TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Darome apdailą patys: glaistymo abėcėlė

2015 08 20 6:00
Kitaip nei cementinių medžiagų, gipso, glaisto skiedinio vėliau negalima skystinti ar tirštinti papildomai pilant vandens ar glaisto miltelių. Polimerinis glaistas darbui būna paruoštas iškart. LŽ archyvo nuotrauka

Kaip tinkamai išsirinkti kokybišką glaistą? Kaip be klaidų paruošti sienas ir lubas tapetavimui ar dažymui? Tokie klausimai kyla savarankiškai būsto apdailą atlikti nusprendusiems šeimininkams.

Sienų gruntavimas, glaistymas ir dažymas nėra itin sudėtingas procesas, bet prieš imantis darbų pirmą kartą būtina šį bei tą suvokti. Kitaip galutinis rezultatas bus „tept lept“ arba teks sienų ir lubų apdailą perdaryti iš naujo.

„Glaistymas nėra toks paprastas procesas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Vakarų šalyse glaistymą bandoma padaryti kuo suprantamesnį, kad būtų įmanoma prieš darbą susitarti, ką glaistytojai turi atlikti. Tokiu atveju vėliau nekyla nesusipratimų. Specialistai yra sukūrę vadinamąją sistemą Q (ang. Quality – kokybė), kuri išskaidoma į kelis lygmenis, t. y. Q1, Q2, Q3, Q4, ir šitaip prieinama prie bendro sutarimo, kokiomis medžiagomis ir kokiomis darbo operacijomis galima pasiekti norimą paviršiaus paruošimo kokybę“, – pradmenis dėstė „Knauf“ techninis specialistas Kastytis Vaseris.

Paruošimo lygiai skiriasi

Pirmiausia, pasak K. Vaserio, patariama nuspręsti, kokia galutinė būsto apdaila bus atliekama – ar klijuojamos įvairios plokštės ar plytelės, įvairių faktūrų dekoratyvus tinkas ar tapetai, ar bus dažoma ypač blizgiais, ar populiariausiais pusiau blizgiais (matiniais) dažais.

„Tuomet reikėtų įvertinti esamą sienų ar lubų paviršių ir jo būklę: ar tai naujai įrengtas lygus tinkuotas paviršius, ar remonto atveju – grubus paviršius. Apsisprendus, kokia apdaila bus atliekama, ir įvertinus paviršiaus būklę, telieka pasirinkti tinkamą glaistymo techniką: pakaks storesnio išlyginamojo sluoksnio ar reikės vieno ar kelių plonų smulkaus glaisto sluoksnių“, – sakė specialistas.

Pasirenkant glaistą ir techniką reikia atsižvelgti į numatomą apšvietimą: ar jis bus natūralus, ar intensyvus dirbtinis, ar krintantis statmenai į plokštumą, ar palei plokštumą. Tik įvertinus tai, vertėtų išsirinkti glaistą.

Pavyzdžiui, Q1 paviršiaus paruošimo lygio užteks, jei planuojama ant sienos klijuoti plyteles ar natūralius akmenis. Ant tokios sienos gali matytis darbinės tinko žymės, plyšeliai ir siūlės. Jei sieną planuojama dekoruoti tinku ar gruoblėtais pluoštiniais tapetais, reikės Q2 paviršiaus paruošimo lygio. Tokia siena gali turėti nelygumų.

Q3 – dažniausiai taikomas lygmuo, naudojamas įprastiems tapetams, matiniams dažams ir pan. Q4 – lygmuo naudojamas ypač smulkios struktūros tapetams ar blizgiems dažams.

Kaip rinktis glaistą?

Glaistą statybos prekių parduotuvių lentynose galima suskirstyti į kelis tipus: mineralinis ir polimerinis, paruoštas naudoti (parduodamas kibirėliuose) ir miltelinis, t. y. maišeliuose, skirtas storesniam sluoksniui ar plonasluoksnis.

Atliekant remonto darbus, t. y. glaistant nelygius paviršius, dažnai reikia storesnio sluoksnio glaisto. Tokiu atveju tinkamesnis mineralinis glaistas. Jis tiekiamas miltelių forma ir prieš naudojant sumaišomas su vandeniu. Mineralinis glaistas patogus glaistant angokraščius, įstačius langus ar duris, bei lyginant plokštumas, sumontavus išorinius kampus.

„Jei paviršių reikia glaistyti plonu sluoksniu, t. y. pasiekti didesnį glotnumą, geriausiai tinka jau paruoštas naudoti polimerinis glaistas. Ypatingais atvejais, kai reikalingas ypač glotnus paviršius, pavyzdžiui, marmuro imitacijai ar dengiant dažyve, glaistymui užbaigti naudojamas ypač smulkus polimerinis glaistas. Ypač smulkus glaistas dažnai naudojamas paskutiniam sluoksniui padengti, kai planuojamas stiprus šoninis apšvietimas – dirbtinis arba natūralus“, – pasakojo K. Vaseris.

Priverstinai džiovinti nereikia

Statybų specialistų teigimu, labai svarbu leisti, kad glaisto sluoksnis tinkamai išdžiūtų. Tai reiškia, kad džiovinimo negalima spartinti jokiomis priemonėmis.

„Geriausiai glaistas džiūsta, jeigu yra geras vėdinimas, bet jokiu būdu ne skersvėjis, ir palanki patalpos temperatūra. Didžiausia blogybė, kai glaistyti paviršiai dirbtinai šildomi aukšta temperatūra. Arba glaistas „pagerinamas“ greitai stingstančiomis medžiagomis, pavyzdžiui, statybiniu gipsu arba greito rišimosi cementu. Po tokios saviveiklos glaisto savybės pasikeičia ir jis gali atšokti ar sutrūkinėti“, – atkreipė dėmesį K. Vaseris.

Skaičiuojama, kad 1 mm polimerinio glaisto sluoksnis esant palankioms sąlygoms džiūsta parą. Tai priklauso nuo įvairių aplinkybių – aplinkos ir pagrindo temperatūros, drėgmės, oro patalpoje, tinkamo vėdinimo.

Gipsinis glaistas džiūsta kitaip. Įpylus į glaistą vandens prasideda cheminė reakcija, per kurią formuojasi tvirta kristalinė struktūra. Todėl šiam glaistui neturi įtakos jo sluoksnio storis. Įprastomis sąlygomis gipsinis glaistas sukietėja per keletą valandų.

K. Vaserio teigimu, patikrinti, kad paviršius jau tinkamai nuglaistytas, priklausomai nuo pageidaujamo paruošimo lygio, galima vizualiai įvertinant sienos ar lubų būklę.

Parengė TOMAS FEDARAVIČIUS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"