Dvi našlės Rožės iš Marcinkonių kaimo

Nijolė STORYK 2010-06-29 00:00
Nijolė STORYK 2010-06-29 00:00
Kaime sunkoka surasti autentišką sodybą, nepaliestą dabartinòs statybos. Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"
Jei re­ži­sie­riaus Vy­tau­to Ža­la­ke­vi­čiaus fil­mas "Nie­kas ne­no­rė­jo mir­ti" bū­tų no­mi­nuo­tas už gra­žiau­siai nu­fil­muo­tas Dzū­ki­jos vie­nos gat­vės et­nog­ra­fi­nio Zer­vy­nų kai­mo ir Mar­cin­ko­nių apy­lin­kių so­dy­bas, be abe­jo­nės, ši no­mi­na­ci­ja bū­tų pa­skir­ta ge­nia­liam ki­no kū­rė­jui.

Tačiau 1967 metais sukurto filmo apie partizanus režisieriui rūpėjo kiti dalykai, bet ne dzūkų trobos ir svirnai. Filme senoviniai trobesiai išliko kaip etnografinis palikimas, kuris palengva nyksta ir tolsta, lyg tai būtų ne lietuviško kaimo gyvenimas.

Marcinkonių kaime gyvena dvi našlės, kurias sieja ne tik bendras vardas Rožė, bet ir tai, kad abi po senovei puoselėja savo namus, be kurių jos jaustųsi lyg iš darželio išrautos gėlės. Šilo dzūkių Rožės Vilkinienės ir Rožės Pačkauskienės vaikai senokai išėjo gyventi kitur. Abi liko vienos, bet kaip pačios sako, nepražuvo ir yra laimingos turėdamos savo namus, iš kurių nesirengia niekur keltis.

Vaikai nepasilieka

Ar išliks senovinis kaimas su rąstų trobomis, svirnais ir klėtimis? Jei ir bus atnaujintas, ar niekas jo neišdarkys ir nesugadins, ar bus išsaugotos tautos etnografinės tradicijos ir kultūra?

Bet kas kaime gyvens, kai iškeliaus į amžinybę senoliai? Juk vaikai jame nepasilieka - pakelia sparnus ir išskrenda lyg paukščiai. Ar šiandienos žmogus sugeba tvarkyti sodybą ir ją prižiūrėti, stengdamasis išsaugoti tai, ką paveldėjo iš savo tėvų ir senelių?

Zervynų ir Marcinkonių kaimuose išlikusios sodybos geriausiai atspindi Dzūkijos nacionalinio parko etnografinės architektūros tradicijas. Tačiau ir šioje gan uždaroje ir prižiūrimoje teritorijoje vyksta tam tikri pokyčiai. Jie šiek tiek kelia nerimą tiems, kurie norėtų matyti kiek kitokį kaimą.

Kaime sunkoka surasti autentišką sodybą, nepaliestą dabartinės statybos. Seną namą reikia restauruoti, bet ar tai daroma tinkamai? Jei kur dar stovi toks senas namas, tai jo nepavadinsi etnografiniu, kai mediniai langai pakeisti plastikiniais, o ir pats namas apkaltas gražiomis, bet plastikinėmis lentelėmis.

Dzūkų gryčios paprastai būdavo su atvirais prieangiais - dabar tai itin retas dalykas. Tokių beveik neišliko - žmonės jas nugriovė, o jei ir išliko - tai įstiklino, kad lietus ir vėjai nešvilptų ir šalčio vidun netrauktų.

Liudija darnų ryšį

"Gyvenimas nestovi vietoje - žmonės nori gyventi moderniau ir patogiau. Bet ar nebūtų jaukiau ir artimiau lietuviškai dvasiai tą patį namą atnaujinti laikantis senų tradicijų. Juk tai nėra sunku. Tuo labiau kad tokių puikių pavyzdžių kai kuriose Dzūkijos vietose yra", - sako Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorė Rūta Baškytė.

Gal ir pačiu laiku ši tarnyba surengė konkursą "Gražiausia etnografinė sodyba Lietuvos saugomose teritorijose", kai pastebimai keičiasi mūsų kaimas. Tuo norima atkreipti visuomenės dėmesį į saugomose teritorijose esančias autentiškas ir naujas, pastatytas laikantis tradicijų, etnografines sodybas.

Pasak R.Baškytės, per amžius buvo ištobulinta lietuviškų sodybų struktūra. Tos trobos liudija darnų žmogaus ir gamtos ryšį.

"Labai norisi, kad saugomose teritorijose išliktų kuo daugiau autentiškų sodybų, o nauji pastatai būtų statomi, stengiantis pratęsti senolių tradicijas. Džiugu, kad vis daugiau žmonių suvokia tradicinių sodybų privalumus", - sakė direktorė.

Kryžiai su "žiursteliais"

Sukame į Dzūkijos nacionalinį parką Marcinkonių link. Vis dėlto tai pats didžiausias kaimas Lietuvoje. Šalia esančios Zervynos - toks pat archajiškas, kaip iš režisieriaus V.Žalakevičiaus filmo, tik jame nebėra tos bauginančios įtampos - žmonės gyvena ramiai ir darniai. Kaime stovi paminklas partizanų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui.

Prie Ūlos upės savo sodyboje mėgo atostogauti rašytojas Juozas Aputis. Zervyniškiai didžiuojasi, kad jų kaimą garsina iškilūs žmonės.

Dzūkų kaimai panašūs lyg du vandens lašai tuo, kad paprastai gyvenimas vyksta vienoje gatvėje. Besiranganti gatvė yra pagrindinė kaimo ašis, nuo kurios atsišakoja šalutinės gatvelės, vadinamos dzūkų "ulyčiomis". Prie jų išsidėsčiusios medinės pirkios.

Kaimo pradžioje stovi kryžius, būtinai aukštas ir dvigubas. Kodėl tokie aukšti?

Marcinkonių vietinės gyventojos Rožės abi sutartinai sako: kad kryžiai išsiskirtų tarp medžių, supančių kaimą iš visų pusių, kad būtų galima įkasti iš naujo, kai apatinę dalį "pieskelis suėda".

"Darė tokius, kiek pušelaitė tysė", - sako R.Pačkauskienė, nors jai daug mieliau kalbėti ne apie kryžius, o apie dzūkišką dainą. Ji lanko etnografinį ansamblį ir po dienos darbų jai tikra atgaiva, kai su kitomis kaimo moterimis dzūkišką dainą užtraukia.

Bet apie kryžius dar ne viską išsiaiškinome. Kiek mažesni - kaimo vidury, kryžkelėse, vos ne prie kiekvienos pirkios. Kaimo gale - vėl aukštas, dvigubas arba su ietimis. Ir būtinai visi padabinti "žiursteliais" - Lietuvoje juos taip puošia tik dzūkės.

"Žiurstelis" užrišamas ant kryžiaus kaip pagarbos, padėkos ženklas, o kai kada atgailaujant, atsisveikinant, kreipiantis pagalbos.

Abi Rožės kalba dzūkiškai, tad sunku kai kuriuos jų žodžius suprasti. Tenka prašyti, kad paaiškintų, ką reiškia "pieskynų" dzūkai.

"Aplink Marcinkonis - šilų dzūkų kraštas (Pietryčių Lietuvoje artimoje kaimynystėje gyvena gruntų ir panemunių dzūkai - aut.). Mūsų žemės - vien "pieskynai", suprask - smėlis, o aplink - vien miškai", - paaiškino dzūkė R.Vilkinienė nuo Marcinkonių.

"Pieskynų" gėlės

Marcinkonių kaimo senoliai mokėjo namus statyti iš tašytų rąstų, jungdami kertes arba sąsparas. Tvartus, kluonus ir svirnus rentė iš apvalių rąstų.

Dzūkai mėgsta puošti ornamentais ne tik langus, bet ir duris bei prieangius.

R.Paškauskienės namas būtent toks - su puoštomis langinėmis ir durimis. Tačiau ta puošyba, kaip ir stogas, neatlaikė laiko srovės -aptriušo ir langai, ir durys, o svarbiausia - prakiuro senas stogas. Ką daryti senolei?

"Remontas - ne mano amžiui. Bet jei namo netaisysiu, neturėsiu pastogės - sugrius. Čia praleidau visą amžių ir noriu pasilikti. Keletą mėnesių vargau - darbai jau prie pabaigos. Dabar galėsiu ramiai gyventi, - džiaugėsi dzūkė. - Teko sutvarkyti ir lietvamzdžius. Vanduo ardė namo pamatus."

Iš tiesų, stogas naujas - tiesiog švyti iš tolo nauja dažyta skarda. O pati Rožė jau darbuojasi gėlyne. Koks namas, jei po langais nežydi gėlės?

Moteris skubėjo ravėti rūtas ir kitas pražydusias kaimo gėles, kai statybininkai išnešė pastolius. Jai žalumynai - visas gyvenimas, nors gėles labai sunku auginti "ant pieskynų".

Rožė pasigyrė, kad jai pavyko išsaugoti kai kuriuos langų ir durų puošybos elementus, kurie dar buvo nevisiškai supuvę. "Keletą dienų pati grandžiau duris, kol medis liko grynas. Durys net gražesnės. Dar laukia kiti ornamentai, juos taip pat paliksiu, bet teks atnaujinti", - sakė ji.

Rožė mėgsta austi - šio amato dar neužmiršo, tik sako, kad rankų darbo austų lovatiesių, rankšluosčių ir staltiesėlių niekam dabar nereikia. "Spintoje nelaikau - mano namuose austos lovatiesės dera. Vargu ar anūkams prireiks", - įsitikinusi Rožė.

Ne tas amžius remontuoti

R.Vilkinienė neatsilieka nuo savo kaimynės Rožės. Dzūkei taip pat rūpi, kad po langais žydėtų rūtos. "Mes, dzūkai, nepripratę prie rožių. Gėlės lepios, o ir žemė turi būti gera. Auginame paprastesnes, kurioms tinka dzūkiška žemelė", - pasakojo Rožė, trumpam pasitraukusi nuo darželio.

Moteris sakė, kad jai lengviau būtų gyventi, jei vaikai būtų šalia. Jie dažnai atvažiuoja iš miesto, ypač vasarą, nes žentas mėgsta žvejoti.

Namas turi du įėjimus. Tačiau paradiniu iš gatvės pusės nesinaudoja. Prieangis - senoviškas su mažais langeliais. Tikra puošmena.

Krosnies neišgriovė - žiemą, kai pakūrena, viduje šilta. Savo lovą pastatė prie pat krosnies. Vis šilčiau miegoti, kai užeina dideli speigai.

"Namas senas, šiek tiek smenga seni pamatai. Tačiau nepradėsiu remontuoti, ne mano jėgoms - jei vaikai norės, galės patys imtis darbų. Man tokio namo, koks yra dabar, pakaks", - užsiminė Rožė.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
Barbaras  78.60.107.101 2013-03-26 16:03:06
Nebeilgai,nebeilgai ateis laikas ir joms.Galės tada paminklosaugininkai restauruoti taip kaip dabar dvarus. Juk pinigų yra,bus darbo.Lietuvoje jau daugiau kaip 3000 kaimų,nebeturinčių nei vieno gyventojo.
2 0  Netinkamas komentaras
Prieš 25 me­tus įvy­kęs So­vie­tų Są­jun­gos žlu­gi­mas, pir­mo­jo fak­ti­nio Lie­tu­vos va­do­vo Vy­tau­to Lands­ber­gio tei­gi­mu, Eu­ro­pos is­to­ri­jo­je bus pa­žy­mė­tas kaip ne­ei­li­nis įvy­kis.
Iš Lie­tu­vos iš­vy­ko dar vie­na pa­bė­gė­lių šei­ma. Tai si­rai: du su­au­gę ir trys vai­kai, pranešė LNK Ži­nios.
Eu­ro­pos Są­jun­ga pra­de­da vyk­dy­ti 348 mln. eu­rų ver­tės pa­gal­bos pro­jek­tą, pa­gal ku­rį pa­žei­džia­miau­siems pa­bė­gė­liams Tur­ki­jo­je bus skiriamos tie­sio­gi­nės iš­mo­kos.
Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja, Pra­ncū­zi­ja ir Jung­ti­nės Vals­ti­jos sek­ma­die­nį Jung­ti­nė­se Tau­to­se už­si­puo­lė Ru­si­ją dėl au­gan­čio žudynių mas­to Si­ri­jo­je.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
Liu­ci­jos Jū­ra­tės Kry­že­vi­čie­nės „Kū­ry­bi­nės trans­for­ma­ci­jos“ – teks­ti­lė, ak­va­re­lė, mo­no­ti­pi­jos, pro­jek­tai, tri­ma­čiai erd­vi­niai ob­jek­tai vie­no­je par­odo­je. Pa­sak pačios au­to­rės, trans­for­ma­ci­jos [...]
Vie­na di­džiau­sių ša­lies kul­tū­ros bend­ruo­me­nių Lie­tu­vos kul­tū­ros cen­trų aso­cia­ci­ja kvie­čia siū­ly­ti pre­ten­den­tus pres­ti­ži­niam ap­do­va­no­ji­mui „Auksinis fe­nik­sas“ gau­ti.
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
Pir­ma­die­nio va­ka­rą rau­do­nas ki­li­mas bus iš­ties­tas nau­jo lie­tu­viš­ko ki­no fil­mo „Se­ne­kos die­na“ kū­ry­bi­nei gru­pei. Pir­mą kar­tą ša­lies is­to­ri­jo­je žiū­ro­vams pri­sta­to­mas fil­mas, prie ku­rio kū­ri­mo [...]
Vi­du­ti­nė elek­tros kai­na „Nord Pool“ bir­žos Lie­tu­vos pre­ky­bos zo­no­je pra­ėju­sią sa­vai­tę, rug­sė­jo 19–25 d., bu­vo 36 eu­rai už me­ga­vat­va­lan­dę (EUR/MWh). Tai 8 proc. dau­giau nei anks­tes­nę sa­vai­tę [...]
„Twit­ter“ ar­ti­miau­siu me­tu ga­li su­lauk­ti for­ma­lių pa­siū­ly­mų dėl ak­ci­jų pir­ki­mo, pra­ne­šė CNBC. Tarp pre­ten­den­tų – „Goog­le“ ir „Sa­les­for­ce.com“. Pa­skel­bus šią ži­nią, „Twit­ter“ [...]
Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­te prie Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos (KPD) pra­ėju­sios sa­vai­tės pa­bai­go­je vy­ku­sia­me dvi­ša­lia­me Lie­tu­vos-Bal­ta­ru­si­jos pa­si­ta­ri­me nu­tar­ta kreip­tis dėl tolimesnio fi­nan­sa­vi­mo Rad­vi­lų [...]
Vyks­tant nuo Kau­no au­tos­tra­da Že­mai­ti­jos link,  už Cin­kiš­kio san­kry­žos, kiek dau­giau kaip ki­lo­me­tras, prie miš­ko yra ro­dyk­lė „Ša­ra­vų ąžuo­las. „Pa­va­žia­vus keletą ki­lo­me­trų nuo­ro­dos [...]
Pir­ma­die­nį Bal­ta­ru­si­jos aukš­čiau­sio­sios le­do ri­tu­lio ly­gos rung­ty­nė­se Elek­trė­nų „E­ner­gi­ja“ na­muo­se po at­kak­lios ko­vos 3:4 (0:0, 2:4, 1:0) nu­si­lei­do „HC Brest“ eki­pai ir čem­pio­na­te pa­ty­rė [...]
Sa­vait­ga­lį Lie­tu­vos par­odų ir kong­re­sų cen­tre „Li­tex­po“ šur­mu­lia­vo Vil­niaus spor­to fes­ti­va­lis. Di­džiau­sia­me spor­to ir svei­ka­tin­gu­mo ren­gi­ny­je sa­vo veik­lą pri­sta­tė virš šim­to įvai­riau­sių [...]
Dr. Mal­go­ža­ta Ste­fa­no­vič, len­kai­tė iš Vil­niaus, Kro­ku­vo­je bai­gu­si po­li­to­lo­gi­jos ir so­cio­lo­gi­jos stu­di­jas, da­bar Kro­ku­vos Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­te va­do­vau­ja Lie­tu­vos studijų cen­trui. „Ste­bė­da­ma [...]
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Vil­niaus uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kai (VU) kar­tu su par­tne­riais iš Fe­de­ra­li­nio tech­no­lo­gi­jos ins­ti­tu­to Ciu­ri­che da­ro prie­lai­dą, kad da­bar­ti­nius duo­me­nų įra­šy­mo ir sau­go­ji­mo įrenginius at­ei­ty­je pa­keis [...]
Gy­ve­ni­mas iš­ban­do mū­sų dva­si­nę stip­ry­bę, kai ma­žiau­siai to ti­ki­mės. Ti­krą dva­si­nę stip­ry­bę at­sklei­džia tai, ką da­ro­me, ko ne­da­ro­me ir ko nie­ka­da ne­da­ry­tu­me. Kuo di­des­nis iš­šū­kis, tuo su­nkiau [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Sek­ma­die­nį Lie­tu­vo­je mi­ni­ma Ke­liau­jan­čių­jų ir vai­ruo­to­jų die­na.
Vie­šie­ji pir­ki­mai vi­sa­da ke­lia ne­ma­žai ais­trų – vie­niems ne­įtin­ka kon­kur­so są­ly­gos, ki­ti ne­su­si­tai­ko su pra­lai­mė­ji­mu ir pro­ce­dū­ras stab­do teis­muo­se. „Kur di­de­li pi­ni­gai, ten ir in­tri­gos“, [...]
Dar ne­sup­la­nuo­ti sa­vait­ga­liai ir dau­gu­mo­je Eu­ro­pos mies­tų ru­de­nį vis dar vy­rau­jan­tys ma­lo­nūs orai per­ša tik vie­ną min­tį – ne­dve­jo­da­mi ga­li­me leis­tis į ke­lių dienų nuo­ty­kius sve­tur.
Ryž­tis pi­lig­ri­mys­tei pa­ska­ti­no ūmai užp­lū­dęs il­ge­sys ke­liau­ti su kup­ri­ne ant pe­čių. Svar­biau­sia, at­ro­dė, ei­ti. Ir net ne­la­bai svar­bu bu­vo, kur tas ke­lias ves­tų.
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
Lie­tu­vo­je pik­ty­bi­niai na­vi­kai yra an­tro­ji pa­gal daž­nu­mą mir­ties prie­žas­tis po šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų. Mū­sų ša­ly­je ši klas­tin­ga li­ga kas­met nu­si­ne­ša apie 8 tūkstančius gy­vy­bių. Vė­žio [...]
„Ma­no sū­nus šau­nus ir pro­tin­gas vai­kas, ta­čiau mo­kyk­lo­je jam ne­si­se­ka ir jis gau­na blo­gus pa­žy­mius“, – šiuos žo­džius ne­re­tai ga­li­ma iš­girs­ti iš nu­si­vy­lu­sių tė­ve­lių. 
Vie­nas por­tu­ga­las 43 me­tus be rei­ka­lo pra­lei­do sė­dė­da­mas in­va­li­do ve­ži­mė­ly­je dėl klai­din­gos me­di­kų diag­no­zės. Į penk­tą de­šim­tį įko­pu­siam vy­riš­kiui te­ko iš naujo mo­kin­tis vaikš­čio­ti.
Kai ku­rie žmo­nės už­mo­kė­tų ge­rus pi­ni­gus už bet ką, kas su­si­ję su ve­lio­niu ra­šy­to­ju Tru­ma­nu Ca­po­te, net ir jo pe­le­nus.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip manote, kokie dabar yra Lenkijos ir Lietuvos santykiai?
Geri, bet reikėtų gerinti
Geri, gerinti nereikia
Atšalę visapusiškai
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami