Brolis ir sesuo, užburti šokio

Nijolė STORYK 2011-08-02 00:00
Nijolė STORYK 2011-08-02 00:00
Nijolės Storyk nuotrauka
Klai­pė­die­čiai šo­kių tre­ne­riai ir šo­kė­jai se­suo ir bro­lis - Ing­ri­da ir To­mas Araš­ke­vi­čiai gy­ve­na tik šo­kiu, tad abiem nė­ra ka­da gal­vo­ti apie sa­vo na­mus - jie­du te­be­sig­lau­džia pas tė­vus.

Araškevičių šeimoje artimus žmones vienija šokis, lyg tvirta grandinė, kurią būtų sunku sutraukyti. Kai užauga ir pasirenka savo kelią, vaikai paprastai stengiasi palikti tėvų namus. Dar rečiau atsitinka, kad sesuo ir brolis, būdami tos pačios profesijos, imasi to paties verslo. Bet Ingrida ir Tomas vis dar glaudžiasi pas tėvus tuose pačiuose namuose, kuriuose prabėgo jų vaikystė.

Kad vaikai galėtų įsitvirtinti šokio versle, tėvai, kurie taip pat jaunystėje buvo šokėjai, stengiasi jiems kiek galėdami padėti. Daug lengviau gyventi, kai visi artimieji yra šalia vienas kito.

Nuolat kelyje

Jaunas talentingas šokėjas, televizijos šokių projekto "Tu gali šokti" nugalėtojas Tomas Araškevičius gyvena tuo pačiu ritmu kaip ir anksčiau, nors televizijos projektas senokai pasibaigė. Viskas liko, kaip buvo - Tomas nuolat kelyje tarp Klaipėdos, Kauno ir Vilniaus. Kiekvieną savaitę iš repeticijos viename mieste skuba į kitą miestą, esantį už 300 kilometrų.

Praėjusį savaitgalį, kai uostamiestis kunkuliavo Jūros šventės sūkuryje, Tomas buvo vienas pagrindinių šokių programos dalyvių. Į šventę jis atskubėjo iš Vilniaus paskutinę dieną, repetuoti liko labai nedaug laiko.

Televizijos projektas išgarsino jauną šokėją, jis pats nesitikėjo tokio populiarumo. Tačiau Tomas neišpuiko ir savo sėkme dalijasi su vyresniąja seserimi Ingrida, kuri jam yra ne tik verslo partnerė, bet ir didelė pagalbininkė bei užtarėja įvairiose gyvenimo situacijose.

Kol kas Araškevičių vaikai nenori turėti savo namų, nes jiems nebūtų kada jais rūpintis. Ingrida ir Tomas mažai būna ir pas tėvus, nes nuolat su šokiu keliauja po įvairias šalis.

"Namai mums būtų papildomas rūpestis. Kartais iš studijos pas tėvus parbėgame tik pernakvoti - daugiausia laiko praleidžiame studijoje repetuodami", - abu lyg susitarę aiškino brolis ir sesuo šokėjai.

Svetainėje - nereikalingi baldai

Šeimos šokio verslo sumanytoja buvo Ingrida. Būdama penkiolikos metų ji, nieko nesakiusi tėvams, pati savo jėgomis įkūrė šokių studiją. Toks dukters žingsnis jiems buvo labai netikėtas, bet pradžiugino. Patys Ingridos ir Tomo tėvai kadais tokios galimybės neturėjo.

Prieš daugiau nei dešimt metų šokio verslas buvo naujas dalykas, tad buvo sunku nuspėti, ar Ingrida išsilaikys ir iš savo darbo pragyvens. Mergina pasirinkimu neabejojo ir tikėjo tuo, ką daro. Bet žinojo, kad teks daug ir kantriai dirbti. Ji labai norėjo turėti savo šokio studiją, kurioje galėtų šokti nuo ryto iki vakaro.

Dabar prisiminusi, kaip žūtbūt siekė savo tikslo, šokio trenerė linksmai nusijuokė. "Mūsų namuose nebuvo tiek vietos, kad būtų galima šokti. Svetainė - lyg ir tinkama erdvė, bet trukdė "nereikalingi" baldai. Reikėjo juos iš čia kaip nors išnešti. Palaukiau tinkamo momento, kai tėvų nebuvo namie... ir atsikračiau daiktų. Nuo vaikystės tėvai skiepijo mums savarankiškumą. Naiviai tikėjausi, kad jie man pritars. Tačiau mano savarankiškumas tėvams žiauriai nepatiko, kai jie rado tuščią svetainę. Į kailį negavau, bet man buvo liepta visus daiktus sustatyti atgal į vietas. Daugiau niekada savavališkai nedariau tvarkos tėvų namuose. Tada aiškiai supratau, kad namų negalima paversti darbo biuru. Juose reikia gyventi", - pasakojo Ingrida.

Šokti išėjo vienas

Vėliau į studijos "Isado" veiklą Ingrida įtraukė ir jaunesnįjį brolį Tomą. Kai jis pradėjo kartu su ja dirbti, buvo toks pats gimnazistas, kaip ir studijoje šokantis jaunimas. "Pamenu, kaip siaubingai jaudinausi prieš pirmąją šokio pamoką. Visada įsivaizdavau, kad treneris turi būti autoritetingas, solidus žmogus. Ar sugebėsiu uždegti savo bendraamžius, kad jie manimi patikėtų? Tą kartą susidorojau su man duota užduotimi, paskui viskas klostėsi gerai", - prisiminė savo pirmąsias repeticijas Tomas.

Šiais metais šokėjams broliui ir seseriai likimas susiklostė gan panašiai. Abu pasitarė ir apsisprendė likti Klaipėdoje, gyventi pas tėvus. Visada ir visur vienas kitam padėjo, vienas be kito - nė žingsnio, lyg būtų dvyniai, nors Ingrida - vyresnė už brolį, jai teko juo rūpintis, kai Tomas buvo mažas.

"Mūsų šeimoje visi šoko, norėjau ir aš šokti. Buvau jau pirmoje klasėje, bet sesuo vis žadėjo mane nuvesti į vaikų šokio kolektyvą. Vieną kartą mano kantrybė trūko - pats vienas nuėjau šokti, nieko namiškiams nesakęs. Šokių vadovė manęs paklausė, kur mano tėvai ir kur gyvenu. Į šį klausimą aš jai net negalėjau atsakyti - nežinojau adreso. Toks buvo mano pirmas savarankiškas žingsnis iš namų. Tada man leido dalyvauti šokio pamokoje, tačiau vadovė pasakė, kad kitą kartą ateičiau su tėvais. Jei vaikystėje nebūčiau parodęs ryžto, kažin ar būčiau tapęs šokėju. Šokti reikia pradėti nuo mažens", - neabejojo Tomas.

Apsisprendė likti su savais

Kai Tomas tapo televizijos projekto nugalėtoju, atrodė, kad jaunas ir talentingas šokėjas pakels sparnus ir ištrūks visam laikui iš Klaipėdos. Tačiau, daugelio nuostabai, jis pasielgė priešingai - liko su savais ir artimais žmonėmis. Net neišvyko studijuoti svetur - šokio studijas pasirinko gimtajame mieste.

"Man dar ne metas lėkti svetur iš namų. Pats noriu šokti, kol galiu. Trenerio darbas kol kas manęs nevilioja, nors sesuo norėtų, kad ją dažniau pavaduočiau. Šokio srityje dar yra ką veikti Klaipėdoje. Kai pajusiu, jog išsisėmiau ir trūksta įkvėpimo, bandysiu kitur pasidairyti", - svarstė Tomas. Jis ketina save iki galo išbandyti šokyje.

Daug kas jo klausinėjo, kaip toliau gyvens ir ką darys, kai jam atsirado didesnės perspektyvos šokio srityje. Jaunas vaikinas tapo žinomas kaip gabus ir perspektyvus ne tik hiphopo, bet ir modernaus bei charakterinio šokio atlikėjas.

Dalyvaudamas projekte, Tomas rengėsi abitūros egzaminams. Pavasaris buvo toks įtemptas, kad vaikinas vos suspėdavo į repeticijas Vilniuje. Tada jis jautėsi tarsi gyvendamas ant ratų. Dabar atsirado šiek tiek laisvesnio laiko, bet ne tiek daug, kaip jam pačiam norėtųsi.

Sesuo Ingrida broliui neleido atsipūsti - jo laukė intensyvus darbas jos studijoje "Insado". Jauna moteris tuos tris mėnesius, kai Tomo nebuvo, viena be atostogų dirbo su šokėjais.

"Šiais metais tiesiog nėra prasmės rūpintis savo būstu, kai daug kas ateityje mano gyvenime gali keistis. Man net nuomotis buto neverta. Kitur būdamas sunkiai priprantu prie naujos vietos. Vis rūpi namai, ar viskas ten yra gerai, ar namiškiai gerai jaučiasi", - pasakojo T.Araškevičius.

Padeda sunkiai sergančiam seneliui

Šokėjas kas savaitę parvažiuodavo namo į Klaipėdą. Taip dar labiau save apsunkindavo, bet Tomas nieko negalėjo su savimi padaryti - jam labai daug reiškė tos trumpos valandos su savais prieš projekto finalą. Pavargęs tiesiog veržėsi namo, kad atgautų jėgas.

"Namai man yra daug daugiau nei tuščia erdvė su daiktais ir baldais. Tik būdamas toli nuo namų supratau, ką jie man reiškia. Jei jų neturėčiau, nežinau, kaip galėčiau gyventi. Tėvai - tai tarsi ramybės sala, kur galiu visiškai pailsėsi, atsipalaiduoti ir nusiraminti, ypač kai manęs laukia atsakingas momentas. Kai esu su savais, tuomet man niekas nėra sunku. Likus savaitei iki projekto finalo, padariau lemiamą klaidą - namo negrįžau, tikėdamas, kad vienas susidorosiu su savimi ir pats įveiksiu dvasinius sunkumus. Pasirodo, baisiai suklydau. Siaubingai jaučiausi, ir ta būsena galėjo man pakišti koją finale. Laimei, viskas gerai baigėsi", - pasidžiaugė Tomas.

Vaikinas neabejojo, kad jam pasisekė tik todėl, kad visą tą laiką jautė savo tėvų ir sesers paramą. "Mano laimėjimas yra mūsų visos šeimos pergalė. Man padėjo patys artimiausi žmonės. Dabar aš turiu padėti savo tėvams, ypač - sunkiai sergančiam seneliui, kuris gyvena Zarasuose. Labai norėčiau, kad jis kuo greičiau pasveiktų. Mamai pasakiau, kad seneliui gydyti išleistų mano laimėtą premiją. Tų pinigų man dabar nereikia", - užsiminė Tomas, džiaugdamasis, kad gali padėti savo seneliui.

Po skyrybų daug kas pasikeitė

Skirtingai nei Tomas, jo sesuo buvo trumpam pakėlusi sparnus iš savo vaikystės prieglobsčio ir gyveno atskirai nuo tėvų, kai ištekėjo. Jauna moteris džiaugėsi šeimos laime ir savo moderniais namais, kuriuos su meile puoselėjo ir išgražino. Tie namai atitiko jos svajonių idealą. Tačiau daug metų laikyta darnia klaipėdiečių šeima iširo neseniai. Pora pardavė savo būstą, kad abu galėtų ramiai pradėti kitą gyvenimą kituose namuose. "Man labai patiko mano buvę namai. Jei šis pokalbis būtų vykęs anksčiau, su malonumu būčiau parodžiusi, kaip gyvenu. Dabar neturiu ko rodyti - neturiu savo namų", - mandagiai teisinosi Ingrida. Ji pasidžiaugė, kad per daugiau nei dešimt metų nesudužo jos šokio svajonė.

Išsiverstų be repeticijų salės

Kada nors sugrįžtame į tą pačią vietą, kur jautėmės laisvi ir laimingi. Ingrida ir Tomas neabejoja, kad daug kas gyvenime neatsiranda atsitiktinai. "Šioje vietoje, kur dabar yra mūsų klubas, anksčiau buvo restoranas, kuriame dirbo mūsų močiutė. Iš mokyklos lėkdavome pas ją į darbą skaniai ir sočiai pavalgyti. Tai bent buvo laikai (šypsosi). Mums, vaikams, tai buvo prabangos viršūnė - juk valgėme restorane kaip karaliukai. Dabar, kai kylame liftu į trečią aukštą, kur yra mūsų studija, visada prisimenu močiutę, kuri kadaise čia irgi vaikščiojo. Norėjome jai surengti gimtadienio šventę toje vietoje, kur prabėgo jos gyvenimas. Studijoje būname iki vėlaus vakaro - čia yra mūsų antrieji namai", - pasakojo Ingrida, kodėl pasirinko būtent šią vietą, o ne kurią nors kitą.

Tomas ramiai klausėsi sesers, pusryčiams ant stalo pasidėjęs gaivių vaisių puodelį ir baltos kavos. Laukė momento, kada galės įsiterpti ir papasakoti, kokius norėtų turėti savo namus ateityje. Juk ne visada gyvens pasiklydęs šokyje! "Namai man - pastovumo ir ramybės oazė. Visada būna gera, kai juos randu tokius, kokius palikau prieš išeidamas. Tiesiog neįsivaizduoju, kaip sureaguočiau, jei, man nesant ilgesniam laikui, tėvai suremontuotų namus ir pakeistų baldus. Tai būtų visai kita erdvė, nepažįstama ir svetima. Tai būtų ne mano namai. Būstas turi keistis kartu su tais žmonėmis, kurie čia gyvena. Tas procesas turi būti jaučiamas ir jame norėčiau pats dalyvauti", - vardijo Tomas, ką jam reiškia namai.

Vaikystėje Ingrida norėjo, kad namai būtų tarsi šokių salė, kurioje būtų galima niekur neišeinant šokti iki begalybės. Tomas kol kas negali pasakyti, kokie bus jos svajonių namai. "Repeticijų salė namie?! Neblogas sumanymas. Kiek laiko sutaupytum, kai nereikėtų strimgalviais skubėti iš vienos repeticijos į kitą. Tačiau man patinka judėjimas - taip gyventi įdomiau. Namų nenorėčiau sutapatinti su darbu", - tvirtai patikino Tomas.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Prieš ket­ve­rius me­tus Eli­gi­jaus Ma­siu­lio ir Val­de­ma­ro To­ma­ševs­kio va­do­vau­ja­mas par­ti­jas Sei­mo rin­ki­muo­se pa­lai­kė maž­daug 200 tūkst. rin­kė­jų. Ne­di­de­lės, ta­čiau stabilų elek­to­ra­tą tu­rin­čios [...]
Vil­niu­je re­zi­duo­jan­tis Ita­li­jos am­ba­sa­do­rius Lie­tu­vo­je Ste­fa­no Ta­lia­ni De Mar­chio mū­sų ša­ly­je at­ra­do ak­ty­vų jau­ni­mą, tur­tin­gą aka­de­mi­nį gy­ve­ni­mą, gy­vy­bin­gą ir kū­ry­bin­gą meninį pa­sau­lį, lie­tu­vių [...]
Ukrai­nos na­cio­na­li­nis an­ti­ko­rup­ci­jos biu­ras (UNAB) vei­kia jau be­veik de­šimt mė­ne­sių. Per šį lai­ką jis pra­dė­jo dau­giau nei 200 kri­mi­na­li­nių ty­ri­mų, su­si­ju­sių su įsigalėjusia ša­ly­je ko­rup­ci­ja. [...]
Rug­sė­jį Šve­di­ja pa­skel­bė do­ku­men­tą, at­spin­din­tį ša­lies po­zi­ci­ją gy­ny­bos sri­ty­je. Be ki­ta ko, ja­me pa­žy­mi­ma, jog Ru­si­ja yra vie­nin­te­lė re­gio­no vals­ty­bė, ga­lin­ti kel­ti karinę grės­mę kai­my­nams, [...]
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
Šį tea­tro se­zo­ną tea­tro­lo­gas, kri­ti­kas, spek­tak­lių pro­diu­se­ris Aud­ro­nis Liu­ga pra­dė­jo Vals­ty­bi­nia­me jau­ni­mo tea­tre. Jo da­bar­ti­nis va­do­vas sie­kia nau­jin­ti tea­trą, bū­si­mos prem­je­ros – tiek jau­nų, [...]
Gal­būt net ne vi­si vil­nie­čiai ži­no, kur va­ka­rais ga­li­ma pa­bėg­ti nuo ne­oni­nių var­to­to­jų kul­tū­ros lem­pu­čių ir ras­ti ne to­kią triukš­min­gą, tru­pu­tį nos­tal­gi­jos dul­kė­mis nusėtą ra­my­bės oa­zę.
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to tea­tre spa­lio 1 d. ro­do­ma Lud­wi­go van Beet­ho­ve­no ope­ra „Fi­de­li­jus“ – ypa­tin­gas spek­tak­lis, mat tą va­ka­rą įvyks net trys de­biu­tai. 
Įmo­nėms, ku­rios Vil­niu­je ne tik žen­gė pir­muo­sius žings­nius, bet ir skai­čiuo­ja čia veik­los de­šimt­me­čius ar šimt­me­tį, mies­to pra­na­šu­mai na­tū­ra­liai nu­sve­ria trū­ku­mus: lo­gis­ti­kos iš­šū­kiai [...]
Rug­sė­jo 29 d., ket­vir­ta­die­nį, du­ris ofi­cia­liai at­vė­rė de­ši­nia­ja­me Ne­ries kran­te įsi­kū­ręs vers­lo mies­tas „Quad­rum“, į ku­rį Nor­ve­gi­jos įmo­nių gru­pė „Scha­ge Group“ investavo 100 mln. [...]
Jei ku­ris nors vil­nie­tis sa­vęs pa­klaus­tų, o ka­da jis, kaip iš sve­tur at­vy­kęs tu­ris­tas, sky­rė lai­ko tie­siog pa­vaikš­čio­ti po Vil­nių ir įdė­miai pa­siž­val­gy­ti, pa­jus­ti jo dva­sią, gy­ve­ni­mo rit­mą, [...]
Birš­to­no me­ri­ja ofi­cia­liai at­sip­ra­šė kū­rė­jos Il­zės But­ku­tės už teks­tus, nu­si­ra­šy­tus iš jos tink­la­raš­čio. Ta­čiau au­to­rė krei­pė­si į ad­vo­ka­tus, nes jos kū­ry­ba sa­vi­na­ma­si jau ne pir­mą kar­tą.
Šią sa­vai­tę su­kan­ka 20 me­tų, kai Lon­do­no „Ar­se­nal“ fut­bo­lo klu­bą tre­ni­ruo­ja prancūzas Ar­se­ne'as Wen­ge­ras.
Po tri­jų Lie­tu­vos krep­ši­nio ly­gos (LKL) tu­rį vien­val­dis ly­de­ris yra Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­tas“. Per­ga­lės sko­nio šį se­zo­ną dar ne­pa­ju­to ša­lies vi­ce­čem­pio­nas Klai­pė­dos „Neptūnas“ ir be­ne [...]
Vil­niu­je ga­li­ma ska­nau­ti ko­ne vi­sų pa­sau­lio vir­tu­vių pa­tie­ka­lų. Čia ne­trūks­ta ir tra­di­ci­nės lie­tu­viš­kos vir­tu­vės res­to­ra­nų, ku­riuos daž­nai ren­ka­mės, kai at­vy­ku­siems svečiams no­ri­si pri­sta­ty­ti [...]
Shi­mo­nas Pe­re­sas, ku­ris mi­rė tre­čia­die­nį bū­da­mas 93 me­tų, du­kart ėjo prem­je­ro par­ei­gas ir, at­si­sa­kęs sa­vo anks­tes­nių ka­rin­gų pa­žiū­rų, ini­ci­ja­vo pa­stan­gas siek­ti taikos su pa­les­ti­nie­čiais, [...]
Rug­sė­jo pra­džio­je Eko­no­mi­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo ir plė­tros or­ga­ni­za­ci­ja (EB­PO) pa­skel­bė kas­me­ti­nį švie­ti­mo duo­me­nų lei­di­nį „Žvilgs­nis į švie­ti­mą“ (anlg. Edu­ca­tion at a Glan­ce), ku­ria­me pir­mą [...]
Pi­gi ir leng­vai pa­ga­mi­na­ma sin­te­ti­nė kau­lų me­džia­ga, im­plan­tuo­ta žiur­kių stu­bu­ruo­se ir bež­džio­nių kau­ko­lė­se, sti­mu­liuo­ja kau­li­nio au­di­nio vys­ty­mą­si, trečiadienį pra­ne­šė moks­li­nin­kai.
Žvar­bus ūžau­jan­tis vė­jas, snie­go pus­nys, ap­šar­mo­ję lan­gai ir... kak­tu­sai? Ne, tai ne fan­ta­zi­jos, o vi­siš­kai rea­lus vaiz­das: lie­tu­viš­ką žie­mą iš­tve­rian­tys ir lau­ke vi­sus metus ga­lin­tys aug­ti [...]
Pa­si­bai­gus mau­dy­mo­si se­zo­nui ir api­bend­ri­nus mau­dyk­lų van­dens ko­ky­bės ty­ri­mų re­zul­ta­tus, nu­sta­ty­ta, kad šį mau­dy­mo­si se­zo­ną šva­riau­sias van­duo bu­vo Tau­ra­gės ir Tel­šių aps­kri­ty­se.
Jau ry­toj, spa­lio 1 die­ną, Lie­tu­vo­je pra­dės veik­ti iš­ma­nio­ji mo­kes­čių ad­mi­nis­tra­vi­mo sis­te­ma (i.MAS) – vi­si pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio (PVM) mo­kė­to­jai pri­va­lės teikti elek­tro­ni­nes sąs­kai­tas [...]
Pra­si­dė­jo tarp­tau­ti­nė Par­yžiaus (Pra­ncū­zi­ja) au­to­mo­bi­lių par­oda, o be­ne svar­biau­sia jos nau­jie­na – kon­cep­ci­nis elek­tro­mo­bi­lis „Volks­wa­gen I.D. Con­cept“, ku­rio se­ri­ji­nė versija pa­si­ro­dys, de­ja, [...]
Ra­mia­ja­me van­de­ny­ne pa­bi­ru­sias Ga­la­pa­gų sa­las bio­lo­gai va­di­na gy­vu evo­liu­ci­jos mu­zie­ju­mi. Ek­va­do­rui pri­klau­san­tį sa­ly­ną, per tūks­tan­tį ki­lo­me­trų nu­to­lu­sį nuo Pie­tų Ame­ri­kos že­my­no, su­da­ro 19 [...]
Lan­ky­to­jai, no­rin­tys pa­ma­ty­ti gar­sią­ją Ro­mos Boc­ca del­la Ve­rità (Tei­sy­bės bur­ną), nuo šiol tu­rės su­si­mo­kė­ti. Už 2 eu­rų mo­kes­tį smal­suo­liai ga­lės iš­vys­ti šį objektą ir nu­si­fo­tog­ra­fuo­ti [...]
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Įtam­pa, stre­sas, prieš­iš­ku­mas, pyk­tis, dep­re­si­ja, ne­ri­mas, pa­vy­das. Ko­kią įta­ką svei­ka­tai da­ro vi­sos šios ne­igia­mos emo­ci­jos? Jos – tar­si kli­jai, la­šas po lašo užk­li­juo­jan­tys  šir­dį [...]
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Pra­ncū­zi­jo­je skan­da­lą su­kė­lė žur­na­lis­tas, pa­si­pik­ti­nęs bu­vu­sios tei­sin­gu­mo mi­nis­trės Ra­chi­dos Da­ti dukrai duo­tu var­du.
Net pei­liu gink­luo­tas plė­ši­kas ne­pri­vers at­si­sa­ky­ti puodelio ar­ba­tos Ang­li­jo­je.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar ukrainiečiams pavyks sumažinti korupcijos lygį šalyje?
Taip. Pastangos įveikti korupciją nenueis veltui
Ne. Korupcija Ukrainoje per giliai įsišaknijusi
Man nerūpi
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami