TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Įkalintas vanduo - lyg bėgantis laikas

2012 08 14 7:29
Erlendo Bartulio nuotraukos

Bandydami įsileisti vandens tėkmę į namų aplinką vandenį tarsi įkaliname dirbtiniame krioklyje ar fontane, tvenkinyje ar akvariume. Tokių gaivinančių ir romantiškų kampelių atsiranda sodybose ir privačiuose kiemuose mieste.

Paskirtis - puošti aplinką

Akimirkai sustabdyta veržli vandens energija keičia aplinką ir gana originaliai ją pagražina. Tokio vandens čiurlenimas savaip ramina ir guodžia. Kaunietė architektė Kristina Ancutaitė teigė, kad vanduo, kaip ir molis skulptūroje, gali būti įvairiai panaudojamas mažojoje architektūroje jam suteikiant pageidaujamą dirbtinę formą.

Vanduo gali tyvuliuoti baseine ir čiurlenti krioklyje ar trykšti lyg geizeris prie namų kieme. Įrėminta įvairios formos srovė kartais  vos matoma ir pastebima, bet savaip patraukli ir viliojanti. Vandens zonos dažnai puošiamos skulptūromis, žydinčiais augalais, natūraliomis gamtos elementų kompozicijomis.

"Privačioje valdoje - ar tai būtų sodas, sodyba, jaukus privatus kiemelis mieste - galime džiaugtis vandens gaiva ir klausytis raminamo čiurlenimo. Vanduo tokioje erdvėje dažnai įgyja ryškų akcentą ne tiek dėl savo neįprastos padėties, kiek dėl jam suteikiamos ypatingos paskirties," - aiškino architektė.

Miniatiūrinis dirbtinis krioklys gali pakeisti tvorą ir būti apsaugos zona nuo kaimynų. Tokį krioklį įsirengė kaunietis gydytojas Kęstutis Mazurkevičius savo kieme, prie namo Kulautuvoje. Toks vandens čiurlenimas pritildo ir slopina iš privačios valdos sklindančius garsus. Kaimynams daug maloniau girdėti vandens šnaresį negu įvairius balsus.

Kauno rajone, Neveronyse, gyvenantys Rima ir Juozas Ručiai namą pasistatė ant pelkės. Nusausintos pelkės neliko, bet jos pėdsakai nedingo - vanduo įkalintas tvenkinyje.  

Tame tvenkinyje nutiestas gana originalus medinis tiltelis su išraižytais turėklais. Ant jo smagu parymoti vakarais.

Architektės K.Ancutaitės namuose karštą vasarą gyvenimas persikelia į vidinį kiemą. Dengta pavėsinė su čiurlenančiu vandens šaltinėliu ir keramikos puošybos elementais (visi meniniai darbai - jos vyro keramiko Dariaus Barčo) primena Egipto faraonų laikus. Sienų spalva - lyg dykumos smėlio. Čia stovi staliukas ir foteliai. Egiptietiškoje zonoje jaukiai įsikūrus dažnai mėgaujamasi kvapia arbata. Prie pat namo įrengta pakyla su turėklais. Vasaromis dienomis tai tarsi valgomasis. Visa šeima pusryčiauja prie didelio apskrito stalo. Čia pat ir miniatiūrinis alpinariumas.

Itin įspūdingas kieme iš molio nulipdytas fontanas - vanduo čiurlena iš mistinio gyvūno burnos.

Buvusiame vasarnamyje - krioklys  

Kulautuvoje, Mokyklos gatvėje, nėra senosios mokyklos. Mažoje gatvelėje, kur buvo mokykla, palikta krepšinio lenta. Visiems suprantama - tai populiaraus sporto relikvija. Krepšinio kamuolį dabar pagainioja nebent vietos gyventojai. Vos už kelių metrų, paėjėjus takeliu, teka Nemunas. Aplink linguoja šimtametės pušys, lieknais stiebais paremdamos dangų. Tikras kurortas, ir tik 20 km nuo Kauno, toliau kelias suka Jurbarko link.

Nuo tarpukario laikų Kulautuva yra jaukus kauniečių kurorto miestelis. Daugelis čia turi privačius vasarnamius ir mėgsta vasarą  juose ilsėtis. Tokia tradicija išliko iki šių dienų, nors Kulautuvoje vis daugiau atsiranda ir gyvenamųjų namų. Mediko K.Mazurkevičiaus tėvui patiko graži vietovė prie Nemuno. Prieš daug metų, kai trys sūnūs dar buvo maži, įsigijo 12 arų sklypą ir jame pastatė nedidelį medinį namą. Šeima vasarą ilsėdavosi Kulautuvoje.

Tačiau senas vasarnamis sulaukė permainų. Nedidelis tėvų namas buvo nugriautas tada, kai sūnus Kęstutis nutarė su šeima atsikelti gyventi į Kulautuvą. Tuo metu jis gyveno Vilniuje, daugiabutyje. Į poilsiavietę atvažiuodavo retai, dažniausiai tik vasarą. Naujas modernus namas iškilo kitoje vietoje. Ten, kur stovėjo tėvų vasarnamis, kaip ženklas atridentas akmuo, primenantis praeitį. Jame išraižyta atminimo data.

Kaip apsauginė zona

Žalioje vejoje įrengta pavėsinė su židiniu. Voljere savo valdas prižiūrintis vilkšunis brązgino dubenėlius lyg būgnus. Kieme kur kas įspūdingesnis garsas sklido iš kitos pusės, kur buvo įrengtas miniatiūrinis krioklys. Vanduo gaiviai čiurleno. Vaizdas nepaprastai gražus - tiesiog sunku atitraukti nuo krioklio žvilgsnį.

Gamtoje krioklys susiformuoja kalnuotoje vietovėje. Gana netikėta  jį matyti lygioje vietoje, ir dar prie namų žalioje vejoje. Situacija paprasta. Kai buvo rausiami namo pamatai, kieme susikaupė didokas kalniukas žemių.

Sunkvežimiu tiek žemių nepavyktų išvežti. Taip šeimininkui kilo mintis  dirbtiniame kalnelyje įrengti krioklį. Čiurlenantis vanduo - kaip apsauginė zona, sugerianti šalutinius garsus. Kaimynams ramybės niekas netrikdo.

Kitoks gyvenimas ant pelkės

Kauno rajono Neveronių kaimo gyventojai Rima ir Juozas Ručiai prieš septynerius metus apsigyveno tiesiog ant pelkės. Tuo metu jie neturėjo kito pasirinkimo. Buvusią sodybą tame pačiame kaime po ilgai trukusių teismų jie turėjo grąžinti netikėtai atsiradusiems žemės šeimininkams.

Toje vietoje, kur dabar yra Ručių sodyba, pelkės neliko nė pėdsako. Žemė lygi ir sausa, užpilta juodžemiu, kad būtų kur augalams augti. Beveik hektaro žemės plote vietoj kemsynų ir brūzgynų žydi gėlynai, aplinką puošia erdvi žalia veja ir idealiai sutvarkyti du tvenkiniai. Medžių trinkelėmis ir akmenimis grįsti takeliai vingiuoja žalia veja tvenkinių link.

Buvusios pelkės vietoje įkalintas vanduo sudaro poilsio zoną. Per tvenkinius šeimininkas savo rankomis nutiesė medinius tiltelius. Turėklus meniškai sumeistravo iš miške rastų sudžiūvusių medžių šakų. Senus vežimo ratus pritvirtino taip, lyg tuo tiltu būtų galima riedėti kur toliau už sodybos ribų.

Šis svajonių kampelis tarsi iškalbingai byloja, kad pačių šeimininkų būta romantikų. Gal prie to tiltelio abu vienas kitam pasimatymus skiria?

Rima ir Juozas sako, kad jiems ne metas į pasimatymus vaikščioti, bet abu mėgsta pasivaikščioti tilteliu vakarais, kai visus dienos darbus jau nuveikia. Kai vasarą atslenka karščiai, tvenkiniuose galima maudytis. Tokio malonumo gyvendama mieste neatsisako jaunoji Ručių karta.

Reikšmė sustiprėjo

Koks mūsų požiūris į vandenį? Su kuo mums asocijuojasi vanduo? Galbūt tai gyvenimo tėkmė? Bėgantis laikas? Apsivalymas? Vandens ir žmogaus tema visada provokuoja, traukia prieštaringumu. Ypač raiškiai vandens ir žmogaus dialogas jaučiamas miestuose. Įvairios tautos savaip bendrauja su vandeniu ir taip išreiškia savo santykį su gamta. Vandenį lydi dualistinė prasmė. Žmogaus ir vandens santykis toks pat dviprasmiškas.

Žmonijos istorija rodo, kad visi miestai ir gyvenvietės kūrėsi prie vandens. Teritorijose prie vandens dažniausiai poilsiaujame, jaučiame glaudesnį ryšį su gamta. Galbūt dėl to norime prisijaukinti tobulai skaidrią materiją ir ją įkalinti savo erdvėje.

"Šiandien vandens reikšmė dar labiau sustiprėjo, - teigė architektė K.Ancutaitė. - Vanduo vertinamas ne vien tik dėl to, kad užtikrina žmonijos egzistenciją. Vanduo yra gamtos įstabaus grožio dalis, taurinanti ir harmonizuojanti aplinką. Sociologų duomenimis, ten,  kur yra vandens telkinių, visuomet būriuojasi daugiau žmonių."

Architektė aiškino, kad vandens paviršius - tai pagrindas, virš jo iškyla visa kompozicija. Vanduo tampa tokia pat svarbia ir esmine sodo dalimi, kuri simbolizuoja nenutrūkstamą laiko tėkmę ir gyvenimo kaitą.

Dabar vartotojų aplinkoje pagrindinė vandens koncepcija - sukurti natūralią ir ekologišką aplinką, kur būtų paisoma vandens ir energijos taupymo programos bei kitų "ekologiško vartojimo" principų.

K.Ancutaitė pridūrė, kad projektuojant privačią erdvę labai svarbu numatyti, kur naujoje erdvėje augs augalai ir pritaps naminiai gyvūnai. Namai - tai ta vieta, kur žmogus geriausiai pailsi ir atgauna dvasines jėgas. Tokiu būdu atsirastų nekonkuruojanti, o tik papildanti gamtovaizdį darni namų zona.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"