TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Duetas iš to paties kamieno

2010 05 25 0:00
Kauniečiai broliai architektai M. ir A.Preisai pasirinko tą pačią profesiją, bet baigė
skirtingas aukštąsias mokyklas.
Preisų studijos nuotrauka

Kauniečiai broliai architektai Marijus ir Aivaras Preisai pasirinko tą pačią profesiją, bet baigė skirtingas aukštąsias mokyklas: Marijus - Vilniaus Gedimino technikos universitetą, Aivaras - Dailės akademiją.

Baigę studijas abu broliai dirbo atskirai, o prieš kelerius metus suvienijo savo jėgas ir dabar kuria bendrus projektus. M. ir A.Preisų kūrybinis duetas pasitvirtino - jų darbai buvo greitai pastebėti ir įvertinti. Šiemet per "Metų interjero" konkursą brolių projektai pelnė trijų kategorijų nominacijas.

Saulės principas.

Anuomet gana sėkmingai dirbo architektai Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai. Eidami panašiu keliu kaip ir jie, kauniečiai Preisai neabejoja, kad būdami kartu gali padaryti kur kas daugiau ir pasiekti geresnių rezultatų, nei dirbdami atskirai. "Mums nėra reikalo kryžiuoti špagų ir vienas kitam įrodinėti, kuris iš mudviejų talentingesnis. Mes daugiau laimime, kai vienas kitam padedame ir nuolat tariamės, atsidūrę ieškojimų kelyje", - sutartinai vardijo broliai.

Marijui labiau rūpi techninė projekto dalis, o Aivarui - meninė. Bendrą darbą M. ir A.Preisai pristatė prieš dešimt metų, o 2007-aisiais per "Metų interjero" konkursą buvo apdovanoti "Auksinės paletės" prizu už originalaus individualaus namo projektą. "Šis laimėjimas mums suteikė pasitikėjimo savimi ir paskatino dirbti drauge", - sakė jie.

Preisai gana atsakingai pažvelgė į šiuolaikinės architektūros vaidmenį visuomenėje, kuri vis labiau tampa vartotojiška ir brutaliai šiurkšti. Kurdami naujus projektus broliai visų pirma siekia panaudoti "saulės architektūros" principus ir modernias ekologines technologijas, kad būtų išsaugota nuolat niokojama ir teršiama aplinka, kurioje gyvename. "Negalime abejingai žvelgti į tai, kas vysta aplink mus. Turime patys būti ekologiško ir darnaus gyvenimo dalis. Tuomet ir mūsų namai bus šviesesni, paprastesni, taupesni", - įsitikinęs Marijus.

Lygiuojasi į japonus

Aivaro nuomone, namas - tai ne tik modernių konstrukcijų derinys ir stilingų daiktų šventovė. "Viskas turi atitikti dvasinę tuose namuose gyvenančių žmonių būseną, nes ji daug svarbesnė nei beveidžiai išoriniai dalykai", - tvirtino Aivaras.

Broliai architektai kuria naudodamiesi moderniausia virtualaus projektavimo programa "Graphisoft Archicad 12". Galėdami virtualiame projekte iš anksto pamatyti, koks bus būstas, žmonės daug lengviau apsisprendžia, kur jie norėtų gyventi. "Tai palengvina ir mums darbą. Tada aiškiai žinome, ko nori namo šeimininkas. Kyla mažiau abejonių, suklydimų ir nesusipratimų. Tačiau stengiamės palikti tam tikros erdvės šeimininkams patiems puošti ir gražinti savo namus. Juk tame būste gyvens jie, o ne mes", - aiškino Marijus.

Architektūros ir interjero dizaino stilius, pasak architektų, gali keistis, turint omenyje konkretų projektą. Tačiau Preisams vis dėlto artimesnė minimalistinė pakraipa. Ji atitinka brolių požiūrį į dvasines vertybes ir pasirinktą sveiką gyvenimo būdą.

Marijus mano, jog daug svarbiau yra ne tai, kas jiems patinka, o tai, kad abu išliktų sąžiningi ir nuoširdūs kūrėjai tiek užsakovo, tiek gamtos aplinkos atžvilgiu. "Minimalistinis stilius gali būti kaip atspirties taškas bet kurioje srityje. Gražu tai, kas paprasta, aišku ir racionalu. Harmonija atsiranda tuomet, kai nepažeidžiame gamtos dėsnių", - tikino jis.

"Nenorėčiau sutikti su nuomone, kad mums artimas vien minimalistinis stilius. Iš esmės tiek architektūros, tiek interjero dizaino minimalizmas vargu ar apskritai mums, europiečiams, prieinamas, juo labiau žinant, jog šis stilius turi senas tradicijas Rytų kraštuose, ypač Japonijoje. Minimalizmą lėmė to krašto aplinka ir tradicijos. Mūsų gamta kitokia, o ir gyvename kitaip negu japonai", - pridūrė Aivaras.

Ydų atspindys

Nėra stebuklingo kūrybos rakto, kuriuo būtų galima atrakinti visas fantazijų erdves. Kiek sumanymų - tiek skirtingų variantų.

"Tačiau visada galioja tiek patys harmonijos su savimi ir gamta dėsniai. Tai esmė. Mieste, kuriame gyvename, būtent tokio požiūrio trūksta ne tik architektūros, bet ir kitose srityse", - teigė Marijus.

Tarpukario Kaunas buvo kitoks nei dabar. To meto architektūra neturi aiškių sekėjų, bet tai - dėsninga. Architektūros formos skolinamos iš svetur ir jas bandoma pritaikyti svetimoje erdvėje. Pasak Marijaus, daug kur tvyro ne tik politinis, bet ir dvasinis, kūrybinis blaškymasis. Architektūra - tai daugelio visuomenės ydų atspindys, joje tas vaizdas geriausiai matyti.

Tačiau broliai Presai savo projektais ne kartą įrodė, kad Kaunui galima sugrąžinti praeities architektūros vertybes, kurios yra gyvos ir šiandien. Savo kūrybinės krypties kauniečiai architektai neatsisako ir stengiasi išlikti saviti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"