TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Etnografinė sodyba - ne muziejinis palikimas

2010 10 19 0:00
Asmeninio albumo nuotrauka

Ignalinos rajono Vaišnoriškių kaimas - unikali autentiška etnografinė gyvenvietė. Dabar šis kaimas Aukštaitijos nacionaliniame parke turi dar ir gražiausią etnografinę sodybą.

Ne tik gyvenamasis namas, bet ir svirnas, ūkinis pastatas išliko autentiški, tam regionui būdingos architektūros, kokia buvo prieš daugiau nei šimtą metų. Sodyba atnaujinta po kelerius metus trukusios kruopščios ir išsamios rekonstrukcijos.

Apribojimai netrukdo kurti jaukumo

Sodybos šeimininkas vilnietis Virginijus Sabutis užsiminė, kad rūpindamasis senais pastatais, esančiais nacionaliniame parke, visų pirma atsižvelgė į tai vietovei keliamus tam tikrus reikalavimus ir apribojimus. "Tokioje vietoje negali gyventi taip, kaip pačiam norėtųsi. Nepasistatysi ne tik namo, bet ir tvoros pagal savo skonį. Tačiau tai man nesutrukdė įsirengti jaukią ir patogią pastogę unikaliame žemės kampelyje", - tikino V.Sabutis.

Jis pastebėjo, kad pastaruoju metu būtent tokiose unikaliose vietose itin daug apleistų ir netvarkomų sodybų, kurios stovi tuščios ir jose niekas negyvena. "Daugeliui tokia našta per sunki ir žmonės sodybų tiesiog netvarko. Be to, sumažėjo ir norinčiųjų įsigyti sodybas nacionaliniuose bei regioniniuose parkuose. Juk kur kas paprasčiau įsikurti ir gyventi laisvai, kur nėra apribojimų", - svarstė vilnietis.

Žemaitis patraukė į Aukštaitiją

Virginijų itin nustebino tai, kad sodybos vienkiemiuose sparčiai nyksta. "Priežasčių daug. Pirmoji banga buvo dar anais laikais, kai vyko melioracija. Kita - dabar", - sakė jis.

Vaišnoriškių kaimas - reta išimtis Aukštaitijos nacionaliniame parke. Kaimas nėra joks etnografinis muziejus, bet daug kas čia primena būtent tokią aplinką. Viskas dvelkia senove, tačiau netrūksta ir naujoviškumo bei originalumo. Sakoma, kad geras pavyzdys ir kitus verčia pasitempti, kad neužmirštume, kaip gyveno mūsų senoliai. V.Sabutis neabejojo, kad Vaišnoriškių kaime taip ir atsitiko. Tokiu pavyzdžiu vienas kitam tapo čia gyvenantys žmonės, kurie vertino ir siekė išsaugoti etnografinį architektūros palikimą. Vienas jų - Virginijaus tėvas Antanas Sabutis, žemaitis iš Palangos. "Mano tėvas turėjo gerą nuojautą, dar anais laikais jis pradėjo dairytis sodybos arčiau Vilniaus. Esą mums, vaikams, kai baigsime mokslus sostinėje ir pasiliksime ten gyventi, bus arčiau dar vieni namai. Po kelerių metų taip ir nutiko. Su šeima gyvenu ir dirbu Vilniuje. 1993 metais tėvas man atidavė sodybą, liepė pačiam tvarkytis", - pasakojo jis.

Kita priežastis - Virginijaus tėvą traukė Aukštaitijos gamta, ji kitokia nei prie jūros. "Miškai švelniau ošia, pušys liaunesnės", - šyptelėjo pašnekovas. Virginijus pats savęs nelaiko tipišku gamtos žmogumi, nors sodyboje viską palieka taip, kaip pati gamta užaugino.

"Gerų dalykų, tokių kaip kaimas, nevalia prarasti. Jeigu jame pasilikome, turime rūpintis ne tik pastatais, bet ir aplinka - aplink namus reikia laiku nupjauti žolę, turi augti tvarkinga augmenija. Tokie darbai man patinka. Šiuolaikinis žmogus padarė tam tikrų pakeitimų kaime, bet esmės juk nepakeitė. Kaimas išliko toks, koks buvo", - pasakojo vilnietis.

Po vienu stogu - žmonės ir gyvuliai

Išlikusios senos sodybos nuotraukos liudija, kad joje buvęs gyvenamasis namas buvo beveik visiškai sugriuvęs ir vos laikėsi ant pamatų. Pro kiaurą stogą varvėjo vanduo, pūtė vėjas.

Ar vertėjo keltis į tokius apleistus namus? Pasak Virginijaus, ankstesni sodybos šeimininkai ne turtuoliai buvo, nes vienoje namo dalyje gyveno žmonės, o kitoje buvo laikomi gyvuliai. Namas pastatytas 1882 metais. Tik vėliau - apie kokius 1903 metus - perstatytas ir gyvuliai iškelti į tvartą.

Dvejopa namo paskirtis lėmė architektūros dvilypumą. Gražesnė pusė pasidarė ta, kur buvo laikomi gyvuliai. Ji buvo apkalta dailylentėmis, o kur gyveno žmonės - liko tik rąstai.

Sabučių sodyba buvo pradėta remontuoti prieš tris dešimtmečius pagal etnologės profesorės Janinos Laniauskaitės projektą. Autorė parengė ne vieną panašų autentišką darbą, atnaujindama išsibarsčiusių vienkiemių sodybas. "Tuo metu, kai mano tėvas įsigijo sodybą šiame kaime, buvo neaišku, kaip reikia atstatyti etnografinį palikimą. Manau, su tokiais sunkumais susidūrė daugelis žmonių, kurie atsidūrė valstybės prižiūrimose teritorijose", - teigė pašnekovas.

"Atstatydami namą laikėmės projekto autorės nurodymų. Jame nėra gausu puošybos elementų. Jų ir nėra", - sakė sodybos šeimininkas.

Smuklė stovėjo prie vieškelio

"Tada dar buvau paauglys ir nesuvokiau, kas laukia mano tėvo, kai jis pradės remontuoti seną sodybą. Tėvas buvo inžinierius-statybininkas, statybos darbus išmanė, ypač mėgo medžio dirbinius. Toks buvo ir mano senelis. Nagingas ir darbštus stalius, dailidė ir akmenskaldys. Matyt, man iš kartos į kartą perduota ši amatininko duona", - pasakojo Virginijus.

Tačiau profesionaliu amatininku netapo - V.Sabutis yra prokuroras, kaip ir jo garsus dėdė signataras Liudvikas Sabutis.

Virginijus mano, kad jo tėvas nusižiūrėjo sodybą Vaišnoriškėse todėl, kad tai buvo gana unikali vieta. Šalia teka Būkos upelis, kuris jungia Utenykščio ir Baluošo ežerus. Kaimas apsuptas miško. Jame telkšo du maži ežeriukai - Žiegžmaris ir Byvainis.

V.Sabutis pasidomėjo šios unikalios gyvenvietės istorija. "Vartydamas istorinius šaltinius sužinojau, kad per kaimą ėjo senasis Tauragnų-Braslavos vieškelis. Ten, kur jis kerta Būkos upę, dešiniajame jos krante, stovėjo sena smuklė, minima jau 1765 metais. Pirmoji gyvenamoji sodyba čia įsikūrė 1830 metais, vėliau išaugo dar keturios", - pasakojo jis.

Išsaugotas nendrių stogas

Kaip per tą laiką pasikeitė aplinka? Virginijus sako, kad jau daug metų beveik visos jo vasaros parduotos kaimui, kad žmona Rolanda ir vaikai turėtų gražius namus gamtoje. Daug ką savo rankomis ir dabar daro abu Sabučiai - tėvas bei sūnus.

Nendrių stogą dabar galima pamatyti nebent Rumšiškių muziejuje. V.Sabučio sodyboje nendrėmis dengtas klėties stogas. "Prieš 25 metus klėtis, palyginti su gyvenamuoju namu, dar buvo nesugriuvusi. Tad pavyko išsaugoti nendrių stogą. Mums padėjo vietinis meistras, kuris išmanė tą darbą. Kai ką pats išmokau iš tėvo. Savo sūnui vargu ar sugebėsiu perteikti šį amatą. Jį labiau domina kompiuteris", - užsiminė šeimininkas.

Pasak Virginijaus, šiaudų stogas - sodybos puošmena. Tačiau šiais laikais toks stogas yra gana didelė prabanga.

Daug triūso sodybos šeimininkai įdėjo ręsdami senovinę karčių tvorą. Tokią tvorą reikia atnaujinti beveik kas penkeri metai.

Ant durų - krikščionybės simboliai

Lyg koks klastingas kipšiukas etnografines sodybas "paklupdo"

plastikiniai langai. "Miestietiški "bajeriukai" - neva man taip patogu, šioje vietoje nedera. Tuos dirbtinius kipšiukus, tūnančius mumyse, reikia nugalėti. Tai tinka ne tik langams, bet ir durims bei kitiems dalykams, kurie sudarko etnografinės sodybos darną ir vientisumą. Gana daug ką sugadinome sovietmečiu - beskoniškumas tiesiog bado akis. Prieš pradedant rekonstrukcijos darbus verta įsiklausyti, ką pataria specialistai", - teigė V.Sabutis.

Sodybos Vaišnoriškėse langai autentiški. Nei maži, nei dideli. Tokie, kokie buvo dar 1903 metais. Tais metais čia gyvenęs šeimininkas padidino langus, kai rekonstravo pastatą. Tai tinka ir šiais laikais. Namo viduje pakankamai šviesu.

Šio namo durys daug metų slėpė krikščionybės simbolių paslaptį. Bet apie tai dabartinis sodybos šeimininkas ilgokai nieko nežinojo. "Visai neseniai išsiaiškinau, ką reiškia ant durų nupiešti raštai, jie beveik nepastebimi. Tie raštai simbolizuoja kryžių", - pasakojo Virginijus.

Panašios ir kitų kaimo sodybų durys. Vaišnoriškių gyventojai ant durų nuo seno demonstravo savo priklausomybę katalikiškam pasauliui. Verandos langeliai irgi kryžiaus formos. Tokie pat istoriniai ir namo šešių dalių stiklo langai. Tai simbolizuoja Vyčio Kryžiaus ženklą. Sodybos veranda įtraukta į etnografinių sodybų katalogą. "Kai tas paslaptis išsiaiškinau, supratau, kad mūsų senoliai žinojo, kokie turi būti namai, kad juose tvyrotų gera dvasia. Ta dvasia sodyboje išliko. Čia gera mums būti", - pasidžiaugė V.Sabutis.

 

Svirnas - romantiškiausias sodybos pastatas 

Aukštaitijos nacionaliniame parke yra keturi etnografiniai kaimai, kurie dar vadinami muziejiniais. Lietuvos saugomų teritorijų tarnybos vyr. specialistė Onutė Drobelienė sako, jog tai labai daug tokiai nedidelei teritorijai.

Etnografiniai kaimai išlaikė liaudies architektūros stilių. Aukštaitijos kaimai yra kitokie nei, tarkim, Dzūkijos ar Žemaitijos.

Jei kada važiuosite pro Aukštaitijos nacionalinį parką, būtinai užsukite į Vaišnoriškių, Šuminų ir Strazdų kaimus.

Šie kaimai yra vienodos struktūros: trobesiai statyti atskiromis grupelėmis, be centrinės gatvės, todėl vadinami padrikais kaimais. Perstatant sodybas, kaimai plėtėsi arba retėjo, bet struktūra nepakito.

Antrasis kaimų tipas - gatviniai kaimai. Trobesiai buvo statomi abipus centrinio kaimo kelio. Gatviniai kaimai nacionaliniame parke labai pakitę, etnografinių sodybos elementų beveik nelikę.

Ypač vertingos išlikusios dvi dūminės pirkios Strazdų ir Gaveikėnų kaimuose. Vėliau buvo renčiamos erdvios, naujo architektūrinio plano pirkios su dūmtraukiais. Viename pirkios gale yra pagrindinė gyvenamoji patalpa su duonkepe krosnimi, kitame - kamara, o namo viduryje - priemenė. Toks planavimas būdingas aukštaičių gyvenamiesiems namams.

Kiekvienoje sodyboje buvo tvartas, kluonas, pirtis. Statyti pirtį ant ežero kranto - senovinis paprotys. Svirne buvo laikomi grūdai, mėsa, o jaujoje džiovinami linai. Tai romantiškiausias sodybų pastatas. Erdviame svirne buvo galima nugirsti paslaptingų garsų: lyg ten naminis gyventų, o tamsioje ir aprūkusioje jaujoje kipšas nakvotų...

Senovinių trobesių stogai buvo dengiami šiaudais ar skiedromis, sienos - iš pušinių rąstų su kiminais tarpuose. Todėl namai buvo šilti, jaukūs.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"