Etnografinė sodyba - ne muziejinis palikimas

Nijolė STORYK 2010-10-19 00:00
Nijolė STORYK 2010-10-19 00:00
Asmeninio albumo nuotrauka
Ig­na­li­nos ra­jo­no Vaiš­no­riš­kių kai­mas - uni­ka­li au­ten­tiš­ka et­nog­ra­fi­nė gy­ven­vie­tė. Da­bar šis kai­mas Aukš­tai­ti­jos na­cio­na­li­nia­me par­ke tu­ri dar ir gra­žiau­sią et­nog­ra­fi­nę so­dy­bą.

Ne tik gyvenamasis namas, bet ir svirnas, ūkinis pastatas išliko autentiški, tam regionui būdingos architektūros, kokia buvo prieš daugiau nei šimtą metų. Sodyba atnaujinta po kelerius metus trukusios kruopščios ir išsamios rekonstrukcijos.

Apribojimai netrukdo kurti jaukumo

Sodybos šeimininkas vilnietis Virginijus Sabutis užsiminė, kad rūpindamasis senais pastatais, esančiais nacionaliniame parke, visų pirma atsižvelgė į tai vietovei keliamus tam tikrus reikalavimus ir apribojimus. "Tokioje vietoje negali gyventi taip, kaip pačiam norėtųsi. Nepasistatysi ne tik namo, bet ir tvoros pagal savo skonį. Tačiau tai man nesutrukdė įsirengti jaukią ir patogią pastogę unikaliame žemės kampelyje", - tikino V.Sabutis.

Jis pastebėjo, kad pastaruoju metu būtent tokiose unikaliose vietose itin daug apleistų ir netvarkomų sodybų, kurios stovi tuščios ir jose niekas negyvena. "Daugeliui tokia našta per sunki ir žmonės sodybų tiesiog netvarko. Be to, sumažėjo ir norinčiųjų įsigyti sodybas nacionaliniuose bei regioniniuose parkuose. Juk kur kas paprasčiau įsikurti ir gyventi laisvai, kur nėra apribojimų", - svarstė vilnietis.

Žemaitis patraukė į Aukštaitiją

Virginijų itin nustebino tai, kad sodybos vienkiemiuose sparčiai nyksta. "Priežasčių daug. Pirmoji banga buvo dar anais laikais, kai vyko melioracija. Kita - dabar", - sakė jis.

Vaišnoriškių kaimas - reta išimtis Aukštaitijos nacionaliniame parke. Kaimas nėra joks etnografinis muziejus, bet daug kas čia primena būtent tokią aplinką. Viskas dvelkia senove, tačiau netrūksta ir naujoviškumo bei originalumo. Sakoma, kad geras pavyzdys ir kitus verčia pasitempti, kad neužmirštume, kaip gyveno mūsų senoliai. V.Sabutis neabejojo, kad Vaišnoriškių kaime taip ir atsitiko. Tokiu pavyzdžiu vienas kitam tapo čia gyvenantys žmonės, kurie vertino ir siekė išsaugoti etnografinį architektūros palikimą. Vienas jų - Virginijaus tėvas Antanas Sabutis, žemaitis iš Palangos. "Mano tėvas turėjo gerą nuojautą, dar anais laikais jis pradėjo dairytis sodybos arčiau Vilniaus. Esą mums, vaikams, kai baigsime mokslus sostinėje ir pasiliksime ten gyventi, bus arčiau dar vieni namai. Po kelerių metų taip ir nutiko. Su šeima gyvenu ir dirbu Vilniuje. 1993 metais tėvas man atidavė sodybą, liepė pačiam tvarkytis", - pasakojo jis.

Kita priežastis - Virginijaus tėvą traukė Aukštaitijos gamta, ji kitokia nei prie jūros. "Miškai švelniau ošia, pušys liaunesnės", - šyptelėjo pašnekovas. Virginijus pats savęs nelaiko tipišku gamtos žmogumi, nors sodyboje viską palieka taip, kaip pati gamta užaugino.

"Gerų dalykų, tokių kaip kaimas, nevalia prarasti. Jeigu jame pasilikome, turime rūpintis ne tik pastatais, bet ir aplinka - aplink namus reikia laiku nupjauti žolę, turi augti tvarkinga augmenija. Tokie darbai man patinka. Šiuolaikinis žmogus padarė tam tikrų pakeitimų kaime, bet esmės juk nepakeitė. Kaimas išliko toks, koks buvo", - pasakojo vilnietis.

Po vienu stogu - žmonės ir gyvuliai

Išlikusios senos sodybos nuotraukos liudija, kad joje buvęs gyvenamasis namas buvo beveik visiškai sugriuvęs ir vos laikėsi ant pamatų. Pro kiaurą stogą varvėjo vanduo, pūtė vėjas.

Ar vertėjo keltis į tokius apleistus namus? Pasak Virginijaus, ankstesni sodybos šeimininkai ne turtuoliai buvo, nes vienoje namo dalyje gyveno žmonės, o kitoje buvo laikomi gyvuliai. Namas pastatytas 1882 metais. Tik vėliau - apie kokius 1903 metus - perstatytas ir gyvuliai iškelti į tvartą.

Dvejopa namo paskirtis lėmė architektūros dvilypumą. Gražesnė pusė pasidarė ta, kur buvo laikomi gyvuliai. Ji buvo apkalta dailylentėmis, o kur gyveno žmonės - liko tik rąstai.

Sabučių sodyba buvo pradėta remontuoti prieš tris dešimtmečius pagal etnologės profesorės Janinos Laniauskaitės projektą. Autorė parengė ne vieną panašų autentišką darbą, atnaujindama išsibarsčiusių vienkiemių sodybas. "Tuo metu, kai mano tėvas įsigijo sodybą šiame kaime, buvo neaišku, kaip reikia atstatyti etnografinį palikimą. Manau, su tokiais sunkumais susidūrė daugelis žmonių, kurie atsidūrė valstybės prižiūrimose teritorijose", - teigė pašnekovas.

"Atstatydami namą laikėmės projekto autorės nurodymų. Jame nėra gausu puošybos elementų. Jų ir nėra", - sakė sodybos šeimininkas.

Smuklė stovėjo prie vieškelio

"Tada dar buvau paauglys ir nesuvokiau, kas laukia mano tėvo, kai jis pradės remontuoti seną sodybą. Tėvas buvo inžinierius-statybininkas, statybos darbus išmanė, ypač mėgo medžio dirbinius. Toks buvo ir mano senelis. Nagingas ir darbštus stalius, dailidė ir akmenskaldys. Matyt, man iš kartos į kartą perduota ši amatininko duona", - pasakojo Virginijus.

Tačiau profesionaliu amatininku netapo - V.Sabutis yra prokuroras, kaip ir jo garsus dėdė signataras Liudvikas Sabutis.

Virginijus mano, kad jo tėvas nusižiūrėjo sodybą Vaišnoriškėse todėl, kad tai buvo gana unikali vieta. Šalia teka Būkos upelis, kuris jungia Utenykščio ir Baluošo ežerus. Kaimas apsuptas miško. Jame telkšo du maži ežeriukai - Žiegžmaris ir Byvainis.

V.Sabutis pasidomėjo šios unikalios gyvenvietės istorija. "Vartydamas istorinius šaltinius sužinojau, kad per kaimą ėjo senasis Tauragnų-Braslavos vieškelis. Ten, kur jis kerta Būkos upę, dešiniajame jos krante, stovėjo sena smuklė, minima jau 1765 metais. Pirmoji gyvenamoji sodyba čia įsikūrė 1830 metais, vėliau išaugo dar keturios", - pasakojo jis.

Išsaugotas nendrių stogas

Kaip per tą laiką pasikeitė aplinka? Virginijus sako, kad jau daug metų beveik visos jo vasaros parduotos kaimui, kad žmona Rolanda ir vaikai turėtų gražius namus gamtoje. Daug ką savo rankomis ir dabar daro abu Sabučiai - tėvas bei sūnus.

Nendrių stogą dabar galima pamatyti nebent Rumšiškių muziejuje. V.Sabučio sodyboje nendrėmis dengtas klėties stogas. "Prieš 25 metus klėtis, palyginti su gyvenamuoju namu, dar buvo nesugriuvusi. Tad pavyko išsaugoti nendrių stogą. Mums padėjo vietinis meistras, kuris išmanė tą darbą. Kai ką pats išmokau iš tėvo. Savo sūnui vargu ar sugebėsiu perteikti šį amatą. Jį labiau domina kompiuteris", - užsiminė šeimininkas.

Pasak Virginijaus, šiaudų stogas - sodybos puošmena. Tačiau šiais laikais toks stogas yra gana didelė prabanga.

Daug triūso sodybos šeimininkai įdėjo ręsdami senovinę karčių tvorą. Tokią tvorą reikia atnaujinti beveik kas penkeri metai.

Ant durų - krikščionybės simboliai

Lyg koks klastingas kipšiukas etnografines sodybas "paklupdo"

plastikiniai langai. "Miestietiški "bajeriukai" - neva man taip patogu, šioje vietoje nedera. Tuos dirbtinius kipšiukus, tūnančius mumyse, reikia nugalėti. Tai tinka ne tik langams, bet ir durims bei kitiems dalykams, kurie sudarko etnografinės sodybos darną ir vientisumą. Gana daug ką sugadinome sovietmečiu - beskoniškumas tiesiog bado akis. Prieš pradedant rekonstrukcijos darbus verta įsiklausyti, ką pataria specialistai", - teigė V.Sabutis.

Sodybos Vaišnoriškėse langai autentiški. Nei maži, nei dideli. Tokie, kokie buvo dar 1903 metais. Tais metais čia gyvenęs šeimininkas padidino langus, kai rekonstravo pastatą. Tai tinka ir šiais laikais. Namo viduje pakankamai šviesu.

Šio namo durys daug metų slėpė krikščionybės simbolių paslaptį. Bet apie tai dabartinis sodybos šeimininkas ilgokai nieko nežinojo. "Visai neseniai išsiaiškinau, ką reiškia ant durų nupiešti raštai, jie beveik nepastebimi. Tie raštai simbolizuoja kryžių", - pasakojo Virginijus.

Panašios ir kitų kaimo sodybų durys. Vaišnoriškių gyventojai ant durų nuo seno demonstravo savo priklausomybę katalikiškam pasauliui. Verandos langeliai irgi kryžiaus formos. Tokie pat istoriniai ir namo šešių dalių stiklo langai. Tai simbolizuoja Vyčio Kryžiaus ženklą. Sodybos veranda įtraukta į etnografinių sodybų katalogą. "Kai tas paslaptis išsiaiškinau, supratau, kad mūsų senoliai žinojo, kokie turi būti namai, kad juose tvyrotų gera dvasia. Ta dvasia sodyboje išliko. Čia gera mums būti", - pasidžiaugė V.Sabutis.

 

Svirnas - romantiškiausias sodybos pastatas 

Aukštaitijos nacionaliniame parke yra keturi etnografiniai kaimai, kurie dar vadinami muziejiniais. Lietuvos saugomų teritorijų tarnybos vyr. specialistė Onutė Drobelienė sako, jog tai labai daug tokiai nedidelei teritorijai.

Etnografiniai kaimai išlaikė liaudies architektūros stilių. Aukštaitijos kaimai yra kitokie nei, tarkim, Dzūkijos ar Žemaitijos.

Jei kada važiuosite pro Aukštaitijos nacionalinį parką, būtinai užsukite į Vaišnoriškių, Šuminų ir Strazdų kaimus.

Šie kaimai yra vienodos struktūros: trobesiai statyti atskiromis grupelėmis, be centrinės gatvės, todėl vadinami padrikais kaimais. Perstatant sodybas, kaimai plėtėsi arba retėjo, bet struktūra nepakito.

Antrasis kaimų tipas - gatviniai kaimai. Trobesiai buvo statomi abipus centrinio kaimo kelio. Gatviniai kaimai nacionaliniame parke labai pakitę, etnografinių sodybos elementų beveik nelikę.

Ypač vertingos išlikusios dvi dūminės pirkios Strazdų ir Gaveikėnų kaimuose. Vėliau buvo renčiamos erdvios, naujo architektūrinio plano pirkios su dūmtraukiais. Viename pirkios gale yra pagrindinė gyvenamoji patalpa su duonkepe krosnimi, kitame - kamara, o namo viduryje - priemenė. Toks planavimas būdingas aukštaičių gyvenamiesiems namams.

Kiekvienoje sodyboje buvo tvartas, kluonas, pirtis. Statyti pirtį ant ežero kranto - senovinis paprotys. Svirne buvo laikomi grūdai, mėsa, o jaujoje džiovinami linai. Tai romantiškiausias sodybų pastatas. Erdviame svirne buvo galima nugirsti paslaptingų garsų: lyg ten naminis gyventų, o tamsioje ir aprūkusioje jaujoje kipšas nakvotų...

Senovinių trobesių stogai buvo dengiami šiaudais ar skiedromis, sienos - iš pušinių rąstų su kiminais tarpuose. Todėl namai buvo šilti, jaukūs.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
rer  193.219.163.189 2013-03-26 16:03:06
Labai jau nemalonus sis pilietis. Visada vaiko zmones nuo BUkos, o arogancija, tai liejasi per krastus. O ir atstatineja ne uz savo pinigelius
2 0  Netinkamas komentaras
Vaidui  213.197.157.158 2013-03-26 16:03:06
Kvaili,jo tevas isigijo,o ne jis.O be to ir kiek ji galejo kainuoti,jeigu tiek metu atstatineja. Gal tu pabandytum,ten ju apleistu yra ir tikrai brangiai nekainuoja.Tik,kad taip atrodytu,reikes ir tau prokuroro algos. Saunuoliai Sabuciu vyrai!
2 0  Netinkamas komentaras
aras  77.221.67.30 2013-03-26 16:03:06
Geras, gražus straipsnis. Pagarba tiems, kurie stengiasi išlaikyti autentiškumą. Tik gaila, kad neiliustruota fotografijomis.
2 0  Netinkamas komentaras
vile  82.135.222.163 2013-03-26 16:03:06
o aš džiaugiuosi ir palaikau tokią gražią iniciatyvą, kad daugiau tokių žmonių, tai mūsų šalis sušvytėtų kitomis spalvomis...
2 0  Netinkamas komentaras
Vaidas  195.14.185.249 2013-03-26 16:03:06
Gaila, kad straipsnis nepasakoja priesistores - kaip saunuolis V. Sabutis sodyba issigyjo. Ne veltui prokuroras...
2 0  Netinkamas komentaras
Šeš­ta­die­nį mi­rė gydytojas Re­mi­gi­jus Nar­gė­la.
Šian­dien į Lie­tu­vą at­vyks­ta Bel­gi­jos rotacinių pa­jė­gų ka­riai.
Bal­ta­ru­si­jos opo­zi­ci­ja šeš­ta­die­nį su­ren­gė pi­ke­tą sos­ti­nės Mins­ko cen­tre, per ku­rį gy­ven­to­jai bu­vo ra­gi­na­mi pa­si­ra­šy­ti pe­ti­ci­ją, kad anks­tes­nei na­cio­na­li­nei bal­tos ir raudonos spal­vos vė­lia­vai [...]
JAV vy­riau­sy­bė šeš­ta­die­nį bai­gė for­ma­lų in­ter­ne­to prie­žiū­ros vaid­me­nį ir per­da­vė sai­ty­no ad­re­sų sis­te­mos val­dy­mą tarp­tau­ti­nei ne pel­no or­ga­ni­za­ci­jai.
Į Vil­nių Na­pa­leo­nas Kit­kaus­kas at­vy­ko 1960-ai­siais, bai­gęs stu­di­jas Kau­no po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­te, tai­gi jau 56 me­tai, kai yra vil­nie­tis.
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
Ne me­mo­ria­li­nis mu­zie­jus. Bet ir ne lan­ky­to­jams ne­priei­na­mos sau­gyk­los, ku­rio­se pa­pras­tai pri­glo­bia­mi iš­ki­lių žmo­nių as­me­ni­nių daik­tai, įskai­tant bib­lio­te­kas, su­kaup­tus rin­ki­nius, įvai­rią ar­chy­vi­nę [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nė­je fil­har­mo­ni­jo­je spa­lio 6-ąją vyks Sau­liaus Lip­čiaus gy­ve­ni­mo 70-me­čiui ir kū­ry­bi­nės veik­los 50-me­čiui skir­tas ju­bi­lie­ji­nis kon­cer­tas „Ro­man­ti­kai – ro­man­ti­kams“. Nuo [...]
Vil­niu­je bai­gia­ma­ja­me Ino­va­ci­jų sa­vai­tės ren­gi­ny­je šeš­ta­die­nį ren­gia­mas ro­bo­tų par­adas ir ko­vos, bepiločių or­lai­vių pa­si­ro­dy­mai.
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Res­pub­li­ki­nė Kau­no li­go­ni­nė pir­ko dar­bus iš vie­nų ran­go­vų, o ga­vo iš ki­tų. Bend­ro­vei „Ir­dai­va“ jos su­bran­go­vė „Nis­ka­ma“ su­mo­kė­jo 478 tūkst. eu­rų už perleistą ga­li­my­bę re­mon­tuo­ti [...]
Klai­pė­dos uos­to pie­ti­nė­je da­ly­je per pu­san­trų me­tų įreng­ta pir­mo­ji dvie­jų ly­gių san­kry­ža pa­leng­vins trau­ki­nių ir ma­ši­nų ju­dė­ji­mą. Es­ta­ka­dos pro­jek­tas kai­na­vo dau­giau kaip 4 mln. eu­rų.
Vil­niu­je dviem skve­rams ke­ti­na­ma su­teik­ti su so­vie­tų oku­pa­ci­ja ko­vo­ju­sių par­ti­za­nų va­do Juo­zo Luk­šos-Dau­man­to bei Ukrai­nos var­dus.
Pa­ne­vė­žio val­džia nu­ta­rė, kad ga­li­my­bės iš­si­mau­dy­ti na­muo­se ne­tu­rin­tiems mies­tie­čiams ge­riau­sia vie­ta tai da­ry­ti – pa­tal­pos pa­sta­te, ku­ria­me vei­kia Ne­mu­no po­lik­li­ni­ka. Jos darbuotojams toks su­ma­ny­mas [...]
Aly­taus „Dzū­ki­jos“ krep­ši­nin­kai gar­bin­gai prieš­ino­si Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­tui“, ta­čiau sos­ti­nės klu­bas iš­li­ko vie­nin­te­lis dar ne­pa­ty­ręs pra­lai­mė­ji­mo „Te­te-a-Tete Ca­si­no-LKL“ čem­pio­na­te. [...]
Ovi­di­jaus Ver­bic­ko rea­li­zuo­tas bau­di­nys at­ne­šė tris svar­bius taš­kus Klai­pė­dos „At­lan­tui“ Vil­niu­je. Tre­čio­je vie­to­je įsi­kū­ru­si uos­ta­mies­čio eki­pa an­trą sy­kį se­zo­ne įveikė čem­pio­na­to ly­de­rį [...]
Lie­tu­vos ak­lų­jų bib­lio­te­ka šio­mis die­no­mis ne­įp­ras­tai šur­mu­liuo­ja: vi­si džiau­gia­si iš Rio de Ža­nei­ro grį­žu­siais bend­ra­dar­biais „auk­si­niais ber­niu­kais“, par­olim­pi­nius aukso me­da­lius par­ve­žu­siais [...]
Jau šį pir­ma­die­nį, spa­lio 3 die­ną, Vil­niaus vo­kie­čių bend­ruo­me­nės an­samb­lis at­liks pro­tė­vių dai­nas sos­ti­nė­je, Vo­kie­čių gat­vė­je. Čia bus pa­ka­bin­ta ir at­mi­ni­mo len­te­lė vokiečių kal­ba. Pen­kio­li­ka [...]
Spa­lio 1-ąją Me­dar­do Čo­bo­to tre­čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­to (MČTAU) sen­jo­rai iš­kil­min­gai pra­dė­jo nau­jus – jau dvi­de­šimt an­truo­sius – moks­lo me­tus. Tra­di­ciš­kai moks­lo metų pra­džios iš­va­ka­rė­se [...]
Ne­ga­li­te pa­kęs­ti sto­vė­ti ei­lė­je prie sa­vo mėgs­ta­mo res­to­ra­no? Ja­po­ni­jos au­to­mo­bi­lių ga­min­to­ja „Nis­san“ su­gal­vo­jo iš­ma­nų bū­dą, ku­ris ti­krai pa­tiks jūsų skau­dan­čioms ko­joms.
Rug­sė­jis mus pa­si­ti­ko šil­tais orais, ir bu­vo grau­du skir­tis su at­os­to­go­mis. Jei pūs­tų šal­ti, bjau­rūs vė­jai su lie­tu­mi, tai psi­cho­lo­giš­kai bū­tų ti­krai leng­viau dar­buo­tis. Tačiau ši­lu­ma taip [...]
Pa­sau­lio kli­ma­tas iki 2050 me­tų at­šils dviem laips­niais Cel­si­jaus ir per­žengs ri­bą, ro­dan­čią, kad kli­ma­to po­ky­čių pro­ce­sas įgi­jo pa­vo­jin­gą mas­tą, ket­vir­ta­die­nį perspėjo sep­ty­ni iš­ki­lūs [...]
Ki­ni­jos kom­pa­ni­ja „Nex­tEV“ ku­ria elek­tri­nę su­per­ma­ši­ną, ku­ri, por­ta­lo elec­trec.co tei­gi­mu, gal­būt at­ei­ty­je da­ly­vaus su­pe­re­lek­tro­mo­bi­lių „Formula E“ var­žy­bo­se.
Jau­niau­si vai­ruo­to­jai pa­si­žy­mi ne tik ne­pa­ma­tuo­tai drą­siu el­ge­siu ke­ly­je, bet ir itin di­de­liu iš­sib­laš­ky­mu. Nors jau­ni žmo­nės Eu­ro­po­je pa­ti­ria di­džiau­sią ri­zi­ką žū­ti eismo įvy­ky­je, aiš­kė­ja, [...]
Jei ku­ris nors vil­nie­tis sa­vęs pa­klaus­tų, o ka­da jis, kaip iš sve­tur at­vy­kęs tu­ris­tas, sky­rė lai­ko tie­siog pa­vaikš­čio­ti po Vil­nių ir įdė­miai pa­siž­val­gy­ti, pa­jus­ti jo dva­sią, gy­ve­ni­mo rit­mą, [...]
Ra­mia­ja­me van­de­ny­ne pa­bi­ru­sias Ga­la­pa­gų sa­las bio­lo­gai va­di­na gy­vu evo­liu­ci­jos mu­zie­ju­mi. Ek­va­do­rui pri­klau­san­tį sa­ly­ną, per tūks­tan­tį ki­lo­me­trų nu­to­lu­sį nuo Pie­tų Ame­ri­kos že­my­no, su­da­ro 19 [...]
Gra­žuo­lis Ken­dis – apie 3 mė­ne­sių am­žiaus ka­ti­nu­kas ga­li bū­ti va­di­na­mas lū­ši­mi. Ži­no­ma, na­mi­ne lū­ši­mi, nes Ken­dis glos­to­mas burz­gia kaip trak­to­riu­kas ir yra tikras mei­lu­mo įsi­kū­ni­ji­mas.
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Užg­rū­din­ti vai­kai ser­ga re­čiau. At­ša­lus orams ne­ga­li­me vai­ko pa­vers­ti mi­mo­za, sau­go­ma nuo vė­jo gū­sio. Kaip iš­la­vi­ruo­ti, kad grūdindami jo ne­su­sarg­din­tu­me.
Jei vai­ko he­mog­lo­bi­no kie­kis ma­žas, tė­vai ga­li ne­rtis iš kai­lio grū­din­da­mi, ta­čiau li­gos vis tiek kibs. Kaip su­stip­rin­ti krau­ją prasidėjus li­gų se­zo­nui?
Stin­gas, ku­ris sa­vo nau­jau­siam al­bu­mui, be ki­tų, pa­si­rin­ko ir pa­bė­gė­lių kri­zės te­mą, Ber­ly­ne su­si­ti­ko su Si­ri­ją pa­li­ku­siais mu­zi­kan­tais ir pa­pra­šė jų leidimo įra­šy­ti dai­ną.
Šie vy­rai ir mo­te­rys vil­ki gra­žiau­sius ir bran­giau­sius dra­bu­žius pa­sau­ly­je, bet jų vei­duo­se atsispindi ab­so­liu­tus nuo­bo­du­lys.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip vertinate padėtį Lietuvoje per pastaruosius 4 metus?
Teigiamai. Pasiekta daug svarbių laimėjimų
Neutraliai. Pasirodėme neblogai, bet tikėjausi geriau
Neigiamai. Neišspręsta nei viena opi šaliai problema
Man tas pats. Niekada čia niekas nepasikeis
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami