bų jū­ros re­gio­ne siau­čian­tis ura­ga­nas „Matt­hew“ su­stip­rė­jo iki penk­tos ka­te­go­ri­jos ir, ne­šda­mas pa­vo­jin­gus vė­jus ir lie­tų, ar­tė­ja link Ja­mai­kos, Hai­čio ir Ku­bos te­ri­to­ri­jų.
TAI­KA. Vie­nas iš tūks­tan­čių žmo­nių, ku­rie rug­sė­jo 26 die­ną rin­ko­si į pa­grin­di­nę Bo­go­tos, Ko­lum­bi­jo­je, aikš­tę švęs­ti tai­kos su­si­ta­ri­mo. Tą­dien Kar­ta­che­nos mies­te vyriausybė ir di­džiau­sia [...]
Į Vil­nių Na­pa­leo­nas Kit­kaus­kas at­vy­ko 1960-ai­siais, bai­gęs stu­di­jas Kau­no po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­te, tai­gi jau 56 me­tai, kai yra vil­nie­tis.
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
Ne me­mo­ria­li­nis mu­zie­jus. Bet ir ne lan­ky­to­jams ne­priei­na­mos sau­gyk­los, ku­rio­se pa­pras­tai pri­glo­bia­mi iš­ki­lių žmo­nių as­me­ni­nių daik­tai, įskai­tant bib­lio­te­kas, su­kaup­tus rin­ki­nius, įvai­rią ar­chy­vi­nę [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nė­je fil­har­mo­ni­jo­je spa­lio 6-ąją vyks Sau­liaus Lip­čiaus gy­ve­ni­mo 70-me­čiui ir kū­ry­bi­nės veik­los 50-me­čiui skir­tas ju­bi­lie­ji­nis kon­cer­tas „Ro­man­ti­kai – ro­man­ti­kams“. Nuo [...]
Vil­niu­je bai­gia­ma­ja­me Ino­va­ci­jų sa­vai­tės ren­gi­ny­je šeš­ta­die­nį ren­gia­mas ro­bo­tų par­adas ir ko­vos, bepiločių or­lai­vių pa­si­ro­dy­mai.
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Res­pub­li­ki­nė Kau­no li­go­ni­nė pir­ko dar­bus iš vie­nų ran­go­vų, o ga­vo iš ki­tų. Bend­ro­vei „Ir­dai­va“ jos su­bran­go­vė „Nis­ka­ma“ su­mo­kė­jo 478 tūkst. eu­rų už perleistą ga­li­my­bę re­mon­tuo­ti [...]
Klai­pė­dos uos­to pie­ti­nė­je da­ly­je per pu­san­trų me­tų įreng­ta pir­mo­ji dvie­jų ly­gių san­kry­ža pa­leng­vins trau­ki­nių ir ma­ši­nų ju­dė­ji­mą. Es­ta­ka­dos pro­jek­tas kai­na­vo dau­giau kaip 4 mln. eu­rų.
Pa­ne­vė­žio val­džia nu­ta­rė, kad ga­li­my­bės iš­si­mau­dy­ti na­muo­se ne­tu­rin­tiems mies­tie­čiams ge­riau­sia vie­ta tai da­ry­ti – pa­tal­pos pa­sta­te, ku­ria­me vei­kia Ne­mu­no po­lik­li­ni­ka. Jos darbuotojams toks su­ma­ny­mas [...]
Dar šie­met Ša­kių cen­tre tu­rė­tų iš­kil­ti pa­mink­las lie­tu­vių kal­bai. Ją sim­bo­li­zuos Ne­prik­lau­so­my­bės gat­vės alė­ja žen­gian­čios za­na­vy­kės mer­gai­tės skulp­tū­ra ir lietuviškos abė­cė­lės rai­dės [...]
Iš­vyks­tan­čios žvaigž­dės, by­ran­tis klu­bai, per pu­sę su­ma­žė­jęs žiū­ro­vų su­si­do­mė­ji­mas – to­kia su­nku­mus iš­gy­ve­nan­čio Ukrainos fut­bo­lo nū­die­na.
2020 me­tų To­ki­jo olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se žiū­ro­vai iš­vys pen­kias nau­jas spor­to ša­kas. Į olim­pi­nę prog­ra­mą įtrauk­tas spor­ti­nis lai­pio­ji­mas, bang­len­čių ir ried­len­čių spor­tas, ma­ža­sis beis­bo­las [...]
Lie­tu­vos ak­lų­jų bib­lio­te­ka šio­mis die­no­mis ne­įp­ras­tai šur­mu­liuo­ja: vi­si džiau­gia­si iš Rio de Ža­nei­ro grį­žu­siais bend­ra­dar­biais „auk­si­niais ber­niu­kais“, par­olim­pi­nius aukso me­da­lius par­ve­žu­siais [...]
Jau šį pir­ma­die­nį, spa­lio 3 die­ną, Vil­niaus vo­kie­čių bend­ruo­me­nės an­samb­lis at­liks pro­tė­vių dai­nas sos­ti­nė­je, Vo­kie­čių gat­vė­je. Čia bus pa­ka­bin­ta ir at­mi­ni­mo len­te­lė vokiečių kal­ba. Pen­kio­li­ka [...]
Nau­jus ke­lius kos­mo­so ty­ri­muo­se pra­my­nęs Eu­ro­pos kos­mi­nis zon­das „Ro­set­ta“ penk­ta­die­nį bai­gė 12 me­tų tru­ku­sią odi­sė­ją, kai bu­vo nu­kreip­tas įsi­rėž­ti į ko­me­tą, kurią ly­dė­jo pa­sta­ruo­sius [...]
Nau­ji moks­lo me­tai pra­si­dė­jo Mi­la­no li­tua­nis­ti­nė­je mo­kyk­lo­je „Pa­bi­ru­čiai“, į ku­rią už­re­gis­truo­ta 30 vai­kų nuo 4 iki 12 m. Be­veik vi­si vai­kai yra iš miš­rių šei­mų.
Rug­sė­jis mus pa­si­ti­ko šil­tais orais, ir bu­vo grau­du skir­tis su at­os­to­go­mis. Jei pūs­tų šal­ti, bjau­rūs vė­jai su lie­tu­mi, tai psi­cho­lo­giš­kai bū­tų ti­krai leng­viau dar­buo­tis. Tačiau ši­lu­ma taip [...]
Pa­sau­lio kli­ma­tas iki 2050 me­tų at­šils dviem laips­niais Cel­si­jaus ir per­žengs ri­bą, ro­dan­čią, kad kli­ma­to po­ky­čių pro­ce­sas įgi­jo pa­vo­jin­gą mas­tą, ket­vir­ta­die­nį perspėjo sep­ty­ni iš­ki­lūs [...]
Ki­ni­jos kom­pa­ni­ja „Nex­tEV“ ku­ria elek­tri­nę su­per­ma­ši­ną, ku­ri, por­ta­lo elec­trec.co tei­gi­mu, gal­būt at­ei­ty­je da­ly­vaus su­pe­re­lek­tro­mo­bi­lių „Formula E“ var­žy­bo­se.
Jau­niau­si vai­ruo­to­jai pa­si­žy­mi ne tik ne­pa­ma­tuo­tai drą­siu el­ge­siu ke­ly­je, bet ir itin di­de­liu iš­sib­laš­ky­mu. Nors jau­ni žmo­nės Eu­ro­po­je pa­ti­ria di­džiau­sią ri­zi­ką žū­ti eismo įvy­ky­je, aiš­kė­ja, [...]
Jei ku­ris nors vil­nie­tis sa­vęs pa­klaus­tų, o ka­da jis, kaip iš sve­tur at­vy­kęs tu­ris­tas, sky­rė lai­ko tie­siog pa­vaikš­čio­ti po Vil­nių ir įdė­miai pa­siž­val­gy­ti, pa­jus­ti jo dva­sią, gy­ve­ni­mo rit­mą, [...]
Ra­mia­ja­me van­de­ny­ne pa­bi­ru­sias Ga­la­pa­gų sa­las bio­lo­gai va­di­na gy­vu evo­liu­ci­jos mu­zie­ju­mi. Ek­va­do­rui pri­klau­san­tį sa­ly­ną, per tūks­tan­tį ki­lo­me­trų nu­to­lu­sį nuo Pie­tų Ame­ri­kos že­my­no, su­da­ro 19 [...]
Gra­žuo­lis Ken­dis – apie 3 mė­ne­sių am­žiaus ka­ti­nu­kas ga­li bū­ti va­di­na­mas lū­ši­mi. Ži­no­ma, na­mi­ne lū­ši­mi, nes Ken­dis glos­to­mas burz­gia kaip trak­to­riu­kas ir yra tikras mei­lu­mo įsi­kū­ni­ji­mas.
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Užg­rū­din­ti vai­kai ser­ga re­čiau. At­ša­lus orams ne­ga­li­me vai­ko pa­vers­ti mi­mo­za, sau­go­ma nuo vė­jo gū­sio. Kaip iš­la­vi­ruo­ti, kad grūdindami jo ne­su­sarg­din­tu­me.
Jei vai­ko he­mog­lo­bi­no kie­kis ma­žas, tė­vai ga­li ne­rtis iš kai­lio grū­din­da­mi, ta­čiau li­gos vis tiek kibs. Kaip su­stip­rin­ti krau­ją prasidėjus li­gų se­zo­nui?
Stin­gas, ku­ris sa­vo nau­jau­siam al­bu­mui, be ki­tų, pa­si­rin­ko ir pa­bė­gė­lių kri­zės te­mą, Ber­ly­ne su­si­ti­ko su Si­ri­ją pa­li­ku­siais mu­zi­kan­tais ir pa­pra­šė jų leidimo įra­šy­ti dai­ną.
Šie vy­rai ir mo­te­rys vil­ki gra­žiau­sius ir bran­giau­sius dra­bu­žius pa­sau­ly­je, bet jų vei­duo­se atsispindi ab­so­liu­tus nuo­bo­du­lys.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip vertinate padėtį Lietuvoje per pastaruosius 4 metus?
Teigiamai. Pasiekta daug svarbių laimėjimų
Neutraliai. Pasirodėme neblogai, bet tikėjausi geriau
Neigiamai. Neišspręsta nei viena opi šaliai problema
Man tas pats. Niekada čia niekas nepasikeis
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami