TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Daugiabučiai: nuo utopijos iki geros kaimynystės

2015 03 02 6:00
Architektas Maksimas Zacharovas gilinasi į daugiabučių istoriją.  Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Ideologija turi nemažą įtaką architektūrai. Tokią išvadą galima daryti, paklausius architekto Maksimo Zacharovo pasakojimo apie daugiabučių istoriją. Todėl namai būna su atvirais pereinamais kiemais, kad gyventojus galima būtų geriau kontroliuoti. Arba kuriamos gyvenamųjų pastatų grupės su uždarais kiemais, kai gerbiamas žmonių privatumas ir individualumas, taip pat siekiama bendruomeniškumo.

Kai architektas per susitikimą Venclovų namuose-muziejuje Vilniuje paklausė, kas iš susirinkusiųjų gyvena daugiabučiuose, pakilo rankų miškas. Akivaizdu, kad tema "Daugiabučių praeitis, dabartis ir ateitis", kuria tą vakarą kalbėjo M. Zacharovas, aktuali daugeliui.

Būstai nuomai

"Daugiabučiai sudaro didžiausią procentinę dalį visos statybos mieste, - sakė architektas. - Kad žmonės į pradėjo kraustytis į tokius namus, XIX-XX amžiuose buvo susiję ir su industrializacija, ir su urbanizacija."

Jis pasakojo, kad pirmasis Vilniaus daugiabutis pastatytas apie 1860 metus - dabar priešais Centro poliklinikos Senamiesčio filialą Pylimo gatvėje netoli Halės turgaus. Tą namą galima taip vadinti, nes butai buvo skirti nuomai. Iki tol namai būdavo vienai šeimai, pirmas aukštas neretai būdavo skiriamas komercinei veiklai, o kiti - kaip gyvenamas būstas. XIX amžiaus pabaigoje ir XX pradžioje pradėti statyti didesni nuomojamieji daugiabučiai. Namas priklausydavo savininkui - pirkliui ar miesto tarybos nariui, o už nuomą gaunami pinigai tapdavo pragyvenimo šaltiniu. Viršutinių ir pirmų aukštų bei rūsiuose įrengti butai būdavo pigesni. Nebrangių butų namai atsirado Šnipiškėse, tarkime, Rinktinės ir Slucko gatvėse. Vilniuje pirmasis pigus darbininkams skirtas daugiabutis pastatytas 1884 metais Labdarių gatvėje.

Kaip teigė M. Zacharovas, panašiu laiku Vokietijoje ir kitose Vakarų šalyse atsirado miestai-sodai, o juose - vieni pirmųjų daugiabučių. Buvo statomas miestas, aplink jį suformuojamas žalumos žiedas. Tarpinis variantas - blokuoti gyvenamieji namai, statomi vienas prie kito. Buvo ieškoma naujos miesto aplinkos kokybės. Architektas teigė, kad Anglijoje stambių gamyklų vadovai statė daugiabučius ir būstus nuomojo savo darbininkams. O Vokietijoje namus statė pačių darbininkų kooperatyvai. Architektūra panaši, pakankamai racionali, o esmė - kuo daugiau butų.

Lietuvoje XIX amžiaus statomi daugiabučiai nuo Anglijos ir Vokietijos skyrėsi tuo, kad juose daugiausia kūrėsi ne skurdžiausias sluoksnis, bet vidutinis - banko darbuotojai, miesto valdininkai. 1930-1940 metais Kaune bei Vilniuje kilo modernūs pakankamai erdvūs daugiabučiai.

Socialistinė utopija

Tuo metu sovietinėje Rusijoje buvo eksperimentuojama ir statomi namai-komunos. "Tai buvo socialistinė utopija, kurią nusprendė realizuoti komunistų partija, - sakė M. Zacharovas. - Pagal šią idėją visi žmonės turėtų gyventi vos kelių kvadratinių metrų celėse, kuriose būtų tik lova, o visu gyvenimu dalytis su kitais, pavyzdžiui, kartu auginti vaikus." Kaip teigė architektas, dar buvo sumanytos virtuvės-gamyklos, jose turėjo būti valgoma. Vis dėlto tokie pastatai neprigijo. Todėl jų paskirtis pasikeitė. O utopinių idėjų galiausiai buvo atsisakyta.

Sovietmečio stambiaplokščių namų statyba. / Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

J. Stalino ir N. Chruščiovo laikais

"Modernistiniai Sovietų Sąjungos pastatai savo išraiška mažai kuo skyrėsi nuo Vakarų Europos, tik funkcija būdavo kitokia", - sakė M. Zacharovas. Josifo Stalino vadovavimo metais daugiabučiai buvo statomi ne taip masiškai, kaip kito sovietinio vadovo Nikitos Chruščiovo laikais. Stalinistinei architektūrai buvo būdingas perimetrinis užstatymas, laikantis gatvių ir aikščių užstatymo linijų, taip pat pompastiškos ir monumentalios erdvės.

Nelabai skyrėsi ir statyba sovietų okupuotoje Lietuvoje. Nuo N. Chruščiovo laikų mūsų krašte, kaip ir kitur, pradėjo dygti stambiaplokščių namų rajonai. Vieni pirmųjų tokių pastatų iškilo Naujamiestyje Vytenio, T. Ševčenkos gatvėse. "Pereinamų kiemų erdvių formavimas visiškai užbraukė privatumą, nebuvo uždaresnių erdvių, kuriose galėtų burtis kaimynijos, bendruomenės. Galbūt dėl ideologijos - buvo siekiama kontroliuoti žmones", - sakė architektas.

Tuo metu Vakaruose atviros erdvės būdavo tinkamai prižiūrimos, gerai sutvarkyta infrastruktūra, būstas labiau individualizuotas. Devintame dešimtmetyje ten buvo grįžta prie uždarų erdvių koncepcijos. Daug įvairovės yra šiame, XXI amžiuje. "Dabartiniuose daugiabučiuose vyrauja erdvių organizavimas, kai yra uždara erdvė - kiemas, kuriame galėtų rinktis kaimynai, ir bendros gatvės erdvės," - teigė M. Zacharovas.

Šiuolaikiniai Lietuvos daugiabučiai. / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Renovacijos ir naujos statybos skirtumai

Dabar siekiama daugiabučius renovuoti, statyti naujus, ne tokius pilkus ir nykius pastatus. Gerų renovacijos idėjų galima būtų pasiskolinti iš Vakarų. Kaip pasakojo ir rodė M. Zacharovas, ten architektūrinės erdvės kitaip perkonstruojamos, kuriami nauji tūriai, naudojama daug įvairesnės apdailos medžiagos, todėl po renovacijos namus kartais net sunku atpažinti.

Architektas kalbėjo ir naujus statinius Lenkijoje, Rusijoje, Baltarusijoje. Pasak jo, pavyzdžiui Varšuvoje daugiabučiai dažnai statomi perimetriniu būdu. "Užstatymas tankus, primena mūsų naujamiesčius, bet suformuojamos pakankamai jaukios erdvės, žalumos jungtys", - teigė M. Zacharovas. Architektas pasakojo, kad Rusijoje buvusios gamyklos sėkmingai pritaikomos gyventi žmonėms. Tarkime, pastatai sustatyti pagal perimetrą, bet kiemuose formuojamos įvairios, įdomios, visuomenei pritaikytos erdvės. M. Zacharovas atkreipė dėmesį į masinę statybą Baltarusijoje, kai norima parduoti kuo daugiau ploto, o daugiabučiai atsiranda vos ne istoriniuose centruose. Pagal stilių turi panašumų ir dabartinė Rusijos bei Kazachtano gyvenamųjų namų architektūra, sieja ir nekokybiškos statybos detalės. Tokios erdvės iš dalies artimos J. Stalino laikų planavimui.

M. Zacharovas pateikė ir Lietuvos dviejų tipų naujosios statybos pavyzdžių. Vienas - tai sostinės Perkūnkiemio rajonas, šio pastatų išdėstymas mažai kuo skiriasi nuo vėlyvojo sovietmečio laikotarpio. Architektūrinė išraiška jau kokybiškesnė, bet apie įdomesnes erdves gyventojams negalvojama. Tiesiog stengiamasi sutalpinti kuo daugiau daugiabučių. Kitas reikalas - "Antakalnio terasų" gyvenvietė. "Geras pavyzdys, kad čia formuojamas vidinis kiemas, kuriame gali burtis bendruomenė, - teigė architektas. - Pastatų kokybė labai gera, daugiabučiai gerokai brangesni, negu Perkūnkiemio."

Susirinkusieji išgirdo ir apie ateities vizijas. Architekto nuomone, kadangi socialinių sluoksnių, tai yra klientų paklausa įvairi, skirtingi turėtų būti ir statiniai. "Įsivaizduoju, kad turėtų būti formuojamos erdvės kaimynijoms. Dabar žmonės nebendrauja, gyvena izoliuotai. Jei kiemai nebūtų pereinami, bet statomos atraminės sienutės, pakeliamas reljefas, bendruomenė burtųsi, - sakė jis. - O uždarus kiemus galėtų papildyti alėjos."

Susitikimą, vykusį Venclovų namuose-muziejuje Vilniuje su architektu M. Zacharovu, organizavo Laisvasis universitetas (LUNI).

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"