Gamtos žmogaus romantika

Rūta RUDAKYTĖ 2009-09-01 00:00
Rūta RUDAKYTĖ 2009-09-01 00:00
Rūtos Rudakytės nuotrauka
Vos per 11 die­nų Vy­žuo­nų mies­te­lio vien­kie­my­je Sta­sys Ma­sio­nis su­ren­tė rąs­tų na­me­lį, per ke­le­tą me­tų iš­puo­šė jį pa­ties kur­tais dir­bi­niais, pa­si­dir­bo kank­les, o da­bar sė­di sau ne­to­lie­se ant kal­ne­lio ir dai­nuo­ja.

Visą gyvenimą S.Masionis dirbo Kaune, tačiau tėviškės trauka buvo stipresnė. Prieš dešimt metų, kai neteko darbo, sumanė įsikurti gimtosiose Vyžuonose (Utenos raj.). Juolab kad pavyko susigrąžinti senelių žemę. Nuo tol gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis - vyriškis įsitraukė į miestelio saviveiklą, pradėjo kurti paveikslus ar veikiau savotiškus asambliažus, tarsi gidas vedžioja atvykėlius rodydamas apylinkių gamtos stebuklus.

Žalčio pėdsakais.

Vyžuonos turtingos kvepiančių pušynų, vaizdingų kalvų ir laukų, čia yra keletas ežerų ir vikriai sruvenanti upė. Vietos gamta įkvėpė ne vieną iš šio Aukštaitijos miestelio kilusį menininką.

Romantikos šiam Lietuvos kampeliui prideda ir pagonybės laikus siekiančios legendos. Pasakojama, kad šiose vietose kadaise karaliavo dievaitis Vyžas, turėjęs žalčio pavidalą. Ne veltui įvažiuojant į miestelį šiandien pasitinka menininkų Algirdo Indrašiaus ir Henriko Orakausko išdrožta ąžuolinė žalčio figūra. Šis gyvis vinguriuoja gyvenvietės herbe, žalčio Vyžo galva įmūryta ir į vienos pirmųjų Lietuvoje - Vyžuonų bažnyčios sieną.

Kartą į akis kritusi vingiuota šaka, primenanti žaltį, įkvėpė imtis menų ir S.Masionį. Vėliau jis sumanė pasidirbti patį Vyžuonų simbolį. Paslaptingas padaras raudonomis akimis, pagamintas iš tamsinto medžio, rado vietą namelio viduje, ant senovinės skrynios.

Atgiję prisiminimai

Nedidukė trobelė laukų viduryje, primenanti pasakų statinį, tiesiog alsuoja praeitimi ir prisiminimais. Nameliui pravertė rąstai iš nuosavo miško. Rentė paskubomis - karkasas, padedant dar vienam žmogui, išdygo vos per 11 dienų. Tarpus tarp rąstų S.Masionis apkaišė samanomis, dalį vidaus sienų apkalė balanomis, o ant jų užtepė mišinį iš molio, kapotų šiaudų ir žvyro. Palangių ornamentus nusižiūrėjo nuo "Lietuvių liaudies meno" albumų, stogą papuošė mediniais žirgeliais. Prieangį sumeistravo tokį pat, koks buvo mediniame senelių name, sudegusiame prieš kelis dešimtmečius. Statinio šoną Stasys apželdino apyniu - jis irgi kadaise puošė senelių ir tėvų sodybą.

Tačiau gyvenimo sąlygos "pasakų namelyje" - daugiau nei kuklios. Valgį, net lyjant lietui, S.Masionis verda ant lauželio, kaskart kuriamo iš miške pririnktų šakų. Maistui praverčia nedidelio daržo derlius - auga agurkai, cukinijos, burokai, morkos, prieskoniniai augalai, saulėgrąžos. Vandens vyras atsineša iš už 100 metrų esančios sodybos šulinio.

S.Masionis įpratęs gyventi gamtos ritmu - su saule keliasi, su ja gulasi. Labiau rūpi ne buitis, o kiti darbai, kuriems vis per maža laiko.

Originalūs paveikslai

Mažučio namelio vidus kasmet pasipildo vis naujų šeimininko kūrinių. Aliejiniais dažais ant kartoninės plokštės S.Masionis piešia gamtos vaizdus, puošia juos pievose rastų gėlyčių žiedais, pritaiko netikėtų formų šakas, medžių kempines, apsodina drožtais paukšteliais. Originalių paveikslų rėmai - iš beržo, apvynioti eglių šaknimis, ievų ar liepų žieve.

Paprasto dažytojo, kadaise mėgusio maišyti spalvas, darbus gyrė ir vyžuoniškis menininkas A.Indrašius.

S.Masionis sukūrė ir savą Vyžuonų vėliavą. Šiemet namelio vidų jis išpuošė įrėmintais eilėraščiais, apdainuojančiais šio Aukštaitijos kampelio grožį. Kambarėlyje, pritaikytame gyventi vienam žmogui, jau trūksta vietos naujiems darbams. Tačiau savo sumanymus Stasys įgyvendina ir aplink plytinčiuose laukuose, pamiškėse ar net medžiuose.

Įsimylėjo akmenis

Šalia namelio esančios kalvos viršūnėje jo šeimininkas pastatė paminklą gimtinei, apsodino jį aštuoniais skirtingais medžiais. Paminklą sulipdė iš lauko akmenų, kaip buvo įprasta prieškariu. Paslaptingai atrodo pamiškėje tarp paparčių ir pušų jo įrengtas "akmenynas" - devynis didžiausius riedulius atitempė traktoriumi, kitus vežė karučiu, rideno nuo kalno, tempė iš miško. "Tikrai įsimylėjau tuos akmenis", - prisipažįsta S.Masionis. Dabar, pamatęs kur nors laukuose kyšantį akmens viršugalvį, rausia giliau. Taip aptiko ir išryškino nemažai įdomių riedulių. Nemažai jų ir netoli Stasio valdų tekančios Vyžuonos atkarpoje. Itin stebina upėje riogsantis milžinas, per kurį permestas lieptas. Dar keletas beveik niekieno nežinomų didžiulių riedulių slypi miške, greta šabakštynų ir medžių išvartų. Didžiausias akmuo, kurio įlomoje kaupiasi lietaus vanduo, S.Masioniui primena pagoniškas sakmes. Aptvarkęs teritoriją, į miško medį jis įkėlė užrašą: "vaidilučių aukuras". Ši daugeliui kaimo gyventojų nežinoma vieta Stasiui atrodo itin romantiška.

Žvilgsnis iš viršaus

Dar vyžuoniškis mėgsta "padailinti" netoli namų esančius medžius - išryškina neįprastai suaugusius kamienus, įkelia į juos savų kūrinėlių. Taip vienoje pušyje atsiranda tarsi kokio briedžio galva, kitoje - padaras, panašus į stirniną, trečioje - mėnulis. Svečiams S.Masionis mėgsta surengti ekskursijų po tik jam geriausiai žinomas vietas, parodyti savo darbus. Dažnai net neprašomas vyras užtraukia dainą, pritardamas savos gamybos instrumentu, primenančiu kankles. O kartais jis įsilipa į netoli esantį gaisrininkų bokštą, iškilusį virš Vyžuonų miškų. Tarsi koks paukštis jis žvelgia iš viršaus į gimtinę ir groja sau lūpine armonikėle.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
saunuolis  78.62.112.219 2013-03-26 16:03:06
romantika, ten taip grazu , gamta , upe
2 0  Netinkamas komentaras
KoFNOktgfnuas  210.196.243.121 2013-03-26 16:03:06
It's about time smooene wrote about this.
2 0  Netinkamas komentaras
Va­kar Vil­niu­je ati­deng­ti No­be­lio li­te­ra­tū­ros pre­mi­jos lau­rea­to Czes­la­wo Mi­los­zo var­du pa­va­din­ti laip­tai. Ce­re­mo­ni­jos da­ly­viai ci­ta­vo poe­to ei­lė­raš­čius bei min­tis ir džiau­gė­si, kad jo at­mi­ni­mas įam­žin­tas [...]
Ar­ti­mas bu­vu­sio Ru­si­jos pre­zi­den­to Bo­ri­so Jel­ci­no bend­ra­žy­gis, bu­vęs šios ša­lies vals­ty­bės se­kre­to­rius Ge­na­di­jus Bur­bu­lis įsi­ti­ki­nęs, kad Ru­si­jos ne­ga­li­ma at­stum­ti ir jos izo­liuo­ti. Esą ne­pai­sy­da­mi [...]
Tuo me­tu, kai Jung­ti­nių Tau­tų (JT) Sau­gu­mo Ta­ry­bos na­riai smer­kia Ru­si­ją dėl jos „bar­ba­riš­kų“ veiks­mų, jau va­di­na­mų ka­ro nu­si­kal­ti­mais, prieš ci­vi­lius Si­ri­jo­je, nau­jo tipo Ru­si­jos bom­bos [...]
Sek­ma­die­nį per kon­tro­ver­siš­kai ver­ti­na­mą re­fe­ren­du­mą Bos­ni­jos ser­bai ab­so­liu­čia bal­sų dau­gu­ma pa­si­sa­kė už tai, kad sau­sio 9 die­na bū­tų mi­ni­ma kaip jų na­cio­na­li­nė šven­tė. Re­fe­ren­du­mo ren­gė­jai [...]
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
Šv. Je­ro­ni­mo pre­mi­ja už nuo­sek­lų, kryp­tin­gą dar­bą, ve­dan­tį lie­tu­vių skai­ty­to­jus į pra­ncū­zų ir fran­ko­fo­niš­ko­sios li­te­ra­tū­ros lo­by­ną ir su­bti­liai jį at­ve­rian­tį tur­tin­ga lietuvių kal­ba šie­met [...]
Vie­nas di­džiau­sių ir gar­bin­giau­sių do­ku­men­ti­nio ki­no ren­gi­nių pa­sau­ly­je – tarp­tau­ti­nis Ams­ter­da­mo do­ku­men­ti­nio ki­no fes­ti­va­lis ID­FA – pa­kvie­tė pri­sta­ty­ti nau­jau­sią režisieriaus Aud­riaus Sto­nio [...]
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
Pir­ma­die­nio va­ka­rą rau­do­nas ki­li­mas bus iš­ties­tas nau­jo lie­tu­viš­ko ki­no fil­mo „Se­ne­kos die­na“ kū­ry­bi­nei gru­pei. Pir­mą kar­tą ša­lies is­to­ri­jo­je žiū­ro­vams pri­sta­to­mas fil­mas, prie ku­rio kū­ri­mo [...]
Eu­ro­po­je stip­ri­nant Šiau­rės ir Bal­ti­jos jū­rų pre­ky­bos tink­lą bei gau­siu fi­nan­sa­vi­mu ma­ži­nant uos­tų inf­ras­truk­tū­ros skir­tu­mus, kon­ku­ren­cin­gu­mui vis di­des­nį po­vei­kį da­ro geopolitinė įta­ka ir [...]
Vi­du­ti­nė elek­tros kai­na „Nord Pool“ bir­žos Lie­tu­vos pre­ky­bos zo­no­je pra­ėju­sią sa­vai­tę, rug­sė­jo 19–25 d., bu­vo 36 eu­rai už me­ga­vat­va­lan­dę (EUR/MWh). Tai 8 proc. dau­giau nei anks­tes­nę sa­vai­tę [...]
Jau be­veik mė­nuo, kai Tau­ra­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nis­tra­ci­jos val­di­nin­kai ka­va iš me­ri­jos pa­sta­te sto­vin­čio apa­ra­to ga­li mė­gau­tis kiek šir­dis gei­džia, nes už ją mokėti ne­rei­kia. Iš­lai­dos [...]
Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­te prie Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos (KPD) pra­ėju­sios sa­vai­tės pa­bai­go­je vy­ku­sia­me dvi­ša­lia­me Lie­tu­vos-Bal­ta­ru­si­jos pa­si­ta­ri­me nu­tar­ta kreip­tis dėl tolimesnio fi­nan­sa­vi­mo Rad­vi­lų [...]
Šio­mis die­no­mis val­džios dė­me­sys nu­kreip­tas į ša­lies par­olim­pie­čius, Rio de Ža­nei­ro žai­dy­nė­se iš­ko­vo­ju­sius me­da­lius. Pir­ma­die­nį juos ir tre­ne­rius ap­do­va­no­jo ša­lies prezidentė Da­lia Gry­baus­kai­tė, [...]
Ša­lies vy­rų krep­ši­nio ly­go­je (LKL) po dvie­jų tu­rų be pra­lai­mė­ji­mo žen­gia trys eki­pos – Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­tas“, Prie­nų-Birš­to­no „Vy­tau­tas“ ir Pa­ne­vė­žio „Liet­ka­be­lis“.
Dr. Mal­go­ža­ta Ste­fa­no­vič, len­kai­tė iš Vil­niaus, Kro­ku­vo­je bai­gu­si po­li­to­lo­gi­jos ir so­cio­lo­gi­jos stu­di­jas, da­bar Kro­ku­vos Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­te va­do­vau­ja Lie­tu­vos studijų cen­trui. „Ste­bė­da­ma [...]
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Vil­niaus uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kai (VU) kar­tu su par­tne­riais iš Fe­de­ra­li­nio tech­no­lo­gi­jos ins­ti­tu­to Ciu­ri­che da­ro prie­lai­dą, kad da­bar­ti­nius duo­me­nų įra­šy­mo ir sau­go­ji­mo įrenginius at­ei­ty­je pa­keis [...]
Gy­ve­ni­mas iš­ban­do mū­sų dva­si­nę stip­ry­bę, kai ma­žiau­siai to ti­ki­mės. Ti­krą dva­si­nę stip­ry­bę at­sklei­džia tai, ką da­ro­me, ko ne­da­ro­me ir ko nie­ka­da ne­da­ry­tu­me. Kuo di­des­nis iš­šū­kis, tuo su­nkiau [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Rug­sė­jo pa­bai­go­je du­ris at­ver­sian­čio­je tarp­tau­ti­nė­je Par­yžiaus (Pra­ncū­zi­ja) par­odo­je jos lan­ky­to­jams Pie­tų Ko­rė­jos au­to­mo­bi­lių ga­min­to­jas „Hyun­dai Mo­tor“ ža­da leisti pir­mie­siems žvilg­te­lė­ti [...]
Eksp­loa­tuo­jant trans­por­to prie­mo­nes su­si­da­ro ne­ma­žai pa­vo­jin­gų­jų at­lie­kų, ku­rias bū­ti­na tin­ka­mai su­tvar­ky­ti. Lie­tu­vo­je kas­met vis dau­giau su­ren­ka­ma ir sutvarkoma au­to­mo­bi­lių at­lie­kų.
Dar ne­sup­la­nuo­ti sa­vait­ga­liai ir dau­gu­mo­je Eu­ro­pos mies­tų ru­de­nį vis dar vy­rau­jan­tys ma­lo­nūs orai per­ša tik vie­ną min­tį – ne­dve­jo­da­mi ga­li­me leis­tis į ke­lių dienų nuo­ty­kius sve­tur.
Ryž­tis pi­lig­ri­mys­tei pa­ska­ti­no ūmai užp­lū­dęs il­ge­sys ke­liau­ti su kup­ri­ne ant pe­čių. Svar­biau­sia, at­ro­dė, ei­ti. Ir net ne­la­bai svar­bu bu­vo, kur tas ke­lias ves­tų.
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
Lie­tu­vo­je pik­ty­bi­niai na­vi­kai yra an­tro­ji pa­gal daž­nu­mą mir­ties prie­žas­tis po šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų. Mū­sų ša­ly­je ši klas­tin­ga li­ga kas­met nu­si­ne­ša apie 8 tūkstančius gy­vy­bių. Vė­žio [...]
„Ma­no sū­nus šau­nus ir pro­tin­gas vai­kas, ta­čiau mo­kyk­lo­je jam ne­si­se­ka ir jis gau­na blo­gus pa­žy­mius“, – šiuos žo­džius ne­re­tai ga­li­ma iš­girs­ti iš nu­si­vy­lu­sių tė­ve­lių. 
Tri­me­tis Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos pri­ncas Geor­ge'as sek­ma­die­nį li­ko su auk­le ir jau­nes­ne se­su­te pri­nce­se Char­lot­te. Jų tė­vai – pri­ncas Wil­lia­mas su žmo­na Ka­te – to­liau ke­lia­vo po Kanadą be sa­vo [...]
Es­ti­jos bu­riuo­to­ja Ing­rid Puus­ta sek­ma­die­nį ta­po pir­mą­ja mo­te­ri­mi, perp­lau­ku­sia Bal­ti­jos jū­rą bur­len­te. Ji nuo Fo­rio sa­los ne­to­li Šve­di­jai pri­klau­san­čio Got­lan­do nu­plau­kė iki Kaunispės uos­to Sa­re­mos [...]
Komentarai
Dienos klausimas
Ar reikia izoliuoti Rusiją?
Taip. Kol neišnyks Maskvos agresija, su šia šalimi negali būti bendradarbiaujama 
Ne. Izoliacija tik mažina problemų sprendimo galimybę
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami