Etnografiniai raštai, atgiję Margionių kaime

Nijolė STORYK 2010-08-10 00:00
Nijolė STORYK 2010-08-10 00:00
Etnografė O.Drobelienė, daug metų dirbusi Marcinkonių kaimo etnografiniame muziejuje, panoro vėl sugrįžti į jai artimas vietas. Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"
Ap­link Va­rė­nos ra­jo­no Mar­gio­nių kai­mą, anot dzū­kų, vien tik "pies­ky­nai". Bet tuos "pies­ky­nus" gai­vi­na Skrob­laus upe­lio iš­ta­kos - Bo­bos dar­žo šal­ti­nis, api­pin­tas įvai­rio­mis le­gen­do­mis, ir miš­kai. Šio kai­mo tro­be­siai tuš­tė­ja. Bet iš­li­ku­sie­ji ja­me gy­ven­to­jai bran­gi­na kiek­vie­ną tra­di­ci­ją, sau­go kiek­vie­ną au­ten­tiš­ką de­ta­lę.

Margionių kaimas, kaip ir daugelis kitų Varėnos rajone, turi tik vieną gatvę ir pamažu nyksta, vietinių gyventojų liko mažiau nei šimtas. Vos tik įsukus į kaimą, dešinėje - kapinaitės, kuriose ligi šiol atliekamos autentiškos Vėlinių apeigos. Šalia kelio stovi tradicinis medinis kryžius.

Šis kaimas garsėja dar ir tuo, jog turi savo teatrą, kuris buvo įkurtas 1920 metais ir tais metais buvo suvaidintas pirmasis spektaklis "Amerika pirtyje", pastatytas savamokslio režisieriaus Juozo Gaidžio. Margionių teatras atkurtas 1990 metais.

Žinios pravertė

Kai kurie mediniai trobesiai kaime kelerius metus stovėjo be gyvybės ženklų. Juose niekas negyveno. Panašus likimas būtų ištikęs dar vieną namą. Bet taip neatsitiko. Etnografė Onutė Drobelienė, daug metų dirbusi Marcinkonių kaimo etnografiniame muziejuje, panoro vėl sugrįžti į jai artimas vietas po kelerių metų, kai išvyko gyventi į Vilnių. Tos vietos jai labai gerai pažįstamos.

Ji apsistojo Margionyse. Tik vėliau Onutė suprato, kodėl pasirinko apleistą ir seniai negyvenamą namą, pastatytą beveik prieš šimtą metų, būtent tame kaime. "Sena troba su grįsta asla, voratinkliais apraizgyta. Ar vertėjo likti? Bet man čia patiko. Ieškojau ramybės, tylos ir harmonijos, ir tai atradau kaimo pamiškėje. Daugelis darbų siekiant autentiškai atstatyti sodybą buvo ne pagal mano pečius, bet vis tiek pasilikau. Daug metų domėjausi etnografinėmis sodybomis, išsaugojau savo užrašus. Atėjo metas, kai galėjau tas žinias pritaikyti sau", - užsiminė ji.

Medžio šakų anga ir trys kamienai

Senovės padavimuose sakoma, kad žmogui laimė sugrįžta tuomet, kai jam pasiseka surasti medį, kurio šakos susipynusios kaip anga, pro kurią galėtų pats pralįsti. Tai simboliškai reiškia, jog žmogus gimsta antrą kartą. Anais laikais motinos pro tokią šakų sukurtą angą sergančius vaikus nešdavo, kad liga pasitrauktų ir jie augtų sveiki bei laimingi. Margionių kaimo sodyboje už ūkinio pastato toks medis kaip tik stiebėsi į dangų, tarsi žadėdamas čionai atsikėlusiems žmonėms laimę.

Dar didesnė laimė esą aplanko tuos, kurie pamato medį su keliais kamienais, išsišakojusiais iš vieno stiebo. Ta sena pušis su šakų anga, kaip ir dar du šalia jos stovintys ąžuolai, augo su trimis kamienais.

"Kai atradau tuos medžius, tapo aišku, kodėl pasirinkau būtent šią apleistą sodybą. Nesu itin prietaringa, bet kai kurie gamtos ženklai labai iškalbingi. Trys medžiai su trimis kamienais - tai tarsi mano tėvų Sibiro tremtinių šeima, kurie užaugino trynukus. Beje, iš Sibiro sugrįžome ne visi - ten netekau savo brolio trynuko. O kai dar pamačiau pušį su anga, savo pasirinkimu neabejojau", - pasakojo O.Drobelienė.

Sodyba atgijo ir atjaunėjo nuo Onutės anūkų klegesio. Ypač ji džiaugėsi, kad sodybą kaime pamėgo sūnaus šeima. "Beveik kas savaitgalį po darbo mano vaikai skuba iš miesto į gamtą. Dabar Margionys tapo jų antraisiais namais. Sodyba patinka ir dukrai, kuri šią vasarą sukūrė šeimą", - prasitarė ji.

Svirnas išgyvena kitus laikus

Senoje sodyboje stovi trys pastatai - gyvenamasis medinis namas su baltomis raižytomis langinėmis, buvęs ūkinis pastatas ir svirnas. Dar yra pavėsinė su užrašu "Margionys", lyg geležinkelio stotelė. Kiemsargis šuo Grantas, pririštas prie būdos tolėliau nuo namo, apsidžiaugė pamatęs, kad atvažiavo šeimininkė. Pradėjo loti, bet nepiktai, kad tik į jį kas nors atkreiptų dėmesį. Tačiau kas prižiūri šunį, kai sodyba ištuštėja? Onutė sako, kad šalia gyvena gera kaimynė, kuri juo rūpinasi - paduoda ėsti ir į dubenį pripila vandens. "Kai čia būname, šuo laisvai bėgioja po namus", - paaiškino šeimininkė.

Kiemas didelis, užžėlęs žole. Žydinčios gėlės kyšo iš vazonų, patupdytų pievoje įvairiose vietose. Ties šuliniu ir lauko prausykla dar daugiau vasaros grožybių.

Etnografė neskuba kviesti vidun į seną trobą. Ji veda medinio svirno link. Jame vyksta remonto darbai. Svirne kvepia šviežia mediena. Pastatas iš išorės nepakeistas, stengiamasi išlaikyti tos vietos etnografinius ypatumus. Vienoje sienoje į miško pusę įstatytas nedidelis medinis langas, kad viduje būtų daugiau šviesos. Jo forma - tarsi senos trobos kopija. Jau pradėtos kloti medinės grindys. Čia bus gyvenamasis kambarys.

O.Drogelienė pasidžiaugė svirno rekonstrukcija, sakydama, kad tai bus jos privati erdvė, kurios per pastaruosius metus jai trūko. "Kartais reikia šiek tiek atsitraukti nuo vaikų ir pabūti su savimi. Tai bus mano namai", - prisipažino ji. Išeidama iš svirno moteris tik užkabino ant durų spyną, bet durų nerakino.

Vietoj tvarto - pirtis

Nuošalų Margionių kaimą pasiekė civilizacijos patogumai. Onutė nukabino kitą spyną nuo buvusio ūkinio pastato. Senos ąžuolinės durys su sklende atnaujintos. Nušlifavus seną paviršių, matyti medienos raižinio ornamentika.

Po rekonstrukcijos pastate, kur buvo laikomi gyvuliai, dabar kvepėjo pirties vantomis. Šalia pirtelės įrengtas ir poilsio kambarys. Kai pakuriama krosnis, įšyla ir pirtis, ir kambarys. Žiemą ši patalpa šilčiausia, tad joje galima gyventi ne tik vasarą.

Kam nepatinka kaitintis pirtyje, galima garintis kubile, kuris stovi lauke prie namo. Už pastato yra šaltas dušas įkaitusiems atsigaivinti.

Buvusio ūkinio pastato mansardoje įrengtas kambarys anūkams. Kad mažųjų nekandžiotų uodai, virš lovos pakabintas rožinis baldakimas.

Vaikams patinka miegoti savo lovytėse pas jauną ir energingą močiutę, kuri jais pasirūpina atvažiavusiais vasaroti į kaimą.

Nuo karčių tvoros iki "štankietų"

Margionių kaime etnografė O.Drobelienė jaučiasi sava. Per dešimt metų ji priprato prie Bobos daržo šaltinio ir vietovės miškų grožio. Jai artimos dzūkų tradicijos, papročiai ir paprastas bei išmintingas gyvenimo būdas. "Visada, kur būnu, stengiuosi apsidairyti aplinkui ir pamatyti, kaip gyvena žmonės. Juk vietiniai žmonės viską darė su meile ir pagarba gamtai. Iš jų reikia daug ko pasimokyti", - aiškino Onutė.

Pati pradėjusi sodybą gražinti, stengėsi, kad išliktų taip, kaip buvo - autentiška ir savita. "Vaikystėje visi turėjome savo kaimus, ir kai čionai atvykau, pasijutau, lyg tai būtų mano namai. Dzūkai visais laikais gyveno kukliai. Jų trobos paprastos ir nedidelės, pastatytos tarp miškų ant "pieskelio". Namai - tai visas jų pasaulis. Tarminėje kalboje langai jiems prilygsta akims. Dzūkai namus statė savo rankomis - meistrų neturėjo už ką pasisamdyti. Trobą - gyventi, svirną - grūdams, tvartą - gyvuliams laikyti. Bet ne viską darė iš karto - po gabaliuką lipdė namus lyg paukšteliai lizdą. Vis iš "biednystės". Tačiau senoliai žinojo, kurion pusėn atsukti namą, kad saulė pro langus vidun spindulius žertų, kad perkūnas nenutrenktų - išsivertė be didelių mokslų. Jautė, kur giliai žemėje trykšta šaltinis, ir ten iškasdavo šulinį. Iš kur ta išmintis? Viską diktavo gamtos pajauta ir santarvė su ja", - pasakojo O.Drobelienė.

Kokia sodyba be tvoros? Dzūkams tvora - tai tarsi atskiras pasaulis. Jų būta keleto. Karčių tvora - gyvuliams aptverti. Eglių arba ėglių šakų tvora - rūtų darželiui. Pro tankią tvorą nei vištelė, nei šunelis nepralystų. Paskui atsirado dailesnės - lentų arba statinių, dzūkų vadinamos "štankietų", tvoros.

Susikalė suolą ir stalą

Pirmas rimtas naujakurės darbas buvo - pati išmoko išdrožti medinį šaukštą. Onutė smagiai juokėsi pasakodama, kad tas darbas jai taip patiko, jog paskui susikalė stalą ir suolą prie namo. Ant to jos sukalto suolo susėdome ir kalbėjome apie gyvenimą kaime. "Koks buvo atradimo džiaugsmas, kai viską pati savo jėgomis padariau. Jaučiausi, tarsi Ameriką atradusi. Išmokau net dalgiu šienauti", - šypsojosi ji.

Bandžiau paprieštarauti Onutei, kad sodyboje vis dėlto padvelkė miesto žmogaus įpročiais. Name vanduo teka iš krano, yra pirtelė ir patogus namelis "kur karalius pėsčias vaikšto".

"Iš pradžių indus ploviau dubenyje, prausiausi lauke. Gyvenau be patogumų. Ūkinis tvartas stovėjo apleistas. Reikėjo kažką daryti. Gyvulių neketinau auginti. Pirtelės labai reikėjo. Šalia - tik Bobos daržo šaltinis. Nusiprausti nėra kur. Tada atsirado ir patogumai. Tačiau iš išorės tvartas nė kiek nepasikeitė. Koks buvo, toks ir liko", - pasakojo etnografė.

Norėtų kaime likti senatvėje

Seno šimtamečio namo Onutė neketina nugriauti. Kol kas gyvena tokiame, kokį jį rado pirkdama sodybą. Ant aslos paklojo kilimą, kad būtų šilčiau. "Namą teks šiek tiek paremontuoti, kad jis nuo metų naštos nesugriūtų. Svarbiausia, kad šiame kukliame name man patinka gyventi, turiu ką veikti, o ir mano vaikams ta vieta prie širdies. Norėčiau šioje sodyboje sulaukti žilos senatvės", - patikino etnografė.

Ar ne per anksti apie senatvę moteris prabilo? Onutė šypsosi: "Tas metas netrukus ateis, reikia iš anksto viskam pasiruošti."

O ar sename name nebus šalta gyventi žiemą? "Namo prikūrenti beveik neįmanoma. Šiluma pro plyšius išgaruoja. Žiemą susispiečiame pirtelėje - ten jauku ir šilta. Namą restauruoti laikas greitai pribręs. Iš išorės pastatas tikrai nepasikeis, o ir viduje stengsiuosi išlaikyti tą pačią dvasią", - tvirtino etnografė, savo sumanymais išlaikyti kaimo autentiškumą patraukusi ne vieną Margionių kaimyną.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
Unė  212.59.17.225 2013-03-26 16:03:06
Ačiū žurnalistei, rašančiai šiltai ir jaukiai apie gražius dalykus :-)
2 0  Netinkamas komentaras
Vals­ty­bi­nė mo­kes­čių ins­pek­ci­ja (VMI) ti­kri­na Da­riaus Moc­kaus val­do­mo kon­cer­no „MG Bal­tic“ įmo­nes. VMI at­sto­vas pa­tvir­ti­no, kad tikrinamos 4 įmo­nės.
Lie­tu­vos vys­ku­pai iš­pla­ti­no prieš­rin­ki­mi­nį laiš­ką, ku­ria­me ra­gi­na gy­ven­to­jus ak­ty­viai da­ly­vau­ti ki­tą sa­vai­tę vyk­sian­čiuo­se Sei­mo rin­ki­muo­se. Ka­ta­li­kų Baž­ny­čios hie­rar­chai taip pat par­eiš­kė [...]
JAV dien­raš­tis „U­SA To­day“ nu­kry­po nuo įpras­tos pra­kti­kos ir penk­ta­die­nį iš­reiš­kė pa­lai­ky­mą vie­nam iš pre­zi­den­to rinkimų kam­pa­ni­jos da­ly­vių.
Ita­li­jos ko­vos su ma­fi­ja po­li­ci­ja pie­ti­nia­me Ne­apo­lio mies­te su­ra­do du olan­dų ta­py­to­jo Vin­cen­to van Gog­ho pa­veiks­lus, ku­rie 2002 me­tais bu­vo pa­vog­ti iš mu­zie­jaus Ny­der­lan­duo­se.
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
Šių­me­ti­nės Šven­to­jo Je­ro­ni­mo pre­mi­jos pa­skir­tos ver­tė­jai į pra­ncū­zų kal­bą Sta­sei Ba­nio­ny­tei-Ger­vie­nei ir lie­tu­vių li­te­ra­tū­rą į bul­ga­rų kal­bą ver­čian­čiai Antonijai Pen­če­vai, pra­ne­šė [...]
Šį tea­tro se­zo­ną tea­tro­lo­gas, kri­ti­kas, spek­tak­lių pro­diu­se­ris Aud­ro­nis Liu­ga pra­dė­jo Vals­ty­bi­nia­me jau­ni­mo tea­tre. Jo da­bar­ti­nis va­do­vas sie­kia nau­jin­ti tea­trą, bū­si­mos prem­je­ros – tiek jau­nų, [...]
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to tea­tre spa­lio 1 d. ro­do­ma Lud­wi­go van Beet­ho­ve­no ope­ra „Fi­de­li­jus“ – ypa­tin­gas spek­tak­lis, mat tą va­ka­rą įvyks net trys de­biu­tai. 
2015 me­tais kas tre­čias iš Lie­tu­vos emig­ra­vęs vy­ras bu­vo 19–26 me­tų am­žiaus, kas penk­tas – 27–34 me­tų am­žiaus. Pa­ly­gin­ti su 2014 me­tais, emig­ra­vu­sių 19–26 me­tų amžiaus vy­rų skai­čius [...]
2016 m. an­trą­jį ket­vir­tį tie­sio­gi­nių už­sie­nio in­ves­ti­ci­jų srau­tas į Lie­tu­vą di­dė­jo, o tie­sio­gi­nių Lie­tu­vos in­ves­ti­ci­jų srau­tas už­sie­ny­je ma­žė­jo, bend­ra­me pra­ne­ši­me skelbia Lie­tu­vos sta­tis­ti­kos [...]
VšĮ At­ei­ties vi­suo­me­nės ins­ti­tu­to 2016 me­tais at­lik­tas sa­vi­val­dy­bių kul­tū­ros įstai­gų veik­los ino­va­ty­vu­mo ty­ri­mas par­odė, kad pa­grin­di­nis bū­das ska­tin­ti ino­va­ci­jas regionų kul­tū­ros įstai­go­se [...]
Se­niau­siam Lie­tu­vos le­do ri­tu­lio klu­bui, daug­kar­ti­niams Lie­tu­vos čem­pio­nams ir dau­giau­siai žai­dė­jų Lie­tu­vos rink­ti­nei iš­ug­džiu­siai Elek­trė­nų „E­ner­gi­jai“ at­si­bo­do taiks­ty­tis su blo­go­mis sa­vo [...]
Rug­sė­jo mė­ne­sį pra­si­dė­jęs nau­ja­sis spor­ti­nių šo­kių se­zo­nas Lie­tu­vos at­sto­vams ža­da kaip niekada daug per­ga­lių.
Šių me­tų lie­pą su­si­tuo­kęs tris­de­šimt­me­tis bu­ši­do ko­vo­to­jas Ta­das Jon­kus at­vi­ras – šei­ma jam di­džiau­sias tur­tas.
Vil­niu­je ga­li­ma ska­nau­ti ko­ne vi­sų pa­sau­lio vir­tu­vių pa­tie­ka­lų. Čia ne­trūks­ta ir tra­di­ci­nės lie­tu­viš­kos vir­tu­vės res­to­ra­nų, ku­riuos daž­nai ren­ka­mės, kai at­vy­ku­siems svečiams no­ri­si pri­sta­ty­ti [...]
Shi­mo­nas Pe­re­sas, ku­ris mi­rė tre­čia­die­nį bū­da­mas 93 me­tų, du­kart ėjo prem­je­ro par­ei­gas ir, at­si­sa­kęs sa­vo anks­tes­nių ka­rin­gų pa­žiū­rų, ini­ci­ja­vo pa­stan­gas siek­ti taikos su pa­les­ti­nie­čiais, [...]
Nau­jus ke­lius kos­mo­so ty­ri­muo­se pra­my­nęs Eu­ro­pos kos­mi­nis zon­das „Ro­set­ta“ penk­ta­die­nį bai­gė 12 me­tų tru­ku­sią odi­sė­ją, kai bu­vo nu­kreip­tas įsi­rėž­ti į ko­me­tą, kurią ly­dė­jo pa­sta­ruo­sius [...]
Nau­ji moks­lo me­tai pra­si­dė­jo Mi­la­no li­tua­nis­ti­nė­je mo­kyk­lo­je „Pa­bi­ru­čiai“, į ku­rią už­re­gis­truo­ta 30 vai­kų nuo 4 iki 12 m. Be­veik vi­si vai­kai yra iš miš­rių šei­mų.
Pa­gal Mė­gė­jų žve­jy­bos vi­daus van­de­ny­se tai­syk­les mar­gų­jų upė­ta­kių ne­ga­li­ma žve­jo­ti nuo spa­lio 1 d. iki gruo­džio 31 d., bet šį­syk drau­di­mas įsi­ga­lios spa­lio 3-ąją, praneša Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja.
Žvar­bus ūžau­jan­tis vė­jas, snie­go pus­nys, ap­šar­mo­ję lan­gai ir... kak­tu­sai? Ne, tai ne fan­ta­zi­jos, o vi­siš­kai rea­lus vaiz­das: lie­tu­viš­ką žie­mą iš­tve­rian­tys ir lau­ke vi­sus metus ga­lin­tys aug­ti [...]
Jau­niau­si vai­ruo­to­jai pa­si­žy­mi ne tik ne­pa­ma­tuo­tai drą­siu el­ge­siu ke­ly­je, bet ir itin di­de­liu iš­sib­laš­ky­mu. Nors jau­ni žmo­nės Eu­ro­po­je pa­ti­ria di­džiau­sią ri­zi­ką žū­ti eismo įvy­ky­je, aiš­kė­ja, [...]
Jau ry­toj, spa­lio 1 die­ną, Lie­tu­vo­je pra­dės veik­ti iš­ma­nio­ji mo­kes­čių ad­mi­nis­tra­vi­mo sis­te­ma (i.MAS) – vi­si pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio (PVM) mo­kė­to­jai pri­va­lės teikti elek­tro­ni­nes sąs­kai­tas [...]
Jei ku­ris nors vil­nie­tis sa­vęs pa­klaus­tų, o ka­da jis, kaip iš sve­tur at­vy­kęs tu­ris­tas, sky­rė lai­ko tie­siog pa­vaikš­čio­ti po Vil­nių ir įdė­miai pa­siž­val­gy­ti, pa­jus­ti jo dva­sią, gy­ve­ni­mo rit­mą, [...]
Ra­mia­ja­me van­de­ny­ne pa­bi­ru­sias Ga­la­pa­gų sa­las bio­lo­gai va­di­na gy­vu evo­liu­ci­jos mu­zie­ju­mi. Ek­va­do­rui pri­klau­san­tį sa­ly­ną, per tūks­tan­tį ki­lo­me­trų nu­to­lu­sį nuo Pie­tų Ame­ri­kos že­my­no, su­da­ro 19 [...]
Gra­žuo­lis Ken­dis – apie 3 mė­ne­sių am­žiaus ka­ti­nu­kas ga­li bū­ti va­di­na­mas lū­ši­mi. Ži­no­ma, na­mi­ne lū­ši­mi, nes Ken­dis glos­to­mas burz­gia kaip trak­to­riu­kas ir yra tikras mei­lu­mo įsi­kū­ni­ji­mas.
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Įtam­pa, stre­sas, prieš­iš­ku­mas, pyk­tis, dep­re­si­ja, ne­ri­mas, pa­vy­das. Ko­kią įta­ką svei­ka­tai da­ro vi­sos šios ne­igia­mos emo­ci­jos? Jos – tar­si kli­jai, la­šas po lašo užk­li­juo­jan­tys  šir­dį [...]
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Pra­ncū­zi­jo­je skan­da­lą su­kė­lė žur­na­lis­tas, pa­si­pik­ti­nęs bu­vu­sios tei­sin­gu­mo mi­nis­trės Ra­chi­dos Da­ti dukrai duo­tu var­du.
Net pei­liu gink­luo­tas plė­ši­kas ne­pri­vers at­si­sa­ky­ti puodelio ar­ba­tos Ang­li­jo­je.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar ukrainiečiams pavyks sumažinti korupcijos lygį šalyje?
Taip. Pastangos įveikti korupciją nenueis veltui
Ne. Korupcija Ukrainoje per giliai įsišaknijusi
Man nerūpi
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami