Ekologiškos grindys: nuo bambuko iki laminato

Tomas FEDARAVIČIUS t.fedaravicius@lzinios.lt 2016-05-14 06:00
Tomas FEDARAVIČIUS
t.fedaravicius@lzinios.lt 2016-05-14 06:00
Supresuotas bambuko masyvas savo tankiu artėja prie uolienų, todėl puikiai praleidžia šilumą ir tinka šildomosioms grindims. LŽ archyvo nuotraukos
Vi­daus ap­dai­los me­džia­gos, ne­tu­rin­čios la­kių­jų or­ga­ni­nių jun­gi­nių, pri­si­de­da prie svei­ko gy­ve­ni­mo na­muo­se. Grin­dų dan­ga taip pat ga­li bū­ti eko­lo­giš­ka. Jei grin­dų ap­dai­la pri­kimš­ta che­mi­ka­lų, jais ne tik kvė­puo­si­me – prie grin­dų nuo­lat lie­čia­mės.

Vi­sam gyvenimui

Jei sa­vo na­mams ieš­ko­te tvir­tų ir il­gaam­žių grin­dų, vie­nas ga­li­mų pa­si­rin­ki­mų – kiet­me­džio dan­gos. Pa­pras­tai to­kia grin­dų ap­dai­la ga­mi­na­ma iš ąžuo­lo ar kle­vo ma­sy­vo, bet pa­ieš­ko­jus ga­li­ma ras­ti ir įdo­mes­nių al­ter­na­ty­vų. Vie­na jų – bam­bu­ko ma­sy­vo grin­dys.

Šiuo spar­čiau­siai pa­sau­ly­je že­lian­čiu au­ga­lu (per par­ą pa­au­ga iki me­tro) min­ta ne tik pa­ndos. Ki­ni­jo­je ir ki­tuo­se kraš­tuo­se bam­bu­ko pluoš­tą nuo se­no gau­siai nau­do­ja ir žmo­nės, taip pat jį pri­tai­kę būs­to sta­ty­bai.

„Bam­bu­ko ma­sy­vas pa­si­žy­mi kie­tu­mu ir at­spa­ru­mu me­cha­ni­niams pa­žei­di­mams, taip pat ši­lu­mi­niu pra­lai­du­mu. Su­pre­suo­tas bam­bu­ko ma­sy­vas sa­vo tan­kiu ar­tė­ja prie uo­lie­nų, to­dėl pui­kiai pra­lei­džia ši­lu­mą. Apie 90 proc. mū­sų klien­tų įsi­ren­gia šil­do­mą­sias grin­dis. Ži­no­ma, nė­ra to­kio pa­grin­do, ku­ris bū­tų at­spa­rus brai­žy­mui ir jo ne­rei­kė­tų at­nau­jin­ti, ta­čiau bam­bu­ko grin­dys, re­gu­lia­riai šli­fuo­ja­mos ir per­la­kuo­ja­mos, iš es­mės ga­li lai­ky­ti vi­są gy­ve­ni­mą“, – pa­žy­mė­jo bam­bu­kog­rin­dys.lt va­do­vas Do­na­tas Ba­la­dins­kas.

Ap­do­ro­to pluoš­to bam­bu­ko grin­dų ga­my­bo­je nau­do­ja­ma tech­no­lo­gi­ja pa­de­da pa­siek­ti dvi­gu­bai di­des­nį me­džia­gos kie­tu­mą ne­gu Lie­tu­vos grin­dų pra­mo­nė­je pla­čiai pa­pli­tu­sio ąžuo­lo. Ap­do­ro­to pluoš­to bam­bu­ko grin­dų ga­my­bos pro­ce­sas vyks­ta be­veik be at­lie­kų. Me­džia­ga, at­lie­kan­ti po bam­bu­ko stie­bų iš­il­gi­nio pjaus­ty­mo pro­ce­so ga­mi­nant na­tū­ra­laus ar­ba kar­bo­ni­zuo­to bam­bu­ko grin­dis, yra stan­džiai su­su­ka­ma, su­spau­džia­ma ir su­kli­juo­ja­ma.

Prieš klo­jant tu­ri aklimatizuotis

Įdo­mu tai, kad ver­ti­nant vi­sų rū­šių ga­mi­na­mas grin­dų dan­gas, ga­mi­nant pre­suo­to bam­bu­ko grin­dis, grin­dų ga­my­bo­je nau­do­ja­mas pats ma­žiau­sias kli­jų kie­kis, t. y. 5 proc. vi­so len­te­lės svo­rio, už­ker­ta­mas ke­lias ne tik me­džia­gai iš­sis­luoks­niuo­ti, bet ir įvai­riems ga­li­miems me­cha­ni­niams grin­dų pa­žei­di­mams.

„Pre­suo­to bam­bu­ko grin­dų ga­my­bos re­zul­ta­tas – kur kas kie­tes­nė, la­bai pa­tva­ri grin­dų dan­ga, tu­rin­ti tiek kiet­me­džiui, tiek ak­me­niui bū­din­gų sa­vy­bių. Bam­bu­ko grin­dys dėl sa­vo at­spa­ru­mo me­cha­ni­niam po­vei­kiui itin tin­ka vir­tu­vės pa­tal­pai. Skir­tin­gų spal­vų ir raš­tų bam­bu­ko dan­gas ga­li­ma pri­tai­ky­ti įvai­riems būs­to in­ter­je­rams. Vie­nas iš­skir­ti­niau­sių pro­duk­tų – tai ran­kų dar­bo gran­dy­tos bam­bu­ko grin­dys su iš­gran­dy­ta pa­vir­šiaus teks­tū­ra. Jos ga­mi­na­mos ran­ko­mis, nau­do­jant gran­dik­lius, ku­rie pa­de­da iš­gau­ti grio­ve­lių efek­tą bei gru­bią teks­tū­rą“, – pa­sa­ko­jo D.Ba­la­dins­kas.

Pa­sak pa­šne­ko­vo, kaip ir bet ku­ri ki­ta grin­dų rū­šis, bam­bu­ko grin­dys ga­li bū­ti klo­ja­mos „plau­kio­jan­čiu“, pri­ka­la­mu, pri­kli­juo­ja­mu prie pa­grin­do bū­du. Ne­prik­lau­so­mai nuo pa­si­rink­to grin­dų klo­ji­mo bū­do, re­ko­men­duo­ja­ma kruopš­čiai pa­ti­krin­ti pa­grin­dą, ant ku­rio jos bus klo­ja­mos. Bam­bu­ko grin­dų dan­ga yra na­tū­ra­lus pro­duk­tas, ku­ris tu­ri „ak­li­ma­ti­zuo­tis“, re­ko­men­duo­ti­na grin­dis prieš klo­jant įneš­ti į pa­tal­pą, ku­rio­je bus klo­ja­mos, su­dė­ti pa­kuo­tes guls­čiai ir pa­lik­ti ne ma­žiau kaip 48 va­lan­doms. Pa­kuo­tės ne­ga­li bū­ti ati­da­ro­mos.

Bambuko masyvo grindis dėl jų atsparumo nedvejojant galima kloti ir virtuvėje.

Ga­mi­na be melamino

La­mi­nuo­tos grin­dys daž­niau­siai su­vo­kia­mos, kaip pra­ktiš­ka ir pi­ges­nė al­ter­na­ty­va na­tū­ra­lioms me­di­nėms grin­dims. Nie­ko iš­skir­ti­nio, bet ir varg­ti to­kią grin­dų dan­gą pe­rio­diš­kai la­kuo­jant ar­ba aly­vuo­jant ne­teks. Taip pat la­mi­na­tas at­bai­do dau­ge­lį na­tū­ra­lių ap­dai­los me­džia­gų ieš­kan­čių nau­ja­ku­rių. Ta­čiau la­mi­na­tas la­mi­na­tui ne­ly­gu.

Kaip pa­sa­ko­jo eko­lo­giš­ko­mis la­mi­nuo­to­mis grin­dų dan­go­mis pre­kiau­jan­čios įmo­nės „Do­ma­vi­ta“ par­da­vi­mų va­do­vė To­ma Dvi­lins­kai­tė, bū­tent šių iš Vo­kie­ti­jos ga­min­to­jo at­ke­liau­jan­čių dan­gų eko­lo­giš­ku­mas iš pra­džių su­do­mi­na di­džią­ją da­lį in­te­re­san­tų, bet ap­sisp­ręs­ti pa­de­da ir ki­tos tei­gia­mos sa­vy­bės.

„Įp­ras­tų la­mi­nuo­tų grin­dų pa­vir­šius ga­mi­na­mas nau­do­jant me­la­mi­no der­vą, ku­ri nau­do­ja­ma ir plas­ti­ko ga­my­bo­je. La­mi­nuo­tų grin­dų at­spa­ru­mo kla­sei pa­di­din­ti nau­do­ja­mas di­des­nis me­la­mi­no kie­kis, raš­tui iš­gau­ti bei su­kli­juo­ti vi­sus sluoks­nius nau­do­ja­mas spe­cia­lus karš­tas pre­sas, iš­ski­rian­tis itin karš­tus ga­rus. Eko­lo­giš­ko la­mi­na­to vir­šu­ti­nia­me sluoks­ny­je nė­ra for­mal­de­hi­do, kli­jų, plas­ti­ko bei ki­tų kenks­min­gų me­džia­gų, o at­spa­ru­mo kla­sę su­tei­kia na­tū­ra­laus mi­ne­ra­lo ko­run­do kie­kis“, – skir­tu­mus var­di­jo pa­šne­ko­vė.

Ma­žiau girgžda

T.Dvi­lins­kai­tės tei­gi­mu, iš es­mės ski­ria­si ne tik nau­do­ja­mos me­džia­gos, bet ir la­mi­na­tų ga­my­bos bū­dai. Įpras­tos la­mi­nuo­tos grin­dys ga­mi­na­mos esant itin aukš­tai tem­pe­ra­tū­rai, apie 230 laips­nių Cel­si­jaus, to­dėl jų ga­my­bos me­tu ky­la karš­ti ga­rai, taip pat su­nau­do­ja­ma daug ener­gi­jos ir į ap­lin­ką ga­li iš­skir­ti ter­ša­lų.

Tuo tar­pu eko­lo­giš­kos la­mi­nuo­tos grin­dys ga­mi­na­mos nau­do­jant spe­cia­lius elek­tro­nų spin­du­lius, to­dėl aukš­ta tem­pe­ra­tū­ra ne­rei­ka­lin­ga. Dėl to į ap­lin­ką ne­iš­sis­ki­ria nei karš­tų ga­rų, nei kenks­min­gų me­džia­gų, nes nau­do­ja­mos na­tū­ra­lios.

„E­ko­lo­giš­ko la­mi­na­to akri­li­nis pa­vir­šius vi­siš­kai ne­pra­lei­džia drėg­mės, dėl itin stip­raus an­tis­ta­ti­ko ne­pri­trau­kia dul­kių ir leng­vai va­lo­mas. Vie­nin­te­lė ga­li­my­bė drėg­mei pa­tek­ti po la­mi­na­tu – tik per siū­les, ta­čiau dau­gu­ma šio la­mi­na­to tu­ri spe­cia­lų drėg­mę su­ge­rian­tį sluoks­nį, dėl to drėg­mė lai­kui bė­gant iš­ga­ruo­ja“, – aiš­ki­no pa­šne­ko­vė.

Anot jos, eko­lo­giš­kas la­mi­na­tas, pa­ly­gin­ti su įpras­ti­niu, pa­si­žy­mi ir ki­to­mis tei­gia­mo­mis sa­vy­bė­mis. Dėl na­tū­ra­lių me­džia­gų to­kia grin­dų dan­ga il­giau iš­lai­ko na­tū­ra­lią ši­lu­mą, la­bai ne­at­šą­la, o vaikš­tant ba­so­mis ant la­mi­na­to ne­lie­ka pė­dų žy­mių. Taip pat dėl ant plokš­tės de­da­mos pa­pil­do­mos gar­so izo­lia­ci­jos toks eko­lo­giš­kas la­mi­na­tas yra per­pus ty­les­nis nei įpras­tas – tai­gi girgž­dan­čios grin­dys ne­be­var­gins.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
Gerardas  195.135.213.170 2016-05-25 17:09:37
Svajonės pildosi.
0 0  Netinkamas komentaras
Vi­du­ti­nio nuo­to­lio nor­ve­giš­koms ir ame­ri­kie­tiš­koms oro gy­ny­bos sis­te­moms NA­SAMS Lie­tu­va pla­nuo­ja iš­leis­ti dau­giau nei 100 mln. eu­rų.
Lie­tu­vos pi­lie­ti, keis­ki­mės ir pa­keis­ki­me sa­vo at­ei­tį Lie­tu­vo­je. Są­ži­nin­gai at­li­ki­me par­ei­gą Lie­tu­vai ir dėl sa­vęs 2016 me­tų LR Sei­mo rin­ki­muo­se. 
Jor­da­ni­jos sos­ti­nė­je sek­ma­die­nį nu­šau­tas įžy­mus ra­šy­to­jas Na­he­das Hat­ta­ras; iš­puo­lis įvy­ko Ama­ne prie teis­mo, ku­ria­me jam ke­tin­ta par­eikš­ti kal­ti­ni­mus is­la­mo įžei­di­mu, padarytu da­li­jan­tis ka­ri­ka­tū­ra [...]
Sek­ma­die­nį švei­ca­rai bal­suo­ja dėl to, ar su­teik­ti nau­jų ga­lių ša­lies žval­gy­bos tar­ny­boms, – tei­sę sek­ti veik­lą in­ter­ne­te, ti­krin­ti elek­tro­ni­nį pa­štą ir klau­sy­tis telefono po­kal­bių, kad [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
1943 me­tų rug­sė­jo 23 die­ną na­ciai ir jų tal­ki­nin­kai ga­lu­ti­nai lik­vi­da­vo Vil­niaus ge­tą. Prieš 22 me­tus ši da­ta ofi­cia­liai įtei­sin­ta kaip Lie­tu­vos žy­dų ge­no­ci­do au­kų at­mi­ni­mo die­na. Šį kar­tą [...]
Vie­na di­džiau­sių ša­lies kul­tū­ros bend­ruo­me­nių Lie­tu­vos kul­tū­ros cen­trų aso­cia­ci­ja kvie­čia siū­ly­ti pre­ten­den­tus pres­ti­ži­niam ap­do­va­no­ji­mui „Auksinis fe­nik­sas“ gau­ti.
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Vo­kie­čių gat­vė­je, ne­se­niai du­ris at­vė­rė „I­liu­zi­jų mu­zie­jus“. To­kių vi­sa­me pa­sau­ly­je yra vos ke­li, bet ir tie – la­biau moks­li­nės pa­krai­pos, o lie­tu­viš­ka­me iliu­zi­jų [...]
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
Rug­sė­jo 26 die­ną Vil­niaus uni­ver­si­te­to Fi­zi­kos fa­kul­te­te vie­šės pro­fe­so­rius iš Vo­kie­ti­jos Uwe Eich­hof­fas. Sve­čias skai­tys pa­skai­tą „The Al­most Un­li­mi­ted Pos­si­bi­li­ties of NMR in Me­di­ci­ne“. 
Len­ki­jai 2,5 me­tų ati­dė­jus bend­ro du­jo­tie­kio pro­jek­to (GIPL) įgy­ven­di­ni­mo pa­bai­gą, Lie­tu­vos du­jų per­da­vi­mo bend­ro­vė „Am­ber Grid“ tu­rės nu­trauk­ti jau pa­skelb­tus vamz­džių pirkimo ir du­jo­tie­kio [...]
Po už­sie­nio ša­lis ke­lia­vę tu­ris­tai iš Lie­tu­vos pir­mą­jį šių me­tų pus­me­tį ten iš­lei­do 409,7 mln. eu­rų – 15,6 proc. dau­giau nei 2015 me­tų sau­sio-bir­že­lio mė­ne­siais. Po Lietuvą su vie­na [...]
Per gais­rą dau­gia­bu­čio na­mo bu­te Kau­ne sek­ma­die­nio va­ka­rą žuvo du vy­rai.
Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė sos­ti­nė­je ke­ti­na at­nau­jin­ti dar 13 pers­pė­ji­mo si­re­nų.
Sek­ma­die­nį Elek­trė­nuo­se Lie­tu­vos le­do ri­tu­lio čem­pio­nai Elek­trė­nų „E­ner­gi­jos“ le­do ri­tu­li­nin­kai sto­jo į ko­vą Bal­ta­ru­si­jos aukš­čiau­sio­sios ly­gos rung­ty­nė­se su sve­čiais iš Bres­to. Elek­trė­nie­čiai [...]
Dvi­ra­ti­nin­kas Ai­dis Kruo­pis („Ve­ran­da's Wil­lems“) sek­ma­die­nį Bel­gi­jo­je lai­mė­jo 13-ąsias lenk­ty­nes „Gooik­se Pijl“ (1.2 ka­te­go­ri­ja). Už per­ga­lę 29-erių me­tų lie­tu­viui atiteko 40 pa­sau­lio [...]
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Sep­ty­nių vai­kų ma­ma, dvie­jų anū­kų mo­čiu­tė, tink­la­raš­čio 7tas­kai.lt au­to­rė, rek­la­mos agen­tū­ros „Ad­ca­cao“ įkū­rė­ja ir kū­ry­bos va­do­vė, pro­jek­to „Kūrybinės par­tne­rys­tės“ da­ly­vė, [...]
Sek­ma­die­nį Piet­va­ka­rių Ki­ni­jo­je pra­dė­jo veik­ti di­džiau­sias pa­sau­ly­je ra­dio­te­les­ko­pas. Pe­ki­nas tei­gia, kad šis pro­jek­tas pa­dės žmo­ni­jai kos­mo­se ieš­ko­ti kitų gy­vy­bės for­mų.
Ang­lų kal­bos mo­ky­ma­sis tarp Lie­tu­vos moks­lei­vių pa­pli­tęs tiek pat, kiek vi­du­ti­niš­kai Eu­ro­pos Są­jun­go­je (ES). Pa­gal ru­sų kal­bos mo­ky­mą­si Bal­ti­jos ša­lys smar­kiai len­kia kitas Eu­ro­pos vals­ty­bes.
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Sek­ma­die­nį Lie­tu­vo­je mi­ni­ma Ke­liau­jan­čių­jų ir vai­ruo­to­jų die­na.
Vie­šie­ji pir­ki­mai vi­sa­da ke­lia ne­ma­žai ais­trų – vie­niems ne­įtin­ka kon­kur­so są­ly­gos, ki­ti ne­su­si­tai­ko su pra­lai­mė­ji­mu ir pro­ce­dū­ras stab­do teis­muo­se. „Kur di­de­li pi­ni­gai, ten ir in­tri­gos“, [...]
Dar ne­sup­la­nuo­ti sa­vait­ga­liai ir dau­gu­mo­je Eu­ro­pos mies­tų ru­de­nį vis dar vy­rau­jan­tys ma­lo­nūs orai per­ša tik vie­ną min­tį – ne­dve­jo­da­mi ga­li­me leis­tis į ke­lių dienų nuo­ty­kius sve­tur.
Ryž­tis pi­lig­ri­mys­tei pa­ska­ti­no ūmai užp­lū­dęs il­ge­sys ke­liau­ti su kup­ri­ne ant pe­čių. Svar­biau­sia, at­ro­dė, ei­ti. Ir net ne­la­bai svar­bu bu­vo, kur tas ke­lias ves­tų.
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
Kiek­vie­nais me­tais pa­sku­ti­nį rug­sė­jo sek­ma­die­nį Pa­sau­li­nė šir­dies die­na. Įvai­rios svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos kvie­čia at­kreip­ti dė­me­sį į šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų pre­ven­ci­ją, ak­ty­ves­nį gy­ve­ni­mo [...]
Nau­jas in­ter­ne­to var­to­to­jų ty­ri­mas at­sklei­dė, kad nuo in­ter­ne­to pri­klau­so­mi as­me­nys ga­li tu­rė­ti ir dau­giau psichikos svei­ka­tos prob­le­mų.
Vie­nas por­tu­ga­las 43 me­tus be rei­ka­lo pra­lei­do sė­dė­da­mas in­va­li­do ve­ži­mė­ly­je dėl klai­din­gos me­di­kų diag­no­zės. Į penk­tą de­šim­tį įko­pu­siam vy­riš­kiui te­ko iš naujo mo­kin­tis vaikš­čio­ti.
Kai ku­rie žmo­nės už­mo­kė­tų ge­rus pi­ni­gus už bet ką, kas su­si­ję su ve­lio­niu ra­šy­to­ju Tru­ma­nu Ca­po­te, net ir jo pe­le­nus.
Komentarai
Dienos klausimas
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami