Idealas - kaip tolstantis horizontas

Nijolė STORYK 2009-03-31 00:00
Nijolė STORYK 2009-03-31 00:00
Architektai ir interjero dizaineriai A.Leskauskaitė ir M.Šlančiauskas - geriausio "Metų interjero" privataus interjero kategorijoje projekto autoriai. Nuotrauka iš asmeninio albumo
Kau­nie­čiai ar­chi­tek­tai Au­rė­ja Les­kaus­kai­tė ir Ma­rius Šlan­čiaus­kas tu­ri kuo pa­si­džiaug­ti, nors ir užg­riu­vo at­šuo­lia­vęs su­nkme­tis. "Me­tų in­ter­je­ro" kon­kur­se pri­va­taus in­ter­je­ro ka­te­go­ri­jo­je ta­len­tin­gų kū­rė­jų dar­bas bu­vo pri­pa­žin­tas ge­riau­siu.

Architektai aštuonerius metus dirba kartu individualioje studijoje A3D. Nors jų pavardės slepia tą faktą, kad gyvenime jie yra darni pora, augina mažametę dukrelę, bet tai jiems netrukdo dalytis originaliais sumanymais.

Architektas M.Šlančiauskas pasakoja apie kūrybos savitumus, naujų erdvių ieškojimus, na ir žinoma, apie tai, kaip teks įveikti užgriuvusius sunkumus.

Masiškumas suvienodina.

- Kaip vertinate konkursą "Metų interjeras" iš laiko perspektyvos?

- Ne taip paprasta atsakyti. Niekuomet negali būti patenkintas tuo, ką jau esi padaręs. Laikas daro kai kurių korektūrų, išryškėja kai kurių trūkumų, kas padaryta buvo ne taip, bet nieko negali pakeisti. Tokia banali architekto kūrybos proza.

Pats maloniausias etapas, kai štai taip paprastai, lyg sugrįžęs iš tolimos kelionės, mėgini apibendrinti patirtus įspūdžius, nors tame kelyje buvo visko: teko ir šaltį ištverti, ir miego trūko, ir nuovargis kankino. Bet visa tai labai greitai užmirštama ir lieka patys gražiausi prisiminimai.

- Kuo jums svarbus šis pripažinimas?

- Konkurse "Metų interjeras" dalyvaujame ne pirmą kartą. Pernai buvome įvertinti už geriausias privataus interjero detales. Šiemet šioje kategorijoje pelnėme pagrindinį prizą. Jei mus pastebėjo tarptautinė komisija, vadinasi, einame teisinga kryptimi.

Apskritai įvairūs prestižiniai konkursai jau tapo tarsi mūsų gyvenimo dalimi, juose galime save patikrinti ir įvertinti.

Visada laikausi principo, kad tik laikas yra pats tiksliausias vertintojas. Jei iki konkurso lieka nors mažas laiko tarpelis, bandau trumpam atitolti nuo sukurto projekto vien tam, kad sugrįžęs galėčiau pažvelgti kitu aspektu ir padaryti paskutines korekcijas.

Kūryboje nėra paprasta eiti prieš srovę ir būti originaliam. Bet tuo šis darbas ir žavi. Kompiuterio pelytė, kaip ir pieštukas rankoje, geriau krebžda, kai sieki didesnių tikslų.

Specialiai šiam konkursui nesirengėme. Tiesiog įgyvendinome savo projektą, ir tiek.

Paskui pradėjome patys fotografuoti ir tai buvo daugiau žurnalinis variantas - gražu ir nuotraukose, ir realybėje. Nuotraukas ketinome publikuoti kuriame nors leidinyje. Bet sumanėme dalyvauti konkurse, ir ne be reikalo.

Pastebėjau, kad konkursai turi kai kurių minusų, ir tai nėra naudinga patiems autoriams. Kai vienoje vietoje susikaupia daug gerų darbų, dažnai atsitinka taip, kad pro komisiją nepastebėti praslysta tikrai originalūs darbai, verti išskirtinio dėmesio. Masiškumas suvienodina nestandartinius ieškojimus.

Grožio paslapties kodas

- Kas yra geras ir blogas interjeras?

- Geri dalykai, kaip kinų hieroglifai, gražūs ir patrauklūs, bet norint juos iššifruoti reikia žinoti kodą. Ta mįslė - kūrybos paslaptis, ji žinoma tik pačiam autoriui. Aukštosios mados nesupainiosi su gatavais drabužiais. Šiose mados srityse yra kiti vertinimo kriterijai.

Taip yra ir interjere, bet kažkodėl tie kriterijai netaikomi.

Interjeras tapo televizijos šou žaidimų aikštele. Kas kaip moka, tas taip dažo sienas, įsirengia butus, kaip kam patinka. Bet tai nėra aukštojo interjero dizainas.

Žinoma, kiekvieno žmogaus pasirinkimo teisė, kaip jam elgtis - pasitelkti į pagalbą interjero dizainerį ar pačiam darbuotis, gražinant savo namus. Sveikintinas dalykas eksperimentuoti, bet ši sritis - gan brangus malonumas. Nepasisekus gali tekti keleriopai brangiau mokėti. Garso įrangos pritaikymas interjere - jau kita sritis, bet labai aktuali. Kartais tenka konsultuotis su garso specialistais. Gero interjero požymis, kai dizaineris sugeba meistriškai suvaldyti formą, erdvę ir net patį klientą (juokiasi).

Mums dažnai tenka būti psichologais, kad užsakovas patikėtų tuo, ką jam siūlome. Minėtas "Metų interjeras" mums buvo išimtis - dirbti su užsakovais buvo lengva. Tad ir rezultatas geras.

- Koks jūsų kūrybos credo?

- Neplaukti pasroviui. Išnykti minioje - pražūtis kūrėjui.

- Jūsų žmona Aurėja Leskauskaitė - taip pat architektė. Kaip kūryboje dalijatės idėjomis ir lyderiavimu?

- Dviračio pedalus minti dviese daug lengviau (šypteli). Ypač kai minasi vienu ritmu. Kai vienas pavargsta, kitas perima vairą. Taip ir gyvename, šiek tiek pasiginčijame, kad daugiau laimėtume.

Mūsų specialybė yra kolektyvinis darbas. Daugelis bendraminčių architektų kartu susitelkę dirba. Žmogus - kaip voverė - sukasi tame pačiame rate ir negali ištrūkti. Kas patemps už skverno, jei ne šalia esantis vienmintis.

- Jūsų duetas pasitvirtino ir gyvenime?

- Pastebėjau, kad architektų šeimas sudaro buvę bendramoksliai ir bendradarbiai. Ne taip lengva susirasti antrąją pusę, kai daug laiko praleidi prie braižymo lentos (juokauja).

Aš baigiau architektūrą Dailės akademijoje, Austėja - Kauno technologijos universitete, bet taip jau atsitiko, kad esame kartu. Mūsų šeiminė ranga pasiteisino. Kartu dirbame jau aštuoneri metai. Auginame mažametę dukrelę. Visa bėda, kad neturime laiko suvienodinti savo pavardžių. Nei šis, nei tas. Matyt, tai reikės padaryti artimiausiu metu (šypsosi).

Tenka būti psichologais

- Kas lengviau - pastatyti namą ar įrengti vidų?

- Gal tiksliau būtų paklausti, kas įdomiau - pastatyti namą ar įrengti vidų? Ir viena, ir kita yra įdomu. Pastebėjau vieną keistą dalyką: prasidėjus individualaus namo vidaus darbams paprastai užsakovai reikalauja, kad šalia būtų projekto autorius. Kiekviena detalė iki smulkmenų derinama ir tobulinama, ir tai atima labai daug laiko. Mes nesame psichologai, bet tą vaidmenį mums primetė pats gyvenimas. Nieko nepadarysi, turime su tuo susitaikyti. Reikia atsižvelgti į to žmogaus, kuriam statome namą, privatumo erdvę.

- Koks jūsų kelias į architektūrą?

- Kai sienos griuvo, buvo galimybė išvažiuoti į užsienį. Tuo metu jau buvau įkūręs individualią architektūros studiją A3D ir iki šiol tęsiu veiklą.

Bet tada viską mečiau ir išvažiavau į Norvegiją. Žinoma, ne braškių skinti. Norėjau pasitobulinti savo profesijos srityje. Sutikau dirbti veltui, kad tik pasisemčiau specialybės žinių. Juk buvo viskas nauja, turiu omenyje statybines medžiagas, ir daug ką reikėjo iš naujo išmokti. Ši patirtis buvo labai naudinga, ir tai padėjo išsilaikyti didelėje architektūros konkurencijoje.

- Koks jūsų kūrybos idealas?

- Man idealas asocijuojasi su kūrybos kraštutinumu. Kai pamatęs gerą darbą gali iš nuostabos, kaip Goethe's Faustas, sušukti: "Sustok, akimirka žavinga!"

Iš tiesų šiais laikais, kai, atrodo, viskas išsemta iki gelmių, kuo nors nustebinti vargu ar įmanoma. Jei tai pavyksta, galima tik pasidžiaugti. Idealas - iliuzinis dalykas, kaip tolstantis horizontas. Artėji jo link, bet jis nepasiekiamai tolsta. Tai beveik toks pats procesas, kaip minti pedalus.

- Ką prognozuojate interjero dizaino srityje, kai atšuoliavo ekonomikos sunkmetis?

- Tikrovė tokia, kokios tikrai daugelis nesitikėjo. Viskas beveik apmirė, taip pat ir interjero dizainas. Tai kaip cunamio banga - visi laukė ir tikėjosi, bet ne tokio uragano.

Tačiau tai, kas atsitiko Lietuvoje, yra dėsninga. Tuščių vilčių švaistymo metas baigėsi. Teks gyventi kitaip. Ir tai tik į gera.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Eks­per­tai ir apž­val­gi­nin­kai ma­no, kad pa­sta­rie­ji ket­ve­ri me­tai mū­sų ša­liai ne­ta­po pro­ver­žio lai­ko­tar­piu. Esą reikš­min­ges­nius val­džios lai­mė­ji­mus ga­li­ma su­skai­čiuo­ti ant vienos ran­kos pirš­tų. [...]
Kad val­dan­čių­jų ža­da­mos nau­jo­jo Dar­bo ko­dek­so (DK) pa­tai­sos bū­tų pri­im­tos iki ka­den­ci­jos pa­bai­gos, Sei­mo na­riams te­rei­kia no­ro. Jei par­la­men­ta­rai šio dar­bo ne­at­lik­tų, la­biau­siai, eks­per­tų tei­gi­mu, [...]
Ka­ri­bų jū­ros re­gio­ne siau­čian­tis ura­ga­nas „Matt­hew“ su­stip­rė­jo iki penk­tos ka­te­go­ri­jos ir, ne­šda­mas pa­vo­jin­gus vė­jus ir lie­tų, ar­tė­ja link Ja­mai­kos, Hai­čio ir Ku­bos te­ri­to­ri­jų.
TAI­KA. Vie­nas iš tūks­tan­čių žmo­nių, ku­rie rug­sė­jo 26 die­ną rin­ko­si į pa­grin­di­nę Bo­go­tos, Ko­lum­bi­jo­je, aikš­tę švęs­ti tai­kos su­si­ta­ri­mo. Tą­dien Kar­ta­che­nos mies­te vyriausybė ir di­džiau­sia [...]
Į Vil­nių Na­pa­leo­nas Kit­kaus­kas at­vy­ko 1960-ai­siais, bai­gęs stu­di­jas Kau­no po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­te, tai­gi jau 56 me­tai, kai yra vil­nie­tis.
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
Ne me­mo­ria­li­nis mu­zie­jus. Bet ir ne lan­ky­to­jams ne­priei­na­mos sau­gyk­los, ku­rio­se pa­pras­tai pri­glo­bia­mi iš­ki­lių žmo­nių as­me­ni­nių daik­tai, įskai­tant bib­lio­te­kas, su­kaup­tus rin­ki­nius, įvai­rią ar­chy­vi­nę [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nė­je fil­har­mo­ni­jo­je spa­lio 6-ąją vyks Sau­liaus Lip­čiaus gy­ve­ni­mo 70-me­čiui ir kū­ry­bi­nės veik­los 50-me­čiui skir­tas ju­bi­lie­ji­nis kon­cer­tas „Ro­man­ti­kai – ro­man­ti­kams“. Nuo [...]
Vil­niu­je bai­gia­ma­ja­me Ino­va­ci­jų sa­vai­tės ren­gi­ny­je šeš­ta­die­nį ren­gia­mas ro­bo­tų par­adas ir ko­vos, bepiločių or­lai­vių pa­si­ro­dy­mai.
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Res­pub­li­ki­nė Kau­no li­go­ni­nė pir­ko dar­bus iš vie­nų ran­go­vų, o ga­vo iš ki­tų. Bend­ro­vei „Ir­dai­va“ jos su­bran­go­vė „Nis­ka­ma“ su­mo­kė­jo 478 tūkst. eu­rų už perleistą ga­li­my­bę re­mon­tuo­ti [...]
Klai­pė­dos uos­to pie­ti­nė­je da­ly­je per pu­san­trų me­tų įreng­ta pir­mo­ji dvie­jų ly­gių san­kry­ža pa­leng­vins trau­ki­nių ir ma­ši­nų ju­dė­ji­mą. Es­ta­ka­dos pro­jek­tas kai­na­vo dau­giau kaip 4 mln. eu­rų.
Pa­ne­vė­žio val­džia nu­ta­rė, kad ga­li­my­bės iš­si­mau­dy­ti na­muo­se ne­tu­rin­tiems mies­tie­čiams ge­riau­sia vie­ta tai da­ry­ti – pa­tal­pos pa­sta­te, ku­ria­me vei­kia Ne­mu­no po­lik­li­ni­ka. Jos darbuotojams toks su­ma­ny­mas [...]
Dar šie­met Ša­kių cen­tre tu­rė­tų iš­kil­ti pa­mink­las lie­tu­vių kal­bai. Ją sim­bo­li­zuos Ne­prik­lau­so­my­bės gat­vės alė­ja žen­gian­čios za­na­vy­kės mer­gai­tės skulp­tū­ra ir lietuviškos abė­cė­lės rai­dės [...]
Iš­vyks­tan­čios žvaigž­dės, by­ran­tis klu­bai, per pu­sę su­ma­žė­jęs žiū­ro­vų su­si­do­mė­ji­mas – to­kia su­nku­mus iš­gy­ve­nan­čio Ukrainos fut­bo­lo nū­die­na.
2020 me­tų To­ki­jo olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se žiū­ro­vai iš­vys pen­kias nau­jas spor­to ša­kas. Į olim­pi­nę prog­ra­mą įtrauk­tas spor­ti­nis lai­pio­ji­mas, bang­len­čių ir ried­len­čių spor­tas, ma­ža­sis beis­bo­las [...]
Lie­tu­vos ak­lų­jų bib­lio­te­ka šio­mis die­no­mis ne­įp­ras­tai šur­mu­liuo­ja: vi­si džiau­gia­si iš Rio de Ža­nei­ro grį­žu­siais bend­ra­dar­biais „auk­si­niais ber­niu­kais“, par­olim­pi­nius aukso me­da­lius par­ve­žu­siais [...]
Jau šį pir­ma­die­nį, spa­lio 3 die­ną, Vil­niaus vo­kie­čių bend­ruo­me­nės an­samb­lis at­liks pro­tė­vių dai­nas sos­ti­nė­je, Vo­kie­čių gat­vė­je. Čia bus pa­ka­bin­ta ir at­mi­ni­mo len­te­lė vokiečių kal­ba. Pen­kio­li­ka [...]
Nau­jus ke­lius kos­mo­so ty­ri­muo­se pra­my­nęs Eu­ro­pos kos­mi­nis zon­das „Ro­set­ta“ penk­ta­die­nį bai­gė 12 me­tų tru­ku­sią odi­sė­ją, kai bu­vo nu­kreip­tas įsi­rėž­ti į ko­me­tą, kurią ly­dė­jo pa­sta­ruo­sius [...]
Nau­ji moks­lo me­tai pra­si­dė­jo Mi­la­no li­tua­nis­ti­nė­je mo­kyk­lo­je „Pa­bi­ru­čiai“, į ku­rią už­re­gis­truo­ta 30 vai­kų nuo 4 iki 12 m. Be­veik vi­si vai­kai yra iš miš­rių šei­mų.
Rug­sė­jis mus pa­si­ti­ko šil­tais orais, ir bu­vo grau­du skir­tis su at­os­to­go­mis. Jei pūs­tų šal­ti, bjau­rūs vė­jai su lie­tu­mi, tai psi­cho­lo­giš­kai bū­tų ti­krai leng­viau dar­buo­tis. Tačiau ši­lu­ma taip [...]
Pa­sau­lio kli­ma­tas iki 2050 me­tų at­šils dviem laips­niais Cel­si­jaus ir per­žengs ri­bą, ro­dan­čią, kad kli­ma­to po­ky­čių pro­ce­sas įgi­jo pa­vo­jin­gą mas­tą, ket­vir­ta­die­nį perspėjo sep­ty­ni iš­ki­lūs [...]
Ki­ni­jos kom­pa­ni­ja „Nex­tEV“ ku­ria elek­tri­nę su­per­ma­ši­ną, ku­ri, por­ta­lo elec­trec.co tei­gi­mu, gal­būt at­ei­ty­je da­ly­vaus su­pe­re­lek­tro­mo­bi­lių „Formula E“ var­žy­bo­se.
Jau­niau­si vai­ruo­to­jai pa­si­žy­mi ne tik ne­pa­ma­tuo­tai drą­siu el­ge­siu ke­ly­je, bet ir itin di­de­liu iš­sib­laš­ky­mu. Nors jau­ni žmo­nės Eu­ro­po­je pa­ti­ria di­džiau­sią ri­zi­ką žū­ti eismo įvy­ky­je, aiš­kė­ja, [...]
Jei ku­ris nors vil­nie­tis sa­vęs pa­klaus­tų, o ka­da jis, kaip iš sve­tur at­vy­kęs tu­ris­tas, sky­rė lai­ko tie­siog pa­vaikš­čio­ti po Vil­nių ir įdė­miai pa­siž­val­gy­ti, pa­jus­ti jo dva­sią, gy­ve­ni­mo rit­mą, [...]
Ra­mia­ja­me van­de­ny­ne pa­bi­ru­sias Ga­la­pa­gų sa­las bio­lo­gai va­di­na gy­vu evo­liu­ci­jos mu­zie­ju­mi. Ek­va­do­rui pri­klau­san­tį sa­ly­ną, per tūks­tan­tį ki­lo­me­trų nu­to­lu­sį nuo Pie­tų Ame­ri­kos že­my­no, su­da­ro 19 [...]
Gra­žuo­lis Ken­dis – apie 3 mė­ne­sių am­žiaus ka­ti­nu­kas ga­li bū­ti va­di­na­mas lū­ši­mi. Ži­no­ma, na­mi­ne lū­ši­mi, nes Ken­dis glos­to­mas burz­gia kaip trak­to­riu­kas ir yra tikras mei­lu­mo įsi­kū­ni­ji­mas.
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Užg­rū­din­ti vai­kai ser­ga re­čiau. At­ša­lus orams ne­ga­li­me vai­ko pa­vers­ti mi­mo­za, sau­go­ma nuo vė­jo gū­sio. Kaip iš­la­vi­ruo­ti, kad grūdindami jo ne­su­sarg­din­tu­me.
Jei vai­ko he­mog­lo­bi­no kie­kis ma­žas, tė­vai ga­li ne­rtis iš kai­lio grū­din­da­mi, ta­čiau li­gos vis tiek kibs. Kaip su­stip­rin­ti krau­ją prasidėjus li­gų se­zo­nui?
Stin­gas, ku­ris sa­vo nau­jau­siam al­bu­mui, be ki­tų, pa­si­rin­ko ir pa­bė­gė­lių kri­zės te­mą, Ber­ly­ne su­si­ti­ko su Si­ri­ją pa­li­ku­siais mu­zi­kan­tais ir pa­pra­šė jų leidimo įra­šy­ti dai­ną.
Šie vy­rai ir mo­te­rys vil­ki gra­žiau­sius ir bran­giau­sius dra­bu­žius pa­sau­ly­je, bet jų vei­duo­se atsispindi ab­so­liu­tus nuo­bo­du­lys.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip vertinate padėtį Lietuvoje per pastaruosius 4 metus?
Teigiamai. Pasiekta daug svarbių laimėjimų
Neutraliai. Pasirodėme neblogai, bet tikėjausi geriau
Neigiamai. Neišspręsta nei viena opi šaliai problema
Man tas pats. Niekada čia niekas nepasikeis
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami