TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Gyvenimas kipariso paunksmėje

2008 07 01 0:00
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Beveik pusę pasaulio apskriejęs garsios dailininkų Gutauskų dinastijos tęsėjas dailininkas Simonas Gutaustas su šeima nutūpė Rumšiškėse, ramiame miestelyje prie Kauno marių, kurį daugelis žino dėl čia įsikūrusio etnografinio buities muziejaus. Dailininkas šią vietą pasirinko dar ir todėl, nes yra didelis žvejybos ir medžioklės mėgėjas.

Per kelerius Rumšiškėse nugyventus metus menininkas čia pritapo ir save laiko tikru rumšiškiečiu. Iš šio miestelio neketina niekur keltis, nebent toliau pasidairyti panorėtų vaikai - duktė ir sūnus.

Tiksi pagal smėlio laikrodį.

Kai daugelis veržėsi gyventi į triukšmingą miestą, S.Gutauskas su žmona Lina pasirinko kitą kryptį - atvažiavo į mažą miestelį prie Kauno marių, kur gyvenimas tiksi pagal smėlio laikrodį.

Rumšiškės jau senokai traukia tuos, kurie ieško ramaus gyvenimo. Daugelis miestiečių dairosi, ar kas neparduoda senos sodybos. Šios vietos privalumas tas, kad beveik toks pat atstumas iki Kauno arba iki Vilniaus. Tačiau niekam neprilygsta toli atsiveriantis gamtos grožis - miestelį supantis miškas ir vanduo. Nuostabios gamtos apsuptyje tvyro ypatinga ramybė ir tyla, kurią sutrikdo tik pro šalį praskrendantys paukščiai. Tos aplinkos pakerėti žmonės tiesiog džiaugiasi čia susikurtu gyvenimu.

"Esu vilnietis, mano žmona Lina - kaunietė. Kai susituokėme, šiek tiek gyvenau laikinojoje sostinėje. Po to keletą metų buvau įsikūręs Amerikoje. Maniau, kad ten, už Atlanto bus geriau. Bet sugrįžau, pajutęs didelę trauką namams. Niekur nėra geriau, kaip čia, su savaisiais",- sako vitražistas ir tapytojas S. Gutauskas

Dvelkia angliškas stilius

Iš tolo matomas Gutauskų tamsiai žalios spalvos namas su raudonu stogu. Netradicinės pastato spalvos labiau primena angliško stiliaus trobą, nei lietuvišką kaimo pirkią. Kitas iš aplinkos išskiriantis ženklas - beveik visą žemės sklypą juosianti, kaip tai darydavo mūsų senoliai, iš medžio šakų nupinta tvora. Tokios tvoros neturi nė vienas menininkų kaimynas, nebent panašią būtų galima pamatyti Rumšiškių etnografiniame buities muziejuje.

To seno, dar sovietiniais laikais statyto, namo liko tik pamatai. Visiškai atnaujintas ir šalia stovėjęs ūkinis pastatas. Kai Gutauskai čia persikėlė, jiems daugiau rūpesčių kėlė tas nedidelis žemės lopinėlis, nei senas apleistas namas su ūkiniais pastatais. Kadangi abu daug dirba, be to, nė vienas iš šeimos nėra linkęs prie žemės darbų, juo labiau nenorėjo sodinti nei burokų, nei bulvių. O pro langą regėti tik piktžoles jiems tikrai būtų nepatikę.

Nuogąstavo be reikalo - beveik visą plotą aplink namą apželdino žole, šalia iškasė tvenkinį, jame užveisė žuvų, o prie tvenkinio pastatė dar ir pirtelę.

Bet matyt toks lietuvių būdas - žemė turi būti dirbama! Nors iš pradžių L.Gutauskienė tikino, kad nieko nesodins, bet šiek tiek pagyvenus - pati išsikasė nedidelę lysvelę. Pasėjo krapų ir salotų, kad dėl tokio menkniekio nereikėtų bėgti į parduotuvę.

Kipariso paunksmėje

Prie namo auga senas kiparisas. Į augalą gal ir nebūtume atkreipę dėmesio, bet dailininkas neleido praeiti pro šalį ir paaiškino, kad būtent medis lėmė sodybos pasirinkimą.

"Sakoma, kad kiparisai auga tik ten, kur tvyro gera energetika. Nesu tų ženklų žinovas, bet kažkas vis tik suveikė - apsistojome čia",- smagiai pasakojo Simonas. Kiparisas yra tikra sodybos puošmena.

Keisti to gyvenimo prie Kauno marių ypatumai! Nuo vaikystės menininkas pamėgo žvejybą. Meškerioti eidavo su tėvu, žinomu dailininku ir rašytoju Leonardu Gutausku. Ir dabar, vos tik saulė pateka, Simonas užsimeta meškerę ant peties ir traukia prie marių vienas.

"Mano tapyboje atsirado daugiau baltos spalvos. Koks nuostabus reginys atsiveria horizonte, kai saulė teka. Ryto aušra balta juosta galynėjasi su nakties tamsa. Romantikos tikrai daug", - pasakojo dailininkas.

Nuo ankstyvo pavasario su žmona Lina pamėgo maudytis netoli nuo namų esančiame ežere.

Sūnus nepritapo

Menininkų gyvenime būta ir daugiau romantikos. Kiekvienas šeimos narys turi po augintinį. Šuo Notas paprastai lydi Simoną į žvejybą, katytė Bogira dažniau glaudžiasi prie Linos, o veislinis šunelis Zoro yra dukters Emilijos numylėtinis. Tik sūnus Dominykas kol kas neprisijaukino jokio augintinio. Jis daugiau būna Kaune.

Pasak tėvų, sūnus užaugo Kauno senamiestyje, miestas jam yra artimesnis. Jis vienintelis iš šeimos nepritapo prie ramaus gyvenimo Rumšiškėse.

Vitražo erdvės

Miestelio kultūrinis gyvenimas pagyvėjo, kai čia atsikėlė menininkai. Tekstilininkė L.Gutauskienė rengia parodas, veda seminarus ir dėsto dailę vietinėje mokykloje. Pasak Linos, net ir gyvenant nedideliame miestelyje nėra kada nuobodžiauti.

"Kai orai atšyla, Rumšiškėse labai gražu. Norinčių dalyvauti seminaruose atsiranda vis daugiau. Moterys patenkintos, kad tuo pat metu gali ir pailsėti, ir pasitobulinti", - aiškino Lina.

Abu menininkai kuria buvusiame ūkiniame pastate įrengtoje dirbtuvėje - Simonas tapo, o Lina piešia ant šilko.

Net ir žiemą čia yra visos sąlygos kurti. Šilumą skleidžia pirmame aukšte įrengta nedidelė prancūziška krosnelė, o kad šiluma lengvai sklistų į viršų, lubose įmontuota vielinė plokštė.

S.Gutauskas pakeitė požiūrį į tradicinį vitražą, praplėtęs šio meno galimybių ribas. Jis panaudojo stiklo spalvinių sluoksnių sukepimo būdą, tačiau toks technologinis procesas yra labai sudėtingas.

Pasak Simono, kūrybine prasme tradicinis vitražas tarsi įspraudžia į tam tikrus rėmus. "Pasirinkau sunkesnį kūrybos būdą, kad galėčiau kitaip kurti", - sako jis.

Tokies darbams reikia didesnės erdvės interjere. Su tuo dailininkas sutinka. "Šiais laikais žmonės gyvena erdviuose namuose. Mano darbams atsiranda vietos", - tęsė jis.

S.Gutausko vitražai "Akvariumas", "Smėlio laikrodis", "Krokodilo oda" - tai tik maža dalis kūrinių, kuriuos "prisijaukino" nauji šeimininkai. Menininko sukurti originalūs daugiasluoksnio vitražo šviestuvai taip pat atranda kitas erdves.

Nutilo pianino garsai

Prie namo stovi senas šulinys. Tai ne kokia senovinė dekoracija. Šulinio vanduo švarus ir tinkamas naudoti. Nors name įrengtas vandentiekis, bet šeimininkai mėgsta kibiru semti vandenį iš šulinio. Būsto remontui menininkai skyrė laiko tiek, kad name būtų patogu gyventi. Pirmame aukšte svetainė atvira erdve sujungta su valgomuoju ir virtuve.

Siauri laiptai veda į antrą aukštą. Jų platinti negalima dėl šonuose esančių atraminių sienų. Viršuje yra tėvų ir vaikų miegamieji bei darbo kambariai. Name stovėjo pianinas. Anksčiau juo mokėsi groti duktė Emilija, bet instrumentą reikėjo išgabenti į Vilnių, į Simono tėvų namus.

"Manėme, kad duktė gros ir pratęs šeimos muzikavimo tradicijas. Mano mama buvo pianistė. Vaikystėje šiek tiek ir aš muzikavau, tačiau nei aš, nei mano brolis Tadas netapome muzikais. Pasukome tėvo keliu - į dailę", - pasakojo Simonas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"