Duetas iš to paties kamieno

Nijolė STORYK 2010-05-25 00:00
Nijolė STORYK 2010-05-25 00:00
Kauniečiai broliai architektai M. ir A.Preisai pasirinko tą pačią profesiją, bet baigė skirtingas aukštąsias mokyklas.
Kau­nie­čiai bro­liai ar­chi­tek­tai Ma­ri­jus ir Ai­va­ras Prei­sai pa­si­rin­ko tą pa­čią pro­fe­si­ją, bet bai­gė skir­tin­gas aukš­tą­sias mo­kyk­las: Ma­ri­jus - Vil­niaus Ge­di­mi­no tech­ni­kos uni­ver­si­te­tą, Ai­va­ras - Dai­lės aka­de­mi­ją.

Baigę studijas abu broliai dirbo atskirai, o prieš kelerius metus suvienijo savo jėgas ir dabar kuria bendrus projektus. M. ir A.Preisų kūrybinis duetas pasitvirtino - jų darbai buvo greitai pastebėti ir įvertinti. Šiemet per "Metų interjero" konkursą brolių projektai pelnė trijų kategorijų nominacijas.

Saulės principas.

Anuomet gana sėkmingai dirbo architektai Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai. Eidami panašiu keliu kaip ir jie, kauniečiai Preisai neabejoja, kad būdami kartu gali padaryti kur kas daugiau ir pasiekti geresnių rezultatų, nei dirbdami atskirai. "Mums nėra reikalo kryžiuoti špagų ir vienas kitam įrodinėti, kuris iš mudviejų talentingesnis. Mes daugiau laimime, kai vienas kitam padedame ir nuolat tariamės, atsidūrę ieškojimų kelyje", - sutartinai vardijo broliai.

Marijui labiau rūpi techninė projekto dalis, o Aivarui - meninė. Bendrą darbą M. ir A.Preisai pristatė prieš dešimt metų, o 2007-aisiais per "Metų interjero" konkursą buvo apdovanoti "Auksinės paletės" prizu už originalaus individualaus namo projektą. "Šis laimėjimas mums suteikė pasitikėjimo savimi ir paskatino dirbti drauge", - sakė jie.

Preisai gana atsakingai pažvelgė į šiuolaikinės architektūros vaidmenį visuomenėje, kuri vis labiau tampa vartotojiška ir brutaliai šiurkšti. Kurdami naujus projektus broliai visų pirma siekia panaudoti "saulės architektūros" principus ir modernias ekologines technologijas, kad būtų išsaugota nuolat niokojama ir teršiama aplinka, kurioje gyvename. "Negalime abejingai žvelgti į tai, kas vysta aplink mus. Turime patys būti ekologiško ir darnaus gyvenimo dalis. Tuomet ir mūsų namai bus šviesesni, paprastesni, taupesni", - įsitikinęs Marijus.

Lygiuojasi į japonus

Aivaro nuomone, namas - tai ne tik modernių konstrukcijų derinys ir stilingų daiktų šventovė. "Viskas turi atitikti dvasinę tuose namuose gyvenančių žmonių būseną, nes ji daug svarbesnė nei beveidžiai išoriniai dalykai", - tvirtino Aivaras.

Broliai architektai kuria naudodamiesi moderniausia virtualaus projektavimo programa "Graphisoft Archicad 12". Galėdami virtualiame projekte iš anksto pamatyti, koks bus būstas, žmonės daug lengviau apsisprendžia, kur jie norėtų gyventi. "Tai palengvina ir mums darbą. Tada aiškiai žinome, ko nori namo šeimininkas. Kyla mažiau abejonių, suklydimų ir nesusipratimų. Tačiau stengiamės palikti tam tikros erdvės šeimininkams patiems puošti ir gražinti savo namus. Juk tame būste gyvens jie, o ne mes", - aiškino Marijus.

Architektūros ir interjero dizaino stilius, pasak architektų, gali keistis, turint omenyje konkretų projektą. Tačiau Preisams vis dėlto artimesnė minimalistinė pakraipa. Ji atitinka brolių požiūrį į dvasines vertybes ir pasirinktą sveiką gyvenimo būdą.

Marijus mano, jog daug svarbiau yra ne tai, kas jiems patinka, o tai, kad abu išliktų sąžiningi ir nuoširdūs kūrėjai tiek užsakovo, tiek gamtos aplinkos atžvilgiu. "Minimalistinis stilius gali būti kaip atspirties taškas bet kurioje srityje. Gražu tai, kas paprasta, aišku ir racionalu. Harmonija atsiranda tuomet, kai nepažeidžiame gamtos dėsnių", - tikino jis.

"Nenorėčiau sutikti su nuomone, kad mums artimas vien minimalistinis stilius. Iš esmės tiek architektūros, tiek interjero dizaino minimalizmas vargu ar apskritai mums, europiečiams, prieinamas, juo labiau žinant, jog šis stilius turi senas tradicijas Rytų kraštuose, ypač Japonijoje. Minimalizmą lėmė to krašto aplinka ir tradicijos. Mūsų gamta kitokia, o ir gyvename kitaip negu japonai", - pridūrė Aivaras.

Ydų atspindys

Nėra stebuklingo kūrybos rakto, kuriuo būtų galima atrakinti visas fantazijų erdves. Kiek sumanymų - tiek skirtingų variantų.

"Tačiau visada galioja tiek patys harmonijos su savimi ir gamta dėsniai. Tai esmė. Mieste, kuriame gyvename, būtent tokio požiūrio trūksta ne tik architektūros, bet ir kitose srityse", - teigė Marijus.

Tarpukario Kaunas buvo kitoks nei dabar. To meto architektūra neturi aiškių sekėjų, bet tai - dėsninga. Architektūros formos skolinamos iš svetur ir jas bandoma pritaikyti svetimoje erdvėje. Pasak Marijaus, daug kur tvyro ne tik politinis, bet ir dvasinis, kūrybinis blaškymasis. Architektūra - tai daugelio visuomenės ydų atspindys, joje tas vaizdas geriausiai matyti.

Tačiau broliai Presai savo projektais ne kartą įrodė, kad Kaunui galima sugrąžinti praeities architektūros vertybes, kurios yra gyvos ir šiandien. Savo kūrybinės krypties kauniečiai architektai neatsisako ir stengiasi išlikti saviti.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė ra­gi­na ge­ne­ra­li­nį po­li­ci­jos ko­mi­sa­rą Li­ną Per­na­vą įver­tin­ti pir­muo­sius po­li­ci­jos pert­var­kos re­zul­ta­tus ir tęs­ti ją tik įsi­ti­ki­nus, kad tai pagerino po­li­ci­jos dar­bą [...]
Itin bran­giai vir­tu­vės įran­kius Lie­tu­vos ka­riuo­me­nei par­da­vu­si bend­ro­vė „No­ta Be­ne“ pri­pa­žįs­ta su­kly­du­si, kad ne­in­for­ma­vo ka­riuo­me­nės, jog „auk­si­nius šaukš­tus“ perpardavė iš Lie­tu­vos [...]
Is­lan­di­ja pir­ma­die­nį pa­sis­kun­dė, kad Ru­si­jos oro pa­jė­gų bom­bo­ne­šiai skrai­do per­ne­lyg ar­ti ci­vi­li­nių lai­ne­rių, o nau­jau­sias in­ci­den­tas įvy­ko per vie­ną reisą iš Reik­ja­vi­ko.
Vo­kie­ti­jos ry­ti­nia­me Dres­de­no mies­te du spro­gi­mai drioks­te­lė­jo prie vie­nos me­če­tės ir tarp­tau­ti­nio kong­re­sų cen­tro, bet žmo­nės per šiuos iš­puo­lius ne­nu­ken­tė­jo, antradienį pra­ne­šė po­li­ci­ja.
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
Sce­nos erd­vės, de­ko­ra­ci­jų pro­jek­ta­vi­mas, es­ki­zų, brė­ži­nių kū­ri­mas ir rea­li­za­vi­mas, apš­vie­ti­mo par­in­ki­mas – 45-erių bri­tės Es Dev­lin kas­die­nis dar­bas. Sce­nog­ra­fę traukte įtrau­kė spal­vin­gas [...]
Šv. Je­ro­ni­mo pre­mi­ja už nuo­sek­lų, kryp­tin­gą dar­bą, ve­dan­tį lie­tu­vių skai­ty­to­jus į pra­ncū­zų ir fran­ko­fo­niš­ko­sios li­te­ra­tū­ros lo­by­ną ir su­bti­liai jį at­ve­rian­tį tur­tin­ga lietuvių kal­ba šie­met [...]
Pir­ma­die­nio va­ka­rą rau­do­nas ki­li­mas bus iš­ties­tas nau­jo lie­tu­viš­ko ki­no fil­mo „Se­ne­kos die­na“ kū­ry­bi­nei gru­pei. Pir­mą kar­tą ša­lies is­to­ri­jo­je žiū­ro­vams pri­sta­to­mas fil­mas, prie ku­rio kū­ri­mo [...]
Po tre­jų me­tų per­trau­kos Rob­bie Wil­liam­sas grįž­ta su il­gai lauk­tu nau­ju al­bu­mu. At­li­kė­jas pa­skel­bė, kad nau­ja­sis stu­di­ji­nis al­bu­mas va­din­sis „Hea­vy En­ter­tain­ment Show“. Vie­nuo­lik­ta­sis R.Wil­liams [...]
Eu­ro­po­je stip­ri­nant Šiau­rės ir Bal­ti­jos jū­rų pre­ky­bos tink­lą bei gau­siu fi­nan­sa­vi­mu ma­ži­nant uos­tų inf­ras­truk­tū­ros skir­tu­mus, kon­ku­ren­cin­gu­mui vis di­des­nį po­vei­kį da­ro geopolitinė įta­ka ir [...]
Vi­du­ti­nė elek­tros kai­na „Nord Pool“ bir­žos Lie­tu­vos pre­ky­bos zo­no­je pra­ėju­sią sa­vai­tę, rug­sė­jo 19–25 d., bu­vo 36 eu­rai už me­ga­vat­va­lan­dę (EUR/MWh). Tai 8 proc. dau­giau nei anks­tes­nę sa­vai­tę [...]
Ku­lau­tu­vos pa­grin­di­nė mo­kyk­la kar­tu su Ku­lau­tu­vos jau­ni­mo cen­tru bai­gė įgy­ven­din­ti pro­jek­tą, ku­ris įga­li­no at­nau­jin­ti da­lį mo­kyk­los pa­tal­pų ir jo­se įkur­ti vai­kų die­nos cen­trą su at­vi­ra erd­ve [...]
Jau be­veik mė­nuo, kai Tau­ra­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nis­tra­ci­jos val­di­nin­kai ka­va iš me­ri­jos pa­sta­te sto­vin­čio apa­ra­to ga­li mė­gau­tis kiek šir­dis gei­džia, nes už ją mokėti ne­rei­kia. Iš­lai­dos [...]
Ki­tą mė­ne­sį Lie­tu­vos krep­ši­nio fe­de­ra­ci­jos (LKF) va­do­vai ofi­cia­liai pa­dė­kos Jo­nui Kaz­laus­kui už dar­bą na­cio­na­li­nė­je vyrų krep­ši­nio rink­ti­nė­je.
Šio­mis die­no­mis val­džios dė­me­sys nu­kreip­tas į ša­lies par­olim­pie­čius, Rio de Ža­nei­ro žai­dy­nė­se iš­ko­vo­ju­sius me­da­lius. Pir­ma­die­nį juos ir tre­ne­rius ap­do­va­no­jo ša­lies prezidentė Da­lia Gry­baus­kai­tė, [...]
Dr. Mal­go­ža­ta Ste­fa­no­vič, len­kai­tė iš Vil­niaus, Kro­ku­vo­je bai­gu­si po­li­to­lo­gi­jos ir so­cio­lo­gi­jos stu­di­jas, da­bar Kro­ku­vos Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­te va­do­vau­ja Lie­tu­vos studijų cen­trui. „Ste­bė­da­ma [...]
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Vil­niaus uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kai (VU) kar­tu su par­tne­riais iš Fe­de­ra­li­nio tech­no­lo­gi­jos ins­ti­tu­to Ciu­ri­che da­ro prie­lai­dą, kad da­bar­ti­nius duo­me­nų įra­šy­mo ir sau­go­ji­mo įrenginius at­ei­ty­je pa­keis [...]
Gy­ve­ni­mas iš­ban­do mū­sų dva­si­nę stip­ry­bę, kai ma­žiau­siai to ti­ki­mės. Ti­krą dva­si­nę stip­ry­bę at­sklei­džia tai, ką da­ro­me, ko ne­da­ro­me ir ko nie­ka­da ne­da­ry­tu­me. Kuo di­des­nis iš­šū­kis, tuo su­nkiau [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Eu­ro­pos Ko­mi­si­jai ga­lu­ti­nai nu­ta­rė skir­ti 84,4 mln. eu­rų Vil­niaus va­ka­ri­nio ap­link­ke­lio tre­čia­jam eta­pui. Ko­mi­si­ja dar bir­že­lį pra­ne­šė apie fi­nan­sa­vi­mą, ta­čiau per tris mėnesius ga­lė­jo ne­pri­tar­ti [...]
Rug­sė­jo pa­bai­go­je du­ris at­ver­sian­čio­je tarp­tau­ti­nė­je Par­yžiaus (Pra­ncū­zi­ja) par­odo­je jos lan­ky­to­jams Pie­tų Ko­rė­jos au­to­mo­bi­lių ga­min­to­jas „Hyun­dai Mo­tor“ ža­da leisti pir­mie­siems žvilg­te­lė­ti [...]
Lan­ky­to­jai, no­rin­tys pa­ma­ty­ti gar­sią­ją Ro­mos Boc­ca del­la Ve­rità (Tei­sy­bės bur­ną), nuo šiol tu­rės su­si­mo­kė­ti. Už 2 eu­rų mo­kes­tį smal­suo­liai ga­lės iš­vys­ti šį objektą ir nu­si­fo­tog­ra­fuo­ti [...]
Dar ne­sup­la­nuo­ti sa­vait­ga­liai ir dau­gu­mo­je Eu­ro­pos mies­tų ru­de­nį vis dar vy­rau­jan­tys ma­lo­nūs orai per­ša tik vie­ną min­tį – ne­dve­jo­da­mi ga­li­me leis­tis į ke­lių dienų nuo­ty­kius sve­tur.
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
Lie­tu­vo­je pik­ty­bi­niai na­vi­kai yra an­tro­ji pa­gal daž­nu­mą mir­ties prie­žas­tis po šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų. Mū­sų ša­ly­je ši klas­tin­ga li­ga kas­met nu­si­ne­ša apie 8 tūkstančius gy­vy­bių. Vė­žio [...]
„Ma­no sū­nus šau­nus ir pro­tin­gas vai­kas, ta­čiau mo­kyk­lo­je jam ne­si­se­ka ir jis gau­na blo­gus pa­žy­mius“, – šiuos žo­džius ne­re­tai ga­li­ma iš­girs­ti iš nu­si­vy­lu­sių tė­ve­lių. 
Tri­me­tis Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos pri­ncas Geor­ge'as sek­ma­die­nį li­ko su auk­le ir jau­nes­ne se­su­te pri­nce­se Char­lot­te. Jų tė­vai – pri­ncas Wil­lia­mas su žmo­na Ka­te – to­liau ke­lia­vo po Kanadą be sa­vo [...]
Es­ti­jos bu­riuo­to­ja Ing­rid Puus­ta sek­ma­die­nį ta­po pir­mą­ja mo­te­ri­mi, perp­lau­ku­sia Bal­ti­jos jū­rą bur­len­te. Ji nuo Fo­rio sa­los ne­to­li Šve­di­jai pri­klau­san­čio Got­lan­do nu­plau­kė iki Kaunispės uos­to Sa­re­mos [...]
Komentarai
Dienos klausimas
Ar reikia izoliuoti Rusiją?
Taip. Kol neišnyks Maskvos agresija, su šia šalimi negali būti bendradarbiaujama 
Ne. Izoliacija tik mažina problemų sprendimo galimybę
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami