TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Idealas - kaip tolstantis horizontas

2009 03 31 0:00
Architektai ir interjero dizaineriai A.Leskauskaitė ir M.Šlančiauskas - geriausio "Metų interjero" privataus interjero kategorijoje projekto autoriai.
Nuotrauka iš asmeninio albumo

Kauniečiai architektai Aurėja Leskauskaitė ir Marius Šlančiauskas turi kuo pasidžiaugti, nors ir užgriuvo atšuoliavęs sunkmetis. "Metų interjero" konkurse privataus interjero kategorijoje talentingų kūrėjų darbas buvo pripažintas geriausiu.

Architektai aštuonerius metus dirba kartu individualioje studijoje A3D. Nors jų pavardės slepia tą faktą, kad gyvenime jie yra darni pora, augina mažametę dukrelę, bet tai jiems netrukdo dalytis originaliais sumanymais.

Architektas M.Šlančiauskas pasakoja apie kūrybos savitumus, naujų erdvių ieškojimus, na ir žinoma, apie tai, kaip teks įveikti užgriuvusius sunkumus.

Masiškumas suvienodina.

- Kaip vertinate konkursą "Metų interjeras" iš laiko perspektyvos?

- Ne taip paprasta atsakyti. Niekuomet negali būti patenkintas tuo, ką jau esi padaręs. Laikas daro kai kurių korektūrų, išryškėja kai kurių trūkumų, kas padaryta buvo ne taip, bet nieko negali pakeisti. Tokia banali architekto kūrybos proza.

Pats maloniausias etapas, kai štai taip paprastai, lyg sugrįžęs iš tolimos kelionės, mėgini apibendrinti patirtus įspūdžius, nors tame kelyje buvo visko: teko ir šaltį ištverti, ir miego trūko, ir nuovargis kankino. Bet visa tai labai greitai užmirštama ir lieka patys gražiausi prisiminimai.

- Kuo jums svarbus šis pripažinimas?

- Konkurse "Metų interjeras" dalyvaujame ne pirmą kartą. Pernai buvome įvertinti už geriausias privataus interjero detales. Šiemet šioje kategorijoje pelnėme pagrindinį prizą. Jei mus pastebėjo tarptautinė komisija, vadinasi, einame teisinga kryptimi.

Apskritai įvairūs prestižiniai konkursai jau tapo tarsi mūsų gyvenimo dalimi, juose galime save patikrinti ir įvertinti.

Visada laikausi principo, kad tik laikas yra pats tiksliausias vertintojas. Jei iki konkurso lieka nors mažas laiko tarpelis, bandau trumpam atitolti nuo sukurto projekto vien tam, kad sugrįžęs galėčiau pažvelgti kitu aspektu ir padaryti paskutines korekcijas.

Kūryboje nėra paprasta eiti prieš srovę ir būti originaliam. Bet tuo šis darbas ir žavi. Kompiuterio pelytė, kaip ir pieštukas rankoje, geriau krebžda, kai sieki didesnių tikslų.

Specialiai šiam konkursui nesirengėme. Tiesiog įgyvendinome savo projektą, ir tiek.

Paskui pradėjome patys fotografuoti ir tai buvo daugiau žurnalinis variantas - gražu ir nuotraukose, ir realybėje. Nuotraukas ketinome publikuoti kuriame nors leidinyje. Bet sumanėme dalyvauti konkurse, ir ne be reikalo.

Pastebėjau, kad konkursai turi kai kurių minusų, ir tai nėra naudinga patiems autoriams. Kai vienoje vietoje susikaupia daug gerų darbų, dažnai atsitinka taip, kad pro komisiją nepastebėti praslysta tikrai originalūs darbai, verti išskirtinio dėmesio. Masiškumas suvienodina nestandartinius ieškojimus.

Grožio paslapties kodas

- Kas yra geras ir blogas interjeras?

- Geri dalykai, kaip kinų hieroglifai, gražūs ir patrauklūs, bet norint juos iššifruoti reikia žinoti kodą. Ta mįslė - kūrybos paslaptis, ji žinoma tik pačiam autoriui. Aukštosios mados nesupainiosi su gatavais drabužiais. Šiose mados srityse yra kiti vertinimo kriterijai.

Taip yra ir interjere, bet kažkodėl tie kriterijai netaikomi.

Interjeras tapo televizijos šou žaidimų aikštele. Kas kaip moka, tas taip dažo sienas, įsirengia butus, kaip kam patinka. Bet tai nėra aukštojo interjero dizainas.

Žinoma, kiekvieno žmogaus pasirinkimo teisė, kaip jam elgtis - pasitelkti į pagalbą interjero dizainerį ar pačiam darbuotis, gražinant savo namus. Sveikintinas dalykas eksperimentuoti, bet ši sritis - gan brangus malonumas. Nepasisekus gali tekti keleriopai brangiau mokėti. Garso įrangos pritaikymas interjere - jau kita sritis, bet labai aktuali. Kartais tenka konsultuotis su garso specialistais. Gero interjero požymis, kai dizaineris sugeba meistriškai suvaldyti formą, erdvę ir net patį klientą (juokiasi).

Mums dažnai tenka būti psichologais, kad užsakovas patikėtų tuo, ką jam siūlome. Minėtas "Metų interjeras" mums buvo išimtis - dirbti su užsakovais buvo lengva. Tad ir rezultatas geras.

- Koks jūsų kūrybos credo?

- Neplaukti pasroviui. Išnykti minioje - pražūtis kūrėjui.

- Jūsų žmona Aurėja Leskauskaitė - taip pat architektė. Kaip kūryboje dalijatės idėjomis ir lyderiavimu?

- Dviračio pedalus minti dviese daug lengviau (šypteli). Ypač kai minasi vienu ritmu. Kai vienas pavargsta, kitas perima vairą. Taip ir gyvename, šiek tiek pasiginčijame, kad daugiau laimėtume.

Mūsų specialybė yra kolektyvinis darbas. Daugelis bendraminčių architektų kartu susitelkę dirba. Žmogus - kaip voverė - sukasi tame pačiame rate ir negali ištrūkti. Kas patemps už skverno, jei ne šalia esantis vienmintis.

- Jūsų duetas pasitvirtino ir gyvenime?

- Pastebėjau, kad architektų šeimas sudaro buvę bendramoksliai ir bendradarbiai. Ne taip lengva susirasti antrąją pusę, kai daug laiko praleidi prie braižymo lentos (juokauja).

Aš baigiau architektūrą Dailės akademijoje, Austėja - Kauno technologijos universitete, bet taip jau atsitiko, kad esame kartu. Mūsų šeiminė ranga pasiteisino. Kartu dirbame jau aštuoneri metai. Auginame mažametę dukrelę. Visa bėda, kad neturime laiko suvienodinti savo pavardžių. Nei šis, nei tas. Matyt, tai reikės padaryti artimiausiu metu (šypsosi).

Tenka būti psichologais

- Kas lengviau - pastatyti namą ar įrengti vidų?

- Gal tiksliau būtų paklausti, kas įdomiau - pastatyti namą ar įrengti vidų? Ir viena, ir kita yra įdomu. Pastebėjau vieną keistą dalyką: prasidėjus individualaus namo vidaus darbams paprastai užsakovai reikalauja, kad šalia būtų projekto autorius. Kiekviena detalė iki smulkmenų derinama ir tobulinama, ir tai atima labai daug laiko. Mes nesame psichologai, bet tą vaidmenį mums primetė pats gyvenimas. Nieko nepadarysi, turime su tuo susitaikyti. Reikia atsižvelgti į to žmogaus, kuriam statome namą, privatumo erdvę.

- Koks jūsų kelias į architektūrą?

- Kai sienos griuvo, buvo galimybė išvažiuoti į užsienį. Tuo metu jau buvau įkūręs individualią architektūros studiją A3D ir iki šiol tęsiu veiklą.

Bet tada viską mečiau ir išvažiavau į Norvegiją. Žinoma, ne braškių skinti. Norėjau pasitobulinti savo profesijos srityje. Sutikau dirbti veltui, kad tik pasisemčiau specialybės žinių. Juk buvo viskas nauja, turiu omenyje statybines medžiagas, ir daug ką reikėjo iš naujo išmokti. Ši patirtis buvo labai naudinga, ir tai padėjo išsilaikyti didelėje architektūros konkurencijoje.

- Koks jūsų kūrybos idealas?

- Man idealas asocijuojasi su kūrybos kraštutinumu. Kai pamatęs gerą darbą gali iš nuostabos, kaip Goethe's Faustas, sušukti: "Sustok, akimirka žavinga!"

Iš tiesų šiais laikais, kai, atrodo, viskas išsemta iki gelmių, kuo nors nustebinti vargu ar įmanoma. Jei tai pavyksta, galima tik pasidžiaugti. Idealas - iliuzinis dalykas, kaip tolstantis horizontas. Artėji jo link, bet jis nepasiekiamai tolsta. Tai beveik toks pats procesas, kaip minti pedalus.

- Ką prognozuojate interjero dizaino srityje, kai atšuoliavo ekonomikos sunkmetis?

- Tikrovė tokia, kokios tikrai daugelis nesitikėjo. Viskas beveik apmirė, taip pat ir interjero dizainas. Tai kaip cunamio banga - visi laukė ir tikėjosi, bet ne tokio uragano.

Tačiau tai, kas atsitiko Lietuvoje, yra dėsninga. Tuščių vilčių švaistymo metas baigėsi. Teks gyventi kitaip. Ir tai tik į gera.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"