TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Į viliojančius pasimatymus su žmona - jos namuose

Ar moteris, atitekėjusi į vyro namus, jaučiasi savarankiška ir gali tvarkytis savo nuožiūra, kaip jai patinka? O gal geriau kiekvienam jų gyventi laisvai ir nevaržomiems kompromisų - atskirai?

Kauno Žemuosiuose Šančiuose dauguma esančių namų yra seni, mediniai, kai kuriuose iki šiol nėra įrengta visų patogumų. Rajonas ramus ir toliau nuo miesto triukšmo. Siauros gatvelės, kylančios į kalną, daug kuo primena kaimo gyvenvietę. Čia nejaučiami dideli permainų vėjai. Naujakurių atsiranda tik vienas kitas. Atnaujinti namai matomi iš tolo ir gana ryškiai išsiskiria iš įprastinės aplinkos.

Lankymosi grafiko nesudarė

Jauna tapytoja ir pedagogė Jovita Aukštikalnytė-Varkulevičienė į šį ramų rajoną atsikėlė gyventi maždaug prieš metus, kartu su mažąja dukrele Julija. Jos vyras, žinomas tapytojas Eugenijus Varkulevičius-Varkalis liko gyventi savo tėvų sename name Žaliakalnyje.

Pusė seno medinio namo - tapytojos nuosavybė. Jovita šypsodamasi pasakojo, esą dabar jaučiasi tarsi kokia dvarininkė, mat turi ne tik savo būstą, bet prie jo - dar ir žemės lopinėlį. Ji čia jaučiasi gerai ir yra labai patenkinta, kad turi dvejus namus - savo ir vyro.

Jovita linksmai prisipažino, jog Eugenijus neprieštaravo, kad ji gyvens atskirai. Žinomas tapytojas nesikiša į žmonos valdas, bet kai reikia visada jai padeda. Žinoma, jokio lankymosi grafiko Jovita nėra sudariusi. Kaip draugystės pradžioje - tarsi į pasimatymus su žmona ir dukrele Eugenijus kada nori gali čia ateiti ir būti kiek jam patinka.

Jovita turi tokią pačią teisę lankytis vyro namuose Žaliakalnyje.

"Eugenijaus namai yra šviesaus atminimo tėvų palikimas. Čia viskas liko taip, kaip jie gyveno. Pro kiaurus langus vėjai pučia, tačiau jų rankenėlės - žalvarinės. Kažkaip nedrįstu daryti savo tvarkos, jei to nenori mano vyras. Jam patinka taip, kaip yra, ir jis nelinkęs čia nieko keisti. O man norisi kitaip gyventi. Namus būtina atnaujinti, kad juose būtų gera dvasia", - įsitikinusi jauna moteris.

Tai kartu, tai atskirai

Gal ta aplinkybė ir paskatino Jovitą susirasti savo būstą. Bartis su vyru dėl namų tvarkos, kurie yra ne jos, moteris nenorėjo. Ji pasirinko kitą variantą - turėti savo būstą.

Kai žmona išeina iš vyro namų, paprastai sakoma - poros gyvenime atsirado takoskyra, gal skiriasi, gal meilės nebeliko?

Tokias užuominas dailininkė, auginanti pusantrų metukų dukrelę, nuleidžia juokais sakydama, kad jai patinka toks gyvenimo būdas, kai nereikia dalytis gyvenamąja erdve net su pačiu artimiausiu žmogumi, kurį visa širdimi myli ir gerbi. Meilės jausmas esą tik stiprėja ir gilėja, kai du žmonės vienas kito pasiilgsta ir laukia susitikimų lyg tai būtų pirmas kartas.

Anot Jovitos, ir jai, ir jos vyrui reikia nepriklausomos erdvės, kad vienas kitam netrukdytų tapyti. Iš tiesų toks menininkų poros gyvenimas yra netradiciškas ir daugeliui nesuprantamas.

Sutuoktiniai - darni pora, tačiau abu nori gyventi tai kartu, tai atskirai. Dailininkas E.Varkulevičius-Varkalis apskritai nelinkęs kalbėti apie savo namus, kiek atviresnė jo žmona Jovita, kuri maloniai dalijosi prasidėjusiu naujakurės gyvenimu be savo vyro.

"Kiekvienos moters svajonė - šilti ir jaukūs namai, darni šeima. Man iki šiol šeima yra mano tėvai, nors pati jau turiu savo šeimą. Galima gyventi net labai prastomis sąlygomis, bet be darnios šeimos - namai bus šalti ir tušti", - įsitikinusi Jovita.

Medinės architektūros pašonėje

Jauna tapytoja J.Aukštikalnytė užaugo Panevėžyje, su tėvais gyveno daugiabutyje. Ji vienintelė iš daugiavaikės medikų šeimos pasuko meno link. Po dailės studijų Kaune liko šiame mieste, nenorėjo grįžti į daugiabutį, tad ieškodama naujo būsto dairėsi į privačių namų rajonus.

Žaliakalnis ir Šančiai pasižymi originaliu medinės architektūros palikimu, kurio dvasia ypatinga. "Kažkodėl pasirinkau Šančius. Man patinka nestandartinės erdvės, kuriose būdama galiu tapyti. Per metus nespėjau čia deramai įsikurti ir priprasti prie naujos aplinkos. Mano tėvai gyvena kukliai, jie niekada neskyrė daug dėmesio interjerui, svarbiausia, kad namie būtų švaru ir tvarkinga. Tokie yra ir dabartiniai mano namai. Čia nėra didelės prabangos, bet draugai sako, kad pas mane labai jauku. Tai man didžiausias pagyrimas. Dabar savo vyrą kviečiu į pasimatymą savo namuose, o jis mane - savo", - šypsodamasi smagiai pasakojo tapytoja.

Po metų viskas bus kitaip

Jos namas stovi pakalnėje, iš gatvės pusės yra veranda ir pusrūsis. Jame dailininkė įsikūrė dirbtuvę. Prie namo auga šimtametis klevas. Šakos taip išsikerojo, kad beveik kliudo elektros laidus. Jovita nerimauja, kad atšilus orams, matyt, reikės kai kurias medžio šakas nupjauti. Kita vertus, tokie rūpesčiai jai nėra sunkūs.

Moteris prisipažino, kad vasarą čia jaučiasi tarsi gyventų kaime pas močiutę. "Kaimo neturiu. Tad labai smagu, kad gyvendama mieste galiu jausti kaimo dvasią", - teigė ji.

Pusė seno medinio namo jau išgyvena naują - modernesnį ir atviresnį naujovėms - laikotarpį. Pasak Jovitos, po metų vidinė erdvė bus visiškai kitokia. Ji vardijo, ką jai teks dar padaryti. Kad būtų akivaizdžiau, rankomis ore piešė linijas, kur bus pagrindinis įėjimas į namą, kur bus perkelta virtuvė. Mansardoje bus įrengtas miegamasis.

Pirma, ką Jovita suskubo padaryti - vonią iš pusrūsio perkėlė į viršų, kur yra gyvenamieji kambariai, kad būtų patogiau maudyti mažąją. Kol kas vonios kambarys nuo prieškambario atskirtas širma. "Taip gyventi nėra patogu, bet vis geriau, nei vaiką nešti maudyti į pusrūsį. Širmą pastačiau laikinai, nes vidaus rekonstrukcijos darbai užsitęsė. Visko iš karto nėra galimybės sutvarkyti, tad tenka tai daryti dalimis", - aiškino jauna mama.

Kaip tikras šeimininkas po namus slankioja augintinis katinas. Jis čia apsigyveno nuo pat pirmos dienos, kai įsikėlė jauna moteris. "Seni namai man kažkodėl asocijuojasi su pelėmis rūsyje. Šie padarėliai man nepatinka. Tad turiu katiną, kad visas peles išgaudytų", - pasakojo Jovita, imdama ant rankų mažąją Julytę, kuriai kaip tik tuo momentu pritrūko dėmesio.

Paveikslo paslaptis

Į naujus namus kartu atkeliavo ir keletas Jovitos vyro paveikslų. E.Varkulevičiaus darbų yra beveik visuose kambariuose. Prie stalo svetainėje-virtuvėje pakabintas žaliame fone kryžių simbolizuojantis nedidelis tapybos darbas, nors iš pirmo žvilgsnio jis daugiau primena langą, įrėmintą žaliame gamtos fone.

Jovita šyptelėjo prisipažindama, jog paprastai vyras jai nedovanoja paveikslų. Pati pasiima iš jo dirbtuvės jai patinkantį paveikslą ir parsineša į savo namus. "Gal Eugenijui tai nepatinka, bet jis nieko nesako, kai išsinešu jo drobę. Juk mano namai, tai ir jo namai", - žvaliai svarstė ji.

Tačiau neapsieita ir be netikėtumų. Ką tik Jovita tvirtino, kad vyras jai nedovanoja paveikslų, bet pasirodo - tai netiesa. Gal ji būtų taip ir nesužinojusi Eugenijaus paspęstos paslapties, jei ne šis  atsitiktinumas. Kalbama apie paveikslą ant sienos prie kompiuterio. Kai fotografavome jaukius namus Šančiuose, J.Aukštikalnytė-Varkulevičienė mums matant nukabino paveikslą, tikėdamasi kitoje jo pusėje rasti datą, mat paprastai autorius nurodo, kada jo darbas buvo nutapytas. Šį kartą dailininkas datos neužrašė. Data buvo, bet ne ta. Parašyti žodžiai buvo skirti jai, ir tai labai maloniai nustebino jauną moterį. Pasirodo, dailininkas dovanojo žmonai savo kūrinį gimtadienio proga, bet ji to nežinojo.

"Kada tai galėjo būti? Kaip aš nepastebėjau tokio svarbaus dalyko? Eugenijus visada mėgsta mane nustebinti", - vis stebėjosi Jovita, keletą kartų garsiai pakartodama mylimo vyro jai parašytus malonius žodžius svarbia proga.

Seni daiktai - kaip eksponatai

Jovitos namai - lyg etnografinis muziejus. Senos relikvijos, kaip ir žmogaus gyvenimas, turi savo istoriją. Vienus senus daiktus kažkodėl paliko buvę namų šeimininkai, kitus - savo namuose priglaudė naujoji šeimininkė. Svetainės akcentas - didelis, užimantis vos ne visą sieną, J.Aukštikalnytės paveikslas. Prie jo padėta senovinė medinė gelda, kurioje anksčiau kaime maudydavo vaikus. Daiktas kaip naujas. Jovita pasodina savo dukrelę į geldą, nes jai patinka joje žaisti. Pamatyti tokį vaizdą galima nebent filme, bet realybėje daug romantiškiau ir originaliau.

J.Aukštikalnytė dėsto Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakultete. Senus daiktus ji panaudoja per paskaitas. Auditorijoje sukomponuoja iš jų įvairias kompozicijas, o studentai praktikuojasi pieštuku, bandydami tuos daiktus perkelti ant popieriaus lapo. "Iš šių namų neišmečiau nė vieno seno, originalaus daikto. Profesiniai įgūdžiai neleidžia to daryti", - sakė ji. Reikėtų pabrėžti, kad šie seni daiktai neužgriozdina namų erdvės, kiekvienam jų surasta tinkama vieta.

Seną medinę spintelę restauravo Jovitos sesuo medikė. Laisvalaikiu jai patinka toks kruopštus darbas. Tapytoja netruko pridurti, kad pati neturėtų kantrybės taip darbuotis. "Kažin, ar būčiau pati atnaujinusi senus baldus, jei ne sesuo. Dabar tie daiktai tarsi nauji ir neprarado savo dvasios", - džiaugėsi menininkė.

Meilės dieną - dviese

Dailininkas E.Varkulevičius-Varkalis daug metų gyveno Niujorke. Dabar jau keleri metai jis grįžęs į Kauną, sukūrė šeimą. Jo žmona Jovita yra jaunosios kartos dailininkė, o vyras priklauso vyresniajai. "Tikriausiai kitaip ir negalėjo būti - mus suartino menas. Gražiai draugavome, mums gimė Julytė. Eugenijus yra tikras tapytojas, gyvenime gana nepraktiškas. Nors jis už mane vyresnis, tačiau jam galėčiau pavydėti jaunatviškos energijos. Man labiau patinka būti namie, o jį sunku sulaikyti. Jis mėgsta klaidžioti gamtoje, ieškodamas tapybai motyvų, jam reikia nuolat bendrauti su žmonėmis. Kai Eugenijus grįžo į Lietuvą, jis pradėjo tapyti abstrakčias drobes. Tokių paveikslų yra ir mano namuose. Vienas pas kitą į dirbtuves nelandžiojame ir nesikišame į kūrybą. Kūrybinio pavydo tarp mūsų nėra. Žinoma, jei reikia patarimo, visada vienas kitam pasakome, kas gerai, o kas blogai. Abu dirbame tai, ką sugebame, tuomet geriausiai jaučiamės", - ramiai pasakojo apie kūrėjų kasdienybę Jovita.

Šv. Valentino dieną J.Aukštikalnytės namuose - šventinė nuotaika. Į pasimatymą šiuose namuose atskubės jos vyras. Su kokia dovana ateis, taip ir nesužinojome. Meilės dieną du žmonės turi būti dviese.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"