TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Horizonte nubrėžtos dvi linijos

2010 11 23 0:00
"Norėjome, kad namas minkštai nutūptų į šlaitą, kad būtų kuo mažesnė intervencija į gamtą ir miesto aplinką"
"Laimos ir Ginto projektų" archyvo nuotrauka

Vieni namai, kaip dangoraižiai, stiebiasi iki pat dangaus, kiti tarsi susilieja su horizontu lyg nubrėžtas erdvėje brūkšnys ar ištempta it styga tiesi linija. Architektas Gintautas Vieversys pasirinko pastarąją kryptį - suprojektavo du būstus - namą-liniją Šiauliuose ir namą-brūkšnį Marijampolėje.

Marijampolėje įsikūrusios architektų studijos "Laimos ir Ginto projektai" vadovas G.Vieversys pasakoja, kad namo-linijos projektas buvo kurtas kartu su studijos kolege architekte Laima Tumyniene, kuri pernai liepą žuvo su savo vyru Arūnu ir dar vienu alpinistu iš Kauno, kai leidosi nuo Monblano kalno Prancūzijoje.

Kolegės atminimui

"Dirbome kartu su Laima daugiau nei dvidešimt metų. Mus vienijo bendros kūrybinės idėjos, viena jų buvo namas-linija. Kolegės architektės vardas išliks studijos pavadinime, kaip ir jos sukurti architektūros projektai Marijampolėje ir kituose Lietuvos miestuose. Dabar man tenka vienam pristatyti mūsų darbą, kurį ne taip seniai brandinome dviese", - sakė G.Vieversys.

Namas-brūkšnys ir namas-linija - pasikartojanti horizontali kompozicija - tai apibendrina abiejų būstų architektūrą. Gamtoje linijos neatsitiktinės.

"Miestas ir gamta. Aukštas ir žemas. Uždaras ir atviras. Didelis ir mažas. Tai tam tikros ribos, kurių lyg ir negalima peržengti", - G.Vieversys dėstė kūrybos koncepciją.

Namo-linijos idėją architektas pratęsė sukūręs namą-brūkšnį. Prie projekto dirbo ir G.Vieversio žmona architektė Asta.

Namas - gyvenimo filosofija

Kartą architektas riedėjo dviračių taku palei rytinį Šešupės krantą. Ši upė skiria Suvalkijos sostinę į dvi dalis, kurias jungia 6 tiltai. Didžioji miesto dalis yra būtent rytiniame upės krante. Gintauto žvilgsnis tada užkliuvo ties ta vieta, kur ant iškilusio upės šlaito buvo pradėti mūryti namo pamatai. Tačiau kažkodėl prasidėję statybos darbai buvo nutraukti. Tai suintrigavo architektą - vieta rami, namas stovėtų miesto pakraštyje, o vos už kelių metrų teka Šešupė.

"Man ši vieta pasirodė itin unikali ir išskirtinė moderniam būstui. Taip atsirado namo-brūkšnio idėja. Ji su kaupu pasitvirtino", - prisipažino architektas. Jis dėkingas likimui, kad pamatė apleisto namo pamatus ant Šešupės kranto. Namą-brūkšnį architektas projektavo lyg ir sau, ketindamas su šeima jame gyventi.

Pasak Gintauto, šis statinys yra beveik ties riba tarp miesto ir gamtos. Namas-brūkšnys - lyg siena tarp triukšmo ir tylos. "Tokį pavadinimą lėmė namo architektūra ir jo kompozicija", - sakė G.Vieversys. Jo namas - kaip gyvenimo ir kūrybos filosofija. Namas-brūkšnys lyg įstrigusi linija, kuri atkartoja šalia tekančios upės vingį, bet neužgožia gamtos. Didelės aštuonios langų plokštumos ir atvira garažo terasa - viskas atsukta į upės pusę ir susilieja į darnią visumą.

Nutupdė minkštai į šlaitą

Architektas minėjo, kad šalia esantys namai neaukšti. Tad jeigu jo suprojektuotas namas būtų aukštai iškilęs ant stataus šlaito, jis būtų lyg svetimkūnis aplinkoje, kurioje daug kas ribojasi su horizonto linija, mat statinio aukštis - maždaug šeši metrai.

"Norėjome, kad namas minkštai nutūptų į šlaitą, kad būtų kuo mažesnė intervencija į gamtą ir miesto aplinką. Manau, kad tai pavyko padaryti", - sakė architektas. Aukštame šlaite buvo iškasta beveik trijų metrų įduba, į kurią namas buvo įsodintas tarsi medis į žemę.

Vienoks tas pats namas atrodo iš miesto pusės, ir kitoks - iš upės pusės. Žiūrint iš miesto pusės, namas-brūkšnys yra vieno aukšto, mažas, jo beveik nematyti, o žiūrint nuo upės - tai dviejų aukštų pastatas, atviras gamtos grožiui, kurį paryškina dideli langai vitrinos. Urbanistinis kontekstas šiuo atveju neišardytas.

Bet tai dar ne viskas. Pasak architekto, namas tiek iš miesto pusės, tiek iš upės pusės yra prie pat žemės. "Kontaktas su žeme yra svarbus šiuolaikiniam žmogui. Jo nepraradome", - pasakojo G.Vieversys.

Žemyn - į miegamąjį

Namo vidus - kambarių išdėstymas ir interjeras - yra netradicinis ir tai primena išvirkščią drabužio pusę. Čia taip pat buvo atsižvelgiama į gamtą: upės tėkme galima gėrėtis ir virtuvėje, ir miegamajame, ir vonios kambaryje.

Namo viduje, kaip ir išorėje, galioja tas pats principas: uždara - atvira, didelis - mažas. Miegamieji yra apatiniame aukšte, tai yra įdubos erdvėje. Į juos lipama laiptais ne aukštyn, kaip tai yra tradiciškai, bet leidžiamasi žemyn. "Miegamojo ramybės netrikdo gatvės triukšmas. Žemė itin gerai izoliuoja garsą", - namo-linijos išvirkščios pusės pranašumus aiškino projekto autorius.

Pirmojo aukšto, tai yra miegamojo langai vitrinos siekia vos ne žemę palei terasą uždaroje erdvėje. Žalia veja - lyg kilimas, nutiestas iki pat upės, kuri yra vos už 50 metrų. Langų stikluose - vien tik gamtos atspindžiai. Tai itin sušvelnina būsto santykį su žalia aplinka.

Primena degalinę

Kuriame namo aukšte labiau verda gyvenimas?

Iš gatvės pusės namas yra visiškai uždaras, matyti vien tik aklina tvirta akmens tvora. Tai visiškai nepanašu į gyvenamąjį būstą. Stogo kraštas ir tvora labiau primena... degalinę.

Architektas šypteli dėl tokio palyginimo ir sako, kad toks įspūdis tikrai susidaro, bet jis nė kiek negadina tos miesto dalies vaizdo. Rudos spalvos akmens plokščių tvora yra šiek tiek atokiau nuo gatvės. Specialiai palikta žalia zona - tai sudaro jaukų kontrastą namo gelžbetoninėms, monolitinėms plokštumoms.

Per tambūrą patenkama į bendrą gyvenamąją erdvę - svetainę, iš kurios galima patekti į atvirą terasą virš miegamųjų. Šioje dalyje yra įvažiavimas į garažą, kuris turi atvirą langą į upę. Čia yra tik stogas. Ar kur nors matėte tokį vaizdą?

Autorius ir vėl atsižvelgė į gamtą, projektuodamas tokią ne itin reikšmingą būsto dalį. "Garažas yra namo-brūkšnio architektūros dalis. Automobilis irgi atsuktas į upę. Šiuo atveju garažui uždara siena tikrai netiktų", - neabejojo Gintautas.

Iškilo du tūriai

Kitas įgyvendintas projektas - namas-linija yra gana judrioje miesto dalyje, prie pat gatvės. Be to, tas namas . Gamtos aplinkos čia taip pat nėra.

Tad buvo sumanyta gamtos zoną sukurti pačiame name. Jame yra gana didelės vandens ir meditacijų erdvės, gyvenamoji ir ūkinė dalis.

Kaip sujungti šias skirtingas zonas, kad jos tarpusavyje sietųsi ir derėtų?

"Kai atsirado namo-linijos idėja, funkcijų chaotiškumas priblėso. Būtent linija sujungė virš jos iškilusius du tūrius, kuriuose skirtingos funkcinės zonos", - dėstė namo-linijos koncepciją architektas. Tačiau visų pirma reikėjo namą atskirti nuo gatvės triukšmo. Apsauginė zona - iš skelto lietuviško dolomito pagaminta tvora.

Už tvoros - ne vienuolynas

Namas uždaras iš abiejų pusių. Tvora saugo žmogaus privatumą. Bet už jos - ne vienuolynas. Čia gyvenimas pulsuoja, yra gyvas ir judrus. Šalia nėra upės, tad atsirado didelis baseinas. Pasak architekto, vieni reikalavimai, kai projektas yra netradicinėje erdvėje, kiti - kai ta erdvė standartinė ir ribota. Būtent tokioje vietoje atsirado namas-linija, kuris tapo išskirtinis individualių sklypų aplinkoje.

"Ar būstas lyg tvirtovė yra šiuolaikinio žmogaus gyvenimo būtinybė, ar tokiame name jam gera būti - į šiuos klausimus nelengva atsakyti. Tai itin individualu. Man, architektui, svarbu ne pats namas, bet žmogus, kuris jame gyvena. Geras namas turi atitikti aukštos gyvenimo kokybės reikalavimus", - aiškino savo poziciją marijampolietis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"