Daug vietos V.Balsio vienatvei prie biliardo stalo

Nijolė STORYK 2011-11-15 12:12

Nijolė STORYK

2011-11-15 12:12
Kau­no Ma­žo­jo tea­tro me­no va­do­vas ir re­ži­sie­rius 55-erių Vy­tau­tas Bal­sys gy­ve­na vie­nas erd­via­me, spal­vo­ta­me ir ori­gi­na­liais bal­dais aps­ta­ty­me bu­te se­na­mies­ty­je. Į sa­vo erd­vę re­ži­sie­rius ne­ke­ti­na įsi­leis­ti net pa­čių ar­ti­miau­sių žmo­nių.

Prieš kelerius metus V.Balsys savo draugus nustebino, kai atvirai papasakojo apie savo nesantuokinį sūnų Augustiną, kuriam tada buvo vos dveji. Su mažojo sūnelio mama, 30 metų psichologe Ieva, režisierius nesusituokęs ir gyvena atskirai.

Jaunas tėvas neseniai tapo ir seneliu. V.Balsio anūkui dabar - aštuoni mėnesiai. Režisierius su pirmąją žmona išsiskyręs, jiedu turi 27 sūnų Povilą. Vaikinas iš pradžių baigė teisės studijas, bet kaip ir tėvas pasuko meno link - dabar Londone jis studijuoja kino režisūrą.

"Meilėje man reikia atstumo, kad galėčiau būti su savimi, savo mintimis. Bet tai nėra vienatvės namai - mane supa knygos, paveikslai, draugai ir teatras", - kažkada šių eilučių autorei teigė kaunietis režisierius.

Ar ilgai jo namuose viešpataus vienatvė?

Gatvės senbuvis

Režisierius V.Balsys ne kartą yra pripažinęs, kad jo namai yra ta vieta, kur jis jaučiasi laisvas ir niekieno nevaržomas. Jis tiesiog neįsivaizduoja kitokio gyvenimo. Triukšmas ir erzelynė namie jam visiškai nepriimtina.

Kai režisieriaus gyvenime atsirado dar vienas vaikas, ši mažoji būtybė nė kiek nepakeitė įprasto scenos menininko gyvenimo būdo. Iš prigimties mėgstantis vienatvę, toks ir liko.

"Nesu vienišas. Turiu du sūnus, su jais nuolat bendrauju. Mūsų susitikimų vieta nebūtinai turi būti mano namai. Kai manęs paklausia, kas yra mano vaikų mamos, į tai visada atsakau tyla - apie savo gyvenimo moteris nesu linkęs pasakoti, tai labai asmeniška", - šelmiškai šypsodamasis sakė V.Balsys, tarsi bandydamas išvengti apie tai pokalbio. Ir pasiteiravo - apie ką kalbėsime? Neatlyžau - apie Gagarino gatvę, kuri kadaise buvo kone kiekviename mieste, taip pat ir Kaune. Gatvė - tai dalis žmogaus gyvenimo. Režisierius suprato užuominą - Mažajame teatre neseniai pastatė spektaklį "Gagarino gatvė".

V.Balsys seniai gyvena toje pačioje Senamiesčio gatvėje. Jis yra savo gatvės senbuvis. Jam patinka pastovi gyvenimo vieta ir jis neketina niekur keltis. Nors galėtų išvykti į Hamburgą. Bet ten lankosi tik dėl teatro reikalų. Kauno Mažasis teatras ką tik grįžo iš gastrolių Vokietijoje.

Viršvalandžius repetuoja namie

Mažasis teatras įsikūręs Kauno senamiestyje, vos už keliolikos žingsnių nuo režisieriaus namų. V.Balsys juokauja, jog į teatrą galėtų nueiti su chalatu ir šlepetėmis. Tačiau teatro nepavertė savo namais. Priešingai - namai tapo vos ne teatru.

Tai nereiškia, kad režisierius be teatro žmonių daugiau nieko neįsileidžia į savo namus. Dažnai jo namuose vyksta repeticijos, kai tenka repetuoti viršvalandžius. Teatre to daryti negalima - tokie įstatymai.

Atskleisti režisieriaus namus, kurie labiau panašūs į kūrybinę dirbtuvę, nėra taip paprasta. Kada prasideda fantazijų labirintų procesas ir kaip tas procesas vyksta - menininko paslaptis. Daiktai yra to proceso nebylūs liudininkai, ne ką galintys pasakyti. Nebent gali padėti kai ką įminti. Juolab kad daiktai nėra atsitiktiniai - viską vienija kūrybinė erdvė.

Virtuvėje - "užklasinis" darbas

Retai vyras, tuo labiau gyvenantis be šeimos ir dar menininkas, šeimininkauja virtuvėje, nebent išsiverda kavos ar arbatos. Kokia ta virtuvė - ar joje yra geras šaldytuvas, viryklė, baldai - dažnam ne taip svarbu. V.Balsys gal būtų net neužsiminęs apie virtuvę ir tuo labiau kvietęs ten išgerti arbatos. Mat jau garavo vaistažolių nuo peršalimo karštas gėrimas su medumi. Bet paklaustas neslėpė radęs tinkamą progą pasakyti, kad pagaliau suremontavo virtuvę. "Eime į virtuvę, išgersime arbatos ir pakalbėsime", - pakvietė Vytautas.

Senoviniame bute virtuvė atskirta nuo kitų kambarių gana dideliu prieškambariu. Senesnės statybos namuose nėra įrengtų ortakių garų surinkėjui, tad meistrams teko pasukti galvą, ką daryti, kad virtuvės kvapai nesklistų į butą. Virtuvė jauki, originali ir spalvota. Ant sienos pakabintas didelis žinomo dailininko Jūračio Zalenso tapybos darbas. Kitoje pusėje stovi žalios spalvos šaldytuvas.

Virtuvėje - vienintelėje vietoje visame erdviame bute - ant palangės stovi Vytauto abiejų sūnų Povilo ir mažojo Augustino bei anūko nuotraukos. Rytais gerdamas arbatą režisierius žvelgia į šias nuotraukas ir tarsi bendrauja su savo trimis vyrukais.

Vytauto paruošta lietuviškų vaistažolių kvapni arbata gardi - visas butas iškart pakvimpa žolių kvapais. "Geriant tokį gėrimą kasdien, nepavojingi rudens permainingi orai", - paaiškina šeimininkas. Jis mėgsta gerti arbatą ne tik kai peršąla, mielai ir draugus pavaišina savo arbata, kai šie užsuka į svečius.

Režisieriaus kulinarinių sugebėjimų neaptarinėjome, virtuvėje geriau kalbėti apie meną.

"Kaip kūryboje atsirado žinoma šiuolaikinio britų dramaturgo Gregory Burke'o pjesė "Gagarino gatvė", pagal kurią pastatėte spektaklį Mažajame teatre?" - klausiu jo.

Tačiau V.Balsys netikėtai prabilo apie laiką, kuris tarsi diktuoja mūsų gyvenimą - kada keltis, kada eiti, kada kurti ir kada išeiti. "Laiko negalime ištempti iki begalybės. Menininkui svarbu ne tik įkvėpimas. Būtina išmokti racionaliai panaudoti tą laiką, kuris mums skirtas. Man pavyzdys yra vokiečių rašytojas Tomas Manas, kuris nelaukdavo įkvėpimo ir kiekvieną dieną rašydavo po keturias valandas. Kartais per tą laiką parašydavo tik vieną puslapį! Mano darbas šiek tiek kitoks. Kiekvienai repeticijai reikia itin kruopščiai iš anksto pasiruošti - "užklasinis" darbas gana svarbus. Aktoriai labai smalsūs, jei kas nors neaišku, klausia režisieriaus. Jiems nepasakysi - nežinau, įkvėpimas neaplankė", - su šypsena kalbėjo režisierius.

Gyvenimas be vaikų - savęs apgaulė

Mažojo sūnelio Augustino, anūko ir sūnaus Povilo nuotraukos ant palangės neduoda ramybės. Kaip jaučiasi režisierius tapęs jaunu tėvu?

Vytautas šyptelėjo supratęs, kad pats padarė klaidą pasikviesdamas gerti arbatos į virtuvę. Nuotraukos - akivaizdus faktas. Suprato, kad nuo pokalbio išsisukti nepavyks. 

"Tai labai geras jausmas (juokiasi - aut.). Gyvenimą paaukoti vien tik kūrybai ir dėl mūzos atsisakyti moters, neturėti vaikų bei šeimos - tai baisus prakeiksmas, savęs apgaulė. Vaikas yra didžiulė dovana, kuri mums duodama nelauktai ir netikėtai, ir tą dovaną reikia su džiaugsmu priimti", - tvirtino jis.

Ar sūnui skiria daug laiko? Atsakydamas Vytautas tikino, jog svarbiausia ne tai, kiek laiko praleidžiame su savo vaikais. Daug svarbiau esą tai, ką jiems duodame tą valandą, kai su jais būname. Vytautas nelinkęs būti sūnui tik "šventiniu" tėveliu, su juo bendrauti tik tam tikromis progomis. "Kadangi Augustinas gyvena ne su manimi, negaliu su juo bendrauti kiekvieną dieną. Vaikas, kuriam penkeri, pats bando atrasti pasaulį. Svarbu, kad jis žino, jog turi tėtį. Pats didžiausias stebuklas, kad mažasis sūnus daug kuo panašus į mane - tapatumas mane stebina", - neslėpė režisierius, sakydamas, kad visiškai kitaip augo jo vyresnysis sūnus Povilas.

"Svarbiausia jausti artumą su vaikais. Ryšys tarp mūsų yra. Povilas yra ir mano draugas ir ši draugystė man labai svarbi", - pabrėžė jis.

Dviprasmiška užuomina

Režisieriaus atsivėrimo momentas truko tol, kol gėrėme arbatą. Kai perėjome į svetainę, atrodė tuoj bus galima pažaisti biliardą. Mat šio kambario su stumdomomis durimis centre vietoj įprasto stalo stovi tikras biliardo stalas. Režisieriui originalų daiktą atidavė architektas Algirdas Kaušpėdas.

Kodėl biliardo stalas patinka režisieriui? Kodėl jis stovi svetainėje, nors šeimininkas nėra uolus biliardo žaidėjas? Vytautas nesistebėjo - daugeliui kyla panašūs klausimai, kai pirmą kartą pamato jo namuose biliardą svetainės viduryje. Biliardas - savotiška paslaptis, juk ne kiekvienuose namuose stovi toks originalus stalas.

Daiktas naudojamas pagal paskirtį  - režisierius pažaidžia ir su draugais, ir su sūnumi Povilu, kai šis atvažiuoja. Kartais per šventes ant biliardo stalo sudedamos vaišės. 

"Kartą mano namuose lankėsi kino režisierius Algimantas Puipa. Jis nesitikėjo svetainės viduryje pamatyti biliardo stalą. "Hm, viskas aišku", - tik tiek pasakė. Ką jis turėjo omenyje, taip ir nesupratau", - garsiai nusijuokė Vytautas, prisiminęs kolegos dviprasmišką užuominą.

Po staleliu - lagaminas

Ties biliardu ant sienos kabo Himalajų kalnų paveikslas. Tai draugo dovana. Vytautas svajoja kada nors juos pamatyti savo akimis. Bet pirmiau tarsi patys kalnai į jo namus atėjo. Kiti paveikslai - taip pat draugų dovanos. Jais nukabinėtos visos buto sienos. Tuščios vietos beveik nėra.

Ties minkšta sofa - nedidelis stalelis, nukrautas knygų, kaip bibliotekoje. Vytautas daug skaito, o skaitydamas mėgsta pasižymėti svarbesnės mintis. Be to, pats rašo - sukūrė dokumentinį filmą "Samariečiai", parašė pjesę "Žmogus medyje", kuri su Mažojo teatro aktoriais buvo parodyta po 20 metų Hamburge.

Mėgiamiausia jo pasisėdėjimo vieta - kitoje svetainės pusėje prie balkono. Viename kambario kampe stovi du foteliai ir nedidelis stalelis, taip pat apkrautas knygomis, mažais daikčiukais. Kitame kampe ant nedidelio stalelio ir palangės išdėlioti visi teatro kūrėjo apdovanojimai ir prizai, draugų dovanėlės, iš kelionių parsivežti mieli daikčiukai. Tarsi koks šventas altorėlis, virš kurio kabo medinis Nukryžiuotasis. Po staleliu - lagaminas, tarsi teatro rekvizitas, kuris simbolizuoja nenutrūkstamą šių namų šeimininko kelionę per gyvenimą.

Rytietiškas baldakimas

Neseniai režisierius pakeitė buto langus, tačiau meistrams liepė palikti senovines palanges. Dėl naujų rėmų liko tarpas tarp palangės ir lango. Tuščias vietas režisierius pripildė įvairaus dydžio akmenukais, kurių prisirinko Baltijos jūros pakrantėje. Prie kompiuterio Vytautas dirba kitame kambaryje. Kai kurios knygos surištos į ryšulėlį. Dar vienas įspūdingas paveikslas ant sienos - tai dailininko Rimo Čiurlionio darbas, kurį autorius padovanojo režisieriui, kai pastatė pirmąjį savo spektaklį. Dovana iš tiesų labai brangi. Dabar režisieriaus kūrybos bagaže jau kelios dešimtys scenoje sukurtų spektaklių.

Dar viena staigmena būste - režisieriaus mėgstamas didelis baldakimas, beveik užimantis visą darbo kambarį. Anksčiau V.Balsiui patikdavo ilgai sėdėti ant kieto gulto - skaityti, medituoti ir svajoti. Dabar šiame mediniame "namelyje" namų šeimininkas retai medituoja, bet baldakimo neatsisako. Tai draugų dovana, kurią jie atvežė iš tolimų Rytų kraštų.

Kai jau atėjo metas palikti šią jaukią, spalvotą, teatrališką erdvę, atsisveikindamas V.Balsys pasakė žodžius, kurie kitaip nuskambėjo po viso to, ką pamatėme jo namuose: "Kūryba negali atstoti žmogaus gyvenimo. Gyvenimas yra gyvenimas. Mokomės su kiekviena diena - susitikdami ir išsiskirdami, atrasdami ir prarasdami. Nėra jokių receptų ir nesistengiu kam nors primesti savo gyveno būdo, kuris kitiems gali būti per daug sudėtingas. Savęs pažinimo keliu galiu eiti tik vienas, kitaip nemoku. Dviese galima dalytis gyvenimo rūpesčiais, vargais ir džiaugsmais, atostogomis. Tačiau gali atsitikti taip, kad iki savo gyvenimo pabaigos taip ir liksime patys sau paslaptis."

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
Cha  46.64.29.71
...kada neiseina kaip visiems, tada tampa originalu... Gerai as cia sugalvojau, ane?:
2 0  Netinkamas komentaras
C  92.26.10.203 2011-11-15 22:10:27
Labai orginalu .
2 0  Netinkamas komentaras
Eks­per­tai ir apž­val­gi­nin­kai ma­no, kad pa­sta­rie­ji ket­ve­ri me­tai mū­sų ša­liai ne­ta­po pro­ver­žio lai­ko­tar­piu. Esą reikš­min­ges­nius val­džios lai­mė­ji­mus ga­li­ma su­skai­čiuo­ti ant vienos ran­kos pirš­tų. [...]
Kad val­dan­čių­jų ža­da­mos nau­jo­jo Dar­bo ko­dek­so (DK) pa­tai­sos bū­tų pri­im­tos iki ka­den­ci­jos pa­bai­gos, Sei­mo na­riams te­rei­kia no­ro. Jei par­la­men­ta­rai šio dar­bo ne­at­lik­tų, la­biau­siai, eks­per­tų tei­gi­mu, [...]
TAI­KA. Vie­nas iš tūks­tan­čių žmo­nių, ku­rie rug­sė­jo 26 die­ną rin­ko­si į pa­grin­di­nę Bo­go­tos, Ko­lum­bi­jo­je, aikš­tę švęs­ti tai­kos su­si­ta­ri­mo. Tą­dien Kar­ta­che­nos mies­te vyriausybė ir di­džiau­sia [...]
Šio­mis die­no­mis po­pie­žius Pra­nciš­kus vie­ši Kau­ka­zo re­gio­ne. Va­kar jis at­skri­do į Gru­zi­ją, o ry­toj lan­ky­sis Azer­bai­dža­ne. Abie­jo­se ša­ly­se gy­ve­na la­bai ma­žai ka­ta­li­kų. Azerbaidžane be­veik 95 [...]
Į Vil­nių Na­pa­leo­nas Kit­kaus­kas at­vy­ko 1960-ai­siais, bai­gęs stu­di­jas Kau­no po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­te, tai­gi jau 56 me­tai, kai yra vil­nie­tis.
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
Ne me­mo­ria­li­nis mu­zie­jus. Bet ir ne lan­ky­to­jams ne­priei­na­mos sau­gyk­los, ku­rio­se pa­pras­tai pri­glo­bia­mi iš­ki­lių žmo­nių as­me­ni­nių daik­tai, įskai­tant bib­lio­te­kas, su­kaup­tus rin­ki­nius, įvai­rią ar­chy­vi­nę [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nė­je fil­har­mo­ni­jo­je spa­lio 6-ąją vyks Sau­liaus Lip­čiaus gy­ve­ni­mo 70-me­čiui ir kū­ry­bi­nės veik­los 50-me­čiui skir­tas ju­bi­lie­ji­nis kon­cer­tas „Ro­man­ti­kai – ro­man­ti­kams“. Nuo [...]
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to tea­tre spa­lio 1 d. ro­do­ma Lud­wi­go van Beet­ho­ve­no ope­ra „Fi­de­li­jus“ – ypa­tin­gas spek­tak­lis, mat tą va­ka­rą įvyks net trys de­biu­tai. 
Res­pub­li­ki­nė Kau­no li­go­ni­nė pir­ko dar­bus iš vie­nų ran­go­vų, o ga­vo iš ki­tų. Bend­ro­vei „Ir­dai­va“ jos su­bran­go­vė „Nis­ka­ma“ su­mo­kė­jo 478 tūkst. eu­rų už perleistą ga­li­my­bę re­mon­tuo­ti [...]
Klai­pė­dos uos­to pie­ti­nė­je da­ly­je per pu­san­trų me­tų įreng­ta pir­mo­ji dvie­jų ly­gių san­kry­ža pa­leng­vins trau­ki­nių ir ma­ši­nų ju­dė­ji­mą. Es­ta­ka­dos pro­jek­tas kai­na­vo dau­giau kaip 4 mln. eu­rų.
Pa­ne­vė­žio val­džia nu­ta­rė, kad ga­li­my­bės iš­si­mau­dy­ti na­muo­se ne­tu­rin­tiems mies­tie­čiams ge­riau­sia vie­ta tai da­ry­ti – pa­tal­pos pa­sta­te, ku­ria­me vei­kia Ne­mu­no po­lik­li­ni­ka. Jos darbuotojams toks su­ma­ny­mas [...]
Dar šie­met Ša­kių cen­tre tu­rė­tų iš­kil­ti pa­mink­las lie­tu­vių kal­bai. Ją sim­bo­li­zuos Ne­prik­lau­so­my­bės gat­vės alė­ja žen­gian­čios za­na­vy­kės mer­gai­tės skulp­tū­ra ir lietuviškos abė­cė­lės rai­dės [...]
Iš­vyks­tan­čios žvaigž­dės, by­ran­tis klu­bai, per pu­sę su­ma­žė­jęs žiū­ro­vų su­si­do­mė­ji­mas – to­kia su­nku­mus iš­gy­ve­nan­čio Ukrainos fut­bo­lo nū­die­na.
2020 me­tų To­ki­jo olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se žiū­ro­vai iš­vys pen­kias nau­jas spor­to ša­kas. Į olim­pi­nę prog­ra­mą įtrauk­tas spor­ti­nis lai­pio­ji­mas, bang­len­čių ir ried­len­čių spor­tas, ma­ža­sis beis­bo­las [...]
Lie­tu­vos ak­lų­jų bib­lio­te­ka šio­mis die­no­mis ne­įp­ras­tai šur­mu­liuo­ja: vi­si džiau­gia­si iš Rio de Ža­nei­ro grį­žu­siais bend­ra­dar­biais „auk­si­niais ber­niu­kais“, par­olim­pi­nius aukso me­da­lius par­ve­žu­siais [...]
Jau šį pir­ma­die­nį, spa­lio 3 die­ną, Vil­niaus vo­kie­čių bend­ruo­me­nės an­samb­lis at­liks pro­tė­vių dai­nas sos­ti­nė­je, Vo­kie­čių gat­vė­je. Čia bus pa­ka­bin­ta ir at­mi­ni­mo len­te­lė vokiečių kal­ba. Pen­kio­li­ka [...]
Nau­jus ke­lius kos­mo­so ty­ri­muo­se pra­my­nęs Eu­ro­pos kos­mi­nis zon­das „Ro­set­ta“ penk­ta­die­nį bai­gė 12 me­tų tru­ku­sią odi­sė­ją, kai bu­vo nu­kreip­tas įsi­rėž­ti į ko­me­tą, kurią ly­dė­jo pa­sta­ruo­sius [...]
Nau­ji moks­lo me­tai pra­si­dė­jo Mi­la­no li­tua­nis­ti­nė­je mo­kyk­lo­je „Pa­bi­ru­čiai“, į ku­rią už­re­gis­truo­ta 30 vai­kų nuo 4 iki 12 m. Be­veik vi­si vai­kai yra iš miš­rių šei­mų.
Pa­sau­lio kli­ma­tas iki 2050 me­tų at­šils dviem laips­niais Cel­si­jaus ir per­žengs ri­bą, ro­dan­čią, kad kli­ma­to po­ky­čių pro­ce­sas įgi­jo pa­vo­jin­gą mas­tą, ket­vir­ta­die­nį perspėjo sep­ty­ni iš­ki­lūs [...]
Pa­gal Mė­gė­jų žve­jy­bos vi­daus van­de­ny­se tai­syk­les mar­gų­jų upė­ta­kių ne­ga­li­ma žve­jo­ti nuo spa­lio 1 d. iki gruo­džio 31 d., bet šį­syk drau­di­mas įsi­ga­lios spa­lio 3-ąją, praneša Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja.
Ki­ni­jos kom­pa­ni­ja „Nex­tEV“ ku­ria elek­tri­nę su­per­ma­ši­ną, ku­ri, por­ta­lo elec­trec.co tei­gi­mu, gal­būt at­ei­ty­je da­ly­vaus su­pe­re­lek­tro­mo­bi­lių „Formula E“ var­žy­bo­se.
Jau­niau­si vai­ruo­to­jai pa­si­žy­mi ne tik ne­pa­ma­tuo­tai drą­siu el­ge­siu ke­ly­je, bet ir itin di­de­liu iš­sib­laš­ky­mu. Nors jau­ni žmo­nės Eu­ro­po­je pa­ti­ria di­džiau­sią ri­zi­ką žū­ti eismo įvy­ky­je, aiš­kė­ja, [...]
Jei ku­ris nors vil­nie­tis sa­vęs pa­klaus­tų, o ka­da jis, kaip iš sve­tur at­vy­kęs tu­ris­tas, sky­rė lai­ko tie­siog pa­vaikš­čio­ti po Vil­nių ir įdė­miai pa­siž­val­gy­ti, pa­jus­ti jo dva­sią, gy­ve­ni­mo rit­mą, [...]
Ra­mia­ja­me van­de­ny­ne pa­bi­ru­sias Ga­la­pa­gų sa­las bio­lo­gai va­di­na gy­vu evo­liu­ci­jos mu­zie­ju­mi. Ek­va­do­rui pri­klau­san­tį sa­ly­ną, per tūks­tan­tį ki­lo­me­trų nu­to­lu­sį nuo Pie­tų Ame­ri­kos že­my­no, su­da­ro 19 [...]
Gra­žuo­lis Ken­dis – apie 3 mė­ne­sių am­žiaus ka­ti­nu­kas ga­li bū­ti va­di­na­mas lū­ši­mi. Ži­no­ma, na­mi­ne lū­ši­mi, nes Ken­dis glos­to­mas burz­gia kaip trak­to­riu­kas ir yra tikras mei­lu­mo įsi­kū­ni­ji­mas.
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Užg­rū­din­ti vai­kai ser­ga re­čiau. At­ša­lus orams ne­ga­li­me vai­ko pa­vers­ti mi­mo­za, sau­go­ma nuo vė­jo gū­sio. Kaip iš­la­vi­ruo­ti, kad grūdindami jo ne­su­sarg­din­tu­me.
Jei vai­ko he­mog­lo­bi­no kie­kis ma­žas, tė­vai ga­li ne­rtis iš kai­lio grū­din­da­mi, ta­čiau li­gos vis tiek kibs. Kaip su­stip­rin­ti krau­ją prasidėjus li­gų se­zo­nui?
Stin­gas, ku­ris sa­vo nau­jau­siam al­bu­mui, be ki­tų, pa­si­rin­ko ir pa­bė­gė­lių kri­zės te­mą, Ber­ly­ne su­si­ti­ko su Si­ri­ją pa­li­ku­siais mu­zi­kan­tais ir pa­pra­šė jų leidimo įra­šy­ti dai­ną.
Šie vy­rai ir mo­te­rys vil­ki gra­žiau­sius ir bran­giau­sius dra­bu­žius pa­sau­ly­je, bet jų vei­duo­se atsispindi ab­so­liu­tus nuo­bo­du­lys.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip vertinate padėtį Lietuvoje per pastaruosius 4 metus?
Teigiamai. Pasiekta daug svarbių laimėjimų
Neutraliai. Pasirodėme neblogai, bet tikėjausi geriau
Neigiamai. Neišspręsta nei viena opi šaliai problema
Man tas pats. Niekada čia niekas nepasikeis
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami