TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Galvos skausmas – sienų apdailos defektai

2015 03 12 6:00
Sienų dažymo galima imtis tik kruopščiai jas išlyginus, kitaip defektai badys akis. LŽ archyvo nuotrauka

Vos padarius remontą išlindo sienų apdailos defektai? Jei remontavote patys, teks patiems ir taisyti. Greičiausiai turėsite sukti savo galvą ir tuo atveju, jei remontą darė skeltanagiai meistrai. Nebent buvote labai skaidrūs ir apdairūs - samdėte legaliai veikiančią įmonę, o už jos darbus atsiskaitėte oficialiai. Taupus ir neatsakingas moka du kartus.

Kai tenka imtis taisyti ką tik atlikto remonto broką, dažnam šeimininkui nusvyra rankos, išgaruoja kantrybė ir kyla pyktis. Juolab jei nelygumą ar įtrūkį sienoje jis pastebi tada, kai darbai jau baigti, pinigai sumokėti, o baldai sustatyti ten, kur ir turi būti. Kaip to išvengti arba ištaisyti apdailos darbų defektą, kad jis nevirstų didžiausia galvasope, kurią teks „glaistyti“ papildomomis išlaidomis?

Keturi parengimo lygiai

Statybų specialistai primena: siena yra tarsi drobė, ant kurios tapoma, - ji padengiama dažais arba klijuojama tapetais. Kad ši drobė būtų tinkamai paruošta ir užkirstas kelias defektams, svarbu nepamiršti kelių pagrindinių žingsnių. Pirmas jų – įvertinti, kokio lygumo sienos reikės tolesniems apdailos darbams. Pasak statybinių medžiagų gamintojų bendrovės „Knauf“ techninio konsultanto Valdo Mozūro, problemų dažnai kyla tada, kai užsakovas ir meistras skirtingai interpretuoja sąvoką „lygi siena“. Todėl būtinas kompromisas ir būsimų darbų vizija. Svarbu numatyti, kokį kokybės lygį norima pasiekti. Nuo to priklausys, koks glaistas bus naudojamas sienų apdailai.

„Kad tarp naujakurių ir apdailos darbus atliekančių žmonių nekiltų nesutarimų, siūlome vadovautis sienų ir lubų paviršiaus parengimo lygiais. Žymiausi glaisto gamintojai jų siūlo keturis – Q1, Q2, Q3 ir Q4. Žinant tuos lygius tikrai nekils nesusipratimų. Pavyzdžiui, tapetams skirta siena neatrodys gruoblėta, paruošta lyg plytelėms klijuoti“, – pasakojo V. Mozūras.

Konsultanto teigimu, Q1 paviršiaus parengimo lygio užteks, jei ant sienos planuojate klijuoti plyteles ar natūralius akmenis. Nieko bloga, kad ant jos bus matyti plyšelių, tinko siūlių ar kitokių darbo žymių. Jeigu sieną ketinate dekoruoti tinku ar gruoblėtais pluoštiniais tapetais, reikės Q2 paviršiaus parengimo lygio. Tokiu atveju irgi gali būti nelygumų ar įrankių paliktų žymių.

Norint dažyti sieną matiniais dažais arba klijuoti įvairaus storio tapetais, ją privaloma paruošti Q3 lygiu. Pats aukščiausias paviršiaus parengimo lygis – Q4 – turėtų būti pasiektas tuo atveju, kai planuojama naudoti blizgius dažus. Tada ant sienos gali likti minimalių nelygumų, matomų tik esant šoniniam apšvietimui.

Efektyvus gipsinis glaistas

Būtina iš anksto numatyti galutinį sienos apdailos tikslą ir jam pasiekti parinkti tinkamas medžiagas. Buto šeimininkas turi aiškiai žinoti, kokios apdailos nori. Dažnai puolama dirbti nesuplanavus galutinio rezultato, o tada ir įsisuka tolesnių defektų grandinė.

„Gali nusipirkti daug ir įvairių rūšių glaisto, tačiau jei nežinosi, kokį, kada ir kaip naudoti, būsi pasmerktas nesėkmei. Kad to nenutiktų, reikia atidžiai ir kryptingai susiplanuoti visą apdailos darbų eigą, pasidomėti glaistų rūšimis ir pranašumais“, – pažymėjo V. Mozūras.

Renkantis glaistą taip pat svarbu nemaišyti skirtingų medžiagų. Jei norite pataisyti meistrų paliktą broką, sužinokite, kokį glaistą jie naudojo per paskutinį darbų etapą. Pavyzdžiui, jei buvo dirbama su gipsiniu glaistu, būtent tokį rinkitės ir vėliau.

„Tiek butų savininkai, tiek mažiau patyrę meistrai daro įvairių klaidų. Tarkime, ant gipskartonio tepa polimerinį elastingą baltą glaistą. Iš pradžių atrodo lygu, tačiau glaistui išdžiūvus ir jį nudažius matyti jungimai, įvairios skylės. Tinkamai taisyti defektus – tai lyg lopyti kelnes. Juk nelopysime džinsų veltiniu“, – palygino V. Mozūras.

Kad nereikėtų sukti galvos, kokį glaistą pasirinkti, geriausia, pasak konsultanto, pasikliauti universaliu gipsiniu glaistu. Juo galima padengti tiek gipskartonio plokštes, tiek gipsinį, tiek betoninį pagrindą. Be to, mažos šio glaisto sąnaudos. Vieno kvadratinio metro paviršiui išlyginti (1 mm storio sluoksniu) užtenka 0,8-0,9 kg glaisto.

Dažai nelygumų nepaslėps

Tvarkingi ir kokybiški darbo įrankiai bei medžiagos – būtinybė. Sienos neturėtų būti glaistomos nudilusiomis, kreivomis ir aprūdijusiomis mentelėmis. Ta pati taisyklė galioja ir tuo atveju, jei sienas po pradinės apdailos šeimininkai nori dažyti.

„Paliktų paviršiaus nelygumų nepaslėps nei senas, nei naujas dažų sluoksnis. Sieną galima dažyti tik tada, kai ji kokybiškai išlyginta. Kitaip akis badys įvairūs nelygumai. Dažymo darbų eiga labai priklauso ir nuo to, koks yra paviršius - anksčiau jau dažytas ar ne“, - pažymėjo įvairius apdailos darbus atliekantis meistras Karolis Šufutinskis. Jei sienos jau buvo dažytos, teks paplušėti daugiau. Mat reikės ne tik senus dažus ar tapetus nugremžti iki tinklo, bet ir paviršių nuvalyti valikliu, nuplauti vandeniu ir leisti išdžiūti.

Nuglaisčius sieną ir padengus ją gruntu, galima imtis dažymo darbų. Glaistytą, porėtą ar netolygiai įgeriantį paviršių, K. Šufutinskio teigimu, geriausia gruntuoti vandeniniais grunto dažais. Kreidiniu glaistu padengtoms sienoms labiausiai tiks alkidinis gruntas.

Dažykite viena kryptimi

Daugelio vidaus darbams skirtų dažų gamintojų nurodoma standartinė išeiga yra vienas litras 10-12 kv. m dažomo paviršiaus. Kad susidarytų reikiamo storio sluoksnis ir dažų danga būtų atspari mechaniniam poveikiui bei drėgmei, rekomenduojama dažyti keliais sluoksniais. Taigi realiai litro dažų užteks perpus mažesnio ploto paviršiui.

„Visuomet teptuku ar voleliu pirmiausia nudažau sunkiai pasiekiamus paviršius – kampus, vietas aplink jungiklius, radiatorius, grindjuostes durų apvadus. Likusius pagrindinius plotus reikia dažyti be pertraukos nuo kampo iki kampo. Galutinius tepimus voleliu taip pat būtina atlikti viena kryptimi“, - patarė K. Šufutinskis.

Lubos visuomet dažomos šviesos sklidimo kryptimi – nuo lango. Tada žvelgiant iš apačios bus kur kas mažiau matyti galimų dažymo defektų.

Šiuolaikinių dažų gamintojai konkuruodami vis labiau tobulina savo medžiagas, todėl dažant paviršius galima išgauti labai plačią spalvų gamą ir tekstūrą. Jei norite nekasdienio interjero, viename kambaryje naudokite netikėtus spalvų ar tekstūrų derinius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"