TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Galima gyventi be raudonos sofos

2009 10 06 0:00
R.Vanagaitės namų svetainei savitą stilių teikia dekoratyvinė detalė - iš plytų sumūryta siena.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Kai namuose prasideda remontas, pats metas kur nors sprukti. Dulkės, bildesys, šiukšlės - jokio malonumo gyventi tokioje aplinkoje. Daug patogiau buto raktus atiduoti statybininkams ir nematyti viso to chaoso. Kas kita sugrįžti namo, kai remontininkai baigia darbus ir viskas blizga tviska nuo tvarkos ir švaros.

Viešųjų ryšių specialistė, teatrologė, buvusi LIFE vadovė Rūta Vanagaitė taip ir padarė. Ji įteikė savo buto raktus žmonėms, kurie jai pažadėjo per vasarą suremontuoti namus, o pati su sūnumi Juozapu apsigyveno kaimo sodyboje prie ežero.

Žinomų menininkų namai prieš septynerius metus ištuštėjo, kai Rūtos vyras, kino ir teatro aktorius, Nacionalinės premijos laureatas Vladas Bagdonas apsigyveno atskirai. Taip žinoma pora susitarė. Tačiau jie po senovei bendrauja bei neketina skirtis. Duktė Adelė išvyko studijuoti į Angliją, o baigusi mokslus liko dirbti svetur.

Dabar tik kaimo sodyboje vasarą visa šeima būna kartu.

Kaime romantikos mažai

Viena į kaimą nuvažiuoti savaitgaliais ir per atostogas, bet visai kas kita čia būti kasdien ir nuolat gyventi. Ši vasara R.Vanagaitei buvo ypatinga - jos gyvenimo kaime patirtis itin skaudi. Jei ne remontas namuose, į sodybą vargu ar būtų sugrįžusi.

Anot Rūtos, kaime romantikos ne tiek daug, jei šalia gyvena kaimynai, turintys piktą kovinį šunį. Be pavadėlio laikomas šuo tampa viso kaimo baubu. Vieną dieną pati Rūta vos ištrūko iš šuns nasrų.

Jai remonto sunkumai yra gan menki, palyginti su tuo, kai reikėjo įtikinti kaimynus, kad šie sutramdytų savo šunį. Buto remontas truko daug trumpiau, o teisminis bylinėjimasis dėl šuns įkandimo tęsiasi iki šiol.

Tinkamas laikas remontui

Ar normalu, kai namų remontas užgriūva ant moters pečių? Ir dar: ar būtina pradėti tokius darbus, kai mums visiems baksnoja recesija ir nežinia, ko galima tikėtis?

R.Vanagaitė mėgsta laužyti nusistovėjusius stereotipus, esant bet kuriai situacijai stengdamasi įžvelgti geriausius dalykus. Niekas tvirtai negali pasakyti, kiek laiko truks ekonomikos nuosmukis.

Remonto paslaugos dabar sparčiai pinga. Daugelis statybininkų liko be darbo, ir dabar jie sutinka atlikti bet kurias paslaugas ir daug pigiau. Anksčiau, kai buvo statybų bumas, buvo sunku juos prisišaukti net ir mokant didelius pinigus. Kodėl nepasinaudojus tokia situacija?

"Nemanykit, kad remontuoti savo namus yra vienas mėgstamiausių mano užsiėmimų. Per recesiją atlikti tokius darbus - pats tinkamiausias laikas. Apie remontą nieko neišmanau ir nesistengiu į tai gilintis. Mano rūpestis - surasti gerus specialistus, kad nereikėtų po mėnesio antrą kartą iš naujo lopyti statybininkų broko", - šyptelėjo Rūta.

Kol kas ji nežino, kaip ekonomikos nuosmukis gali paliesti jos šeimą, tarkim, po metų. Tačiau jau dabar pagalvojo, ką darytų, jei nebūtų iš ko gyventi. Pradėjo nuo buto remonto, kad prireikus būtų lengviau būstą parduoti.

Rinkdavosi masonų ložės nariai

Istorinis namas, kuriame gyvena teatralų šeima, priklausė architekto Nikolajaus Čagino žmonai ir jos garbei buvo pavadintas "Villa Maria". Prieš pusantro šimto metų tame pastate rinkdavosi masonų ložės nariai.

Šiemet pirma vasara, kai Rūtos balkone, virš kurio ant namo sienos išliko vienintelis Vilniuje masonų ložės ženklas, nežydėjo pelargonijos. Sutrukdė remontas.

Prieš kelerius metus vos ne kuriozinis atvejis atsitiko dėl gražiai apželdinto balkono. Rūta kasmet varžėsi konkurse ir buvo patekusi tarp prizininkų. Bet kažkam iš komisijos narių šovė į galvą, kad gėlėmis apsodintas balkonas priklauso LIFE būstinei, tad išbraukė jį iš apdovanojamųjų sąrašo.

Kambariuose išliko koklių krosnys, todėl židinio neprireikė. Kai rudenėjant orai atšąla, kol prasideda šildymo sezonas, namie šilumą lyg kaime skleidžia kūrenama krosnis. Daug kas gali pavydėti sumaniems šeimininkams, kad jie išsaugojo vertingą būsto dalį.

Virtuvėje šalia modernios įrangos lyg antikvariate išliko dalis senovinės viryklės, anksčiau kūrentos malkomis. Jei dingtų elektra ir dujos, maistą būtų galima pasigaminti senoviškai.

Svetainėje kaip dekoratyvinė detalė palikta iš plytų sumūryta siena. Jos centre iškalta niša, kurioje pastatyta garso aparatūra.

"Čia yra mūsų tikrieji namai, kuriuose prabėgo penkiolika metų. Čia užaugo abu vaikai. Ne tik man, bet ir jiems būtų gan sunku juos prarasti. Kiek pajėgsiu, tiek stengsiuos mūsų namus išsaugoti", - prisipažino žinoma moteris.

Prireikė išeiginių batelių

Statybininkai, rodos, labiau linkę statyti namus, nei juos remontuoti. Kas tokius darbus daro greitai ir pigiai? Rūta įsitikinusi, kad surasti gerus ir sąžiningus remontininkus yra pusė darbo. Tada visa kita esą vyksta be didelio vargo.

Laimė, kad ji neužkibo už pirmos pasitaikiusios remonto firmos pasiūlymo. Jų paslaugų atsisakė, nes tie meistrai šiais laikais užsiprašė gan didelės sumos. Derėjosi dar su keliomis panašiomis bendrovėmis, bet ir tai jai buvo per brangu.

"Meistrų paieška užtruko gan ilgokai, bet užtat sutaupiau savo šeimos santaupas. Surastieji sutiko atlikti darbus beveik trečdaliu pigiau nei kiti. Ta komanda viską darė nuo pradžios iki pabaigos - po remonto net išvalė butą. Iš namų paėmiau pačius būtiniausius daiktus, knygas ir drabužius, išeiginius batelius. Atidaviau buto raktus remontininkams ir išvažiavau į sodybą. Taip baigėsi mano remonto rūpesčiai", - pasakojo R.Vanagaitė.

Išgirdusi apie išeiginius batelius, suklusau, ar teisingai supratau: argi kaime, braidant po rasotą žolę, reikalingi tokie bateliai?

Rūta šyptelėjo sakydama, kad sodyba kaime vasarą jai buvo nuolatiniai namai. Iš čia į Vilnių važinėjo su reikalais, buvo nuskridusi pasižvalgyti į Kiniją, tad gražūs bateliai jai buvo reikalingi.

Ramus gyvenimas netinka

Tuštėjantys namai Rūtai nepatinka, bet su tuo ji bando susitaikyti. Vaikai turi palikti namus ir eiti savais keliais. Jei sūnus Juozapas norės studijuoti Vilniuje, ji tik apsidžiaugs. Ilgiau bus arti jos ir namų.

"Man patikdavo, kai vakarais visa šeima susėsdavo valgomajame prie didelio apvalaus stalo ir visi vakarieniaudavome, dalydamiesi kiekvienas savo nuveiktais darbais, ir juos aptardavome. Buvo labai jauku ir miela. Dabar yra kitaip, tačiau su kaupu pasikartoja visa tai mūsų sodyboje. Mes neišsibarstėme, nors gyvename atskirai - atostogų sugrįžta duktė Adelė, ir Vladui labai patinka sodyboje. Jis pailsi būdamas kaime", - pasakojo Rūta.

"Man vienai būtų liūdna gyventi. Bet apie tai negalvoju. Kai jaučiuosi vieniša, į sodybą pasikviečiu artimų draugų. Čia vietos visiems užtektinai", - smagiai pasakojo Rūta, rūpesčiams pasibaigus.

Kaip visada, ji negali ramiai gyventi. Ką nors vėl sugalvos, išjudindama ne tik namiškius, bet ir visus, esančius aplink. Ramus gyvenimas - ne jai.

Nepasitarė su dizainere

Po remonto buto valgomasis, kaip ir anksčiau, yra ne tik smagiausia pasisėdėjimo vieta prie kavos puodelio, bet ir patogi dirbti kompiuteriu. Pastaruoju metu namai Rūtai yra ir darbo vieta. Čia buvo parengtas unikalus teatralizuotas projektas "Atgal į SSSR". Naktiniai siaubo vaidinimai vyksta požeminiame bunkeryje Vilniaus rajone Naujasodės kaime. Spektaklio statistai - bunkerio lankytojai.

Nežinia, kaip yra geriau - ar kai šeimininkė skrupulingai diktuoja visas sąlygas meistrams ir nė per žingsnį nuo jų nesitraukia, kol jie dirba, ar kai viską palieka jiems, pasitikėdama dirbančių žmonių profesionalumu?

Rūta priklauso pastarųjų grupei - ji nesikišo be reikalo į remonto darbus. Jai svarbu - geras rezultatas, o kaip tai padaroma, jos visiškai nedomina. Su interjero dizainere šeimininkė aptarė kai kurias detales, ir tuo viskas baigėsi.

Tiesa, su dizainere nepasitarusi Rūta nupirko odinę raudoną sofą. Pastatė svetainėje. Po kurio laiko ta sofa pradėjo dirginti ir erzinti. Ryški spalva ir oda - kažkodėl tapo neapsakomai nesuderinamai negražu.

"Maniau, kad odinė sofa patogi, kai namuose yra vaikų, - gali sėdėti ant jos ir teplioti paviršių riebaluotomis rankomis. Bet nieko panašaus. Oda man asocijuojasi su šalčiu ir kažkokiu gličiu padaru. Gyventi galima ir be raudonos sofos. Šiaip buto interjeras ramus ir šis baldas toje aplinkoje netiko. Štai ir visas mano suvokimas apie interjerą. Ši sritis man svetima", - juokavo ji, pasakodama apie interjero ieškojimus.

Atsikratyti raudonos sofos Rūtai pavyko gan greitai - kažkam veltui atidavė. Egzotiško baldo vietoje ji pastatė paprastą nedidelę sofutę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"