TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Ekologiškas šildymas – efektyviai ir be rūpesčių

2014 10 09 6:00
Šią svetainę šildo ant sienos kabantis paveikslas. LŽ archyvo nuotrauka

Infraraudonuosius spindulius skleidžia visi šildymo elementai – paprasti radiatoriai, šildomos grindys, krosnys. Pastaraisiais metais Lietuvoje populiarėjančios infrašildymo, dar vadinamo ekošildymu, sistemos leidžia patalpas šildyti kur kas sveikiau, efektyviau ir pigiau.

Gamtoje infraraudonieji spinduliai mus pasiekia iš jų pagrindinio šaltinio - Saulės. Jie iki Žemės keliauja net 150 mln. km ir susigeria į planetos paviršių bei įvairius objektus, juos sušildo ar įkaitina. Toliau patys objektai šilumą aplinkai atiduoda įvairiais būdais: konvekcijos, spinduliavimo, elektromagnetinėmis bangomis.

Veikia be katilinės

Panašiai šilumą skleidžia ir infraraudonųjų spindulių šildymo prietaisai. Jų infraraudonųjų bangų diapazonas labai panašus į saulės spinduliuotės ir nekenkia žmonių bei gyvūnų sveikatai. Tokių įrenginių veikimo principas skiriasi nuo kitų tuo, kad jie patalpose pirmiausia sušildo paviršius, o ne orą.

„Infraraudonųjų spindulių šildytuvai net 92 proc. šilumos perduoda spinduliniu būdu. Yra keletas pagrindinių infrašildymo sistemos tipų. Vienos tinka lauko terasoms, kitos - pramonei, ypač atskiroms zonoms didelėse erdvėse, trečios – namams. Lietuvoje žmonės vis dar tapatina infrašildymą namams su lauko šildytuvais. Tačiau tai, kas tinka lauke ar pramonėje, nėra naudojama namuose, ir priešingai. Namuose naudojami žemos temperatūros šildymo elementai, kurie žmogui nesukelia jokio diskomforto ir yra labai efektyvūs“, - paaiškino įmonės „Rubisolis“ vadovas Deividas Juška.

Infraraudonųjų spindulių šildymo sistemą, skirtą individualiam namui ar butui, dažniausiai sudaro grindinio, sieninio ir lubinio šildymo elementai. Grindiniam šildymui naudojami anglies pluošto kilimėliai arba šildanti plėvelė, sieniniam – šildantys veidrodžiai ar paveikslai, taip pat natūralaus akmens radiatoriai, o luboms - šildančios gipskartonio arba lubinės natūralaus šildymo plokštės.

Didelis pranašumas, anot pašnekovo, kurį suteikia tokia šildymo sistema naujakuriams, statantiems nuosavą namą, – nereikia katilinės, o tai padeda sutaupyti tiek pinigų, tiek ir namo erdvės. Visas infrašildymo valdymas ir termoreguliatoriai yra įrengiami kambariuose, papildoma patalpa tokiai šildymo sistemai nėra reikalinga. Be to, modernias šildymo sistemas galima lengvai sujungti su protingų namų valdymo sistemomis ar šildymą reguliuoti tiesiog išmaniuoju telefonu.

Populiarios kombinuotos sistemos

Infraraudonųjų spindulių šildymo sistemos montavimas individualiame name ilgai netrunka. Patyrę specialistai ją nesunkiai įrengia per dieną ar dvi. Tačiau tokios sistemos diegimą reikėtų planuoti prieš atliekant vidaus apdailos darbus, mat teks paslėpti laidus. Tiesa, sieninės šildymo sistemos įrengimas yra paprastesnis, elektros instaliacijos, kurią reikėtų užmaskuoti, nėra daug.

Pasak šilumininkų, patalpas šildant infraraudonųjų spindulių prietaisais, galima sutaupyti iki 50 proc. šilumos energijos, palyginati su įprastiniais šildymo būdais. Skirtumas atsiranda dėl infrašildymo sistemų gamyboje naudojamų naujų technologijų. Be to, šilumos perdavimas spinduliniu būdu yra kur kas efektyvesnis. Patalpoje esantys baldai, žmonės ir kiti paviršiai yra šildomi tiesiogiai, tačiau labai švelniai, nejaučiant diskomforto.

Kai pasiekiama reikiama, užprogramuota temperatūra, termostatas automatiškai atjungia sistemą. Taigi, patalpoje esantys paviršiai įšyla dviem trim laipsniais daugiau nei pats oras ir šildymo sistemos įsijungimo intervalai retesni - taip sutaupoma. Taip pat tarp grindų ir palubės susidarantis temperatūrų skirtumas yra mažesnis, nei naudojant įprastinius šildymo metodus. Tokia šildymo technologija teigiamai veikia žmogaus sveikatą, nesausina oro, nekelia dulkių, neleidžia susidaryti pelėsiui.

„Mūsų šildymo sistema naudojama pagrindiniam, papildomam ar kombinuotam šildymui, kada elektrinis šildymas sujungiamas su kietojo kuro krosnelėmis ar krosnimis. Praktiška pirmame aukšte esančioje didžiojoje namo erdvėje statyti kietojo kuro krosnelę, kurią būsto šeimininkai, kai gali ir netingi, kūrena ir taip šildydami pirmą aukštą taupo elektrą. Jei krosnelė nekūrenama, automatiškai įsijungia kombinuota infrašildymo sistema. Toks šildymo variantas yra labai patrauklus ir populiarus Skandinavijoje bei Vakarų Europos valstybėse“, - sakė D. Juška.

Nereikia didelių investicijų

Pašnekovo skaičiavimu, labai gerai izoliuotame A klasės energinio efektyvumo name ar daugiabutyje vidutiniškai per mėnesį šildymo sezono metu infrašildymas, palaikant 21 laipsnį šilumos, atsieis nuo 1,5 iki 2,5 Lt/1m2, B klasės name – 2,5- 4 Lt/1m2, C klasės senos statybos, bet ne kiaurame name – 4-6,5 Lt/1m2.

„Naujai statomų ar renovuojamų būstų izoliacija gerėja, patalpų šiluminės savybės atitinka vis didesnius reikalavimus, pavyzdžiui, nuo 2016 metų bus statomi tik A klasės namai. Jie nereikalauja daug energijos ir nesvarbu, kaip šildysi, – mokėsi nedaug. Aišku, skirtumai tarp elektros ir malkų ar elektros ir geoterminio šildymo išliks, tačiau pradinė investicija į ekologišką infrašildymo sistemą yra du ar net keturis kartus mažesnė, todėl būtina labai gerai apskaičiuoti, ar brangios sistemos net ir ilgainiui atsipirks“, – svarstė D. Juška.

Infraraudonųjų spindulių šildymo sistemos pasižymi ir tuo, kad genda retai, o jei taip nutinka – labai nesunku sutaisyti ar pakeisti sugedusį elementą, prietaisams suteikiama nuo 5 iki 10 metų garantija. Tokiam šildymui iš esmės nereikia jokios priežiūros, todėl šių išlaidų eilutė iš sąskaitos taip pat iškrinta. Vienintelis rūpestis – šildymo sistemos, ją paleidžiant, programavimas pagal poreikius. Bet net ir pirmą kartą sistemą reguliuojantis nepatyręs būsto savininkas netrunka ilgiau nei penkiolika minučių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"