TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Darnus namas su komposto bunkeriu

2012 10 16 8:35
L.Žakevičiaus projekto vizualizacijos/Ūkinis pastatas iš panaudotų konteinerių patupdytas viršutinėje terasos dalyje.

Gražiame gamtos kampelyje - Bedugnės kaime, Senųjų Trakų seniūnijoje, turėtų iškilti modernus namas su ūkiniu pastatu ir pirtimi, atitinkantis darnaus ir energiškai taupaus būsto reikalavimus.

Šis vilniečio architekto Lauryno Žakevičiaus projektas pripažintas geriausiu Ekocentro surengtame konkurse "Mano EKOnamai". Projekto autorius įsitikinęs, kad šiais laikais tarp architektūrinės estetikos ir energijos taupymo būtina rasti kompromisą. Jo idealas - susieti gamtą su architektūra.  

Kas sutaupyta - parduoti

Konkurso "Mano EKOnamai" iniciatorė, VšĮ "Aplink Tave" direktorė Rasa Buslavičienė teigė, jog šio renginio privalumas, kad kiekvienam projektui parinkta konkreti vieta - Kauno Karklytės gatvėje suprojektuotas gyvenamasis kvartalas, Vilniuje - Naujojo Antakalnio kvartalas ir Trakų rajone - individuali sodyba. Konkursas sulaukė 15 projektų. Jų autoriai - jauni ir talentingi architektai, jaučiantys šių dienų architektūros dvasią.

"Energiškai taupus būstas kuriamas konkrečiai vietai. Būtina atsižvelgti į klimato sąlygas, saulės judėjimą ir vėjo kryptis. Labai svarbu maksimaliai išnaudoti aplinkos ir įvairių technologijų teikiamas galimybes, kad įprastų energijos šaltinių reikėtų minimaliai arba jų beveik nereikėtų. Idealus variantas, kai pastatytas naujas namas gali pats apsirūpinti šilumos energija, o nesunaudotą pagamintą energiją dar būtų galima ir parduoti", - darnaus būsto viziją aiškino R.Buslavičienė.

Oresto Gurevičiaus nuotrauka/L.Žakevičius įsitikinęs, kad šiais laikais tarp architektūrinės estetikos ir energijos taupymo būtina rasti kompromisą.

Pasak konkurso sumanytojos, netrukus beveik visi Lietuvoje statomi pastatai turės atitikti A energinės klasės reikalavimus - naudoti minimaliai energijos. Mat Lietuva siekia, kad nuo 2016-ųjų visi naujai statomi pastatai atitiktų A klasei keliamus reikalavimus, o nuo 2021 metų - A++ klasę, t. y. būtų beveik energijos nenaudojantys pastatai.

"Galiu drąsiai tvirtinti, jog ne visi, kurie planuoja statybas, apie tai žino, kai kurie iš jų net sunkiai įsivaizduoja, kaip toks namas gali atrodyti, funkcionuoti ir taupyti lėšas ateityje. Pastebėjome, kad tie specialistai, kurie siūlo inovatyvaus ir energiškai taupaus būsto idėjas, dažnai lieka nesuprasti. Užsakovai dar retai pageidauja aukštesnės energinės klasės pastatų nei šiuo metu nustatyti minimalūs reikalavimai. Taigi projektuotojams savotiškai trūksta terpės pasiruošti netrukus jų lauksiantiems iššūkiams. Šią terpę pamėginome užpildyti surengdami konkursą "Mano Ekonamas", - sakė pašnekovė.

Ekocentro inicijuoto projekto seminaruose "Darnaus būsto kūrimo naujovės" dalyvavo ir apie tokį būstą svajojantys sklypų savininkai, įvairią produkciją energiškai taupiam būstui Lietuvoje gaminančių įmonių atstovai.

Tamsiai pilka, vos ne juoda, susilieja su aplinka ir neerzina gamtos. Namo ramybę saugo užtraukiamos medinės langinės.

Molis ir presuoti šiaudai

Daug kas net neįsivaizduoja, kad namas, pastatytas iš molio ir presuotų šiaudų bei apšildomas pjuvenų kompostu, gali būti toks pat modernus ir originalus kaip šiuolaikiniai būstai.

"Iš dalies man pasisekė, kad Bedugnės kaime esančio sklypo savininkai yra jauni žmonės, ir jie nori gyventi name, kuris ne imtų energiją iš aplinkos, bet pats tą šilumą gamintų ir galėtų pasidalyti su kitais. Be to, energiškai taupus būstas būtų praktiškas ir jaukus jame įsikūrusiems žmonėms", - sakė architektas L.Žakevičius.

Projekto vizualizacijoje žiūrint į vaizdą iš paukščio skrydžio namo beveik nematyti. Jis tarsi išnyksta šlaito reljefe. Stogas sukonstruotas iš medinių pertvarų, apšiltintas presuotais šiaudais ir apželdintas. Ši namo dalis tampa svarbi ne tik kaip būstą sauganti nuo lietaus ir vėjo, bet ji yra ir eksploatuojama. Namas kaip medis natūraliai "įaugo" į reljefą ir suformavo dvi pagrindines sklypo terasas - viršutinę ir apatinę.

Viršutinė ir apatinės terasos

Viršutinėje sklypo terasoje įrengta automobilių stovėjimo aikštelė ir ūkinis pastatas, kuriam panaudoti jūriniai konteineriai. Pasak architekto, juos galima bet kada nukelti, kai nebeatlieka savo paskirties. Panaudojant konteinerius sutaupoma statybos lėšų. Ūkinis pastatas - ilgas ir gana asketiškas. Viršutinėje jo dalyje esanti juodai pilka "dėžė" neišsiskiria iš aplinkos ir grakščiai įsikomponuoja į miško peizažą. Viršutinė terasa paryškina įėjimą į gyvenamąją būsto zoną apatinėje sklypo terasoje.

Vieno aukšto namas, kaip ir konteinerinis ūkinis pastatas, - ilgas, siekia beveik 30 metrų. Būtent jo fasadas pabrėžia reljefo liniją. Namas tarsi prisišliejęs prie žemės. Centrinė gyvenamoji zona kartu su virtuve ir valgomuoju turi vientisą didelį vitrininį langą. Langai - tarsi stiklinės vitrinos akys, kad viduje būtų kuo daugiau šviesos.

Pasak architekto, kai gamta pulsuoja nepaprastu grožiu, nevykęs sprendimas atsitverti nuo jos siena. Šį vaizdą būtina jausti kiekvieną akimirką.

Langų linija sutampa su fasadu, tad savaime atsirado dengta terasa lauke. Į terasą galima patekti iš kiekvieno gyvenamojo kambario. Namo ramybę saugo užtraukiamos medinės langinės.

Gyvenamasis pastatas apdailintas specialiai sendintomis lentomis.

Kitos zonos - tėvų ir vaikų miegamieji - skirtinguose pastato galuose. "Užsakovai pageidavo, kad jų ir vaikų erdvės būtų kuo toliau viena nuo kitos. Ir vieniems, ir kitiems, ypač, kai vaikai užauga, reikia privatumo bei ramybės", - sakė Laurynas.

Langai lyg stiklinės vitrinos akys - tiek stiklo panaudota tam, kad viduje būtų kuo daugiau šviesos.

Pjuvenų kompostas

"Tad kur slypi darnaus namo esmė?" - klausiu architekto.

"Visi žinome, kas yra kompostas. Apie tai nėra reikalo kalbėti. Nauja yra tai, jog kompostą galima išradingai pritaikyti būstui šildyti. Pūvančios pjuvenos neskleidžia blogo kvapo, bet išgarina šilumą į aplinką. Tuščiai tos šilumos neišleidžiame į orą, ją galima panaudoti", - tikino projekto autorius.

Pjuvenų komposto bunkeris suprojektuotas kaip atskira erdvė. Ji bus įmontuota būsto centrinėje dalyje, kad šiltos sienos ribotųsi su kuo daugiau atskirų būsto patalpų ir komposto skleidžiama šiluma sklistų į visas namo erdves. Architekto suprojektuotame bunkeryje telpa 15 kubinių metrų komposto. Autoriaus apskaičiavimu, kompostas gali išskirti 1,3 kW energijos.

"Šilumos energija gaminama iš organiškai yrančių medžiagų. Energija per vandenį perduodama į šilumos mazgą. Taip pat dalis šilumos energijos perduodama į komposto bunkerio sienas, kurios išlietos iš molio plaušo betono", - entuziastingai pasakojo architektas.

Laurynas įsitikinęs, kad molio plaušo sienos puikiai akumuliuoja šilumos energiją. "Medžiagų irimo procesai yra skirtingi, o išskiriamos energijos kiekis nevienodas, tad perteklinė šilumos energija akumuliuojama į 2 tonų izoliuotą vandens talpyklą", - aiškino architektas.

Papildomos zonos

Darnus namas turi buferinę zoną, kuri funkciškai labai pagerina namo energinį efektyvumą. Ši zona atskiria gyvenamąją erdvę nuo tiesioginio sąlyčio su gamta. Pasak architekto, buferinė zona suteikia galimybę įrengti savadarbę rekuperacijos sistemą. "Šilumos siurblys statomas ne lauke, o buferinėje pastato zonoje. Saulėtą žiemos dieną buferinė zona šildoma pro stoglangius, kurie suprojektuoti taip, kad patektų kuo daugiau pietinės saulės. Buferinę zoną sušildo šilumos srautas, patenkantis iš kambario pro stiklines vitrinas", - dėstė autorius.

Kokią šilumą darniame name gali skleisti židinys arba saulės kolektoriai? Architektas aiškino, kad židinio šiluma nėra pastovus energijos šaltinis. "Tai didelis momentinės šilumos kiekis, kurį taip pat galima protingai paskirstyti. O saulės kolektoriai, įrengti ant stogo, šildo vandenį", - pasakojo Laurynas.

Molis labai tinka darniam namui. Jo vidinės pertvaros - molio plaušo. Architektas teigė, kad tokios sienos gerai akumuliuoja ir laiko šilumą. "Mūsų protėviai tai puikiai žinojo, tik nežinia kodėl vėliau atmetėme natūralias, čia pat esančias žaliavas. Negrįžome į senovę, tik tą senovę pamėginome prikelti", - šypsojosi architektas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"