TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Grūto gatvės ambasadoriai

2008 08 12 0:00
Sodyboje Grūto kaime Janina ir Juozas vasaroja nuo ankstyvo pavasario.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Grūto kaimas, esantis septyni kilometrai nuo Druskininkų, garsėja ne tik Grūto parku, bet ir Grūto gatvės senbuviais. Tiesa, tikraisiais senbuviais vargu ar būtų galima pavadinti vilniečius Janiną ir Juozą Šarkus. Kasmet sodyboje prie Grūto ežero jie dažniausiai tik vasaroja. Ir tai trunka beveik dvidešimt metų.

Tačiau vilniečiai yra tikrieji savo gatvės ambasadoriai. Prie jų namų plevėsuoja Lietuvos ir Europos sąjungos vėliavos. Tetrūksta - Druskininkų kurorto. Ši vėliava taipogi kabotų.

Kiek turi prabėgti metų, kad galėtum ryžtis kitaip gyventi? Vieni, dveji, o gal visa amžinybė? O gal net ne metai lemia gyvenimo permainas, bet kažkas daugiau?

Vyks pas sveikuolius.

Vien tai, kad galime savaitgaliais ištrūkti į gamtą iš triukšmingo ir užteršto miesto, o sušilus orams sodyboje ilsėtis visą vasarą, yra gana daug veikliam žmogui. Verslininkas,socialinių (ekonomikos) mokslų daktaras J.Šarkus įsitikinęs, kad gamta daro žmogui stebuklus.

Kai už lango ošia miškas, čiulba paukščiai ir prie pat sodybos tyvuliuoja ežeras, lyg užburti gamtos magijos bandome įsiklausyti į tylos ir ramybės garsus. Mokslų daktaras užsiminė, kad su žmona daug vasarų gyvendami nuostabiame gamtos kampelyje, patys savyje atrado tokių savybių, apie kurias anksčiau vargu ar būtų galėję pagalvoti.Būti darnoje su gamta skatino du savo sūnus, o dabar ir anūką bei marčias.

"Norint sveikai gyventi, neužtenka tik knygas perskaityti. Tai būtina ir praktikuoti. Tylos ir gamtos grožio poveikis toks skvarbus, kad norisi pačiam būti kitokiam - dvasiškai apsivalyti nuo blogų įpročių ir minčių", - sakė jis.

Gilindamasis į Rytų meditacijas, J.Šarkus apkeliavo Indiją ir Tibetą. Kai vasarą gyvena kaime, bet kokiu oru kiekvieną dieną pradeda rytiniu bėgimu miško keliukais. Paprastai šeimininką nuolat lydi šuo. Po bėgimo visada maudosi Grūto ežere. Be abejo, sveikos gyvensenos pagrindas - mityba.

"Senokai domiuosi sveiko gyvenimo būdu, bet iki šiol dar nebuvau Dainiaus Kepenio sveikatos mokykloje Palangoje. Būtinai ten nuvažiuosiu", - tikino jis.

Pirties taisyklės

Bet tai dar ne viskas, kuo ypatingas gyvenimas sodyboje Grūto gatvėje. Iš tiesų, iki šiol neteko sutikti žmogaus, kuris tiek daug žinotų apie kaimo pirtis ir ištisomis valandomis pasakotų, kaip reikia sveikai kaitintis pirtyje, kokios turi būti vantos ir apie kitus kaitinimosi pirtyje dalykus.

Neatsitiktinai J.Šarkus yra Lietuvos "Pirčių akademijos" ir tarptautinės pirčių sąjungos narys, nuolat dalyvauja įvairiuose pirčių renginiuose. Žinias apie pirtis verslininkas pritaiko savo sodyboje. Beveik kas savaitgalį iškūrena pirtį ir pakviečia savo draugus pasikaitinti. Jiems paaiškina, kiek galima būti pirtyje po kiekvieno užėjimo, kaip kaitinimasis pirtyje gerina sveikatą, kokios turi būti vantos.

Vantas užšaldo

Šeimininkai patys daro vantas, jas iki naudojimo specialiai laiko šaldymo kameroje. Kaip? Užšaldo vantas?!

Vasarą pirtelės prieškambaris, itin vėsus karštą dieną - mėgstamiausia šeimos pasisėdėjimo vieta. Čia trumpam prisėdome, kai J.Šarkuvienė pakvietė paragauti jos pačios pietums pagamintų Dzūkijos miškuose pririnktų voveraičių. Tokių gardžių vaišių nesitikėjome.

Kodėl reikia šaldyti vantas? - prie pietų stalo Janinos teiraujuosi ne apie grybus, bet apie vantas.

"Jokios paslapties nėra, bet nesuklysiu sakydama, kad šaldytomis vantomis retai kas vanojasi", - sako ji.

Vantas iš beržo, ievos ir kito medžio šakų reikia ruošti nuo ankstyvo pavasario. Šakelės surišamos, suvyniojamos, įdedamos į šaldymo kamerą ir laikomos iki naudojimo. "Toks paruošimo būdas ypatingas tuo, kad vanta, išimta iš šaldymo kameros prieš pat vanojimąsi, kvepia lyg patys geriausi kvepalai. Dabar galima vantas daryti iš šermukšnio", - aiškino sodybos šeimininkė.

Maudynės - be alkoholio

Savo pirčių mokytoju J.Šarkus laiko "Pirčių akademijos" prezidentą Rimą Kavaliauską ir latvių pirtininką Zieduonį Karklinš, kuris yra garsus kaimynėje šalyje. Po to jis atrado Suomiją, kaip gilių pirties tradicijų ir jos kultūros kraštą.

Kodėl dauguma nesako, kad eina maudytis į lietuvišką pirtį? Pasak sodybos šeimininko, Lietuvoje labai paplitęs suomiškos ir rusiškos pirties supratimas, nors iš principo niekuo nuo mūsų pirties tradicijų nesiskiria.

"Technika ta pati - visi kaitinasi, pila vandenį ant akmenų, vanojasi", - aiškino lietuvis pirties žinovas.

Savo pirtyje verslininkas išgyveno gan paplitusią, bet su sveiko gyvenimo būdu visiškai nesiderinančią tradiciją - alučio, o kai kada ir stipresnio gėrimo vartojimą.

"Savo draugus iš anksto perspėju, kad į pirtį nevalia neštis alkoholio, net alaus. Per maudynes niekas neprieštarauja sausam įstatymui", - šypsosi Juozas.

Pirtis - su dideliu langu

Grūto gatvelėje pirtis pastatyta ne visiškai pagal lietuviškas tradicijas. Pirties prieškambario langas didelis, beveik iki pat žemės. Toks langas - pastato puošmena: pro jį atsiveria nuostabus vaizdas į ežerą.

"Teisingai pastebėjote, kad lietuviškų pirčių architektūra šiek tiek kitokia nei suomiškų. Kai būdamas Suomijoje pamačiau pirtį su tokiu dideliu langu, panorau ir aš tokią pirtį pasistatyti", - pasakojo sodybos šeimininkas.

Visa kita - grynai lietuviška. Pirtis suręsta iš senų rąstų. Durų stakta - iš vientiso storo medžio kamieno. Virš pirties mansardoje įrengti gultai pirtininkams - poilsiui po gero kaitinimosi.

Šiuo metu Šarkų sodyboje be jau minėtos pirties yra dar dvi pirtys. Kam tiek daug pirčių sodyboje? J.Šarkus į tai turi atsakymą: name esanti pirtis - greito naudojimo, kai ateina ruduo. Dar yra moteriška pirtis. Šia pirtimi naudojasi žmona.

"Janinai nepatinka garinė pirtis. Todėl jai nupirkau modernią - elektrinę. Mano svajonė įsirengti žieminę pirtį", - pasakojo sodybos šeimininkas.

Gėlės žydi kaliošuose

Kai J.Šarkuvienė pasitraukė iš Almos Adamkienės fondo veiklos, anot jos, visos jos vasaros "parduotos" - gėlių priežiūrai ir, žinoma, tapybai.

Kur tik pažvelgsi, sodyba skendi tarp įvairių rūšių žydinčių gėlių. Kiekvienas augalas - nei saulės nudegintas, nei lietaus liūčių palaužtas. Janinai išmonės netrūksta, kur gėles auginti. Ar matėte kur nors gėles, žydinčias senuose kaliošuose arba surūdijusioje keptuvėje? Seni kaliošai lyg vazonai dažais nuspalvinti. O gėlės juose tarsi žingsniuoja septynmyliais batais išrikiuotos vorele nuo vartų.

Tačiau Janina prasitarė, kad ne gėlės, bet tapymas yra jos vasaros džiaugsmas. "Niekada nemaniau, kad kada nors paimsiu į rankas teptuką. Tik gyvendama kaime pamačiau spalvų grožį. Tai pati geriausia meditacija", - pasakoja ji.

Vyrui gimtadienio proga moteris padovanojo savo tapybos paveikslą - beržą svyruonėlį. Gėlės taip pat jos akiratyje. "Tapyti gamtą kas kita. Ne taip paprasta derinti spalvas, kai viskas pulsuoja lyg gyvsidabris", - aiškino ji. Moters svajonė - surengti savo sodyboje ne tik tapytojų, bet ir skulptorių plenerą.

Kai užsiminiau apie politiką, turėdama omenyje jos vyrą, ketinantį rudenį dalyvauti Seimo rinkimuose, ji pasakė: "Politika visiškai nesidomiu. Tai ne mano sritis. Jei vyrui politika patinka, neketinu atkalbėti nuo šios veiklos."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"