Brangių indų saugotojas miegodavo dėžėje

Rasa PAKALKIENĖ rasa.pakalkiene@lzinios.lt 2016-05-16 06:00
Rasa PAKALKIENĖ
rasa.pakalkiene@lzinios.lt
2016-05-16 06:00
Dėžinė lova dieną tarnauja kaip suolas ar spintelė, darbastalis, o naktį - kaip lova. Interjeras atkurtas siekiant perteikti XVIII amažiaus vasaros rezidencijos dvasią. Karlo Teodoro apartamentų pirmosios antikameros Schwetzingeno pilyje Vokietijoje nuotrauka
Val­go­mo­jo kam­ba­rys Va­ka­rų Eu­ro­po­je at­si­ra­do XVIII am­žiaus pa­bai­go­je, bet Lie­tu­vo­je val­gy­mui skir­ta pa­tal­pa eg­zis­ta­vo jau XVI am­žiu­je. Ką reiš­kia žo­dis sta­la­va? Kaip sa­kė ar­chi­tek­tas Ma­rius Da­raš­ke­vi­čius, tai – pa­tal­pa, ku­ri da­bar va­di­na­ma rep­re­zen­ta­ci­ne ar po­ky­lių sa­le. 

M. Da­raš­ke­vi­čius pa­sa­ko­jo, kaip se­no­vė­je sta­la­vos at­ro­dė, ko­kių tra­di­ci­jų bu­vo lai­ko­ma­si ten puo­tau­jant, ko­kių dar bu­vo pa­tal­pų kil­min­gų ar tur­tin­ges­nių žmo­nių na­muo­se nuo XVII iki XX am­žiaus. Jis rin­ko is­to­ri­nes ži­nias apie Lie­tu­vos ir ki­tų Eu­ro­pos ša­lių skir­tin­gų vi­suo­me­nės sluoks­nių val­go­muo­sius ir val­gy­mo tra­di­ci­jas. Kuo že­mes­nis sluoks­nis, tuo vis­kas pa­pras­čiau, o ka­ra­liš­ko­je ap­lin­ko­je – įman­triau­sia. Ar­chi­tek­tas me­džia­gą api­bend­ri­no ir su­dė­lio­jo tam ti­kra tvar­ka nuo ar­chi­tek­tū­ros, in­ter­je­ro iki val­gy­mo tra­di­ci­jų.

Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės te­ri­to­ri­jo­je tarp Ry­tų ir Va­ka­rų su­si­for­ma­vo spe­ci­fi­nis ba­jo­ri­jos sko­nis ir elg­se­na, ku­riems įta­kos tu­rė­jo įvai­rių kai­my­ni­nių ša­lių ir tau­tų kul­tū­ros.

Per­kė­lė į bend­rą namą

M. Da­raš­ke­vi­čius sa­kė, kad se­niau Lie­tu­vo­je bu­vo var­to­ja­mas da­bar jau pa­mirš­tas žo­dis stalava, ki­taip sa­kant, kam­ba­rys, ku­ria­me sto­vi sta­lai. „Val­go­muo­ju kam­ba­rys pra­dė­tas va­din­ti XVIII am­žiaus pa­bai­go­je. Tai nau­jes­nis žo­dis. Be­je, XVII ir vė­les­niuo­se am­žiuo­se bū­da­vo val­go­ma ne prie vie­no sta­lo, sve­čius so­din­da­vo pa­gal ran­gą ir po­li­ti­nes pa­žiū­ras“, – tei­gė M. Da­raš­ke­vi­čius. Jis pa­sa­ko­jo, kad pa­sta­tą, ku­ria­me įreng­da­vo val­go­muo­sius, va­din­da­vo stalavos na­mu, pa­grin­di­nį kam­ba­rį, jei jis bu­vo – di­džią­ja stalava. XVII am­žiu­je vie­nas na­mas bū­da­vo skir­tas gy­ven­ti, ki­tas – po­ky­liams reng­ti. Kaip sa­kė M. Da­raš­ke­vi­čius, vė­liau po­ky­lių me­nės pra­dė­tos kel­ti į bend­rą na­mą. Vie­na na­mo pu­sė bū­da­vo gy­ve­na­ma, ki­ta – ski­ria­ma rep­re­zen­ta­ci­jai, sve­čiams pri­im­ti.

Ar­chi­tek­tas pa­ly­gi­no, kad šiais lai­kais to­kios pa­tal­pos – stalavos – pa­pras­tai va­di­na­mos rep­re­zen­ta­ci­nė­mis, po­ky­lių sa­lė­mis.

Architektas Marius Daraškevičius. / Rasos Pakalkienės nuotrauka

„Šven­to­ji trejybė“

Kla­si­ciz­mo lai­ko­tar­piu, kaip tei­gė M. Da­raš­ke­vi­čius, įvy­ko ma­žai po­ky­čių, val­go­ma­sis bū­da­vo di­džiau­sias kam­ba­rys di­des­nia­me dva­re ša­lia prie­me­nės, ma­žes­nia­me at­li­ko ir an­trą – sve­tai­nės funk­ci­ją. Dvi­vė­rės val­go­mo­jo du­rys sim­bo­li­zuo­da­vo šei­mi­nin­ko sta­tu­są, jo kil­min­gu­mą. Lai­kui bė­gant at­si­ra­do kam­ba­rių, skir­tų su­dė­ti in­dams, ku­rių vis dau­gė­jo. In­dau­jos kam­ba­rį va­din­da­vo kredensu. Šį žo­dį var­to­da­vo ir kal­bė­da­mi apie spin­tą in­dams. Tarp vir­tu­vės ir val­go­mo­jo įreng­tas kredensas bū­da­vo skir­tas lai­ky­ti in­dams, tau­rėms, įran­kiams. „Tau­rių bū­da­vo daug, – tei­gė M. Da­raš­ke­vi­čius. – XIX am­žiu­je at­si­ra­do tau­rės šam­pa­nui, vy­nui, ki­tiems gė­ri­mams.“ Kredense ir mais­tą šil­dy­da­vo, kai jį pa­ga­min­da­vo lau­ko vir­tu­vė­je, ir skal­bi­nius ly­gin­da­vo. Ten sto­vė­da­vo ir spin­ti­nė lo­va. Pa­sak M. Da­raš­ke­vi­čiaus, tai bu­vo pa­pras­ta dė­žė: at­si­da­rai, įli­pi ir mie­gi, o die­ną ant tos dė­žės ga­li­ma bū­da­vo at­si­sės­ti. Spin­ti­nė­je lo­vo­je mie­go­da­vo kredenso pri­žiū­rė­to­jas. Pra­ktiš­kai jis gy­ven­da­vo to­je pa­tal­po­je – sau­go­da­vo bran­gius por­ce­lia­no in­dus, si­dab­ro įran­kius ir ki­tas sta­lo puo­šme­nas.

To­kių pa­čių pa­tal­pų įren­gi­mo tra­di­ci­jų XIX am­žiaus pa­bai­go­je ir XX am­žiaus pra­džio­je lai­kė­si ne tik Lie­tu­vos dva­ri­nin­kai, bet ir stam­bes­ni ūki­nin­kai. Jei tur­tin­gie­ji šei­mi­nin­kai tu­rė­da­vo tar­nų, šiems bū­da­vo at­ski­ras įėji­mą į na­mą. Pro par­adi­nės du­ris įei­da­vo šei­mi­nin­kai ir sve­čiai. Val­go­ma­ja­me kar­tais sta­ty­da­vo lo­vą sve­čiui, tad pa­tal­pa bū­da­vo ir rep­re­zen­ta­ci­nė, ir sve­čio kam­ba­rys.

Vė­liau mies­tie­čiai pe­rė­mė dva­rų tra­di­ci­jas. „XIX am­žiaus pra­džio­je su­si­for­ma­vo tar­si „šven­to­ji tre­jy­bė“ – dar­bo kam­ba­rys, sa­lo­nas ir val­go­ma­sis, – juo­ka­vo M. Da­raš­ke­vi­čius. – Ji ir iš­li­ko.“ To­kiu pri­nci­pu būs­tus įreng­da­vo ir XX am­žiaus pir­mo­je pu­sė­je mū­sų kraš­to mies­tie­čiai.

Ar­chi­tek­tas nu­brai­žė ir par­odė api­bend­rin­tą ti­pi­nį anų lai­kų gy­ve­na­mo­jo pa­sta­to pla­ną, pa­nau­do­jęs vie­no XVIII am­žiaus dva­ro pla­ną. Ja­me yra vir­tu­vė, kredensas, po­no ir po­nios apar­ta­men­tai, sa­lo­nas, stalava, sa­lė, tar­nų kam­ba­rys.

Senoviška pokylių salė. / Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos archyvo nuotrauka

Ant sie­nų – sentencijos

„Y­ra toks po­sa­kis, kad na­mų vi­zi­ti­nė kor­te­lė – tai grin­dys ir lu­bos, – tei­gė M. Da­raš­ke­vi­čius. Jis pa­sa­ko­jo, kad se­niau lu­bos bū­da­vo la­bai puo­šnios. Me­di­nės per­dan­gos bū­da­vo den­gia­mos dro­be, iš­ta­py­ta daž­niau­siai at­pa­lai­duo­jan­čio­mis te­mo­mis, skir­to­mis puo­toms. Su ta­py­ba bū­da­vo de­ri­na­ma ir lip­dy­ba. XIX am­žiu­je lu­bos bū­da­vo tie­siog už­ka­la­mos len­to­mis, o ant jų im­ituo­ja­mi įvai­rūs raš­tai, vaiz­duo­ja­mi her­bai. Be­je, kil­min­gie­ji her­bu puo­šda­vo ir du­ris, kok­li­nes kros­nis, ži­di­nio kartušą, lu­bų bal­kius, bal­dus, in­dus ir teks­ti­lę.

Grin­dys bū­da­vo da­ro­mos mū­ri­nės, mar­mu­ri­nės ir me­di­nės. Lie­tu­vo­je daž­niau­siai – me­di­nės. Kas ne­ga­lė­da­vo to­kių tu­rė­ti, pa­si­ten­kin­da­vo mo­li­ne as­la. Grin­dys, iš­klo­tos ply­to­mis ar mar­mu­ri­nės, la­biau bū­din­gos pie­ti­niams Eu­ro­pos kraš­tams. Sie­nos bū­da­vo puo­šia­mos ta­py­ba, fres­ko­mis. Dva­rų val­go­muo­sius de­ko­ruo­da­vo go­be­le­nais. Pa­sak ar­chi­tek­to, tai bu­vo aukš­čiau­sias pra­ban­gos ro­dik­lis, be to, Šiau­rės Eu­ro­po­je – ir pra­ktiš­kas da­ly­kas, nes ap­šil­dy­da­vo sie­nas. „Ma­žiau iš­ga­lin­tys šei­mi­nin­kai ant sie­nų ka­bin­da­vo ki­li­mus. Lie­tu­vo­je jie bu­vo la­bai po­pu­lia­rūs“, – tei­gė M. Daraškevičius

Ant sie­nų ka­bin­da­vo ir šei­mos bei gi­mi­nių por­tre­tus. Pa­sak ar­chi­tek­to, tai bu­vo pri­va­lo­ma. Jei to­kių ne­tu­rė­jo, sie­nas puo­šda­vo val­do­vų por­tre­tais. XIX am­žiu­je pa­si­da­rė po­pu­lia­ru sie­nas puo­šti lėkš­tė­mis. Ki­ti val­go­mo­jo puo­šy­bai svar­būs da­ly­kai – gink­lai ir me­džiok­lės tro­fė­jai.

Dar vie­na įdo­mi pra­ėju­sių am­žių ypa­ty­bė – ant sie­nų už­ra­šo­mos sen­ten­ci­jos. Tar­ki­me, kaip nu­ro­dė M. Da­raš­ke­vi­čius, Va­la­vi­čių Ver­kių dva­re XVII am­žiu­je sen­ten­ci­jos bu­vo to­kios: „Kas be­bū­tų bi­čiu­liu, teįei­na“ – virš du­rų į val­go­mą­jį, „Dau­giau pro­tu, o ne for­tū­na rei­kė­tų pa­si­ti­kė­ti“ – ant sie­nos, „Ne­di­de­lis ir sai­kin­gas val­gis nau­din­gas ir kū­nui, ir sie­lai“ – ant si­jų.

„Neat­sie­ja­mas val­go­mo­jo at­ri­bu­tas – kandeliabras. Kuo di­des­nis ir puo­šnes­nis, tuo ge­riau“, – pa­sa­ko­jo ar­chi­tek­tas. Jis sa­kė, kad bu­vo mėgs­ta­mi me­di­niai, ra­go, va­ri­niai, kriš­to­li­niai, por­ce­lia­no, bo­he­miš­ko kriš­to­lo sie­ty­nai. Kan­de­liab­ras – tai di­de­lė puo­šni žva­ki­dė su ke­lio­mis ša­ko­mis. Vė­liau, XIX am­žiu­je pra­dė­ti nau­do­ti kandeliabrai su žva­kė­mis ir ži­ba­li­nė­mis lem­po­mis.

Val­go­ma­ja­me bū­da­vo kros­nis ir ži­di­nys. To­kia tra­di­ci­ja, kaip sa­kė M. Da­raš­ke­vi­čius, iš­li­ko apie tris šim­tus me­tų.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Lie­tu­vos pi­lie­ti, keis­ki­mės ir pa­keis­ki­me sa­vo at­ei­tį Lie­tu­vo­je. Są­ži­nin­gai at­li­ki­me par­ei­gą Lie­tu­vai ir dėl sa­vęs 2016 me­tų LR Sei­mo rin­ki­muo­se. 
Du Lie­tu­vos Kraš­to ap­sau­gos sa­va­no­rių pa­jė­gų bū­riai šį sa­vait­ga­lį da­ly­vau­ja Lat­vi­jo­je vyks­tan­čio­se lau­ko tak­ti­nė­se pra­ty­bo­se, pra­ne­šė Krašto ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja.
Bu­da­peš­te šeš­ta­die­nį vė­lai va­ka­re Bu­da­peš­to cen­trą su­krė­tė stip­rus „ne­ži­no­mos kil­mės“ spro­gi­mas, nuo ku­rio nu­ken­tė­jo du pro šalį ėję po­li­ci­nin­kai.
Jor­da­ni­jos sos­ti­nė­je sek­ma­die­nį nu­šau­tas įžy­mus ra­šy­to­jas Na­he­das Hat­ta­ras; iš­puo­lis įvy­ko Ama­ne prie teis­mo, ku­ria­me jam ke­tin­ta par­eikš­ti kal­ti­ni­mus is­la­mo įžei­di­mu, padarytu da­li­jan­tis ka­ri­ka­tū­ra, [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
1943 me­tų rug­sė­jo 23 die­ną na­ciai ir jų tal­ki­nin­kai ga­lu­ti­nai lik­vi­da­vo Vil­niaus ge­tą. Prieš 22 me­tus ši da­ta ofi­cia­liai įtei­sin­ta kaip Lie­tu­vos žy­dų ge­no­ci­do au­kų at­mi­ni­mo die­na. Šį kar­tą [...]
Vie­na di­džiau­sių ša­lies kul­tū­ros bend­ruo­me­nių Lie­tu­vos kul­tū­ros cen­trų aso­cia­ci­ja kvie­čia siū­ly­ti pre­ten­den­tus pres­ti­ži­niam ap­do­va­no­ji­mui „Auksinis fe­nik­sas“ gau­ti.
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Vo­kie­čių gat­vė­je, ne­se­niai du­ris at­vė­rė „I­liu­zi­jų mu­zie­jus“. To­kių vi­sa­me pa­sau­ly­je yra vos ke­li, bet ir tie – la­biau moks­li­nės pa­krai­pos, o lie­tu­viš­ka­me iliu­zi­jų [...]
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
„Skry­bė­lai­čių ka­ra­lie­nė“ – tai is­to­ri­ja apie pa­grin­di­nės vei­kė­jos gy­ve­ni­mo ke­lio­nę ir jos virs­mą, kai drą­sa ir ryž­tas pa­de­da įveikti di­džiau­sius iš­ban­dy­mus.
Len­ki­jai 2,5 me­tų ati­dė­jus bend­ro du­jo­tie­kio pro­jek­to (GIPL) įgy­ven­di­ni­mo pa­bai­gą, Lie­tu­vos du­jų per­da­vi­mo bend­ro­vė „Am­ber Grid“ tu­rės nu­trauk­ti jau pa­skelb­tus vamz­džių pirkimo ir du­jo­tie­kio [...]
Po už­sie­nio ša­lis ke­lia­vę tu­ris­tai iš Lie­tu­vos pir­mą­jį šių me­tų pus­me­tį ten iš­lei­do 409,7 mln. eu­rų – 15,6 proc. dau­giau nei 2015 me­tų sau­sio-bir­že­lio mė­ne­siais. Po Lietuvą su vie­na [...]
Sos­ti­nės ta­ry­bai ne­pri­ta­rus Vil­niaus kli­ni­ki­nės li­go­ni­nės reor­ga­ni­za­ci­jai, jos fi­lia­le An­ta­kal­nio li­go­ni­nė­je vis­tiek tu­rė­tų įsi­kur­ti Ge­ria­tri­jos cen­tras,  skir­tas su senėjimo pro­ce­sais su­si­ju­sioms [...]
Ru­si­jos am­ba­sa­do­rius Alek­sand­ras Udal­co­vas ne­įti­ki­no Šiau­lių va­do­vy­bės, kad cen­tri­nė­je mies­to aikš­tė­je rei­kė­tų pa­lik­ti sovietmečiu sta­ty­tą pa­mink­lą.
Ne­leng­vą per­ga­lę „Te­te-a-Te­te Ca­si­no-LKL“ čem­pio­na­te iš­ko­vo­jo „Žal­gi­rio“ krep­ši­nin­kai. Kau­nie­čiai na­muo­se 90:70 palaužė „Ju­ven­tus“ eki­pą.
Šeš­ta­die­nį Klai­pė­do­je ir Šiau­liuo­se star­ta­vo nau­ja­sis 2017m.Lie­tu­vos mo­te­rų rankinio ly­gos var­žy­bos.
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Sep­ty­nių vai­kų ma­ma, dvie­jų anū­kų mo­čiu­tė, tink­la­raš­čio 7tas­kai.lt au­to­rė, rek­la­mos agen­tū­ros „Ad­ca­cao“ įkū­rė­ja ir kū­ry­bos va­do­vė, pro­jek­to „Kūrybinės par­tne­rys­tės“ da­ly­vė, [...]
Ang­lų kal­bos mo­ky­ma­sis tarp Lie­tu­vos moks­lei­vių pa­pli­tęs tiek pat, kiek vi­du­ti­niš­kai Eu­ro­pos Są­jun­go­je (ES). Pa­gal ru­sų kal­bos mo­ky­mą­si Bal­ti­jos ša­lys smar­kiai len­kia kitas Eu­ro­pos vals­ty­bes.
Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos (STT) par­ei­gū­nai, iš­ana­li­za­vę tei­sės ak­tus, reg­la­men­tuo­jan­čius pri­ėmi­mą į Lie­tu­vos di­džių­jų mies­tų mo­kyk­las, pa­da­rė iš­va­das, jog būtina to­bu­lin­ti tei­sės [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Sek­ma­die­nį Lie­tu­vo­je mi­ni­ma Ke­liau­jan­čių­jų ir vai­ruo­to­jų die­na.
Vie­šie­ji pir­ki­mai vi­sa­da ke­lia ne­ma­žai ais­trų – vie­niems ne­įtin­ka kon­kur­so są­ly­gos, ki­ti ne­su­si­tai­ko su pra­lai­mė­ji­mu ir pro­ce­dū­ras stab­do teis­muo­se. „Kur di­de­li pi­ni­gai, ten ir in­tri­gos“, [...]
Dar ne­sup­la­nuo­ti sa­vait­ga­liai ir dau­gu­mo­je Eu­ro­pos mies­tų ru­de­nį vis dar vy­rau­jan­tys ma­lo­nūs orai per­ša tik vie­ną min­tį – ne­dve­jo­da­mi ga­li­me leis­tis į ke­lių dienų nuo­ty­kius sve­tur.
Ryž­tis pi­lig­ri­mys­tei pa­ska­ti­no ūmai užp­lū­dęs il­ge­sys ke­liau­ti su kup­ri­ne ant pe­čių. Svar­biau­sia, at­ro­dė, ei­ti. Ir net ne­la­bai svar­bu bu­vo, kur tas ke­lias ves­tų.
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
Nau­jas in­ter­ne­to var­to­to­jų ty­ri­mas at­sklei­dė, kad nuo in­ter­ne­to pri­klau­so­mi as­me­nys ga­li tu­rė­ti ir dau­giau psichikos svei­ka­tos prob­le­mų.
Ru­duo dar tik pra­si­dė­jo, ta­čiau per­ša­li­mo li­gos jau ima plis­ti. Per­mai­nin­gi orai ir ne­pa­kan­ka­mas rū­pi­ni­ma­sis sa­vo bei šei­mos na­rių svei­ka­ta daž­nai le­mia vie­ną ne­ma­lo­niau­sių ir su­nkiau­siai prog­no­zuo­ja­mų [...]
Bū­ti­ny­bė kas­dien kel­tis ir dirb­ti nuo de­vin­tos va­lan­dos yra la­biau­siai pa­pli­tu­si kan­ki­ni­mo for­ma šiuo­lai­ki­nė­je vi­suo­me­nė­je, tei­gia­ma Oks­for­do uni­ver­si­te­to pro­fe­so­riaus Pa­ulo Kelley at­lik­to ty­ri­mo [...]
„Šno­be­lio“ pre­mi­jos įteik­tos moks­li­nin­kams, ku­rie ty­ri­nė­jo me­la­gius, žiur­kėms už­mo­vė kel­nes ar­ba gyveno kaip žvė­rys.
Komentarai
Dienos klausimas
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami