TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Gyvenvietės puošmena - namas su tradiciniu stogu

Senovinės kaimo pirkios, turinčios tradicinius dvišlaičius stogus ir kyšančius kaminus, pamažu atgyja naujose gyvenvietėse.

Vilniaus šiauriniame pakraštyje Tarandės gyvenvietėje stovi naujas namas, daug kuo primenantis senovinius būstus. Modernumas ir šiuolaikiškumas glaudžiai susipina su kaimo architektūros tradicijomis. Šio gyvenamojo namo projekto autoriai - vilniečiai architektai Donaldas Trainauskas ir Darius Baliukevičius.

Įvertino bibliotekos rekonstrukciją

Pernai vienintelio lietuvio architekto D.Trainausko pavardė puikavosi tarp 40 geriausių Europos jaunųjų talentų, kuriuos išrinko Europos architektūros, meno, dizaino ir miestų planavimo studijų centras bei Amerikos architektūros ir dizaino muziejus "The Chicago Athenaeum".

Konkurso organizatoriai "Europe 40 Under 40" D.Trainausko vadovaujamą "4 Plius" architektų grupę susirado patys.

Konkurso vertinimo komisijai grupė "4 Plius" pateikė kiek senesnius savo architektūros darbus - vieno individualaus gyvenamojo namo ir Utenos A.ir M. Miškinių bibliotekos atnaujinimo bei Pašilaičių bažnyčios projektus.

Šio konkurso komisija ypač palankiai įvertino prieš trejetą metų atliktą Utenos A. ir V.Miškinių viešosios bibliotekos rekonstrukciją.

Beje, pastarasis projektas pelnė parodos "Lietuvos architektūra 2005-2007. Žvilgsnis į save" apdovanojimą "Metras 1/5". 2009 metais jis buvo nominuotas Europos Sąjungos šiuolaikinės architektūros premijai "Mies van der Rohe Award". Minėtojo projekto autoriai dar pelnė LR aplinkos ministerijos premiją už geriausią 2009 metų architektūros kūrinį.

Tarp miesto ir kaimo

Tarandės gyvenvietėje tarp kitų pastatų D.Trainausko ir D.Baliukevičiaus suprojektuotas namas išsiskiria kiek kitokia architektūra, kuri artima kaimo kraštovaizdžiui.

"Tarandė - Vilniaus pakraštys, tarsi tai būtų kaimas mieste. Projektas buvo parengtas atsižvelgiant į užsakovų pageidavimus", - aiškino architektas.

Šis būstas - tai tradicinio kaimo namo šiuolaikiška interpretacija, kur prie senovės puikiai dera naujovių dvasia. Namas tarsi įspraustas ant nuožulnaus šlaito. Gamtos reljefas lėmė būsto architektūrą.  Pastatas suskirstytas į dvi atskiras erdves - viena skirta viešam gyvenimui, t. y. svečiams priimti, kurie nori pabūti gamtoje su draugais, kita - uždara, nematoma nuo gatvės.

Architektų grupės "4 Plius" vadovas D.Trainauskas nė kiek nesistebi, kad vis daugiau atsiranda užsakovų, kurie nori gyventi patogiuose ir saugiuose būstuose kaip mūsų senoliai. Miesto žmogus nori jaustis kaip kaime - namas turi turėti tradicinį stogą, o vietoj ūkinio pastato - garažą su pavėsine. Tačiau jokiu būdu negalima sakyti, kad pastatas toks, kaip Rumšiškių muziejuje.

Modernus namas Tarandėje  visos gyvenvietės išsiskiria ne tik tradicine stogo forma, bet ir pačiu fasadu. Pastatas originalus vien tuo, kad centrinėje jo dalyje - didelis vitrininis langas,užimantis dalį stogo.

Palėpės - rakandų sandėliukai

Vaikščiodami miesto gatvėmis į stogus paprastai nesidairome. Į namo kepurę savo romantinėmis vizijomis dėmesį pelnytai atkreipia fotomenininkai, dailininkai ar rašytojai. Architektai šiuo klausimu taip pat turi savo nuomonę, nors jiems dažnai tenka paklusti užsakovų norams.

Architektas šyptelėjo, kai užsiminiau, kokią paskirtį anksčiau turėjo dvišlaičių stogų palėpės. Tai tarsi rakandų slėptuvė, kur laikomas visoks šlamštas. Lietuviai nuo seno įprato gyventi apdairiai - bet koks daiktas gali kada nors praversti, tad nieko ir neišmesdavo. Šeimininkės stogų palėpėse buvo išsigudrinusios džiovinti baltinius. Neprižiūrimos ir netvarkomos stogų patalpos - tikras gaisro židinys. Ypač šiomis dienomis, kai suliepsnojo kultūrinių vertybių stogai, tokios graudžios patirties pakanka.

Pasak D.Trainausko, namo Tarandėje stogas, nors ir tradicinis, tačiau jis neturi palėpės. Toje erdvėje įrengti miegamieji. 

"Jei pradėjome pokalbį apie stogą, galiu pasakyti, kad stogas nėra tik namo apsauga nuo gamtos reiškinių - vėjo, lietaus, drėgmės, sniego. Ši namo dalis vis dažniau įgyja estetinę funkciją. Stogas turi būti dar ir gražus. Laikai keičiasi - dabar turime didesnes stogų dengimo technologijų galimybes nei mūsų protėviai. Vis dėlto stogas - svarbiausias namo formos elementas", - teigė namo Tarandėje autorius.

Koks pastato dydis, tokia ir stogo forma. Pasak architekto, nedideliems namams, esant atšiaurokam ir drėgnam lietuviškam klimatui, tinka šlaitiniai stogai. Anksčiau buvo labai paplitę būtent tokio tipo stogai, nes nebuvo metalinių ar gelžbetoninių konstrukcijų. 

"Stogo medinės konstrukcijos, jei jos neprižiūrimos ir netvarkomos, gali kelti grėsmę namui. Pavojų tyko gana daug, nes pastogių palėpės dažniausiai nevėdinamos. Ši vieta - tarsi koks senų daiktų sandėliukas. Dabar apleistų palėpių paskirtis pasikeitė, nes pabrango gyvenamasis plotas. Apleistų palėpių beveik nebeliko - jos moderniai įrengtos. Kur kas paprasčiau uždengti naują kokybišką stogą, nei rekonstruoti seną. Tai saugu, ekologiška ir modernu", - teigė architektas.

Skardinis stogas - be karnizų

Tipiškas dvišlaitis skardinis stogas būdingas kaimo troboms. Tačiau iš tolo dvelkia naujove - autoriai atsisakė tipiškų stogų karnizų, skirtų lietaus vandeniui nutekėti. Jų nereikėjo lietaus krašte.

Mat namo sienos sumūrytos iš klinkerinių plytų, kurios ura ypač tvirtos ir atsparios įvairiems mechaniniams bei aplinkos dirgikliams. Klinkerinės plytos pasižymi labai mažu vandens įgeriamumu (3-6 proc.), taip pat ypatingu atsparumu šalčiui, jos yra atsparios gniuždymui.

Nauja ir tai, kad stogas yra tos pačios spalvos, kaip ir namo sienos. Būsto vientisa spalvinė gama neišsiskiria iš gamtos, o vasarą tik dar labiau paryškina žalumos grožį.

Garažas atskirtas nuo namo

Kiek atokiau nuo namo kaime statomi ūkiniai pastatai. Kadangi būsto savininkas - ne ūkininkas, tokio priestato jam nereikėjo statyti. Toje vietoje yra garažas. Šiuolaikiniuose namuose yra priešingai - garažas tampa būsto dalimi.

Užsakovas pageidavo garažą atskirti nuo gyvenamojo namo. Šiuo atveju garažas yra atraminė siena iš vidinės kiemo pusės - čia įrengta pavėsinė.

Pirtis kaip senovėje kūrenama malkomis. Tačiau ji įrengta moderniai ir jaukiai, vietos tiek daug, kad šeimininkai atvykusiems svečiams gali pasiūlyti joje pasikaitinti.

Netrikdyti gamtos harmonijos

Pasak architekto D.Trainausko, kiekvienas projektas yra savitas ir originalus. Buvo stengiamasi, kad pastato vientisa išorė netrikdytų gamtos išskirtinumo ir harmonijos. Kiek kitaip pažvelgta į vidų - čia didesnė kontrastų įvairovė.

Baltos sienos puikiai dera prie tamsių natūralaus medžio grindų. Pro didelius vitrininius langus šviesa tiesiog liejasi į vidų, tad vasarą tenka nuleisti žaliuzes.

Saulės spinduliai šildo patalpą net ir saulėtą žiemos dieną. Viduje jauku ir šilta. Pro didelius langus atsiveria nepaprastai gražus vaizdas! Patogiai įsitaisius minkštasuolyje - tikras gamtos paveikslas, kaskart keičiantis savo spalvas.

Gyvenimas miesto pakraštyje turi savito žavesio ir patrauklumo. Žmonės, kurie mėgsta gamtą ir nenori nuo jos atitolti, tai supranta.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"