Bituminių čerpių stogas – patikimas sprendimas

Tomas FEDARAVIČIUS t.fedaravicius@lzinios.lt 2016-04-27 06:00
Tomas FEDARAVIČIUS
t.fedaravicius@lzinios.lt 2016-04-27 06:00
Čerpių spalvų gama yra labai plati, todėl galima pasirinkti tokį stogo dangos variantą, kad derėtų net ir prie originalaus namo fasado. LŽ archyvo nuotrauka 
Sto­go dan­gų pa­siū­la ir įvai­ro­vė kaip nie­kad gau­si. Prieš pa­si­ren­kant tin­ka­miau­sią spren­di­mą ar­chi­tek­tai siū­lo įver­tin­ti pa­sta­to kons­truk­ci­ją, ap­lin­ką, dan­gos pa­tva­ru­mą, taip pat es­te­ti­ką.

Vie­na po­pu­lia­riau­sių sto­go dan­gų pa­sta­rai­siais me­tais te­bė­ra bi­tu­mi­nės čer­pės, ku­rios lei­džia ne tik leng­vai už­deng­ti su­dė­tin­ges­nės kons­truk­ci­jos šlai­ti­nį sto­gą, bet ir ten­ki­na op­ti­ma­lios kai­nos bei ko­ky­bės ieš­kan­čių šei­mi­nin­kų pa­gei­da­vi­mus.

„At­kreip­čiau dė­me­sį, kad bi­tu­mi­nių čer­pių bū­na įvai­rių. Di­džiau­sias skir­tu­mas – tarp ok­si­duo­tų ir mo­di­fi­kuo­tų (po­li­me­ri­nių). Ką tai reiš­kia? Ok­si­duo­tos čer­pės yra smar­kiai pi­ges­nės, ta­čiau dėl sa­vo su­dė­ties nė­ra il­gaam­žės. Joms su­tei­kia­ma 10 me­tų ga­ran­ti­ja. Tuo me­tu mo­di­fi­kuo­toms čer­pėms ga­min­to­jo ga­ran­ti­ja ga­li siek­ti net 60 me­tų“, – skir­tu­mą pa­žy­mė­jo Gargž­duo­se įsi­kū­ru­sios ga­myk­los „Mi­da LT“ tech­ni­nis spe­cia­lis­tas Alek­sė­jus Li­sovs­kis.

Klai­da – ne­tin­ka­ma ventiliacija

Vie­nin­te­lė Bal­ti­jos ša­ly­se įvai­rių spal­vų, mo­di­fi­ka­ci­jų, sto­rio ir geo­me­tri­nių for­mų lanks­čią­sias čer­pes šlai­ti­niams ir ri­ti­ni­nes dan­gas plokš­tiems sto­gams ga­mi­nan­ti įmo­nė su­tei­kia vi­so­ke­rio­pą ga­ran­ti­ją sa­vo pro­duk­tams. Pa­sak A. Li­sovs­kio, la­bai re­ti at­ve­jai, kai sto­go dan­ga ne­pat­va­ri dėl ga­min­to­jo bro­ko. Prob­le­mų daž­niau­siai ky­la, kai ne­si­lai­ko­ma ga­min­to­jo ins­truk­ci­jų klo­jant čer­pes, ban­do­ma tau­py­ti – pa­si­rin­kus ne­ko­ky­biš­kas me­džia­gas ar men­kai įgu­du­sius meis­trus.

„La­bai svar­bu, kad oras iš lau­ko pa­siek­tų vi­są pa­sto­gės erd­vę. Jei pa­lie­ka­mos tik ne­di­de­lės ven­ti­lia­ci­jos an­gos sto­go ga­luo­se, ši nuo­sta­ta ne­vyk­do­ma – pa­sto­gė­je su­si­da­ro sto­vin­čio oro zo­nų, kau­pia­si drėg­mė. Ta­čiau kar­tais šei­mi­nin­kai, įsi­gi­ję net bran­giau­sią tri­jų sluoks­nių la­mi­nuo­tų po­li­me­ri­nių čer­pių dan­gą, tau­po ki­tiems bū­ti­niems kons­truk­ci­jos ele­men­tams – ne­per­ka ven­ti­lia­ci­nių krai­go ar kar­ni­zų ele­men­tų, vie­toj mi­ni­ma­liai rei­ka­lau­ja­mų bent 5 cm sto­rio dai­ly­len­čių ven­ti­lia­ci­niams tar­pams už­ti­krin­ti nau­do­ja per­pus plo­nes­nes“, – sa­kė A. Li­sovs­kis.

Taip pat ne­re­tai tau­po­ma OSB plokš­tėms, ku­rios pri­va­lo bū­ti 12 mm sto­rio, o ne 8 mm, ar­ba net vi­nims. Čer­pėms pri­kal­ti nau­do­ja­mos vi­nys tu­ri bū­ti ne trum­pes­nės nei 35 mi­li­me­trų.

„Vi­si šie niuan­sai ma­žai pa­ty­ru­siam čer­pių klo­jė­jui ga­li at­ro­dy­ti ne­reikš­min­gi, bet vie­no­je vie­to­je pa­da­ry­ti ke­li ne­tin­ka­mi spren­di­mai vė­liau virs­ta es­mi­nė­mis klai­do­mis. Per­nai į mus krei­pė­si mo­te­ris iš Jo­na­vos ra­jo­no dėl to, kad bi­tu­mi­nės čer­pės pra­dė­jo at­šok­ti vos po se­zo­no, at­si­ra­do tar­pų. Nu­vy­kus į vie­tą pa­aiš­kė­jo, jog čer­pės bu­vo pri­kal­tos per trum­po­mis vi­ni­mis. Ne­mo­ka­mai sky­rė­me na­mo sa­vi­nin­kei pa­ty­ru­sius klo­jė­jus, jiems te­ko perk­lo­ti pu­sę sto­go. Esa­me vie­nin­te­lis Lie­tu­vos ga­min­to­jas, to­dėl į ga­ran­ti­nę prie­žiū­rą žiū­ri­me la­bai rim­tai“, – pa­žy­mė­jo „Mi­da LT“ tech­ni­nis spe­cia­lis­tas.

Čer­pės iš že­mės gelmių

Tie­sa, čer­pės ga­li bū­ti ne tik bi­tu­mi­nės, bet ir kur kas eg­zo­tiš­kes­nės – pa­vyz­džiui, at­ke­lia­vu­sios iš že­mės gel­mių. To­kia al­ter­na­ty­va – ska­lū­no, ki­taip ta­riant, ak­mens čer­pės. Že­mės gel­mė­se glū­din­tis ska­lū­nas yra kie­tas, su­si­for­ma­vęs ak­muo, ma­žai pa­veik­tas gam­tos ero­zi­jos. Jis at­spa­rus tem­pe­ra­tū­ros po­ky­čiams ir su­ge­ria itin ne­daug van­dens, tad pui­kiai tin­ka ak­mens čer­pėms ga­min­ti.

„Ska­lū­no čer­pės Lie­tu­vo­je pa­si­ro­dė ga­na ne­se­niai. Nuo įpras­ti­nių jos ski­ria­si na­tū­ra­lia teks­tū­ra. Be­veik ne­bū­na dvie­jų spal­vi­niu raš­tu iden­tiš­kų čer­pių. No­rin­tie­siems iš­skir­ti­nio vaiz­do tai pa­tin­ka, o tie, ku­rie ne­mėgs­ta iš­sis­kir­ti, ren­ka­si ki­tą me­džia­gą. Ak­mens čer­pės bū­na ir švie­ses­nės mar­ges­nės, bet ga­li­me pa­siū­ly­ti ir juo­do ska­lū­no dan­gą“, – pa­sa­ko­jo Vil­niu­je ak­mens ga­mi­niais pre­kiau­jan­čios par­duo­tu­vės pro­jek­tų va­do­vas To­mas Pa­vi­lans­kas-Kal­va­nas.

To­kios čer­pės, pa­sak pa­šne­ko­vo, po­pu­lia­riau­sios Skan­di­na­vi­jo­je, Pie­tų Eu­ro­po­je, kal­nuo­to­se Švei­ca­ri­jos, Ita­li­jos vie­to­vė­se. Mū­sų ša­ly­je to­kios sto­go dan­gos dar tik pa­ma­žu ima po­pu­lia­rė­ti. „Ska­lū­no čer­pės pas mus yra nau­jas pro­duk­tas, tad stog­den­giai daž­nai ban­do gud­rau­ti, iš klien­tų už dar­bą pra­šo bran­giau. Ta­čiau ak­mens čer­pių klo­ji­mas ne­iš­sis­ki­ria jo­kia ypa­tin­ga tech­no­lo­gi­ja, skan­di­na­vai pa­tys jas ant sa­vo na­mo sto­go su­klo­ja. At­spa­rus ap­lin­kos po­vei­kiui ak­muo yra la­bai pa­tva­rus. Pa­žiū­rė­ki­te į vi­du­ram­žiais pa­sta­ty­tas ak­mens pi­lis – iki šiol sto­vi. Be abe­jo, tas il­gaam­žiš­ku­mas ne kiek­vie­nam bū­ti­nas. Juk pra­ėjus ke­liems de­šimt­me­čiams žmo­gus su­ma­no at­nau­jin­ti, re­no­vuo­ti būs­tą ar­ba jį kei­čia į ki­tą“, – svars­tė ak­mens ga­mi­nių par­da­vė­jas.

Sto­ris le­mia kokybę

Pa­sak A.Li­sovs­kio, na­mo šei­mi­nin­kams itin ak­tua­lu, kiek il­gai čer­pių spal­va iš­liks ne­pa­ki­tu­si. Tai, anot jo, pri­klau­so nuo bi­tu­mi­nių čer­pių pa­bars­tų ko­ky­bės. Pa­bars­tai ap­sau­go bi­tu­mą nuo sau­lės spin­du­lių, at­mos­fe­ros po­vei­kio bei me­cha­ni­nių pa­žei­di­mų.

Po­li­me­ri­nių bi­tu­mi­nių čer­pių vir­šu­ti­nis pa­vir­šius den­gia­mas ska­lū­no ar­ba ba­zal­to gra­nu­lė­mis, ku­rios da­žant yra ap­do­ro­ja­mos spe­cia­liu ter­mi­niu bū­du ir įge­ria pig­men­tą. Dėl šios prie­žas­ties, vei­kiant UV spin­du­liams bei at­mos­fe­ros veiks­niams, spal­va ne­kin­ta.

„Pas­te­bi­me, jog klien­tai no­ri nau­jų pro­duk­tų, ku­rie bū­tų ko­ky­biš­ki ir es­te­tiš­kai at­ro­dan­tys. To­dėl ma­žiau be­si­ren­kan­čių­jų ne­il­gaam­žiš­kas, vie­no sluoks­nio ok­si­duo­tas čer­pes, o vis di­des­nė da­lis klien­tų sto­go dan­gai ren­ka­si mo­di­fi­kuo­tas čer­pes, ku­rios bū­na dvie­jų ar net tri­jų sluoks­nių. Kuo čer­pė sto­res­nė, tuo dau­giau jo­je bi­tu­mo. Ži­no­ma, tai di­di­na pro­duk­to kai­ną, ta­čiau už­ti­kri­na ir ge­rą ko­ky­bę“, – pa­žy­mė­jo A. Li­sovs­kis.

Spe­cia­lis­to tei­gi­mu, vis dau­giau nuo­sa­vus na­mus ir so­dy­bas įsi­ren­gian­čių lie­tu­vių pa­gei­dau­ja skan­di­na­viš­kos spal­vų ga­mos – tam­ses­nių to­nų, tam­siai pil­kų ar mė­ly­nų čer­pių. Ta­čiau čer­pių spal­vų ga­ma yra la­bai pla­ti, to­dėl ga­li­ma pa­si­rink­ti to­kį sto­go dan­gos va­rian­tą, kad de­rė­tų net ir prie itin ori­gi­na­laus na­mo fa­sa­do.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Eks­per­tai ir apž­val­gi­nin­kai ma­no, kad pa­sta­rie­ji ket­ve­ri me­tai mū­sų ša­liai ne­ta­po pro­ver­žio lai­ko­tar­piu. Esą reikš­min­ges­nius val­džios lai­mė­ji­mus ga­li­ma su­skai­čiuo­ti ant vienos ran­kos pirš­tų. [...]
Kad val­dan­čių­jų ža­da­mos nau­jo­jo Dar­bo ko­dek­so (DK) pa­tai­sos bū­tų pri­im­tos iki ka­den­ci­jos pa­bai­gos, Sei­mo na­riams te­rei­kia no­ro. Jei par­la­men­ta­rai šio dar­bo ne­at­lik­tų, la­biau­siai, eks­per­tų tei­gi­mu, [...]
TAI­KA. Vie­nas iš tūks­tan­čių žmo­nių, ku­rie rug­sė­jo 26 die­ną rin­ko­si į pa­grin­di­nę Bo­go­tos, Ko­lum­bi­jo­je, aikš­tę švęs­ti tai­kos su­si­ta­ri­mo. Tą­dien Kar­ta­che­nos mies­te vyriausybė ir di­džiau­sia [...]
Šio­mis die­no­mis po­pie­žius Pra­nciš­kus vie­ši Kau­ka­zo re­gio­ne. Va­kar jis at­skri­do į Gru­zi­ją, o ry­toj lan­ky­sis Azer­bai­dža­ne. Abie­jo­se ša­ly­se gy­ve­na la­bai ma­žai ka­ta­li­kų. Azerbaidžane be­veik 95 [...]
Į Vil­nių Na­pa­leo­nas Kit­kaus­kas at­vy­ko 1960-ai­siais, bai­gęs stu­di­jas Kau­no po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­te, tai­gi jau 56 me­tai, kai yra vil­nie­tis.
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
Ne me­mo­ria­li­nis mu­zie­jus. Bet ir ne lan­ky­to­jams ne­priei­na­mos sau­gyk­los, ku­rio­se pa­pras­tai pri­glo­bia­mi iš­ki­lių žmo­nių as­me­ni­nių daik­tai, įskai­tant bib­lio­te­kas, su­kaup­tus rin­ki­nius, įvai­rią ar­chy­vi­nę [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nė­je fil­har­mo­ni­jo­je spa­lio 6-ąją vyks Sau­liaus Lip­čiaus gy­ve­ni­mo 70-me­čiui ir kū­ry­bi­nės veik­los 50-me­čiui skir­tas ju­bi­lie­ji­nis kon­cer­tas „Ro­man­ti­kai – ro­man­ti­kams“. Nuo [...]
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to tea­tre spa­lio 1 d. ro­do­ma Lud­wi­go van Beet­ho­ve­no ope­ra „Fi­de­li­jus“ – ypa­tin­gas spek­tak­lis, mat tą va­ka­rą įvyks net trys de­biu­tai. 
Res­pub­li­ki­nė Kau­no li­go­ni­nė pir­ko dar­bus iš vie­nų ran­go­vų, o ga­vo iš ki­tų. Bend­ro­vei „Ir­dai­va“ jos su­bran­go­vė „Nis­ka­ma“ su­mo­kė­jo 478 tūkst. eu­rų už perleistą ga­li­my­bę re­mon­tuo­ti [...]
Klai­pė­dos uos­to pie­ti­nė­je da­ly­je per pu­san­trų me­tų įreng­ta pir­mo­ji dvie­jų ly­gių san­kry­ža pa­leng­vins trau­ki­nių ir ma­ši­nų ju­dė­ji­mą. Es­ta­ka­dos pro­jek­tas kai­na­vo dau­giau kaip 4 mln. eu­rų.
Pa­ne­vė­žio val­džia nu­ta­rė, kad ga­li­my­bės iš­si­mau­dy­ti na­muo­se ne­tu­rin­tiems mies­tie­čiams ge­riau­sia vie­ta tai da­ry­ti – pa­tal­pos pa­sta­te, ku­ria­me vei­kia Ne­mu­no po­lik­li­ni­ka. Jos darbuotojams toks su­ma­ny­mas [...]
Dar šie­met Ša­kių cen­tre tu­rė­tų iš­kil­ti pa­mink­las lie­tu­vių kal­bai. Ją sim­bo­li­zuos Ne­prik­lau­so­my­bės gat­vės alė­ja žen­gian­čios za­na­vy­kės mer­gai­tės skulp­tū­ra ir lietuviškos abė­cė­lės rai­dės [...]
Iš­vyks­tan­čios žvaigž­dės, by­ran­tis klu­bai, per pu­sę su­ma­žė­jęs žiū­ro­vų su­si­do­mė­ji­mas – to­kia su­nku­mus iš­gy­ve­nan­čio Ukrainos fut­bo­lo nū­die­na.
2020 me­tų To­ki­jo olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se žiū­ro­vai iš­vys pen­kias nau­jas spor­to ša­kas. Į olim­pi­nę prog­ra­mą įtrauk­tas spor­ti­nis lai­pio­ji­mas, bang­len­čių ir ried­len­čių spor­tas, ma­ža­sis beis­bo­las [...]
Lie­tu­vos ak­lų­jų bib­lio­te­ka šio­mis die­no­mis ne­įp­ras­tai šur­mu­liuo­ja: vi­si džiau­gia­si iš Rio de Ža­nei­ro grį­žu­siais bend­ra­dar­biais „auk­si­niais ber­niu­kais“, par­olim­pi­nius aukso me­da­lius par­ve­žu­siais [...]
Jau šį pir­ma­die­nį, spa­lio 3 die­ną, Vil­niaus vo­kie­čių bend­ruo­me­nės an­samb­lis at­liks pro­tė­vių dai­nas sos­ti­nė­je, Vo­kie­čių gat­vė­je. Čia bus pa­ka­bin­ta ir at­mi­ni­mo len­te­lė vokiečių kal­ba. Pen­kio­li­ka [...]
Nau­jus ke­lius kos­mo­so ty­ri­muo­se pra­my­nęs Eu­ro­pos kos­mi­nis zon­das „Ro­set­ta“ penk­ta­die­nį bai­gė 12 me­tų tru­ku­sią odi­sė­ją, kai bu­vo nu­kreip­tas įsi­rėž­ti į ko­me­tą, kurią ly­dė­jo pa­sta­ruo­sius [...]
Nau­ji moks­lo me­tai pra­si­dė­jo Mi­la­no li­tua­nis­ti­nė­je mo­kyk­lo­je „Pa­bi­ru­čiai“, į ku­rią už­re­gis­truo­ta 30 vai­kų nuo 4 iki 12 m. Be­veik vi­si vai­kai yra iš miš­rių šei­mų.
Pa­sau­lio kli­ma­tas iki 2050 me­tų at­šils dviem laips­niais Cel­si­jaus ir per­žengs ri­bą, ro­dan­čią, kad kli­ma­to po­ky­čių pro­ce­sas įgi­jo pa­vo­jin­gą mas­tą, ket­vir­ta­die­nį perspėjo sep­ty­ni iš­ki­lūs [...]
Pa­gal Mė­gė­jų žve­jy­bos vi­daus van­de­ny­se tai­syk­les mar­gų­jų upė­ta­kių ne­ga­li­ma žve­jo­ti nuo spa­lio 1 d. iki gruo­džio 31 d., bet šį­syk drau­di­mas įsi­ga­lios spa­lio 3-ąją, praneša Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja.
Ki­ni­jos kom­pa­ni­ja „Nex­tEV“ ku­ria elek­tri­nę su­per­ma­ši­ną, ku­ri, por­ta­lo elec­trec.co tei­gi­mu, gal­būt at­ei­ty­je da­ly­vaus su­pe­re­lek­tro­mo­bi­lių „Formula E“ var­žy­bo­se.
Jau­niau­si vai­ruo­to­jai pa­si­žy­mi ne tik ne­pa­ma­tuo­tai drą­siu el­ge­siu ke­ly­je, bet ir itin di­de­liu iš­sib­laš­ky­mu. Nors jau­ni žmo­nės Eu­ro­po­je pa­ti­ria di­džiau­sią ri­zi­ką žū­ti eismo įvy­ky­je, aiš­kė­ja, [...]
Jei ku­ris nors vil­nie­tis sa­vęs pa­klaus­tų, o ka­da jis, kaip iš sve­tur at­vy­kęs tu­ris­tas, sky­rė lai­ko tie­siog pa­vaikš­čio­ti po Vil­nių ir įdė­miai pa­siž­val­gy­ti, pa­jus­ti jo dva­sią, gy­ve­ni­mo rit­mą, [...]
Ra­mia­ja­me van­de­ny­ne pa­bi­ru­sias Ga­la­pa­gų sa­las bio­lo­gai va­di­na gy­vu evo­liu­ci­jos mu­zie­ju­mi. Ek­va­do­rui pri­klau­san­tį sa­ly­ną, per tūks­tan­tį ki­lo­me­trų nu­to­lu­sį nuo Pie­tų Ame­ri­kos že­my­no, su­da­ro 19 [...]
Gra­žuo­lis Ken­dis – apie 3 mė­ne­sių am­žiaus ka­ti­nu­kas ga­li bū­ti va­di­na­mas lū­ši­mi. Ži­no­ma, na­mi­ne lū­ši­mi, nes Ken­dis glos­to­mas burz­gia kaip trak­to­riu­kas ir yra tikras mei­lu­mo įsi­kū­ni­ji­mas.
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Užg­rū­din­ti vai­kai ser­ga re­čiau. At­ša­lus orams ne­ga­li­me vai­ko pa­vers­ti mi­mo­za, sau­go­ma nuo vė­jo gū­sio. Kaip iš­la­vi­ruo­ti, kad grūdindami jo ne­su­sarg­din­tu­me.
Jei vai­ko he­mog­lo­bi­no kie­kis ma­žas, tė­vai ga­li ne­rtis iš kai­lio grū­din­da­mi, ta­čiau li­gos vis tiek kibs. Kaip su­stip­rin­ti krau­ją prasidėjus li­gų se­zo­nui?
Stin­gas, ku­ris sa­vo nau­jau­siam al­bu­mui, be ki­tų, pa­si­rin­ko ir pa­bė­gė­lių kri­zės te­mą, Ber­ly­ne su­si­ti­ko su Si­ri­ją pa­li­ku­siais mu­zi­kan­tais ir pa­pra­šė jų leidimo įra­šy­ti dai­ną.
Šie vy­rai ir mo­te­rys vil­ki gra­žiau­sius ir bran­giau­sius dra­bu­žius pa­sau­ly­je, bet jų vei­duo­se atsispindi ab­so­liu­tus nuo­bo­du­lys.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip vertinate padėtį Lietuvoje per pastaruosius 4 metus?
Teigiamai. Pasiekta daug svarbių laimėjimų
Neutraliai. Pasirodėme neblogai, bet tikėjausi geriau
Neigiamai. Neišspręsta nei viena opi šaliai problema
Man tas pats. Niekada čia niekas nepasikeis
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami