Gražus gyvenimo saulėlydis Toronte

Nijolė STORYK 2009-01-06 00:00
Nijolė STORYK 2009-01-06 00:00
Lietuvių slaugos namai "Labdara" veikia šešerius metus. Autorės nuotrauka
Prieš še­še­rius me­tus To­ron­to lie­tu­vių bend­ruo­me­nė įstei­gė slau­gos na­mus "Lab­da­ra". Da­bar šie se­ne­lių na­mai yra vie­ni ge­riau­sių ir mo­der­niau­sių vi­so­je Ka­na­do­je. Jų gy­ven­to­jai - gy­ve­ni­mo sau­lė­ly­džio su­lau­kę vie­ni­ši ir li­go­ti žmo­nės, ku­rių dau­ge­lis ki­lę iš Lie­tu­vos.

Trijų aukštų pastatas yra netoli Toronto centro, šalia lietuvių bendruomenės parapijos bažnyčios. Slaugos namų gyventojams, kurie patys dar vaikšto, beje, tokių yra nedaug, labai patogu dalyvauti pamaldose.

Per trumpą laiką lietuviški slaugos namai pelnė itin gerą vardą šalyje, tad norinčiųjų ramiai leisti senatvės dienas šiuose gražiuose namuose senyvo amžiaus žmonių yra kur kas daugiau, nei vietų juose.

Svarbu būti tarp lietuvių.

Lietuviški slaugos namai atviri visiems kanadiečiams. Čia dirbantis personalas su gyventojais bendrauja anglų ir lietuvių kalbomis. Seniems žmonėms, norintiems patekti į "Labdarą", kartais tenka laukti ne vienus metus, kol atsiranda laisva vieta. Būna ir taip, kad tos vietos jie taip ir nesulaukia. Tad dauguma susidomėjusių žmonių stengiasi iš anksto pateikti prašymus Etobiko "Community Care Access" centrui, nurodydami, kada pageidauja čionai atvykti.

Kodėl Toronte yra reikalingi lietuviški slaugos namai? Toks klausimas iškilo neatsitiktinai. Tik pabendravus su šių namų gyventojais lietuviais, paaiškėjo, kodėl jiems svarbu būti būtent čia, o ne kur nors kitur.

Daug metų pragyvenę toli nuo tėvynės, senatvėje jie pajunta dar didesnę nostalgiją gimtinei ir gimtiesiems namams, į kuriuos jau niekada nebesugrįš. Tad gyvenimo saulėlydžio sulaukę jie nori būti arčiau savųjų, šalia girdėti lietuvišką šneką.

Neprisimena anglų kalbos

Daugelis "Labdaros" gyventojų yra vieniši, neturi artimųjų ir jų niekas nelanko. Būdami kartu su panašaus likimo bendraamžiais, kurie taip pat kalba lietuviškai, senukai nesijaučia atskirti nuo gyvenimo. Su jais lietuviškai bendrauja slaugos namų darbuotojai ir socialinės rūpybos pagalbininkai savanoriai. Būtent pastaroji socialinė pagalba Kanadoje yra labai vertinama, šalies vyriausybė savanorišką pagalbą skatina ir remia.

Tačiau yra kita, daug svarbesnė priežastis, kodėl yra reikalingi lietuviški slaugos namai Toronte, nors apie tai stengiamasi nutylėti. Čia laikomasi nerašytos taisyklės - niekada nepasakojama apie juose esančius žmones, jų gyvenimą ir ligas. Tai savotiškas tabu.

Senatvės ligos kartais skaudžiai pasišaipo iš žmogaus. Slaugos namuose gyvena senelių, kurie Kanadoje pragyveno daugiau nei 50 metų, mokėjo puikiai kalbėti angliškai. Sunkiai susirgę jie prarado fizines jėgas, atmintį, nebeprisimena anglų kalbos žodžių, o jų gimtosios lietuvių kalbos įgūdžiai išliko. Tad daugelis lietuvių kilmės senelių slaugos namuose jaučiasi ramūs ir saugūs. Čia dirbantis personalas juos supranta, gali jiems padėti, kai reikia pagalbos. "Labdaros" namus senukai vadina savo gyvenimo saulėlydžio rūmais.

Senatvės vardo neklauskit

Torontas - milijoninis miestas ir jame netrūksta pramogų bei pasilinksminimo klubų. Be abejo, lietuvių slaugos namai - ne turistų lankymo vieta. Bet per šias šventes, kaip ir prieš metus čia lankydamasi, negalėjau aplenkti šių namų, norėjau aplankyti vienišus senelius ir jiems įteikti mažų dovanėlių iš Lietuvos. Jie labai apsidžiaugia, sulaukę netikėtų svečių.

"Senatvės vardo neklauskit", - sakė ne vienas šių namų gyventojas. Anot jų, senatvė, kaip ir jaunystė, yra savaip žavi, be to, vaikai ir anūkai užauginti. Jeigu esant šio amžiaus - daugelis jau perkopę per septyniasdešimt metų - dar ir sveikata yra patenkinama, daugiau nieko žmogui ir nereikia.

Laukia "gyvoje" eilėje

Slaugos namai "Labdara" vienu metu gali apgyvendinti 90 žmonių. Šiuo metu "gyvoje eilėje" vietos slaugos namuose laukia per pusę

šimto senyvo amžiaus žmonių.

"Labdaroje" yra įrengti vienviečiai ir dviviečiai kambariai su visais patogumais. Dvivietis kambarys šiek tiek pigesnis, bet jame patogu gyventi dviem žmonėms. Patalpoje yra speciali stumdoma pertvara, kuria galima atsitverti nuo kaimyno, jei norisi ramaus poilsio.

Pragyvenimas ir slaugos paslaugos per mėnesį šiuose namuose kainuoja nuo 1,5 iki 2 tūkst. dolerių. Tačiau gydymas - nemokamas.

Seneliai pamaitinami už septynis dolerius. Tiek Kanados valdžia skiria pinigų maistui vienai dienai. Slaugos namų gyventojai juokaudami sako, kad kalėjime kaliniams geriau - jie maistui gauna dvigubai daugiau, net 14 dolerių.

Pasigenda bendravimo

Kokia yra kasdienybė lietuvių slaugos namuose? Tokia pat paprasta, kaip ir bet kuriuose šeimos namuose, tik čia gal kiek kitoks gyvenimo ritmas. Šių namų gyventojams pati didžiausia vertybė yra bendravimas, kurio jiems labai trūksta. Kasdieniniai pokalbiai su likimo draugais padeda žmonėms įveikti vienatvę ir dažnai gali pakeisti net geriausius vaistus. Patikėkite, čia taip pat būna stebuklų. Antai sunkios ligos palaužtas senas žmogus prisikėlė gyvenimui tik todėl, kad nebebuvo vienišas ir turėjo su kuo pabendrauti!

Čia esantys žmonės patys stengiasi kurti savas tradicijas, kad jų senatvės dienos būtų įdomesnės ir gyvesnės. Kasdien renkamasi maldos valandėlei, po to deklamuojamos eilės ir dainuojamos dainos, kiti buriasi į bendraminčių būrelius.

Bet ateina toks laikas, kai reikia išlydėti savo kaimyną į paskutinę kelionę. Beveik visi, kas tik gali vaikščioti, tą dieną susirenka prie paradinių durų - taip išreiškiama pagarba velioniui. Paskui gyvenimas tęsiasi.

Vilniaus rūmai Toronte

Toronte yra dar vieni lietuvių senelių namų - pensionatas "Vilnius". Šiame pastate gyvena seneliai, kurie dar gali savimi pasirūpinti. Tačiau čia niekas tokių namų nevadina senelių prieglauda. Tai būtų didelė nepagarba senam žmogui. Gyvenimo saulėlydžio sulaukusiems šie namai yra patys gražiausi rūmai. Čia gyvendami jie jaučiasi laimingi, juk už sienos yra toks pat likimo draugas, su kuriuo bet kada gali susitikti ir pasikalbėti.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
senele  4.247.146.146 2013-03-26 16:03:06
Ar panasiai yra Gerontologijos centre Vilniuje ? Kas galetumet papasakoti apie Kalvarijos gatvej esanti ,,seneliu centra''? Sako, gyvi supuva nepriziurimi seneliai, jei yra vienisi. Ar tiesa ? Apie puikius Toronto namelius, apie Putnam connecticcut valstijoj JAV zinom, o kaip Lietuvoj ?
4 0  Netinkamas komentaras
Šian­dien į Lie­tu­vą at­vyks­ta Bel­gi­jos rotacinių pa­jė­gų ka­riai.
Eks­per­tai ir apž­val­gi­nin­kai ma­no, kad pa­sta­rie­ji ket­ve­ri me­tai mū­sų ša­liai ne­ta­po pro­ver­žio lai­ko­tar­piu. Esą reikš­min­ges­nius val­džios lai­mė­ji­mus ga­li­ma su­skai­čiuo­ti ant vienos ran­kos pirš­tų. [...]
NA­TO ne­prik­lau­san­ti Šve­di­ja pri­si­dės prie Lat­vi­jo­je įsi­kū­ru­sios Al­jan­so stra­te­gi­nės ko­mu­ni­ka­ci­jos kom­pe­ten­ci­jos cen­tro (STRAT­COM) veik­los, Bal­ti­jos jū­ros re­gio­ne pa­di­dė­jus įtam­pai su Ru­si­ja, penk­ta­die­nį [...]
Eu­ro­pos Są­jun­gos vy­riau­sio­ji įga­lio­ti­nė už­sie­nio rei­ka­lams ir sau­gu­mo po­li­ti­kai Fe­de­ri­ca Mog­he­ri­ni par­eiš­kė, kad yra itin svar­bu, kad Jung­ti­nės ty­rė­jų gru­pė (JTG) ga­lė­tų užbaigti sa­vo dar­bą [...]
Į Vil­nių Na­pa­leo­nas Kit­kaus­kas at­vy­ko 1960-ai­siais, bai­gęs stu­di­jas Kau­no po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­te, tai­gi jau 56 me­tai, kai yra vil­nie­tis.
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
Ne me­mo­ria­li­nis mu­zie­jus. Bet ir ne lan­ky­to­jams ne­priei­na­mos sau­gyk­los, ku­rio­se pa­pras­tai pri­glo­bia­mi iš­ki­lių žmo­nių as­me­ni­nių daik­tai, įskai­tant bib­lio­te­kas, su­kaup­tus rin­ki­nius, įvai­rią ar­chy­vi­nę [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nė­je fil­har­mo­ni­jo­je spa­lio 6-ąją vyks Sau­liaus Lip­čiaus gy­ve­ni­mo 70-me­čiui ir kū­ry­bi­nės veik­los 50-me­čiui skir­tas ju­bi­lie­ji­nis kon­cer­tas „Ro­man­ti­kai – ro­man­ti­kams“. Nuo [...]
Vil­niu­je bai­gia­ma­ja­me Ino­va­ci­jų sa­vai­tės ren­gi­ny­je šeš­ta­die­nį ren­gia­mas ro­bo­tų par­adas ir ko­vos, bepiločių or­lai­vių pa­si­ro­dy­mai.
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Res­pub­li­ki­nė Kau­no li­go­ni­nė pir­ko dar­bus iš vie­nų ran­go­vų, o ga­vo iš ki­tų. Bend­ro­vei „Ir­dai­va“ jos su­bran­go­vė „Nis­ka­ma“ su­mo­kė­jo 478 tūkst. eu­rų už perleistą ga­li­my­bę re­mon­tuo­ti [...]
Klai­pė­dos uos­to pie­ti­nė­je da­ly­je per pu­san­trų me­tų įreng­ta pir­mo­ji dvie­jų ly­gių san­kry­ža pa­leng­vins trau­ki­nių ir ma­ši­nų ju­dė­ji­mą. Es­ta­ka­dos pro­jek­tas kai­na­vo dau­giau kaip 4 mln. eu­rų.
Pa­ne­vė­žio val­džia nu­ta­rė, kad ga­li­my­bės iš­si­mau­dy­ti na­muo­se ne­tu­rin­tiems mies­tie­čiams ge­riau­sia vie­ta tai da­ry­ti – pa­tal­pos pa­sta­te, ku­ria­me vei­kia Ne­mu­no po­lik­li­ni­ka. Jos darbuotojams toks su­ma­ny­mas [...]
Dar šie­met Ša­kių cen­tre tu­rė­tų iš­kil­ti pa­mink­las lie­tu­vių kal­bai. Ją sim­bo­li­zuos Ne­prik­lau­so­my­bės gat­vės alė­ja žen­gian­čios za­na­vy­kės mer­gai­tės skulp­tū­ra ir lietuviškos abė­cė­lės rai­dės [...]
„Te­te-a-Te­te Ca­si­no-LKL“ čem­pio­na­te an­trą per­ga­lę iš ei­lės iš­ko­vo­jo Pa­sva­lio „Pie­no žvaigž­dės“. Pa­sva­lie­čiai na­muo­se 71:59 (12:20, 24:12, 9:14, 26:13) įveikė „Šiau­lių“ ko­man­dą, [...]
Šeš­ta­die­nį vy­ko vie­nin­te­lės Lie­tu­vos „Vi­vus.lt“ rankinio ly­gos rung­ty­nės.
Lie­tu­vos ak­lų­jų bib­lio­te­ka šio­mis die­no­mis ne­įp­ras­tai šur­mu­liuo­ja: vi­si džiau­gia­si iš Rio de Ža­nei­ro grį­žu­siais bend­ra­dar­biais „auk­si­niais ber­niu­kais“, par­olim­pi­nius aukso me­da­lius par­ve­žu­siais [...]
Jau šį pir­ma­die­nį, spa­lio 3 die­ną, Vil­niaus vo­kie­čių bend­ruo­me­nės an­samb­lis at­liks pro­tė­vių dai­nas sos­ti­nė­je, Vo­kie­čių gat­vė­je. Čia bus pa­ka­bin­ta ir at­mi­ni­mo len­te­lė vokiečių kal­ba. Pen­kio­li­ka [...]
Spa­lio 1-ąją Me­dar­do Čo­bo­to tre­čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­to (MČTAU) sen­jo­rai iš­kil­min­gai pra­dė­jo nau­jus – jau dvi­de­šimt an­truo­sius – moks­lo me­tus. Tra­di­ciš­kai moks­lo metų pra­džios iš­va­ka­rė­se [...]
Ne­ga­li­te pa­kęs­ti sto­vė­ti ei­lė­je prie sa­vo mėgs­ta­mo res­to­ra­no? Ja­po­ni­jos au­to­mo­bi­lių ga­min­to­ja „Nis­san“ su­gal­vo­jo iš­ma­nų bū­dą, ku­ris ti­krai pa­tiks jūsų skau­dan­čioms ko­joms.
Rug­sė­jis mus pa­si­ti­ko šil­tais orais, ir bu­vo grau­du skir­tis su at­os­to­go­mis. Jei pūs­tų šal­ti, bjau­rūs vė­jai su lie­tu­mi, tai psi­cho­lo­giš­kai bū­tų ti­krai leng­viau dar­buo­tis. Tačiau ši­lu­ma taip [...]
Pa­sau­lio kli­ma­tas iki 2050 me­tų at­šils dviem laips­niais Cel­si­jaus ir per­žengs ri­bą, ro­dan­čią, kad kli­ma­to po­ky­čių pro­ce­sas įgi­jo pa­vo­jin­gą mas­tą, ket­vir­ta­die­nį perspėjo sep­ty­ni iš­ki­lūs [...]
Ki­ni­jos kom­pa­ni­ja „Nex­tEV“ ku­ria elek­tri­nę su­per­ma­ši­ną, ku­ri, por­ta­lo elec­trec.co tei­gi­mu, gal­būt at­ei­ty­je da­ly­vaus su­pe­re­lek­tro­mo­bi­lių „Formula E“ var­žy­bo­se.
Jau­niau­si vai­ruo­to­jai pa­si­žy­mi ne tik ne­pa­ma­tuo­tai drą­siu el­ge­siu ke­ly­je, bet ir itin di­de­liu iš­sib­laš­ky­mu. Nors jau­ni žmo­nės Eu­ro­po­je pa­ti­ria di­džiau­sią ri­zi­ką žū­ti eismo įvy­ky­je, aiš­kė­ja, [...]
Jei ku­ris nors vil­nie­tis sa­vęs pa­klaus­tų, o ka­da jis, kaip iš sve­tur at­vy­kęs tu­ris­tas, sky­rė lai­ko tie­siog pa­vaikš­čio­ti po Vil­nių ir įdė­miai pa­siž­val­gy­ti, pa­jus­ti jo dva­sią, gy­ve­ni­mo rit­mą, [...]
Ra­mia­ja­me van­de­ny­ne pa­bi­ru­sias Ga­la­pa­gų sa­las bio­lo­gai va­di­na gy­vu evo­liu­ci­jos mu­zie­ju­mi. Ek­va­do­rui pri­klau­san­tį sa­ly­ną, per tūks­tan­tį ki­lo­me­trų nu­to­lu­sį nuo Pie­tų Ame­ri­kos že­my­no, su­da­ro 19 [...]
Gra­žuo­lis Ken­dis – apie 3 mė­ne­sių am­žiaus ka­ti­nu­kas ga­li bū­ti va­di­na­mas lū­ši­mi. Ži­no­ma, na­mi­ne lū­ši­mi, nes Ken­dis glos­to­mas burz­gia kaip trak­to­riu­kas ir yra tikras mei­lu­mo įsi­kū­ni­ji­mas.
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Užg­rū­din­ti vai­kai ser­ga re­čiau. At­ša­lus orams ne­ga­li­me vai­ko pa­vers­ti mi­mo­za, sau­go­ma nuo vė­jo gū­sio. Kaip iš­la­vi­ruo­ti, kad grūdindami jo ne­su­sarg­din­tu­me.
Jei vai­ko he­mog­lo­bi­no kie­kis ma­žas, tė­vai ga­li ne­rtis iš kai­lio grū­din­da­mi, ta­čiau li­gos vis tiek kibs. Kaip su­stip­rin­ti krau­ją prasidėjus li­gų se­zo­nui?
Stin­gas, ku­ris sa­vo nau­jau­siam al­bu­mui, be ki­tų, pa­si­rin­ko ir pa­bė­gė­lių kri­zės te­mą, Ber­ly­ne su­si­ti­ko su Si­ri­ją pa­li­ku­siais mu­zi­kan­tais ir pa­pra­šė jų leidimo įra­šy­ti dai­ną.
Šie vy­rai ir mo­te­rys vil­ki gra­žiau­sius ir bran­giau­sius dra­bu­žius pa­sau­ly­je, bet jų vei­duo­se atsispindi ab­so­liu­tus nuo­bo­du­lys.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip vertinate padėtį Lietuvoje per pastaruosius 4 metus?
Teigiamai. Pasiekta daug svarbių laimėjimų
Neutraliai. Pasirodėme neblogai, bet tikėjausi geriau
Neigiamai. Neišspręsta nei viena opi šaliai problema
Man tas pats. Niekada čia niekas nepasikeis
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami