Darnus namas su komposto bunkeriu

Nijolė STORYK 2012-10-16 08:35

Nijolė STORYK

2012-10-16 08:35
L.Žakevičiaus projekto vizualizacijos Ūkinis pastatas iš panaudotų konteinerių patupdytas viršutinėje terasos dalyje.
Gra­žia­me gam­tos kam­pe­ly­je - Be­dug­nės kai­me, Se­nų­jų Tra­kų se­niū­ni­jo­je, tu­rė­tų iš­kil­ti mo­der­nus na­mas su ūki­niu pa­sta­tu ir pir­ti­mi, ati­tin­kan­tis dar­naus ir ener­giš­kai tau­paus būs­to rei­ka­la­vi­mus.

Šis vilniečio architekto Lauryno Žakevičiaus projektas pripažintas geriausiu Ekocentro surengtame konkurse "Mano EKOnamai". Projekto autorius įsitikinęs, kad šiais laikais tarp architektūrinės estetikos ir energijos taupymo būtina rasti kompromisą. Jo idealas - susieti gamtą su architektūra.  

Kas sutaupyta - parduoti

Konkurso "Mano EKOnamai" iniciatorė, VšĮ "Aplink Tave" direktorė Rasa Buslavičienė teigė, jog šio renginio privalumas, kad kiekvienam projektui parinkta konkreti vieta - Kauno Karklytės gatvėje suprojektuotas gyvenamasis kvartalas, Vilniuje - Naujojo Antakalnio kvartalas ir Trakų rajone - individuali sodyba. Konkursas sulaukė 15 projektų. Jų autoriai - jauni ir talentingi architektai, jaučiantys šių dienų architektūros dvasią.

"Energiškai taupus būstas kuriamas konkrečiai vietai. Būtina atsižvelgti į klimato sąlygas, saulės judėjimą ir vėjo kryptis. Labai svarbu maksimaliai išnaudoti aplinkos ir įvairių technologijų teikiamas galimybes, kad įprastų energijos šaltinių reikėtų minimaliai arba jų beveik nereikėtų. Idealus variantas, kai pastatytas naujas namas gali pats apsirūpinti šilumos energija, o nesunaudotą pagamintą energiją dar būtų galima ir parduoti", - darnaus būsto viziją aiškino R.Buslavičienė.

Oresto Gurevičiaus nuotrauka/L.Žakevičius įsitikinęs, kad šiais laikais tarp architektūrinės estetikos ir energijos taupymo būtina rasti kompromisą.

Pasak konkurso sumanytojos, netrukus beveik visi Lietuvoje statomi pastatai turės atitikti A energinės klasės reikalavimus - naudoti minimaliai energijos. Mat Lietuva siekia, kad nuo 2016-ųjų visi naujai statomi pastatai atitiktų A klasei keliamus reikalavimus, o nuo 2021 metų - A++ klasę, t. y. būtų beveik energijos nenaudojantys pastatai.

"Galiu drąsiai tvirtinti, jog ne visi, kurie planuoja statybas, apie tai žino, kai kurie iš jų net sunkiai įsivaizduoja, kaip toks namas gali atrodyti, funkcionuoti ir taupyti lėšas ateityje. Pastebėjome, kad tie specialistai, kurie siūlo inovatyvaus ir energiškai taupaus būsto idėjas, dažnai lieka nesuprasti. Užsakovai dar retai pageidauja aukštesnės energinės klasės pastatų nei šiuo metu nustatyti minimalūs reikalavimai. Taigi projektuotojams savotiškai trūksta terpės pasiruošti netrukus jų lauksiantiems iššūkiams. Šią terpę pamėginome užpildyti surengdami konkursą "Mano Ekonamas", - sakė pašnekovė.

Ekocentro inicijuoto projekto seminaruose "Darnaus būsto kūrimo naujovės" dalyvavo ir apie tokį būstą svajojantys sklypų savininkai, įvairią produkciją energiškai taupiam būstui Lietuvoje gaminančių įmonių atstovai.

Tamsiai pilka, vos ne juoda, susilieja su aplinka ir neerzina gamtos. Namo ramybę saugo užtraukiamos medinės langinės.

Molis ir presuoti šiaudai

Daug kas net neįsivaizduoja, kad namas, pastatytas iš molio ir presuotų šiaudų bei apšildomas pjuvenų kompostu, gali būti toks pat modernus ir originalus kaip šiuolaikiniai būstai.

"Iš dalies man pasisekė, kad Bedugnės kaime esančio sklypo savininkai yra jauni žmonės, ir jie nori gyventi name, kuris ne imtų energiją iš aplinkos, bet pats tą šilumą gamintų ir galėtų pasidalyti su kitais. Be to, energiškai taupus būstas būtų praktiškas ir jaukus jame įsikūrusiems žmonėms", - sakė architektas L.Žakevičius.

Projekto vizualizacijoje žiūrint į vaizdą iš paukščio skrydžio namo beveik nematyti. Jis tarsi išnyksta šlaito reljefe. Stogas sukonstruotas iš medinių pertvarų, apšiltintas presuotais šiaudais ir apželdintas. Ši namo dalis tampa svarbi ne tik kaip būstą sauganti nuo lietaus ir vėjo, bet ji yra ir eksploatuojama. Namas kaip medis natūraliai "įaugo" į reljefą ir suformavo dvi pagrindines sklypo terasas - viršutinę ir apatinę.

Viršutinė ir apatinės terasos

Viršutinėje sklypo terasoje įrengta automobilių stovėjimo aikštelė ir ūkinis pastatas, kuriam panaudoti jūriniai konteineriai. Pasak architekto, juos galima bet kada nukelti, kai nebeatlieka savo paskirties. Panaudojant konteinerius sutaupoma statybos lėšų. Ūkinis pastatas - ilgas ir gana asketiškas. Viršutinėje jo dalyje esanti juodai pilka "dėžė" neišsiskiria iš aplinkos ir grakščiai įsikomponuoja į miško peizažą. Viršutinė terasa paryškina įėjimą į gyvenamąją būsto zoną apatinėje sklypo terasoje.

Vieno aukšto namas, kaip ir konteinerinis ūkinis pastatas, - ilgas, siekia beveik 30 metrų. Būtent jo fasadas pabrėžia reljefo liniją. Namas tarsi prisišliejęs prie žemės. Centrinė gyvenamoji zona kartu su virtuve ir valgomuoju turi vientisą didelį vitrininį langą. Langai - tarsi stiklinės vitrinos akys, kad viduje būtų kuo daugiau šviesos.

Pasak architekto, kai gamta pulsuoja nepaprastu grožiu, nevykęs sprendimas atsitverti nuo jos siena. Šį vaizdą būtina jausti kiekvieną akimirką.

Langų linija sutampa su fasadu, tad savaime atsirado dengta terasa lauke. Į terasą galima patekti iš kiekvieno gyvenamojo kambario. Namo ramybę saugo užtraukiamos medinės langinės.

Gyvenamasis pastatas apdailintas specialiai sendintomis lentomis.

Kitos zonos - tėvų ir vaikų miegamieji - skirtinguose pastato galuose. "Užsakovai pageidavo, kad jų ir vaikų erdvės būtų kuo toliau viena nuo kitos. Ir vieniems, ir kitiems, ypač, kai vaikai užauga, reikia privatumo bei ramybės", - sakė Laurynas.

Langai lyg stiklinės vitrinos akys - tiek stiklo panaudota tam, kad viduje būtų kuo daugiau šviesos.

Pjuvenų kompostas

"Tad kur slypi darnaus namo esmė?" - klausiu architekto.

"Visi žinome, kas yra kompostas. Apie tai nėra reikalo kalbėti. Nauja yra tai, jog kompostą galima išradingai pritaikyti būstui šildyti. Pūvančios pjuvenos neskleidžia blogo kvapo, bet išgarina šilumą į aplinką. Tuščiai tos šilumos neišleidžiame į orą, ją galima panaudoti", - tikino projekto autorius.

Pjuvenų komposto bunkeris suprojektuotas kaip atskira erdvė. Ji bus įmontuota būsto centrinėje dalyje, kad šiltos sienos ribotųsi su kuo daugiau atskirų būsto patalpų ir komposto skleidžiama šiluma sklistų į visas namo erdves. Architekto suprojektuotame bunkeryje telpa 15 kubinių metrų komposto. Autoriaus apskaičiavimu, kompostas gali išskirti 1,3 kW energijos.

"Šilumos energija gaminama iš organiškai yrančių medžiagų. Energija per vandenį perduodama į šilumos mazgą. Taip pat dalis šilumos energijos perduodama į komposto bunkerio sienas, kurios išlietos iš molio plaušo betono", - entuziastingai pasakojo architektas.

Laurynas įsitikinęs, kad molio plaušo sienos puikiai akumuliuoja šilumos energiją. "Medžiagų irimo procesai yra skirtingi, o išskiriamos energijos kiekis nevienodas, tad perteklinė šilumos energija akumuliuojama į 2 tonų izoliuotą vandens talpyklą", - aiškino architektas.

Papildomos zonos

Darnus namas turi buferinę zoną, kuri funkciškai labai pagerina namo energinį efektyvumą. Ši zona atskiria gyvenamąją erdvę nuo tiesioginio sąlyčio su gamta. Pasak architekto, buferinė zona suteikia galimybę įrengti savadarbę rekuperacijos sistemą. "Šilumos siurblys statomas ne lauke, o buferinėje pastato zonoje. Saulėtą žiemos dieną buferinė zona šildoma pro stoglangius, kurie suprojektuoti taip, kad patektų kuo daugiau pietinės saulės. Buferinę zoną sušildo šilumos srautas, patenkantis iš kambario pro stiklines vitrinas", - dėstė autorius.

Kokią šilumą darniame name gali skleisti židinys arba saulės kolektoriai? Architektas aiškino, kad židinio šiluma nėra pastovus energijos šaltinis. "Tai didelis momentinės šilumos kiekis, kurį taip pat galima protingai paskirstyti. O saulės kolektoriai, įrengti ant stogo, šildo vandenį", - pasakojo Laurynas.

Molis labai tinka darniam namui. Jo vidinės pertvaros - molio plaušo. Architektas teigė, kad tokios sienos gerai akumuliuoja ir laiko šilumą. "Mūsų protėviai tai puikiai žinojo, tik nežinia kodėl vėliau atmetėme natūralias, čia pat esančias žaliavas. Negrįžome į senovę, tik tą senovę pamėginome prikelti", - šypsojosi architektas.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
Giedrius to Valiukas  158.129.194.115 2012-10-17 18:35:35
Kiek suprantu šio straipsnio mintis buvo pateikti koncepciją kiek įmanoma suprantamesniais terminais ir žodžiais. Todėl tikėtis, kad viskas bus paaškinta techniškai ir aiškiai suprantamai tiek specialistui tiek ne specialistui būtų sunku. Reikia atkreipti dėmesį,kad šiuo atveju pastatui šiluma tiekiama iš kelių šilumos šaltinių, šilumos siurblio, komposto, saulės kolektoriaus ir dėl išorinių šilumos pritekių. Pagaminta šiluma patenka į vartotojo inžinerines sistemas per akumuliavimo įrenginį. Reikia nepamiršti, kad pastatas yra sandarus, nedidelis ir tie galių poreikiai, prie kurių mes pripratę - čia nereikalingi. Galbūt iki galo neaišku kaip visa sistema bus realizuojama temperatūriškai ir ar perimta šiluma iš komposto nesustabdys paties kompostavimo proceso. Bet sutikite, įdėja yra įdomi ir naujoviška, o konkretūs skaičiai paaiškėja projektuojant kokrečias sistemas. Nelabai supratau kuo čia negerai 1,3 kW energijos? Jei kompostas užkraunamas nuolat ir procesas vyksta nuolat, kodėl šilumos srautas negali būti pastovus ir 1,3 kW, ir nuo kada šiluma ne energija? Be to tekste niekur neparašyta, kad tai vienintetis šilumos šaltinis. Manyčiau reikėtų sveikinti tokių konkursų iniciatyvas, bei siūlomus sprendimus ir bandyti juos įdiegti praktikoje, mokytis iš klaidų (jei tokių pasitaikys) ir kitą objektą parengti geriau. Kritikuoti visada lengviau nei pačiam ką nors parengti. Mano manymų tokios iniciatyvos turi būti remiamos ir skatinamos atsakingų ministerijų, nes nuo 2020 metų visi nauji pastatai privalės būti statomi mažai energiją naudojantys. Iki šiol atsakingos ministerijos apie tokius pastatus neturi žalio supratimo, tai gal geriau pradėti mokytis ir apie tai galvoti dabar, o ne po 8 metų (kai bus jau vėlu).
2 0  Netinkamas komentaras
Rasa  77.240.248.163 2012-10-17 18:24:41
Gerb. Valiukai, Konkursui buvo kuriamos unikalios sąlygos. Renkant nugalėtojus buvo vertinama pastato estetinė vertė (tūrinė ir planinė kompozicija, alternatyviųjų energijos šaltinių integracija pastate, medžiagų darna pastate ir su aplinka), pastato urbanistinis sprendimas (pastato invazijos aplinkoje darnumas, teritorijos sutvarkymas, žmonių veiklos poveikio mažinimui...), planinis funkcionalumas. Balai taip pat buvo skiriami už naudojamas medžiagas, konstrukcinius sprendinius, šešėliavimo, alternatyvių energijos šaltinių, mechaninių ventiliacijos būdų naudojimą. Taip pat buvo apskaičiuojamas bendras energinis pastato poreikis šildymui (kWh/m2 metai) ir nustatoma projektuojamo pastato energinio naudingumo klasė. Komisiją sudarė komisijos pirmininkas – Architektas Gintaras Klimavičius bei dar 5 nariai: Architektas Rolandas Palekas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakultetas, Architektūros katedra; Vaiva Deveikienė – Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos pirmininkė, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Miesto estetikos skyriaus vedėja; Daktaras Giedrius Šiupšinskas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakultetas, Pastatų energetikos katedra; Architektas Linas Tuleikis, Vilniaus Dailės Akademijos Kauno Dailės fakulteto Architektūros katedra ir Technikos mokslų daktaras, Pastatų sertifikavimo ekspertas Rolandas Samajauskas. Jūsų komentaras persiųstas komisijos nariams kad jie išsakytų savo nuomonę ir pastabas bei pataisytų netikslumus jei tokių straipsnyje būtų pasitaikę. Pagarbiai Rasa Buslavičienė
2 0  Netinkamas komentaras
Valiukas  78.62.72.103 2012-10-16 14:43:17
Ko jūs benorit iš tos p. Nijolės ir jos aprašomo architekto. Ir dar iš LŽ redaktoriaus, kuris pasirašė spaudai tokį mokslo minties šedevrą. Ką jie gali patarti, jeigu neskiria energijos nuo galios (1,3 kW). Tokios 1,3 kW galios krosnelė netgi prie geriausio patalpų apšiltinimo žiemą tegalėtų palaikyti šilumą vos viename kambarėlyje, nekalbant apie erdvų namą su dideliais langais, su energijos nuostoliais vėdinant patalpas ir su karšto vandens poreikiais butyje. Kaži ar konkurso organizatorė p. Rasa Buslavičienė turi elementarų inžinerinį išsilavinimą ir ką nutuokia apie būsto šildymo bei vėdinimo ir šilumos tiekimo reikalus. Įdomus ir tas architektas: "išgarina šilumą į aplinką"; ar ta šiluma koks skystis, kad jinai garuoja ??? Yra efektyvūs būdai taupyti šilumą ir panaudoti aplinkos energiją, bet tam reikia turėti kiek daugiau žinių ir technologijų. Liūdniausia tai, kad tokios sapalionės klaidina neišprususius žmones ir rimčiausi valstybės projektai, kaip VAE statyba, nubalsuojami link nesąmonių.
2 0  Netinkamas komentaras
x  213.164.99.146 2012-10-16 12:44:05
liuks!
2 0  Netinkamas komentaras
Šian­dien į Lie­tu­vą at­vyks­ta Bel­gi­jos rotacinių pa­jė­gų ka­riai.
Eks­per­tai ir apž­val­gi­nin­kai ma­no, kad pa­sta­rie­ji ket­ve­ri me­tai mū­sų ša­liai ne­ta­po pro­ver­žio lai­ko­tar­piu. Esą reikš­min­ges­nius val­džios lai­mė­ji­mus ga­li­ma su­skai­čiuo­ti ant vienos ran­kos pirš­tų. [...]
Bal­ta­ru­si­jos opo­zi­ci­ja šeš­ta­die­nį su­ren­gė pi­ke­tą sos­ti­nės Mins­ko cen­tre, per ku­rį gy­ven­to­jai bu­vo ra­gi­na­mi pa­si­ra­šy­ti pe­ti­ci­ją, kad anks­tes­nei na­cio­na­li­nei bal­tos ir raudonos spal­vos vė­lia­vai [...]
JAV vy­riau­sy­bė šeš­ta­die­nį bai­gė for­ma­lų in­ter­ne­to prie­žiū­ros vaid­me­nį ir per­da­vė sai­ty­no ad­re­sų sis­te­mos val­dy­mą tarp­tau­ti­nei ne pel­no or­ga­ni­za­ci­jai.
Į Vil­nių Na­pa­leo­nas Kit­kaus­kas at­vy­ko 1960-ai­siais, bai­gęs stu­di­jas Kau­no po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­te, tai­gi jau 56 me­tai, kai yra vil­nie­tis.
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
Ne me­mo­ria­li­nis mu­zie­jus. Bet ir ne lan­ky­to­jams ne­priei­na­mos sau­gyk­los, ku­rio­se pa­pras­tai pri­glo­bia­mi iš­ki­lių žmo­nių as­me­ni­nių daik­tai, įskai­tant bib­lio­te­kas, su­kaup­tus rin­ki­nius, įvai­rią ar­chy­vi­nę [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nė­je fil­har­mo­ni­jo­je spa­lio 6-ąją vyks Sau­liaus Lip­čiaus gy­ve­ni­mo 70-me­čiui ir kū­ry­bi­nės veik­los 50-me­čiui skir­tas ju­bi­lie­ji­nis kon­cer­tas „Ro­man­ti­kai – ro­man­ti­kams“. Nuo [...]
Vil­niu­je bai­gia­ma­ja­me Ino­va­ci­jų sa­vai­tės ren­gi­ny­je šeš­ta­die­nį ren­gia­mas ro­bo­tų par­adas ir ko­vos, bepiločių or­lai­vių pa­si­ro­dy­mai.
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Res­pub­li­ki­nė Kau­no li­go­ni­nė pir­ko dar­bus iš vie­nų ran­go­vų, o ga­vo iš ki­tų. Bend­ro­vei „Ir­dai­va“ jos su­bran­go­vė „Nis­ka­ma“ su­mo­kė­jo 478 tūkst. eu­rų už perleistą ga­li­my­bę re­mon­tuo­ti [...]
Klai­pė­dos uos­to pie­ti­nė­je da­ly­je per pu­san­trų me­tų įreng­ta pir­mo­ji dvie­jų ly­gių san­kry­ža pa­leng­vins trau­ki­nių ir ma­ši­nų ju­dė­ji­mą. Es­ta­ka­dos pro­jek­tas kai­na­vo dau­giau kaip 4 mln. eu­rų.
Vil­niu­je dviem skve­rams ke­ti­na­ma su­teik­ti su so­vie­tų oku­pa­ci­ja ko­vo­ju­sių par­ti­za­nų va­do Juo­zo Luk­šos-Dau­man­to bei Ukrai­nos var­dus.
Pa­ne­vė­žio val­džia nu­ta­rė, kad ga­li­my­bės iš­si­mau­dy­ti na­muo­se ne­tu­rin­tiems mies­tie­čiams ge­riau­sia vie­ta tai da­ry­ti – pa­tal­pos pa­sta­te, ku­ria­me vei­kia Ne­mu­no po­lik­li­ni­ka. Jos darbuotojams toks su­ma­ny­mas [...]
Šeš­ta­die­nį Bal­ta­ru­si­jos aukš­čiau­sio­sios ly­gos rung­ty­nė­se 26-erių me­tų Po­vi­las Ve­re­nis su­ren­gė dar vie­ną sa­vo įvar­čių šou, ta­čiau tai ne­iš­gel­bė­jo vienintelės už­sie­ny­je rung­ty­niau­jan­čios [...]
Klai­pė­dos „Nep­tū­nas“ ir to­liau lie­ka be per­ga­lių „Te­te-a-Te­te Ca­si­no-LKL“ čem­pio­na­te. Uos­ta­mies­čio krep­ši­nin­kai 94:90 (16:22, 27:26, 23:17, 15:16, 13:9) tu­rė­jo pripažinti na­muo­se žai­du­sio [...]
Lie­tu­vos ak­lų­jų bib­lio­te­ka šio­mis die­no­mis ne­įp­ras­tai šur­mu­liuo­ja: vi­si džiau­gia­si iš Rio de Ža­nei­ro grį­žu­siais bend­ra­dar­biais „auk­si­niais ber­niu­kais“, par­olim­pi­nius aukso me­da­lius par­ve­žu­siais [...]
Jau šį pir­ma­die­nį, spa­lio 3 die­ną, Vil­niaus vo­kie­čių bend­ruo­me­nės an­samb­lis at­liks pro­tė­vių dai­nas sos­ti­nė­je, Vo­kie­čių gat­vė­je. Čia bus pa­ka­bin­ta ir at­mi­ni­mo len­te­lė vokiečių kal­ba. Pen­kio­li­ka [...]
Spa­lio 1-ąją Me­dar­do Čo­bo­to tre­čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­to (MČTAU) sen­jo­rai iš­kil­min­gai pra­dė­jo nau­jus – jau dvi­de­šimt an­truo­sius – moks­lo me­tus. Tra­di­ciš­kai moks­lo metų pra­džios iš­va­ka­rė­se [...]
Ne­ga­li­te pa­kęs­ti sto­vė­ti ei­lė­je prie sa­vo mėgs­ta­mo res­to­ra­no? Ja­po­ni­jos au­to­mo­bi­lių ga­min­to­ja „Nis­san“ su­gal­vo­jo iš­ma­nų bū­dą, ku­ris ti­krai pa­tiks jūsų skau­dan­čioms ko­joms.
Rug­sė­jis mus pa­si­ti­ko šil­tais orais, ir bu­vo grau­du skir­tis su at­os­to­go­mis. Jei pūs­tų šal­ti, bjau­rūs vė­jai su lie­tu­mi, tai psi­cho­lo­giš­kai bū­tų ti­krai leng­viau dar­buo­tis. Tačiau ši­lu­ma taip [...]
Pa­sau­lio kli­ma­tas iki 2050 me­tų at­šils dviem laips­niais Cel­si­jaus ir per­žengs ri­bą, ro­dan­čią, kad kli­ma­to po­ky­čių pro­ce­sas įgi­jo pa­vo­jin­gą mas­tą, ket­vir­ta­die­nį perspėjo sep­ty­ni iš­ki­lūs [...]
Ki­ni­jos kom­pa­ni­ja „Nex­tEV“ ku­ria elek­tri­nę su­per­ma­ši­ną, ku­ri, por­ta­lo elec­trec.co tei­gi­mu, gal­būt at­ei­ty­je da­ly­vaus su­pe­re­lek­tro­mo­bi­lių „Formula E“ var­žy­bo­se.
Jau­niau­si vai­ruo­to­jai pa­si­žy­mi ne tik ne­pa­ma­tuo­tai drą­siu el­ge­siu ke­ly­je, bet ir itin di­de­liu iš­sib­laš­ky­mu. Nors jau­ni žmo­nės Eu­ro­po­je pa­ti­ria di­džiau­sią ri­zi­ką žū­ti eismo įvy­ky­je, aiš­kė­ja, [...]
Jei ku­ris nors vil­nie­tis sa­vęs pa­klaus­tų, o ka­da jis, kaip iš sve­tur at­vy­kęs tu­ris­tas, sky­rė lai­ko tie­siog pa­vaikš­čio­ti po Vil­nių ir įdė­miai pa­siž­val­gy­ti, pa­jus­ti jo dva­sią, gy­ve­ni­mo rit­mą, [...]
Ra­mia­ja­me van­de­ny­ne pa­bi­ru­sias Ga­la­pa­gų sa­las bio­lo­gai va­di­na gy­vu evo­liu­ci­jos mu­zie­ju­mi. Ek­va­do­rui pri­klau­san­tį sa­ly­ną, per tūks­tan­tį ki­lo­me­trų nu­to­lu­sį nuo Pie­tų Ame­ri­kos že­my­no, su­da­ro 19 [...]
Gra­žuo­lis Ken­dis – apie 3 mė­ne­sių am­žiaus ka­ti­nu­kas ga­li bū­ti va­di­na­mas lū­ši­mi. Ži­no­ma, na­mi­ne lū­ši­mi, nes Ken­dis glos­to­mas burz­gia kaip trak­to­riu­kas ir yra tikras mei­lu­mo įsi­kū­ni­ji­mas.
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Užg­rū­din­ti vai­kai ser­ga re­čiau. At­ša­lus orams ne­ga­li­me vai­ko pa­vers­ti mi­mo­za, sau­go­ma nuo vė­jo gū­sio. Kaip iš­la­vi­ruo­ti, kad grūdindami jo ne­su­sarg­din­tu­me.
Jei vai­ko he­mog­lo­bi­no kie­kis ma­žas, tė­vai ga­li ne­rtis iš kai­lio grū­din­da­mi, ta­čiau li­gos vis tiek kibs. Kaip su­stip­rin­ti krau­ją prasidėjus li­gų se­zo­nui?
Stin­gas, ku­ris sa­vo nau­jau­siam al­bu­mui, be ki­tų, pa­si­rin­ko ir pa­bė­gė­lių kri­zės te­mą, Ber­ly­ne su­si­ti­ko su Si­ri­ją pa­li­ku­siais mu­zi­kan­tais ir pa­pra­šė jų leidimo įra­šy­ti dai­ną.
Šie vy­rai ir mo­te­rys vil­ki gra­žiau­sius ir bran­giau­sius dra­bu­žius pa­sau­ly­je, bet jų vei­duo­se atsispindi ab­so­liu­tus nuo­bo­du­lys.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip vertinate padėtį Lietuvoje per pastaruosius 4 metus?
Teigiamai. Pasiekta daug svarbių laimėjimų
Neutraliai. Pasirodėme neblogai, bet tikėjausi geriau
Neigiamai. Neišspręsta nei viena opi šaliai problema
Man tas pats. Niekada čia niekas nepasikeis
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami