TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Didėjanti konkurencija stabdys būsto kainų augimą

2015 12 16 10:55
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Vilniuje būsto įperkamumo indeksas trečiąjį šių metų ketvirtį išliko aukštesnis nei prieš metus, kadangi kainų augimas prilygo atlyginimų kilimui, o būsto paskolų palūkanos toliau mažėjo. 

Aukštas būsto įperkamumas bei nuomos pajamingumas toliau skatino rinkos aktyvumą. Kita vertus, rinkoje esančių neparduotų naujų butų skaičius toliau augo, ir tai turėtų didinti konkurenciją tarp pardavėjų bei slopinti kainų augimą, – rašo swedbank.lt.

„Swedbank“ ekonomistai atkreipia dėmesį, jog jei pirmąjį šių metų pusmetį butų pardavimai Vilniuje dar atsiliko nuo praėjusių metų lygio, tai trečiąjį metų ketvirtį jų parduota maždaug dešimtadaliu daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tuo pačiu metu pasistiebė ir būsto kaina, kuri dar antrąjį šių metų ketvirtį mažėjo.

„Aukštas įperkamumas, gerėjantys lūkesčiai ir spartėjantis atlyginimų augimas didins būsto paklausą, tačiau tikėtina, kad vystytojams rinkai siūlant daugiau naujų butų nei jų nuperkama, konkurencija tik didės. Visgi kainų mažėjimo tikėtis greičiausiai nevertėtų, nes ir pastatytų butų skaičius, ir gautų statybų leidimų skaičius trečiąjį ketvirtį jau mažėjo“, ‒ teigia „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė.

Įperkamumas augo visose Baltijos šalių sostinėse

„Swedbank“ būsto įperkamumo indeksas parodo, kaip standartinį 55 kvadratinių metrų butą įperka šeima, kurios pajamos siekia pusantro vidutinio atlyginimo. Šeima butą įperka ir indekso reikšmė lygi 100 tuomet, kai naujai įsigyjamo būsto paskolos, siekiančios 85 proc. buto vertės, mėnesio įmoka yra lygi 30 proc. jos mėnesinių pajamų. Didėjanti indekso reikšmė reiškia, kad būsto paskolos įmokos sudaro vis mažesnę pajamų dalį – būstas tampa lengviau įperkamas.

Vilniuje trečiąjį šių metų ketvirtį būsto įperkamumo indeksas Vilniuje siekė 130,9 ir buvo 6,6 punkto didesnis nei prieš metus. Rygoje dėl ypač spartaus atlyginimų augimo ir šiek tiek mažėjusių butų kainų įperkamumas išaugo net 17,3 punkto, o Taline atlyginimų augimui pagaliau viršijus kainų kilimą įperkamumas pasistiebė 4,9 punkto.

Lengviausiai būstą įpirko Rygos gyventojai, kadangi jų pajamos, kurių pakaktų su paskola įsigyti 55 kvadratinių metrų butą, viršijo 59,8 proc. Talino gyventojų pajamos buvo 46,8 proc., o Vilniaus – 30,9 proc. didesnės nei pakankamos butui su paskola įsigyti.

Įperkamo buto plotas Vilniuje per metus išaugo 3,6 kvadratinio metro iki 72 kvadratinių metrų, Rygoje – 9,5 kvadratinio metro iki 87,9 kvadratinio metro, o Taline – 2,7 kvadratinio metro iki 80,8 kvadratinio metro.

Būsto įsigijimo alternatyva išliks patrauklesnė

Vilniuje butai taptų nebeįperkami palūkanoms pakilus 2,1 procentinio punkto iki 4,1 procento arba butų kainoms išaugus 30,9 procento. Tokiu atveju vidutinio būsto paskolos įmoka išaugtų nuo dabartinių 219 eurų arba 22,9 proc. namų ūkio pajamų iki 286 eurų (30 proc. namų ūkio pajamų).

Visgi „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad palūkanos ateinančius pora metų išliks žemos, o ir vėliau turėtų didėti palengva. Tuo tarpu nuomos pajamingumas, parodantis, kokią dalį buto kainos sudaro metinės išlaidos jo nuomai, išliko kur kas aukštesnis nei būsto paskolų palūkanos ir metų pabaigoje Vilniuje siekė 6,3%.

Viena vertus, šiuo metu tai gana patraukli investicinė grąža. Kita vertus, tai taip pat reiškia, jog mokėdami būsto paskolą gyventojai per metus sumokėtų mažiau nei išleistų to paties buto nuomai. Tai išliks svarbiu papildomu veiksniu, kuris didins būsto paklausą.

„Nepaisant didelės naujų butų pasiūlos, išlieka nemažai palankių veiksnių, skatinančių ir paklausos augimą. Tai reiškia, jog situacija nekilnojamo turto rinkoje greičiausiai išliks stabili ‒ su nuosaikiu aktyvumo augimu ir be didelių kainų pokyčių, kurie greičiausiai neviršys atlyginimų augimo“, ‒ prognozuoja „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"