TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Biuro "inkilai" primena namus

2009 07 14 0:00
Biuro interjerą aplinką keičia specialus apšvietimas. Vienoks šviesią dieną, kitoks - vakare.
Grupės "Septyni architektai" archyvo nuotraukos

Daug laiko praleisdami darbe stengiamės savo darbo aplinką sukurti tokią pat jaukią, patrauklią ir modernią kaip mūsų namai.

Grupės "Studija septyni" 27 metų architektė Enrika Riaukaitė įsitikinusi, kad darbo aplinka turi būti kuo nors ypatinga, išskirtinė, gal net originalesnė nei namai. Autorė suprojektavo modernų biuro interjerą, primenantį paukščio inkiliukus. Šiemet kaunietės surastos darbo vietos - "inkilai" - neliko nepastebėtos per "Metų interjero" konkursą. Biuro patalpų kategorijoje autorės projektas pripažintas vienu geriausių darbų.

Iššūkis sau

Istorinis miesto senamiestis - savita erdvė, kurioje retokai, bet gana sėkmingai prasiveržia modernumo daigai. Būtent šioje Kauno dalyje iškilo dar vienas įdomus pastatas - biuro patalpos, galinčios pretenduoti į dar vieną turistų lankomą vietą.

Architektei E.Riaukaitei įdomu projektuoti namus ir interjerus miesto senamiestyje. Senovinė aplinka ir architektūriniai statiniai tarsi diktuoja savo madas ir neleidžia per daug nukrypti nuo to meto stiliaus. "Man šis projektas buvo tarsi iššūkis sau. Tačiau smagus iššūkis, pareikalavęs šiek tiek daugiau pastangų nei paprastai. Ant stalo nugulė krūvos senovinės architektūros albumų. Naršiau po internetą, konsultavausi su vyresniaisiais kolegomis, kol suradau tai, ko ieškojau", - pasakoja architektė.

E.Riaukaitė sukūrė biuro interjerą, primenantį paukščių inkilus. Tie "inkilai" - viso labo dvi darbo vietos. Senovinėje miesto dalyje toks interjeras gan originalus.

Skirtingos zonos

Enrikai teko projektuoti ne vieną visuomeninės paskirties pastatą, kontorą ir interjerą, bet šis buvo kitoks. "Biuro interjeras turi atspindėti tų žmonių, kurie čia dirba, veiklą. Mano užsakovai - pieno pramonės atstovai. Pienas - lengvas ir skanus, baltas kaip pienės pūkas. Atrodo, viskas paprasta ir aišku. Bet kaip lengvumą ir skaidrumą suderinti su architektūros senove? Šiuo atveju man buvo svarbu dar ir tai, kad kiekvienas čia dirbantis žmogus turėtų privačią erdvę, tai yra po savo "inkiliuką", - aiškina architektė.

Nedidelėje erdvėje, užimančioje šešiasdešimt tris kvadratinius metrus, telpa penkios darbo vietos, dvi jų - "inkilai". Senoviniame name patalpų lubos yra aukštos. "Inkiliukai" patupdyti ant 20 centimetrų aukščio pakylos, lyg būtų kokios įrėmintos dėžutės be dangčio.

Kitos zonos - pasitarimų (vadovų) kabinetas, poilsio kambarys ir ilgas koridorius. Pastaroji zona, palyginti su darbo vietomis, vos ne didžiausia, bet ji panaudota tiksliai.

Meno kūriniai senovinėje aplinkoje

Kaip rasti optimalų variantą, kad vienoje vietoje išliktų senovė ir tuo pat metu būtų modernu, šiuolaikiška bei minimalu? Pasak jaunos architektės, tai sudėtinga, tačiau labai įdomu dirbti, kol pasieki galutinį tikslą. Kuriant interjerą daug ką lemia detalės, kai kurie akcentai.

Tačiau yra dar vienas dalykas - tai meno kūriniai, kurie šiame projekte tapo lygiaverčiais partneriais. "Senamiestyje biuro interjeras - minimalistinis. Istorinė aplinka tarsi pati davė atsakymą, ko reikia ir kas tinka", - sako E.Riaukaitė. Poilsio kambaryje ant sienos pakabintos keramikės Lilijos Olšauskienės skulptūrėlės "Trys moterys". Kūrybinis darbas toje aplinkoje prigijo. Tos moterys, atrodo, tarsi atėjusios iš tarpukario Kauno laikų.

Prie biuro interjero Kauno Naujamiestyje vizualizacijos projekto prisidėjo ir Dailės akademijos studentai. Buvo atrinktas Jovitos Šarpnickaitės darbas (vadovė Laima Ožekauskienė) "Kaunas vakar". Jis pakabintas vadovų kabinete.

"Atvirukuose - senasis Kaunas. Juose daug informacijos, kur ir kas buvo anksčiau. Ne tik čia dirbantys, bet ir dėl verslo reikalų atėję žmonės, žvilgtelėję į šiuos atvirukus, gali daug ką sužinoti apie miestą, turintį senas tradicijas", - pasakoja E.Riaukaitė.

Senovės atmosferą atspindi ir tiksliai pritaikytos apdailos medžiagos, ne vien menas. "Inkiliukų" grindys išklotos specialiomis plytelėmis. Tai minimalu ir senoviška. Tokių datelių yra daugiau.

Šviežias kaip pienas

"Interjeras - ne koks nors abstraktus, neapčiuopiamas dalykas. Ši sritis labai konkreti, individuali, net asmeniška. Ir nesvarbu, koks tai būtų projektas - privataus namo ar biuro", - tvirtina jauna architektė.

Enrika stengiasi atsižvelgti į klientų poreikius ir pageidavimus. Šiuo atveju jos užsakovai norėjo turėti biurą, kurio interjeras būtų lengvas, paprastas ir šviežias kaip pienas. Ką interjero požiūriu slepia šie žodžiai? Architektei reikėjo daug bendrauti su užsakovais, aiškintis su jais, kad būtų išvengta nesusipratimų. Lengvas kaip pienės pūkas... E.Riaukaitė šypteli sakydama, kad lengvumo sąvoka gali paspęsti spąstus net patyrusiam projektuotojui. Bendra patalpa skirta visiems ir tuo pat metu kiekvienam čia dirbančiam žmogui individuliai. Toje erdvėje ant pakylos atsirado du "inkilai" lyg paukštelių lizdeliai. Pasak architektės, "inkiliukai" suteikia lengvumo ir žaismingumo įspūdį. Nedidelis poilsio kambarys ir virtuvėlė - taip pat lengvumo zona.

Niekur patalpoje, net ant stalo nematyti krūvos verslo dokumentų ar raštų bylų. Viskas paslėpta pailgoje sieninėje spintoje. Tai irgi sudaro lengvumo įspūdį - lyg būtum ne biure, bet, tarkim, meno galerijoje.

Spalvų ir apšvietimo žaismas

Biure nebūtinai turi dominuoti vien klasikinės raudonmedžio spalvos. Priešingai, čia aplinka gali keistis kartu su gyvenimu. Viso biuro sienos, grindys ir net lubos yra dramblio kaulo spalvos, o "inkiliuko", kaip mini kambario, vidus - rudas. Tokią spalvą architektė pasirinko specialiai, norėdama pabrėžti, kad ši vieta yra pagrindinė darbo patalpa.

Kitas akcentas - biuro apšvietimas. Lyg tai būtų ne darbo kabinetai, o teatro scena. Vienoks apšvietimas čia dominuoja ryškią ir saulėtą dieną, kitoks - apsiniaukusią. "Inkiliukai" apšviesti iš apačios, ir tai sudaro paslaptingumo atmosferą.

"Interjeras - tarsi kelionė po namus. Vos tik įėjus pro duris turėtų būti aišku, kieno yra tas būstas, - pasakoja biuro projekto autorė. - Šiuo atveju man buvo labai svarbu parodyti, kad kiekvienas darbas - tai kūrybinis procesas. Tam būtina atitinkama aplinka. Šviesos žaismas ir kaita sudaro gyvybingumo bei dinamikos pojūtį."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"