TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Buvęs krepšininko G.Einikio butas tapo balta erdve

2010 02 09 0:00
Tekstilininkų ir dailininkų gildijos įkūrėja bei vadovė J.Šmidtienė
buvusį krepšininko G.Einikio šeimos butą senamiestyje
pavertė balta erdve.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Kaune, Domeikavoje, buvusiuose kolektyviniuose soduose esančioje gyvenvietėje, daugelis namų jau senokai statyti. Lyg kregždžių lizdeliai prie jų lipdomi priestatai, o kai kur pristatyta dar po vieną aukštą, kad sutilptų pagausėjusios šeimos. Taip atsitiko gydytojo chirurgo Roberto Šmidto ir jo žmonos, Tekstilininkų ir dailininkų gildijos įkūrėjos ir vadovės, Anglijos menininkų siuvinėtojų gildijos "Art of stitch" narės Jolantos Šmidtienės namuose.

Tame pačiame name gyvena trys kartos - pirmame aukšte vyresnieji Šmidtai, antrame - gydytojas su šeima, o mansardoje - trys jų vaikai Tomas, Lukas ir mažoji dukrelė Emilė. Viršutinis aukštas iškilo daugiau nei prieš metus, kai gausi šeima nebeišsiteko ankštuose kambariuose.

Susispiečia lyg avilyje.

J.Šmidtienė sako, kad dabar retokai pasitaiko, kad užaugę vaikai nenori palikti tėvų namų. Jiems patinka ta aplinka, kur prabėgo jų vaikystė ir išliko daug gražių prisiminimų. Žinoma, tėvams taip pat smagu, kad vaikai yra šalia ir visi darniai gyvena.

"Esame panašūs į itališką šeimą. Visi gyvename kartu ir kiek įmanoma dalijamės savo džiaugsmais bei rūpesčiais. Mūsų namai visada pilni šilto šurmulio ir klegesio. Dabar, kai vaikai turi savo kambarius viršuje, manau, kad dar ilgai mūsų gyvenimas bus toks gyvas ir judrus", - sako Jolanta ir didžiuojasi, kad vaikai neišlėkė uždarbiauti svetur, kaip tai atsitiko kitoms šeimoms.

Šiuose namuose nerasite nė kruopelytės susvetimėjimo ar vienišumo. Paprastai juose būna dar didesnis sujudimas, kai į svečius atvyksta Šmidtų draugai ir artimieji, jie visada laukiami.

"Taip atsitiko, kad mūsų šeima tapo traukos centru ne tik mano artimiesiems - seserims ir broliams su šeimomis, bet ir jų draugams. Po darbo visi mūsų šeimoje suspiečia lyg avilyje, visas namas dūzgia nuo šnekų", - pasakojo Jolanta.

O kai prieš penkerius metus jiems gimė dukrelė Emilė (ji yra jauniausia šeimoje), Jolantai padėti auginti mažylę atskubėjo jos mama, kuri atvažiuodavo į dukters namus iš kito miesto galo. Dabar Emilė lanko darželį ir jos nebereikia prižiūrėti.

Pernai per Kalėdas į amžinybę išėjo Jolantos tėvas. "Nežinau, kur mama norės gyventi. Ji pas mus lyg ir priprato per tą laiką, kol augo Emilė. Į savo namus ji išvažiuodavo tik savaitgaliais", - dalijosi patirtais išgyvenimais Jolanta.

Krepšinis suburia šeimą

Tiesa, žiemą šiek tiek mažiau šurmulio ir Šmidtų namuose. Bet kai per televiziją rodomos krepšinio rungtynės, vėl visi susiburia svetainėje antrame aukšte.

Svetainė tarsi atspindi tai, nuo ko prasidėjo namo erdvės rekonstrukcija. Vargu ar statant namą buvo pagalvota, kad buvusioje laiptų terasoje bus įrengtas kambarys. Iki šiol svetainėje paliktos durys į laiptinę, vedančią į pirmą aukštą. Bet tais laiptais šeima naudojasi retai. Jaunesnieji Šmidtai turi atskirą įėjimą.

Apskritos formos patalpa - lyg pereinamasis kambarys. Joje yra vietos tik minkštam baldų komplektui - didelė sofa stovi puslankiu pačiame centre. Prie sienos užteko vietos ir televizoriui.

Pasak Jolantos, šeimos vyrai - tikri krepšinio sirgaliai. Iš viršaus į svetainę nusileidžia abu sūnūs. Prie jų prisideda mažoji Emilė su savo žaisliukais. Kol suaugusieji žiūri varžybas, ji ant stalo išdėlioja savo daikčiukus ir žaidžia. "Kai vakarais susirenka visa šeima, būna labai smagu. Tokios akimirkos - pačios laimingiausios", - pasidžiaugė moteris.

Mėlynos lubos lyg dangus

Svetainėje yra dar vienos durys - į šeimininkų miegamąjį. Ši erdvė - išskirtinė, visiškai kitokia nei kiti kambariai. Baltos spalvos čia daug, to nerasime visame name.

Miegamojo interjeras atspindi tai, kokius savo namus dabar norėtų turėti tekstilininkė J.Šmidtienė. Tie namai tikriausiai būtų balti lyg sniego rūmai. Panašūs į prieš kelerius metus Kaune jos įkurtą galeriją "Balta". Miegamajame ant sienos kabo J.Šmidtienės tekstilės darbas "Angelo šėlsmas".

"Balta spalva, matyt, glūdi mano pasąmonėje, ji savaime prasiveržia į paviršių, kai pradedu ką nors daryti. Ne tik kūryboje, bet ir gyvenime, turiu omenyje savo namus, itin daug spalvų. Tiesiog visa spalvų paletė. Kai įrenginėjome viršutinį namo aukštą vaikams, lubas nudažėme tamsiai mėlyna spalva, kaip dangaus. Pro mėlynų lubų stoglangius atsispindi žvaigždėtas mėlynas dangaus", - pasakojo tekstilininkė.

Pasak Jolantos, balta spalva jai asocijuojasi su tvarka ir švara, ramybe ir tyla. "Gal todėl ši spalva mane taip stipriai užvaldė, kad šiuo metu gana aktyviai gyvenu ir dabar man trūksta laiko susikaupti. Spalva atspindi žmogaus vidinį nusiteikimą", - svarstė ji.

Baltos erdvės savininkė

J.Šmidtienė yra gražiausios praėjusių metų Lietuvos kalėdinės eglės autorė. Žaliaskarę Kauno miesto Rotušės aikštėje ji papuošė baltais voratinkliais, nukarusiais nuo šakų. Nebuvo jokių tradicinių žaisliukų, net ir įprastos viršūnės karūnos.

"Pernai galerijos gatvelėje surengėme baltą šventę. Taip norisi, kad Kaunas pabustų iš miego. Pati sau prisikalbėjau, kad tokia šventiškai balta turėtų būti ir miesto Rotušės aikštė. Tačiau nesitikėjau, kad bus taip sunku šią idėją įgyvendinti - teko išpuošti visą aikštę", - vardijo Jolanta.

Gražiausiai miesto eglę papuošusi menininkė pasakojo, kad baltumo idėja pradėta įgyvendinti nuo galerijos. "Čia vargu ar gali būti daugiau baltos spalvos", - sakė ji.

Baltos pagalvėlės, baltas suolelis, baltas iš senos "Singer" siuvamosios mašinos perdarytas staliukas, baltos kėdutės, balta senovinė komoda - tai daiktai, kurie atsirado buvusiame krepšininko Gintaro Einikio šeimos bute.

Pasak Jolantos, iš pradžių, kai jie įsigijo krepšininko butą senamiestyje, manė, kad ši vieta bus dar vienas šeimos butas. Gal jame gyvens vaikai?

"Tačiau taip jau susiklostė, kad tame bute likau aš. Už sienos buvo nedidelė mano galerija. Ją reikėjo plėsti. Kai vaikai neparodė noro čia kraustytis, daug nesvarsčiau - išgrioviau sieną ir sujungiau patalpas. Savo buvusio buto senasis šeimininkas nebeatpažintų. Čia viskas dabar kitaip", - pasakojo Jolanta.

Moteris džiaugiasi, kad turi dar ir baltus namus, kur jaučiasi kaip tvirtovėje. Jei ilgokai užtrunka, yra poilsio kambarys, kur gali permiegoti. O pats vertingiausias baldas - senovinė vyro močiutės komoda. Šis baldas matė visokių laikų, bet Jolantai pavyko jį išsaugoti. Kaip paslaptį ji išdavė, kad komoda turi dvigubą dugną. "Senovės žmonės neturėjo seifų. Tad taip slėpė vertingus daiktus", - užsiminė ji. Iki šių dienų išliko senovinis komodos raktelis, jis pakabintas ant virvele pinto raištelio.

Taip pat Jolanta neišmetė į sąvartyną ir senovinės močiutės spintos, kurią restauruoti sutiko tik pažįstami meistrai. "Spinta buvo stipriai apgadinta, beveik nevertėjo jos atnaujinti. Dabar džiaugiuosi, kad baldas išliko", - sakė ji.

Balkono terasoje - biliardo kambarys

Domeikavoje ypač gražu, kai pavasarį sužydi didelis sodas. O vasarą šeimos gyvenimas persikelia į kiemą po senomis obelimis. Tuos sodinukus beveik prieš dvidešimt metų pasodino gydytojo R.Šmidto tėvas, kai 20 arų sklype buvo išlieti dabartinio senojo pastato pamatai. Tuo metu Domeikava buvo Kauno priemiestis, tačiau jau tada jauna šeima numatė, kad ši vieta ateityje taps patogi gyventi ir jiems patiems.

"Kai vyro tėvas pradėjo statyti šį namą, pamanėme, kad ir mums būtų gerai čia gyventi. Tuo metu buvome jauna šeima. Vyras pagal paskyrimą dirbo ligoninėje Ukmergėje. Abu glaudėmės ankštame bendrabutyje - virtuvė buvo bendra, dušas - rūsyje. Buvo sunku auginti pirmagimį sūnų Tomą. Kai savaitgaliais grįždavome į Kauną, skubėdavome į Domeikavą padėti vyro tėvui statyti namą. Tada manėme, kad mūsų šeimai tikrai pakaks antro aukšto su terasa ir balkonu", - pasakojo Jolanta.

Namo rekonstrukcija prasidėjo tada, kad pagausėjo jaunesniųjų Šmidtų šeima. Iš pradžių po vienu stogu gyvenančios šeimos dalijosi bendru erdviu įėjimu. Platus koridorius į antrą aukštą buvo namo puošmena. Tačiau jį teko siaurinti, kad name būtų daugiau vietos gyventi. Dar vėliau atvira terasa, kaip ir laiptų aikštelė, antrame aukšte buvo panaudota kambariui įrengti, čia stovi biliardo stalas. Iš netradicinės svetainės nėra jokių durų nei į virtuvę, nei į biliardo kambarį.

Žaidimo stalas kai kada naudojamas kaip valgomasis stalas - uždedamas stalo dangtis ir tada prie jo per šventes susėda gausi Šmidtų šeimyna.

Žiemos oranžerija

Iki trečio aukšto ūgtelėjęs senas namas turi daug balkonų. Kodėl vieno jų nepanaudojus žiemos oranžerijai?

Tokia mintis Jolantai nedavė ramybės. Kai prasidėjo mansardos statyba, šoninis balkonas iš biliardo kambario buvo įstiklintas ir jame atsirado egzotiškų augalų.

Net ir šalčiausią žiemą oranžerija dvelkia ne tik augalų grožiu, bet ir šiluma. Ji tapo mėgstamiausia šeimos pasisėdėjimo vieta. Pro didelius langus matyti Domeikavos apylinkės. O žaliuojantys augalai šaltą žiemą nuteikia gražiems apmąstymams ir svajonėms.

"Gal žaliuojantys augalai, kaip ir balta spalva, spinduliuoja ramybę ir nuteikia susikaupti? Kaip šiais laikais mums visiems trūksta to gero balto švelnumo!", - užsisvajojo Jolanta, atsisėdusi į kėdę-inkilėlį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"