TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Draugiški kaimynai aplinką puoselėja išvien

2013 11 14 6:00
Įrengti rakinamą aikštelę kainavo 11 tūkst. litų. Oresto Gurevičiaus nuotraukos

Privataus verslo ir gyventojų bendradarbiavimas gali duoti puikių rezultatų. Tiesa, bendroms iniciatyvoms dažnai trukdo viena ar kelios baltos varnos. Lengviau tokie projektai įgyvendinami naujos statybos daugiabučiuose, kur didesnė dalis gyventojų – jaunos, entuziazmo puoselėti gyvenamąją aplinką nestokojančios šeimos.

Lopyti aikštelę ėmėsi pats

Prieš kelis mėnesius sugedus automobiliui iš namų į darbą važiavau taksi. Pokalbis su šnekiu vairuotoju Jonu prasidėjo dar daugiabučio stovėjimo aikštelėje, jam bandant išlaviruoti tarp sugrūstų gyventojų automobilių ir per vasarą neužlopytų duobių. „Pas jus čia, Justiniškėse, dar gana gražu. Pamatytum, kas Lazdynų mikrorajono, kuriame gyvenu, kiemuose darosi. Ten tikri Marso kanjonai. Suprantu, kad savivaldybė neturi lėšų aikštelėms prie daugiabučių iščiustyti, bet bent jau patys žmonės norėtų tvarkytis“, - mintis apie gyvenimo ypatybes sostinės miegamuosiuose mikrorajonuose ėmė dėstyti Jonas.

Taksi vairuotoju nuo jaunystės dirbantis pusamžis vyras pasakojo, kad kraterius stovėjimo aikštelėje prie daugiabučio, kuriame gyvena, nusprendė sutvarkyti pats. Per kelis vakarus parengė visą aikštelės remonto projektą, išsiaiškino tokių darbų kainas įmonėse. „Kol kalba buvo nepriėjusi iki pinigų, visi kaimynai gyrė, kaip puiku, kad imuosi iniciatyvos. Tačiau bendrijos susirinkime sužinoję, jog kiekvienam butui išplėsta ir tvarkinga stovėjimo aikštelė atsieis po kelis šimtus litų, greitai prarado susidomėjimą. Ėmė priekaištauti, neva noriu prasukti sau verslą. Supykęs suplėšiau aikštelės remonto brėžinius. Savaitgalį kartu su vienu darbštesniu kaimynu parsivežėme skaldos. Vienas ją pylėme, o kitas su kuoka, padaryta iš kelmo, trombavome. Taip užlyginome bent didesnes duobes. Įžūliausiai remontui prieštaravusiems kaimynams pasakiau, kad jei statys savo automobilius mano sutvarkytoje vietoje, vyriškai išsiaiškinsime“, - apie vargus su kaimynais pasakojo Jonas.

Dėjo pinigus per pusę

Prisiminiau šią istoriją išgirdęs apie kur kas labiau vykusį dviejų sostinės Didlaukio gatvėje įsikūrusių daugiabučių gyventojų bendradarbiavimą. Čia jau ne vienus metus į kaimyniškai bendradarbiaujančios ir savo aplinką prižiūrinčios bendruomenės rūpesčius atsiliepia ir viename iš daugiabučių veikiantis estetinės odontologijos centras. Naujausias sėkmingas bendras darbas – už surinktas lėšas pastatyta rakinama šiukšlių rūšiavimo aikštelė.

„Ankstesnė buvo labai nepatogioje vietoje – kiemo viduryje. Be to, turėjome tik mišrioms atliekoms skirtus konteinerius. Negalėjome nei rūšiuoti atliekų, nei apsiginti nuo kasdien čia besilankančių asocialių asmenų Jie rausdavosi po konteinerius, dažnai išmėtydavo šiukšles aplink, o vėjas jas taršydavo po kiemą. Vaizdelis buvo tikrai nekoks, tad susirinkę į bendrijos susirinkimą nusprendėme imtis veiksmų“, - kalbėjo Didlaukio gatvės daugiabučių bendrijos atstovas Mantas Varaška.

Jis pabrėžė, kad bendrijos nariai, esant reikalui, ne tik visada susirenka aptarti problemų, bet ir nuolat kaimyniškai šnekučiuojasi internete įkurtame forume. Į susirinkimus ateina ir minėtos klinikos atstovai. „Jie iškart pasiūlė padengti pusę reikalingos sumos, nesvarbu, kokios būtų išlaidos naujai šiukšlių aikštelei įrengti. Vėliau, kai visi sutarėme, kad projektą geriausia įgyvendinti vasarą, nes tada gyventojams nereikia mokėti už šildymą, klinikos atstovai padėjo mums rasti projektuotoją ir rangovą“, - dėstė M.Varaška.

Galiausiai bendrija apskaičiavo, kad rakinamai aikštelei su stogine įrengti prireiks maždaug 11 tūkst. litų. Pusę šios sumos pervedė klinikos valdytojai. Jie dar apsiėmė už savo lėšas apsodinti aikštelę tujomis – kad vaizdas būtų gražesnis.

Laimi bendradarbiaujantys gyventojai

Visus darbus pavyko atlikti greitai ir sklandžiai. Padalijus išlaidas pagal kiekvieno buto gyvenamąjį plotą, jos siekė 30-45 litus vienam butui.

„Aikštelę pastatė privatus rangovas. Bet, mano nuomone, jei bendrijoje yra keli nagingesni vyrai, galintys skirti tam šiek tiek laiko, o kiti gyventojai sutaria finansuoti, tokią aikštelę nesudėtinga įrengti ir savomis rankomis. Džiaugiamės, nes ir estetiškai atrodo, ir valkatos nesiknisa, ir šiukšlių išvežimas, kai jos rūšiuojamos, tapo pigesnis“, - vardijo pliusus bendrijos atstovas.

Daugiabutyje įsikūrusios estetinės odontologijos klinikos finansininkas Mečislovas Vrubliauskas buvo nelinkęs sureikšminti verslo paramos gyventojų bendruomenei. Anot jo, norint gyventi švarioje ir gražioje aplinkoje prie to reikia prisidėti visiems. „Kai aplinka gražesnė, žmonės daugiau šypsosi. Sėkminga kaimynystė niekada nesukuriama per prievartą, forsuojant. Tiesiog reikia vieniems ar kitiems drąsesniems parodyti iniciatyvą. Piktybiškai nusiteikusių žmonių, kurie stabdytų gražius darbus, nėra daug. Taip pamažu ir vyksta kaimynystės evoliucija. Kaip gamtoje, taip ir tarp žmonių laimi dažniausiai tie, kurie sugeba kooperuotis ir kartu atlikti darbus“, - pabrėžė M.Vrubliauskas.

Taupo ir rūpinasi aplinka

Kaip LŽ informavo Vilniaus savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Vita Braškienė, šiuo metu sostinėje esančių šiukšlių rūšiavimo aikštelių skaičius atitinka Europos Sąjungos normatyvą. Pagal jį šešiems šimtams gyventojų turi tekti viena aikštelė su „varpeliais“ vadinamais konteineriais. Šiuo metu siekiama antrinių atliekų rūšiavimo talpyklomis aprūpinti individualių namų savininkus. Jų per pastaruosius metus išdalyta 11 tūkst. - po du vienam namui. Tačiau reikia dar 50 tūkst. konteinerių, kad šiukšles galėtų rūšiuoti visi nuosavų namų savininkai.

„Žmonės vis dažniau skaičiuoja, kad rūšiuoti atliekas yra naudinga. Visų pirma daugiabučių gyventojai už išrūšiuotų šiukšlių išvežimą nieko nemoka. Žinoma, visada liks virtuvės atliekų, kurių rūšiuoti nepavyks. Tačiau iš patirties žinau: jei daugiabučio gyventojai noriai rūšiuoja šiukšles, mišrių atliekų konteinerį reikia išvežti perpus rečiau“, - nurodė skirtumą savivaldybės darbuotoja.

Nors gyventojus labiausiai skatina ekonominiai šio reikalo motyvai, vis daugiau jų, V.Braškienės teigimu, rūšiuoja šiukšles iš idėjos. Juk reikia suprasti, kad verčiant atliekas į vieną krūvą lazda atsisuka kitu galu. Tenka daugiau mokesčių mokėtojų pinigų skirti sąvartynų eksploatavimui.

„Ateityje prie daugiabučių sieksime pastatyti dar daugiau „varpelių“. Įrengiamos naujos aikštelės geriau būtų požeminės, nei stovėtų ant žemės, tada aplinka atrodytų tvarkingiau. Padaryti taip, kad visiems būtų patogu išmesti išrūšiuotas šiukšles į tam skirtus konteinerius, užtrunka. Džiugu, kad daugiabučių gyventojai kartais imasi iniciatyvos ir patys“, - Didlaukio gatvės gyventojų nuveiktą darbą įvertino aplinkosaugininkė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"