TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Brolis ir sesuo, užburti šokio

2011 08 02 0:00
Nijolės Storyk nuotrauka

Klaipėdiečiai šokių treneriai ir šokėjai sesuo ir brolis - Ingrida ir Tomas Araškevičiai gyvena tik šokiu, tad abiem nėra kada galvoti apie savo namus - jiedu tebesiglaudžia pas tėvus.

Araškevičių šeimoje artimus žmones vienija šokis, lyg tvirta grandinė, kurią būtų sunku sutraukyti. Kai užauga ir pasirenka savo kelią, vaikai paprastai stengiasi palikti tėvų namus. Dar rečiau atsitinka, kad sesuo ir brolis, būdami tos pačios profesijos, imasi to paties verslo. Bet Ingrida ir Tomas vis dar glaudžiasi pas tėvus tuose pačiuose namuose, kuriuose prabėgo jų vaikystė.

Kad vaikai galėtų įsitvirtinti šokio versle, tėvai, kurie taip pat jaunystėje buvo šokėjai, stengiasi jiems kiek galėdami padėti. Daug lengviau gyventi, kai visi artimieji yra šalia vienas kito.

Nuolat kelyje

Jaunas talentingas šokėjas, televizijos šokių projekto "Tu gali šokti" nugalėtojas Tomas Araškevičius gyvena tuo pačiu ritmu kaip ir anksčiau, nors televizijos projektas senokai pasibaigė. Viskas liko, kaip buvo - Tomas nuolat kelyje tarp Klaipėdos, Kauno ir Vilniaus. Kiekvieną savaitę iš repeticijos viename mieste skuba į kitą miestą, esantį už 300 kilometrų.

Praėjusį savaitgalį, kai uostamiestis kunkuliavo Jūros šventės sūkuryje, Tomas buvo vienas pagrindinių šokių programos dalyvių. Į šventę jis atskubėjo iš Vilniaus paskutinę dieną, repetuoti liko labai nedaug laiko.

Televizijos projektas išgarsino jauną šokėją, jis pats nesitikėjo tokio populiarumo. Tačiau Tomas neišpuiko ir savo sėkme dalijasi su vyresniąja seserimi Ingrida, kuri jam yra ne tik verslo partnerė, bet ir didelė pagalbininkė bei užtarėja įvairiose gyvenimo situacijose.

Kol kas Araškevičių vaikai nenori turėti savo namų, nes jiems nebūtų kada jais rūpintis. Ingrida ir Tomas mažai būna ir pas tėvus, nes nuolat su šokiu keliauja po įvairias šalis.

"Namai mums būtų papildomas rūpestis. Kartais iš studijos pas tėvus parbėgame tik pernakvoti - daugiausia laiko praleidžiame studijoje repetuodami", - abu lyg susitarę aiškino brolis ir sesuo šokėjai.

Svetainėje - nereikalingi baldai

Šeimos šokio verslo sumanytoja buvo Ingrida. Būdama penkiolikos metų ji, nieko nesakiusi tėvams, pati savo jėgomis įkūrė šokių studiją. Toks dukters žingsnis jiems buvo labai netikėtas, bet pradžiugino. Patys Ingridos ir Tomo tėvai kadais tokios galimybės neturėjo.

Prieš daugiau nei dešimt metų šokio verslas buvo naujas dalykas, tad buvo sunku nuspėti, ar Ingrida išsilaikys ir iš savo darbo pragyvens. Mergina pasirinkimu neabejojo ir tikėjo tuo, ką daro. Bet žinojo, kad teks daug ir kantriai dirbti. Ji labai norėjo turėti savo šokio studiją, kurioje galėtų šokti nuo ryto iki vakaro.

Dabar prisiminusi, kaip žūtbūt siekė savo tikslo, šokio trenerė linksmai nusijuokė. "Mūsų namuose nebuvo tiek vietos, kad būtų galima šokti. Svetainė - lyg ir tinkama erdvė, bet trukdė "nereikalingi" baldai. Reikėjo juos iš čia kaip nors išnešti. Palaukiau tinkamo momento, kai tėvų nebuvo namie... ir atsikračiau daiktų. Nuo vaikystės tėvai skiepijo mums savarankiškumą. Naiviai tikėjausi, kad jie man pritars. Tačiau mano savarankiškumas tėvams žiauriai nepatiko, kai jie rado tuščią svetainę. Į kailį negavau, bet man buvo liepta visus daiktus sustatyti atgal į vietas. Daugiau niekada savavališkai nedariau tvarkos tėvų namuose. Tada aiškiai supratau, kad namų negalima paversti darbo biuru. Juose reikia gyventi", - pasakojo Ingrida.

Šokti išėjo vienas

Vėliau į studijos "Isado" veiklą Ingrida įtraukė ir jaunesnįjį brolį Tomą. Kai jis pradėjo kartu su ja dirbti, buvo toks pats gimnazistas, kaip ir studijoje šokantis jaunimas. "Pamenu, kaip siaubingai jaudinausi prieš pirmąją šokio pamoką. Visada įsivaizdavau, kad treneris turi būti autoritetingas, solidus žmogus. Ar sugebėsiu uždegti savo bendraamžius, kad jie manimi patikėtų? Tą kartą susidorojau su man duota užduotimi, paskui viskas klostėsi gerai", - prisiminė savo pirmąsias repeticijas Tomas.

Šiais metais šokėjams broliui ir seseriai likimas susiklostė gan panašiai. Abu pasitarė ir apsisprendė likti Klaipėdoje, gyventi pas tėvus. Visada ir visur vienas kitam padėjo, vienas be kito - nė žingsnio, lyg būtų dvyniai, nors Ingrida - vyresnė už brolį, jai teko juo rūpintis, kai Tomas buvo mažas.

"Mūsų šeimoje visi šoko, norėjau ir aš šokti. Buvau jau pirmoje klasėje, bet sesuo vis žadėjo mane nuvesti į vaikų šokio kolektyvą. Vieną kartą mano kantrybė trūko - pats vienas nuėjau šokti, nieko namiškiams nesakęs. Šokių vadovė manęs paklausė, kur mano tėvai ir kur gyvenu. Į šį klausimą aš jai net negalėjau atsakyti - nežinojau adreso. Toks buvo mano pirmas savarankiškas žingsnis iš namų. Tada man leido dalyvauti šokio pamokoje, tačiau vadovė pasakė, kad kitą kartą ateičiau su tėvais. Jei vaikystėje nebūčiau parodęs ryžto, kažin ar būčiau tapęs šokėju. Šokti reikia pradėti nuo mažens", - neabejojo Tomas.

Apsisprendė likti su savais

Kai Tomas tapo televizijos projekto nugalėtoju, atrodė, kad jaunas ir talentingas šokėjas pakels sparnus ir ištrūks visam laikui iš Klaipėdos. Tačiau, daugelio nuostabai, jis pasielgė priešingai - liko su savais ir artimais žmonėmis. Net neišvyko studijuoti svetur - šokio studijas pasirinko gimtajame mieste.

"Man dar ne metas lėkti svetur iš namų. Pats noriu šokti, kol galiu. Trenerio darbas kol kas manęs nevilioja, nors sesuo norėtų, kad ją dažniau pavaduočiau. Šokio srityje dar yra ką veikti Klaipėdoje. Kai pajusiu, jog išsisėmiau ir trūksta įkvėpimo, bandysiu kitur pasidairyti", - svarstė Tomas. Jis ketina save iki galo išbandyti šokyje.

Daug kas jo klausinėjo, kaip toliau gyvens ir ką darys, kai jam atsirado didesnės perspektyvos šokio srityje. Jaunas vaikinas tapo žinomas kaip gabus ir perspektyvus ne tik hiphopo, bet ir modernaus bei charakterinio šokio atlikėjas.

Dalyvaudamas projekte, Tomas rengėsi abitūros egzaminams. Pavasaris buvo toks įtemptas, kad vaikinas vos suspėdavo į repeticijas Vilniuje. Tada jis jautėsi tarsi gyvendamas ant ratų. Dabar atsirado šiek tiek laisvesnio laiko, bet ne tiek daug, kaip jam pačiam norėtųsi.

Sesuo Ingrida broliui neleido atsipūsti - jo laukė intensyvus darbas jos studijoje "Insado". Jauna moteris tuos tris mėnesius, kai Tomo nebuvo, viena be atostogų dirbo su šokėjais.

"Šiais metais tiesiog nėra prasmės rūpintis savo būstu, kai daug kas ateityje mano gyvenime gali keistis. Man net nuomotis buto neverta. Kitur būdamas sunkiai priprantu prie naujos vietos. Vis rūpi namai, ar viskas ten yra gerai, ar namiškiai gerai jaučiasi", - pasakojo T.Araškevičius.

Padeda sunkiai sergančiam seneliui

Šokėjas kas savaitę parvažiuodavo namo į Klaipėdą. Taip dar labiau save apsunkindavo, bet Tomas nieko negalėjo su savimi padaryti - jam labai daug reiškė tos trumpos valandos su savais prieš projekto finalą. Pavargęs tiesiog veržėsi namo, kad atgautų jėgas.

"Namai man yra daug daugiau nei tuščia erdvė su daiktais ir baldais. Tik būdamas toli nuo namų supratau, ką jie man reiškia. Jei jų neturėčiau, nežinau, kaip galėčiau gyventi. Tėvai - tai tarsi ramybės sala, kur galiu visiškai pailsėsi, atsipalaiduoti ir nusiraminti, ypač kai manęs laukia atsakingas momentas. Kai esu su savais, tuomet man niekas nėra sunku. Likus savaitei iki projekto finalo, padariau lemiamą klaidą - namo negrįžau, tikėdamas, kad vienas susidorosiu su savimi ir pats įveiksiu dvasinius sunkumus. Pasirodo, baisiai suklydau. Siaubingai jaučiausi, ir ta būsena galėjo man pakišti koją finale. Laimei, viskas gerai baigėsi", - pasidžiaugė Tomas.

Vaikinas neabejojo, kad jam pasisekė tik todėl, kad visą tą laiką jautė savo tėvų ir sesers paramą. "Mano laimėjimas yra mūsų visos šeimos pergalė. Man padėjo patys artimiausi žmonės. Dabar aš turiu padėti savo tėvams, ypač - sunkiai sergančiam seneliui, kuris gyvena Zarasuose. Labai norėčiau, kad jis kuo greičiau pasveiktų. Mamai pasakiau, kad seneliui gydyti išleistų mano laimėtą premiją. Tų pinigų man dabar nereikia", - užsiminė Tomas, džiaugdamasis, kad gali padėti savo seneliui.

Po skyrybų daug kas pasikeitė

Skirtingai nei Tomas, jo sesuo buvo trumpam pakėlusi sparnus iš savo vaikystės prieglobsčio ir gyveno atskirai nuo tėvų, kai ištekėjo. Jauna moteris džiaugėsi šeimos laime ir savo moderniais namais, kuriuos su meile puoselėjo ir išgražino. Tie namai atitiko jos svajonių idealą. Tačiau daug metų laikyta darnia klaipėdiečių šeima iširo neseniai. Pora pardavė savo būstą, kad abu galėtų ramiai pradėti kitą gyvenimą kituose namuose. "Man labai patiko mano buvę namai. Jei šis pokalbis būtų vykęs anksčiau, su malonumu būčiau parodžiusi, kaip gyvenu. Dabar neturiu ko rodyti - neturiu savo namų", - mandagiai teisinosi Ingrida. Ji pasidžiaugė, kad per daugiau nei dešimt metų nesudužo jos šokio svajonė.

Išsiverstų be repeticijų salės

Kada nors sugrįžtame į tą pačią vietą, kur jautėmės laisvi ir laimingi. Ingrida ir Tomas neabejoja, kad daug kas gyvenime neatsiranda atsitiktinai. "Šioje vietoje, kur dabar yra mūsų klubas, anksčiau buvo restoranas, kuriame dirbo mūsų močiutė. Iš mokyklos lėkdavome pas ją į darbą skaniai ir sočiai pavalgyti. Tai bent buvo laikai (šypsosi). Mums, vaikams, tai buvo prabangos viršūnė - juk valgėme restorane kaip karaliukai. Dabar, kai kylame liftu į trečią aukštą, kur yra mūsų studija, visada prisimenu močiutę, kuri kadaise čia irgi vaikščiojo. Norėjome jai surengti gimtadienio šventę toje vietoje, kur prabėgo jos gyvenimas. Studijoje būname iki vėlaus vakaro - čia yra mūsų antrieji namai", - pasakojo Ingrida, kodėl pasirinko būtent šią vietą, o ne kurią nors kitą.

Tomas ramiai klausėsi sesers, pusryčiams ant stalo pasidėjęs gaivių vaisių puodelį ir baltos kavos. Laukė momento, kada galės įsiterpti ir papasakoti, kokius norėtų turėti savo namus ateityje. Juk ne visada gyvens pasiklydęs šokyje! "Namai man - pastovumo ir ramybės oazė. Visada būna gera, kai juos randu tokius, kokius palikau prieš išeidamas. Tiesiog neįsivaizduoju, kaip sureaguočiau, jei, man nesant ilgesniam laikui, tėvai suremontuotų namus ir pakeistų baldus. Tai būtų visai kita erdvė, nepažįstama ir svetima. Tai būtų ne mano namai. Būstas turi keistis kartu su tais žmonėmis, kurie čia gyvena. Tas procesas turi būti jaučiamas ir jame norėčiau pats dalyvauti", - vardijo Tomas, ką jam reiškia namai.

Vaikystėje Ingrida norėjo, kad namai būtų tarsi šokių salė, kurioje būtų galima niekur neišeinant šokti iki begalybės. Tomas kol kas negali pasakyti, kokie bus jos svajonių namai. "Repeticijų salė namie?! Neblogas sumanymas. Kiek laiko sutaupytum, kai nereikėtų strimgalviais skubėti iš vienos repeticijos į kitą. Tačiau man patinka judėjimas - taip gyventi įdomiau. Namų nenorėčiau sutapatinti su darbu", - tvirtai patikino Tomas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"