TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Į daugiabučius vilioja geoterminiu šildymu

2014 10 23 6:00
Antakalnio mikrorajone, Vilniuje, statomame daugiabutyje bus įrengta geoterminio šildymo sistema. Statytojo nuotrauka

Alternatyvius ekonomiškesnius būsto šildymo būdus gali naudoti ne tik privačių namų savininkai - Lietuvos miestuose ir miesteliuose pastaruoju metu dygsta nauji daugiabučiai ir socialinės paskirties pastatai, šildomi geotermine – iš žemės gelmių gaunama - energija.

Palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, Lietuva pagal šalies gyventojų, įsikūrusių daugiabučiuose, skaičių yra viena iš lyderių. Bet opiausia daugiabučių problema - šildymo kainos. Tose savivaldybėse, kur pereinama prie šilumos gavybos iš biokuro ar kitų atsinaujinančių šaltinių, gyventojai už šildymą dažniausiai moka mažiau. Be to, taupesnės šildymo technologijos taikomos naujos statybos daugiabučiuose. Kartais šiuolaikiškas, energiją iš atsinaujinančių išteklių išgaunančias sistemas ryžtasi įsirengti ir renovuojamų daugiabučių bendrijos.

Šildo žemės gelmių energija

„Geoterminis šildymas, kai naudojami atsinaujinantys ir nieko nekainuojantys žemės ištekliai, laikomas vienu ekonomiškiausių, švariausių ir perspektyviausių šildymo būdų, – sakė geoterminio šildymo sprendimus siūlančios bendrovės direktorius Liudas Getautas. – Pasaulyje toks šildymo būdas naudojamas jau daugiau nei 40 metų.“

Ištikimiausi šio metodo gerbėjai – japonai. Antroje vietoje pagal geoterminio šildymo naudojimą yra Kinija, trečioje – Jungtinės Amerikos Valstijos. Europoje geoterminio šildymo lyderės – Prancūzija, Vokietija ir Švedija.

„Beje, Švedija yra šiauriau nei Lietuva, tad kalbos, jog Lietuvai šis šildymo būdas netinka neva dėl geografinės padėties bei klimato, yra tiesiog neišmanymas“, – sakė jau 20 metų geoterminį šildymą Lietuvoje propaguojantis L. Getautas.

Šio metodo patikimumą, pasak jo, rodo ne tik visoje Lietuvoje privačiuose namuose (pavyzdžiui, privačių namų kvartalas Pavilnyje, Vilniuje) bei daugiabučiuose, bet ir visuomeninės paskirties pastatuose jau veikiančios tokio šildymo sistemos. Šiuo metu Vilniuje, Santariškėse, statomas naujas vaikų darželis, kuris bus šildomas geotermine energija. Šiuo būdu šildomų daugiabučių jau pastatyta ir Kuršių nerijoje.

Sumoka kiti vartotojai

Efektyviai geoterminio šildymo sistemai įrengti daugiabutyje naudojami kur kas galingesni siurbliai nei individualiuose namuose. Jei norima, kad iš žemės išgaunama geoterminė šiluma ne tik šildytų butus, bet ir patenkintų gyventojų karšto vandens poreikį, tenka diegti pačias brangiausias ir moderniausias technologijas. Dažnai geoterminė šiluma gali patenkinti tik dalį pastato šilumos poreikių, todėl name reikalingos ir centrinio šildymo trasos. Kai kurie energetikos specialistai teigia, kad geoterminio šildymo apologetai mėgsta šiek tiek pagražinti technologijos efektyvumą ir atsipirkimą.

„Jei skaičiuosime, kad valstybė tokių sistemų įrengimą remia 40 proc., tai dėl ekonomijos viskas gerai. Bet geoterminio šildymo sistemos daugiabučiuose tikrai nėra stebuklas, kad per metus ar dvejus atsipirktų. Skaičiuojant proporcingai, atsipirkti gali po penkerių metų. Ne visos sistemos gali visiškai patenkinti namo poreikius, tuomet neatsisakoma ir prieigos prie centrinio šildymo. Dėl to miestų šilumos tinklai turi išlaikyti rezervines katilines bei vamzdžius, ir jų išlaikymo kaina tenka visiems. Tai nėra sąžininga kitų vartotojų atžvilgiu“, - sakė energetikos projektų konsultacinės bendrovės „Terma Consult“ vadovas Vykintas Šuksteris.

Pasak specialisto, tokiu atveju atkurti teisybę padėtų šilumininkų ne vienus metus svarstomas, bet realios formos dėl politinės valios stokos neįgaunantis rezervinės galios mokestis, kurį mokėtų daugiabučiai, prie centrinio šildymo trasų prisijungiantys tik tuomet, kai prireikia.

„Jei į kainos dedamąją įtrauktume ir galios mokestį, geoterminio šildymo ekonomiškumas dar labiau sumenktų. Jei toks daugiabutis visai atsijungtų nuo visų tinklų, dažnu atveju nebeliktų ir tos ekonomijos. Žinoma, negalima visų geoterminių projektų nurašyti. Kiekvieno objekto atveju reikalingi individualūs skaičiavimai. Jeigu bus tinkama apskaita, įdiegtas efektyvus tokios sistemos valdymas ir daugybė kitų inžinerinių niuansų, geoterminis šildymas iš tiesų gali padėti taupyti“, - sakė V. Šuksteris.

Geologai pažymi, kad nėra aiškiai išdėstyti reikalavimai įmonėms, vykdančioms giluminio gręžimo darbus. Tik kvalifikuoti specialistai gali užtikrinti, kad tokie gręžiniai nepakenks geriamojo vandens klodams. Šiuo metu giluminiai gręžiniai ne visada daromi atlikus išsamius tyrimus. Vyrauja požiūris, kad jei turi tinkamą techniką – pirmyn, gręžk.

Motyvuoja galimybė sutaupyti

Vienas pagrindinių geoterminio šildymo pranašumų – ekologija, tačiau Lietuvoje pabrėžiamas ir šios technologijos taupumas. Kaip teigia geoterminio šildymo propaguotojai, 100 kv. m ploto bute, kuriame šiluma bus apsirūpinama iš žemės gelmių, šaltuoju metų laiku per mėnesį už šildymą reikės mokėti 120-130 litų. Tokius skaičius pateikia ir Vilniuje, Antakalnyje, šiuo metu kylančio trijų aukštų daugiabučio „Pylimėliai“ projekto vystytojai.

„Mes akcentuojame ne tik kainą, bet ir tokio šildymo ekologiškumą, saugumą. Daugiabutyje įrengiama galinga švediška geoterminio šildymo sistema gali visiškai tenkinti daugiabučio šilumos poreikį visus metus. Daugumoje iš 30 butų yra įrengti ir židiniai, tačiau greičiau dėl grožio. Blogiausiu atveju, įsivyravus labai žemai temperatūrai, galima papildomai šildytis elektra, tačiau, mūsų skaičiavimais, tikrai to neprireiks. Sistema skaičiuota su dideliu rezervu“, - paaiškino projektą įgyvendinančios bendrovės „Didžioji statyba“ direktorius Raimondas Baikauskas.

Šilumą iš 20-ies šimto metrų gylio gręžinių surenka galingas kolektorius. Šildoma tiek, kiek reikia, kad temperatūra namuose nekristų žemiau, pavyzdžiui, negu 21 laipsnis šilumos.

„Technologija vis dar brangi, bet pinga. Kol kas įrengti tokią sistemą apsimoka ne visur ir ne visada. Tačiau jei statomas naujas daugiabutis ir šildymo sistema įrengiama nauja, tada tikrai verta. Žinoma, dėl papildomų investicijų pabrangsta ir butas. Įgyvendindami „Pylimėlių“ projektą galėjome lengvai įrengti dujinį šildymą, nes sklypas - prie pat dujotiekio trasos. Tačiau mes orientuojamės į ateitį“, - sakė R. Baikauskas.

Veikia ir kaip šaldytuvas

Pagrindinis šilumos šaltinis yra saulė. Jos įkaitinta žemė sukaupia milžinišką energijos kiekį. Apskaičiuota, jog 1 kv. m žemės per vasarą sukaupia iki 1500 kilovatvalandžių šiluminės energijos. Kaip ši energija paimama iš žemės? Trumpai ir populiariai geoterminio šildymo veikimo principą galima palyginti su šaldytuvu. Šaldytuvas surenka jo viduje esančių maisto produktų šiluminę energiją ir išspinduliuoja ją į aplinką. Pridėję ranką prie užpakalinės šaldytuvo sienelės, pajustumėte, jog ji šilta.

Geoterminis šilumos siurblys veikia taip, tarsi tie maisto produktai būtų žemėje: vėsindamas saulės energijos sukaupusias žemės gelmes, į jos paviršių išspinduliuoja šilumą, kuri, skirtingai nei šaldytuvo, ne tuščiai paskleidžiama aplinkoje, o surenkama ir panaudojama patalpoms šildyti. Skiriasi ir galingumas.

Iš grunto išgaunama šiluma naudojama dvejopai: pastatui šildyti ir karštam vandeniui ruošti. Šis šilumos panaudojimas – papildomas būdas taupyti. Butuose įrengiamas grindų šildymas, naudojamas maždaug iki 30 laipsnių Celsijaus pašildytas vanduo. Geoterminė sistema – reversinė, o tai reiškia, jog žiemą ji ekonomiškai šildo namus, o vasarą gali pasyviai vėsinti.

Malonus autonominio geoterminio šildymo privalumas rudenį – jis įsijungia ir reguliuojasi pats, pagal lauko temperatūrą, todėl, pavyzdžiui, jau dabar, kai lauke šalta ir butai atvėsę, geoterminį šildymą namuose turintys gyventojai mėgaujasi šiluma.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"