TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Elektroninis sargas saugo šeimininkų ramybę

2014 12 11 6:00
Tiesiausias kelias vagims į namus – paliktos praviros durys ar langas. LŽ archyvo nuotraukos

Elektroninė namų apsaugos sistema gali tapti šeimininkų ramybę užtikrinančiu patikimu sarginiu šunimi arba nuolatiniu galvos skausmu. Rūpesčiai prasideda tuomet, kai apsaugos sistema netinkamai parenkama arba nevykusiai įrengiama.

Tradicinė namo elektroninės apsaugos sistema – tai programuojamas centrinis modulis, vadinamas centrale, išplėtimo ir pagalbiniai moduliai, jutikliai bei vadinamieji signalizaciniai prietaisai, tokie kaip sirenos, blykstės, stendai. Tobulėjant technologijoms, išmanesni tapo ir nelauktus įsibrovėlius nustatantys jutikliai, kurių šiuo metu yra įvairiausių, pradedant infraraudonųjų spindulių ar mikrobangų jutikliais ir baigiant stiklo dūžį, magnetinį kontaktą arba slėgio kitimą identifikuojančiais prietaisais.

Kiaurai sienos nevaikšto

„Kaip rodo namų savininkų, įsirengusių apsaugos sistemas, apklausos, dauguma jų visiškai pasikliauna elektronika. Ji iš tiesų efektyviai saugo turtą. Naujausi sprendimai leidžia saugos zoną sukurti ne tik pastato viduje, bet ir aplink namą. Šiuo atveju sistema saugo namo savininkus ir jų turtą ne tik tada, kai nieko nėra namie, bet ir naktį, kai šeimininkai miega. Žinoma, toks sprendimas pritaikomas tik tuomet, kai namo valda didelė, už tvoros – ne kaimynų namas. Renkantis namo apsaugos sistemą, tenka įvertinti daug įvairių parametrų. Mat, kas tinka butui ar namui tankiai apgyventoje miesto vietoje, gali visai nesaugoti užmiestyje esančios vilos“, - sakė apsaugos sistemas diegiančios įmonės pardavimo vadovas Mindaugas Šečkus.

Jo teigimu, pirmasis klausimas, į kurį turi atsakyti namo šeimininkai, – ar apskritai jų būstui reikalinga elektroninė apsaugos sistema. Fizinės kliūtys kartais apsaugo geriau nei sudėtingos elektroninės sistemos. Aišku, vagis vagiui nelygus. Jei kėsinamasi į specifinį brangų šeimininkų turtą, greičiausiai darbuosis sumanūs nusikaltėliai. Tačiau užmiesčio sodybas, nuolat negyvenamus vasarnamius dažnai švarina toli gražu ne patys "kvalifikuočiausi" ilgapirščiai.

„Vagys neturi stebuklingų galių ir kiaurai per sieną nevaikšto, todėl lauko ir buto durys bei langai yra tos vietos, kurių tinkamai neapsaugojus gali nepadėti ir išmani elektronika, - šmaikštavo pašnekovas. – Keturi iš penkių į būstą besiveržiančių vagišių įsilaužia per duris. Kuo aukštesnės saugumo klasės šarvuotos durys saugo įėjimą į namus, tuo didesnių problemų, tikėtina, kils nusikaltėliams.“

Pirmasis klausimas, į kurį turi atsakyti šeimininkai, – ar elektroninė apsauga apskritai jų būstui reikalinga.

Savarankiškiems – autonominės signalizacijos

Viena pagrindinių priežasčių, kuri nuo elektroninių apsaugos sistemų atgraso taupius šeimininkus, - mėnesio mokestis, kurį tenka skirti saugos tarnybai, prižiūrinčiai būsto apsaugos sistemą. Žinoma, jei esate „pasidaryk pats“ tipo savininkas, nenuklystantis toli nuo namų, galite apsaugos sistemą įsirengti bei prižiūrėti pats. Tam dažniausiai naudojamos per GSM tinklą siejamos signalizacijos, kurios apie nelauktus svečius šeimininką informuoja skambučiu ar SMS žinute. Pasitelkus išmanųjį telefoną naujos kartos sistemas taip pat galima valdyti ir stebėti naudojantis tam skirtomis programėlėmis.

Tokias autonomines signalizacijas kuria ir lietuviai. Turbūt žymiausios yra „Eldes Epir“ būsto apsaugos sistemos, kurias galima susieti ir su mobiliuoju telefonu, ir su saugos tarnybų prižiūrimu pultu. Autonominės signalizacijos palaiko „Contact ID“ protokolą, veikiantį saugos tarnybų stebėjimo pultuose. Suveikus signalizacijai, dingus elektros tiekimui ar atsiradus kitam pavojui, pranešimus akimirksniu gali gauti iki dešimties nustatytų vartotojų.

Įdiegtas bevielis modulis leidžia praplėsti apsaugos sistemos galimybes prijungus keliolika judesio daviklių, dūmų jutiklių, durų kontaktų, bevielio ryšio plėtiklių ir kitų prietaisų. Naujausi autonominės apsaugos sistemos moduliai atrodo kaip paprasti judesio davikliai, tačiau juose telpa apsaugos sistema, bevielio ryšio modulis, mikrofonas klausymuisi, temperatūros jutiklis ir atsarginė baterija. Tokios sistemos, kaip pažymi jų gamintojai, yra skirtos būtent vidutinio dydžio patalpų apsaugai: butams, vasarnamiams, kemperiams ar nedidelėms parduotuvėms.

Žinoma, norint, kad bet kuris elektroninis sargas veiktų, teks kiekvieną kartą jį įjungti ir išjungti. Kaip rodo tyrimai, sistemas namuose įsirengę šeimininkai dažnai kruopščiai jas valdo tik pirmaisiais mėnesiais - paskui neretai saugumas pamirštamas, ypač jei namuose yra mokyklinio amžiaus vaikų.

Beje, jei namuose gyvena katė ar šuo, privalo būti diegiami davikliai, kurie reaguoja į sunkesnius judančius objektus, kitaip patys šeimininkai ar sistemą prižiūrinčios saugos tarnybos darbuotojai nespės lakstyti, reaguodami į nuolat suveikiančią sistemą. „Jei signalizacijos neprižiūri saugos tarnyba, autonominė per GSM ryšį siejama sistema bus naudinga tik tada, kai ilgam neišvykstama iš namų ir kai bent vienas iš šeimos narių visada gali skubiai atvykti patikrinti, dėl kokių priežasčių suveikė signalizacija. Kitaip - jokios naudos, nes vagys spės atlikti juodą darbą. Tuo tarpu saugos tarnybos, vos tik gavusios signalą apie galimą įsibrovimą į saugomą pastatą, turi reaguoti nedelsdamos. Jei siekiate savo būste įdiegti aukščiausios saugumo klasės sistemą, greičiausiai statysite ir vaizdo stebėjimo kameras. Jos veiksmingos tik prižiūrimos saugos tarnybų darbuotojų. Kitaip vaizdo kameros tik įamžins nusikaltimą, bet neužkirs tam kelio“, - svarstė M. Šečkus.

Išprotėjęs "protingas" namas

Pastaraisiais metais turbūt nėra populiaresnės temos nei išmanieji namai (angl. smarthouse). Tačiau ar patikimas naujausių technologijų "prifarširuotas" būstas? Saugumo sistemos išmaniajame name yra neatskiriama jo dalis, mat nuotoliniu būdu valdomas namas gali „imtis“ įvairių triukų siekdamas atbaidyti vagis. Vienas žinomiausių būdų - išvykus šeimininkams ilgesniam laikui iš namų tam tikru paros metu visame name ar dalyje jo įjungiamas apšvietimas. Įsilaužimo atveju visame name užsidega šviesos – dažnai to užtenka, kad užpuolikai būtų atbaidyti. O užfiksavusi dujų nuotėkį ar gaisrą sistema išsiųs įspėjimus šeimininkui ir pagalbos tarnyboms.

Apsaugos sistemą išmaniajame name galima įjungti nuotoliniu būdu – mobiliuoju įrenginiu ar kompiuteriu, prijungtu prie interneto. Nuolatinis vaizdo įrašymas į vietinį ar debesijos serverį, kamerų valdymas leidžia filmuotą medžiagą iš namo stebėti net esant kitame pasaulio krašte. Kai kuriais atvejais tam gali būti pasitelkta ir naktinio stebėjimo funkcija.

Be jokios abejonės, išmanusis namas bus "protingas" tik tiek, kiek sumanūs jo šeimininkai. Nusijuoksite, bet "protingų" namų sistemomis prekiaujantys salonai bene kasdien išgirsta klausimą – ar "protingas" namas gali išprotėti?

Vienareikšmio atsakymo nėra. Ne paslaptis, kad tobulėjant technologijoms atsiranda ir norinčiųjų bei gebančiųjų šias technologijas pergudrauti. Naujausias technologijų gerbėjų aistros objektas – daiktų internetas. Neabejotina, kad ateityje buitinius prietaisus prijungus prie interneto tinklo atsiras tokių, kurie sieks į juos įsilaužti. Siekiant patogumo, nederėtų pamiršti ir saugumo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"