Įkalintas vanduo - lyg bėgantis laikas

Nijolė STORYK 2012-08-14 07:29

Nijolė STORYK

2012-08-14 07:29
Erlendo Bartulio nuotraukos
Ban­dy­da­mi įsi­leis­ti van­dens tėk­mę į na­mų ap­lin­ką van­de­nį tar­si įka­li­na­me dirb­ti­nia­me kriok­ly­je ar fon­ta­ne, tven­ki­ny­je ar ak­va­riu­me. To­kių gai­vi­nan­čių ir ro­man­tiš­kų kam­pe­lių at­si­ran­da so­dy­bo­se ir pri­va­čiuo­se kie­muo­se mies­te.

Paskirtis - puošti aplinką

Akimirkai sustabdyta veržli vandens energija keičia aplinką ir gana originaliai ją pagražina. Tokio vandens čiurlenimas savaip ramina ir guodžia. Kaunietė architektė Kristina Ancutaitė teigė, kad vanduo, kaip ir molis skulptūroje, gali būti įvairiai panaudojamas mažojoje architektūroje jam suteikiant pageidaujamą dirbtinę formą.

Vanduo gali tyvuliuoti baseine ir čiurlenti krioklyje ar trykšti lyg geizeris prie namų kieme. Įrėminta įvairios formos srovė kartais  vos matoma ir pastebima, bet savaip patraukli ir viliojanti. Vandens zonos dažnai puošiamos skulptūromis, žydinčiais augalais, natūraliomis gamtos elementų kompozicijomis.

"Privačioje valdoje - ar tai būtų sodas, sodyba, jaukus privatus kiemelis mieste - galime džiaugtis vandens gaiva ir klausytis raminamo čiurlenimo. Vanduo tokioje erdvėje dažnai įgyja ryškų akcentą ne tiek dėl savo neįprastos padėties, kiek dėl jam suteikiamos ypatingos paskirties," - aiškino architektė.

Miniatiūrinis dirbtinis krioklys gali pakeisti tvorą ir būti apsaugos zona nuo kaimynų. Tokį krioklį įsirengė kaunietis gydytojas Kęstutis Mazurkevičius savo kieme, prie namo Kulautuvoje. Toks vandens čiurlenimas pritildo ir slopina iš privačios valdos sklindančius garsus. Kaimynams daug maloniau girdėti vandens šnaresį negu įvairius balsus.

Kauno rajone, Neveronyse, gyvenantys Rima ir Juozas Ručiai namą pasistatė ant pelkės. Nusausintos pelkės neliko, bet jos pėdsakai nedingo - vanduo įkalintas tvenkinyje.  

Tame tvenkinyje nutiestas gana originalus medinis tiltelis su išraižytais turėklais. Ant jo smagu parymoti vakarais.

Architektės K.Ancutaitės namuose karštą vasarą gyvenimas persikelia į vidinį kiemą. Dengta pavėsinė su čiurlenančiu vandens šaltinėliu ir keramikos puošybos elementais (visi meniniai darbai - jos vyro keramiko Dariaus Barčo) primena Egipto faraonų laikus. Sienų spalva - lyg dykumos smėlio. Čia stovi staliukas ir foteliai. Egiptietiškoje zonoje jaukiai įsikūrus dažnai mėgaujamasi kvapia arbata. Prie pat namo įrengta pakyla su turėklais. Vasaromis dienomis tai tarsi valgomasis. Visa šeima pusryčiauja prie didelio apskrito stalo. Čia pat ir miniatiūrinis alpinariumas.

Itin įspūdingas kieme iš molio nulipdytas fontanas - vanduo čiurlena iš mistinio gyvūno burnos.

Buvusiame vasarnamyje - krioklys  

Kulautuvoje, Mokyklos gatvėje, nėra senosios mokyklos. Mažoje gatvelėje, kur buvo mokykla, palikta krepšinio lenta. Visiems suprantama - tai populiaraus sporto relikvija. Krepšinio kamuolį dabar pagainioja nebent vietos gyventojai. Vos už kelių metrų, paėjėjus takeliu, teka Nemunas. Aplink linguoja šimtametės pušys, lieknais stiebais paremdamos dangų. Tikras kurortas, ir tik 20 km nuo Kauno, toliau kelias suka Jurbarko link.

Nuo tarpukario laikų Kulautuva yra jaukus kauniečių kurorto miestelis. Daugelis čia turi privačius vasarnamius ir mėgsta vasarą  juose ilsėtis. Tokia tradicija išliko iki šių dienų, nors Kulautuvoje vis daugiau atsiranda ir gyvenamųjų namų. Mediko K.Mazurkevičiaus tėvui patiko graži vietovė prie Nemuno. Prieš daug metų, kai trys sūnūs dar buvo maži, įsigijo 12 arų sklypą ir jame pastatė nedidelį medinį namą. Šeima vasarą ilsėdavosi Kulautuvoje.

Tačiau senas vasarnamis sulaukė permainų. Nedidelis tėvų namas buvo nugriautas tada, kai sūnus Kęstutis nutarė su šeima atsikelti gyventi į Kulautuvą. Tuo metu jis gyveno Vilniuje, daugiabutyje. Į poilsiavietę atvažiuodavo retai, dažniausiai tik vasarą. Naujas modernus namas iškilo kitoje vietoje. Ten, kur stovėjo tėvų vasarnamis, kaip ženklas atridentas akmuo, primenantis praeitį. Jame išraižyta atminimo data.

Kaip apsauginė zona

Žalioje vejoje įrengta pavėsinė su židiniu. Voljere savo valdas prižiūrintis vilkšunis brązgino dubenėlius lyg būgnus. Kieme kur kas įspūdingesnis garsas sklido iš kitos pusės, kur buvo įrengtas miniatiūrinis krioklys. Vanduo gaiviai čiurleno. Vaizdas nepaprastai gražus - tiesiog sunku atitraukti nuo krioklio žvilgsnį.

Gamtoje krioklys susiformuoja kalnuotoje vietovėje. Gana netikėta  jį matyti lygioje vietoje, ir dar prie namų žalioje vejoje. Situacija paprasta. Kai buvo rausiami namo pamatai, kieme susikaupė didokas kalniukas žemių.

Sunkvežimiu tiek žemių nepavyktų išvežti. Taip šeimininkui kilo mintis  dirbtiniame kalnelyje įrengti krioklį. Čiurlenantis vanduo - kaip apsauginė zona, sugerianti šalutinius garsus. Kaimynams ramybės niekas netrikdo.

Kitoks gyvenimas ant pelkės

Kauno rajono Neveronių kaimo gyventojai Rima ir Juozas Ručiai prieš septynerius metus apsigyveno tiesiog ant pelkės. Tuo metu jie neturėjo kito pasirinkimo. Buvusią sodybą tame pačiame kaime po ilgai trukusių teismų jie turėjo grąžinti netikėtai atsiradusiems žemės šeimininkams.

Toje vietoje, kur dabar yra Ručių sodyba, pelkės neliko nė pėdsako. Žemė lygi ir sausa, užpilta juodžemiu, kad būtų kur augalams augti. Beveik hektaro žemės plote vietoj kemsynų ir brūzgynų žydi gėlynai, aplinką puošia erdvi žalia veja ir idealiai sutvarkyti du tvenkiniai. Medžių trinkelėmis ir akmenimis grįsti takeliai vingiuoja žalia veja tvenkinių link.

Buvusios pelkės vietoje įkalintas vanduo sudaro poilsio zoną. Per tvenkinius šeimininkas savo rankomis nutiesė medinius tiltelius. Turėklus meniškai sumeistravo iš miške rastų sudžiūvusių medžių šakų. Senus vežimo ratus pritvirtino taip, lyg tuo tiltu būtų galima riedėti kur toliau už sodybos ribų.

Šis svajonių kampelis tarsi iškalbingai byloja, kad pačių šeimininkų būta romantikų. Gal prie to tiltelio abu vienas kitam pasimatymus skiria?

Rima ir Juozas sako, kad jiems ne metas į pasimatymus vaikščioti, bet abu mėgsta pasivaikščioti tilteliu vakarais, kai visus dienos darbus jau nuveikia. Kai vasarą atslenka karščiai, tvenkiniuose galima maudytis. Tokio malonumo gyvendama mieste neatsisako jaunoji Ručių karta.

Reikšmė sustiprėjo

Koks mūsų požiūris į vandenį? Su kuo mums asocijuojasi vanduo? Galbūt tai gyvenimo tėkmė? Bėgantis laikas? Apsivalymas? Vandens ir žmogaus tema visada provokuoja, traukia prieštaringumu. Ypač raiškiai vandens ir žmogaus dialogas jaučiamas miestuose. Įvairios tautos savaip bendrauja su vandeniu ir taip išreiškia savo santykį su gamta. Vandenį lydi dualistinė prasmė. Žmogaus ir vandens santykis toks pat dviprasmiškas.

Žmonijos istorija rodo, kad visi miestai ir gyvenvietės kūrėsi prie vandens. Teritorijose prie vandens dažniausiai poilsiaujame, jaučiame glaudesnį ryšį su gamta. Galbūt dėl to norime prisijaukinti tobulai skaidrią materiją ir ją įkalinti savo erdvėje.

"Šiandien vandens reikšmė dar labiau sustiprėjo, - teigė architektė K.Ancutaitė. - Vanduo vertinamas ne vien tik dėl to, kad užtikrina žmonijos egzistenciją. Vanduo yra gamtos įstabaus grožio dalis, taurinanti ir harmonizuojanti aplinką. Sociologų duomenimis, ten,  kur yra vandens telkinių, visuomet būriuojasi daugiau žmonių."

Architektė aiškino, kad vandens paviršius - tai pagrindas, virš jo iškyla visa kompozicija. Vanduo tampa tokia pat svarbia ir esmine sodo dalimi, kuri simbolizuoja nenutrūkstamą laiko tėkmę ir gyvenimo kaitą.

Dabar vartotojų aplinkoje pagrindinė vandens koncepcija - sukurti natūralią ir ekologišką aplinką, kur būtų paisoma vandens ir energijos taupymo programos bei kitų "ekologiško vartojimo" principų.

K.Ancutaitė pridūrė, kad projektuojant privačią erdvę labai svarbu numatyti, kur naujoje erdvėje augs augalai ir pritaps naminiai gyvūnai. Namai - tai ta vieta, kur žmogus geriausiai pailsi ir atgauna dvasines jėgas. Tokiu būdu atsirastų nekonkuruojanti, o tik papildanti gamtovaizdį darni namų zona.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Vals­ty­bi­nė mo­kes­čių ins­pek­ci­ja (VMI) ti­kri­na Da­riaus Moc­kaus val­do­mo kon­cer­no „MG Bal­tic“ įmo­nes. VMI at­sto­vas pa­tvir­ti­no, kad tikrinamos 4 įmo­nės.
Lie­tu­vos vys­ku­pai iš­pla­ti­no prieš­rin­ki­mi­nį laiš­ką, ku­ria­me ra­gi­na gy­ven­to­jus ak­ty­viai da­ly­vau­ti ki­tą sa­vai­tę vyk­sian­čiuo­se Sei­mo rin­ki­muo­se. Ka­ta­li­kų Baž­ny­čios hie­rar­chai taip pat par­eiš­kė [...]
JAV dien­raš­tis „U­SA To­day“ nu­kry­po nuo įpras­tos pra­kti­kos ir penk­ta­die­nį iš­reiš­kė pa­lai­ky­mą vie­nam iš pre­zi­den­to rinkimų kam­pa­ni­jos da­ly­vių.
Ita­li­jos ko­vos su ma­fi­ja po­li­ci­ja pie­ti­nia­me Ne­apo­lio mies­te su­ra­do du olan­dų ta­py­to­jo Vin­cen­to van Gog­ho pa­veiks­lus, ku­rie 2002 me­tais bu­vo pa­vog­ti iš mu­zie­jaus Ny­der­lan­duo­se.
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
Šių­me­ti­nės Šven­to­jo Je­ro­ni­mo pre­mi­jos pa­skir­tos ver­tė­jai į pra­ncū­zų kal­bą Sta­sei Ba­nio­ny­tei-Ger­vie­nei ir lie­tu­vių li­te­ra­tū­rą į bul­ga­rų kal­bą ver­čian­čiai Antonijai Pen­če­vai, pra­ne­šė [...]
Šį tea­tro se­zo­ną tea­tro­lo­gas, kri­ti­kas, spek­tak­lių pro­diu­se­ris Aud­ro­nis Liu­ga pra­dė­jo Vals­ty­bi­nia­me jau­ni­mo tea­tre. Jo da­bar­ti­nis va­do­vas sie­kia nau­jin­ti tea­trą, bū­si­mos prem­je­ros – tiek jau­nų, [...]
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to tea­tre spa­lio 1 d. ro­do­ma Lud­wi­go van Beet­ho­ve­no ope­ra „Fi­de­li­jus“ – ypa­tin­gas spek­tak­lis, mat tą va­ka­rą įvyks net trys de­biu­tai. 
2015 me­tais kas tre­čias iš Lie­tu­vos emig­ra­vęs vy­ras bu­vo 19–26 me­tų am­žiaus, kas penk­tas – 27–34 me­tų am­žiaus. Pa­ly­gin­ti su 2014 me­tais, emig­ra­vu­sių 19–26 me­tų amžiaus vy­rų skai­čius [...]
2016 m. an­trą­jį ket­vir­tį tie­sio­gi­nių už­sie­nio in­ves­ti­ci­jų srau­tas į Lie­tu­vą di­dė­jo, o tie­sio­gi­nių Lie­tu­vos in­ves­ti­ci­jų srau­tas už­sie­ny­je ma­žė­jo, bend­ra­me pra­ne­ši­me skelbia Lie­tu­vos sta­tis­ti­kos [...]
VšĮ At­ei­ties vi­suo­me­nės ins­ti­tu­to 2016 me­tais at­lik­tas sa­vi­val­dy­bių kul­tū­ros įstai­gų veik­los ino­va­ty­vu­mo ty­ri­mas par­odė, kad pa­grin­di­nis bū­das ska­tin­ti ino­va­ci­jas regionų kul­tū­ros įstai­go­se [...]
Se­niau­siam Lie­tu­vos le­do ri­tu­lio klu­bui, daug­kar­ti­niams Lie­tu­vos čem­pio­nams ir dau­giau­siai žai­dė­jų Lie­tu­vos rink­ti­nei iš­ug­džiu­siai Elek­trė­nų „E­ner­gi­jai“ at­si­bo­do taiks­ty­tis su blo­go­mis sa­vo [...]
Rug­sė­jo mė­ne­sį pra­si­dė­jęs nau­ja­sis spor­ti­nių šo­kių se­zo­nas Lie­tu­vos at­sto­vams ža­da kaip niekada daug per­ga­lių.
Šių me­tų lie­pą su­si­tuo­kęs tris­de­šimt­me­tis bu­ši­do ko­vo­to­jas Ta­das Jon­kus at­vi­ras – šei­ma jam di­džiau­sias tur­tas.
Vil­niu­je ga­li­ma ska­nau­ti ko­ne vi­sų pa­sau­lio vir­tu­vių pa­tie­ka­lų. Čia ne­trūks­ta ir tra­di­ci­nės lie­tu­viš­kos vir­tu­vės res­to­ra­nų, ku­riuos daž­nai ren­ka­mės, kai at­vy­ku­siems svečiams no­ri­si pri­sta­ty­ti [...]
Shi­mo­nas Pe­re­sas, ku­ris mi­rė tre­čia­die­nį bū­da­mas 93 me­tų, du­kart ėjo prem­je­ro par­ei­gas ir, at­si­sa­kęs sa­vo anks­tes­nių ka­rin­gų pa­žiū­rų, ini­ci­ja­vo pa­stan­gas siek­ti taikos su pa­les­ti­nie­čiais, [...]
Nau­jus ke­lius kos­mo­so ty­ri­muo­se pra­my­nęs Eu­ro­pos kos­mi­nis zon­das „Ro­set­ta“ penk­ta­die­nį bai­gė 12 me­tų tru­ku­sią odi­sė­ją, kai bu­vo nu­kreip­tas įsi­rėž­ti į ko­me­tą, kurią ly­dė­jo pa­sta­ruo­sius [...]
Nau­ji moks­lo me­tai pra­si­dė­jo Mi­la­no li­tua­nis­ti­nė­je mo­kyk­lo­je „Pa­bi­ru­čiai“, į ku­rią už­re­gis­truo­ta 30 vai­kų nuo 4 iki 12 m. Be­veik vi­si vai­kai yra iš miš­rių šei­mų.
Pa­gal Mė­gė­jų žve­jy­bos vi­daus van­de­ny­se tai­syk­les mar­gų­jų upė­ta­kių ne­ga­li­ma žve­jo­ti nuo spa­lio 1 d. iki gruo­džio 31 d., bet šį­syk drau­di­mas įsi­ga­lios spa­lio 3-ąją, praneša Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja.
Žvar­bus ūžau­jan­tis vė­jas, snie­go pus­nys, ap­šar­mo­ję lan­gai ir... kak­tu­sai? Ne, tai ne fan­ta­zi­jos, o vi­siš­kai rea­lus vaiz­das: lie­tu­viš­ką žie­mą iš­tve­rian­tys ir lau­ke vi­sus metus ga­lin­tys aug­ti [...]
Jau­niau­si vai­ruo­to­jai pa­si­žy­mi ne tik ne­pa­ma­tuo­tai drą­siu el­ge­siu ke­ly­je, bet ir itin di­de­liu iš­sib­laš­ky­mu. Nors jau­ni žmo­nės Eu­ro­po­je pa­ti­ria di­džiau­sią ri­zi­ką žū­ti eismo įvy­ky­je, aiš­kė­ja, [...]
Jau ry­toj, spa­lio 1 die­ną, Lie­tu­vo­je pra­dės veik­ti iš­ma­nio­ji mo­kes­čių ad­mi­nis­tra­vi­mo sis­te­ma (i.MAS) – vi­si pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio (PVM) mo­kė­to­jai pri­va­lės teikti elek­tro­ni­nes sąs­kai­tas [...]
Jei ku­ris nors vil­nie­tis sa­vęs pa­klaus­tų, o ka­da jis, kaip iš sve­tur at­vy­kęs tu­ris­tas, sky­rė lai­ko tie­siog pa­vaikš­čio­ti po Vil­nių ir įdė­miai pa­siž­val­gy­ti, pa­jus­ti jo dva­sią, gy­ve­ni­mo rit­mą, [...]
Ra­mia­ja­me van­de­ny­ne pa­bi­ru­sias Ga­la­pa­gų sa­las bio­lo­gai va­di­na gy­vu evo­liu­ci­jos mu­zie­ju­mi. Ek­va­do­rui pri­klau­san­tį sa­ly­ną, per tūks­tan­tį ki­lo­me­trų nu­to­lu­sį nuo Pie­tų Ame­ri­kos že­my­no, su­da­ro 19 [...]
Gra­žuo­lis Ken­dis – apie 3 mė­ne­sių am­žiaus ka­ti­nu­kas ga­li bū­ti va­di­na­mas lū­ši­mi. Ži­no­ma, na­mi­ne lū­ši­mi, nes Ken­dis glos­to­mas burz­gia kaip trak­to­riu­kas ir yra tikras mei­lu­mo įsi­kū­ni­ji­mas.
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Įtam­pa, stre­sas, prieš­iš­ku­mas, pyk­tis, dep­re­si­ja, ne­ri­mas, pa­vy­das. Ko­kią įta­ką svei­ka­tai da­ro vi­sos šios ne­igia­mos emo­ci­jos? Jos – tar­si kli­jai, la­šas po lašo užk­li­juo­jan­tys  šir­dį [...]
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Pra­ncū­zi­jo­je skan­da­lą su­kė­lė žur­na­lis­tas, pa­si­pik­ti­nęs bu­vu­sios tei­sin­gu­mo mi­nis­trės Ra­chi­dos Da­ti dukrai duo­tu var­du.
Net pei­liu gink­luo­tas plė­ši­kas ne­pri­vers at­si­sa­ky­ti puodelio ar­ba­tos Ang­li­jo­je.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar ukrainiečiams pavyks sumažinti korupcijos lygį šalyje?
Taip. Pastangos įveikti korupciją nenueis veltui
Ne. Korupcija Ukrainoje per giliai įsišaknijusi
Man nerūpi
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami