Įkvėpimas - iš Skandinavijos ir Provanso

Ilona STAŠKUTĖ   2013-03-28 07:37
Ilona STAŠKUTĖ
 
2013-03-28 07:37
Ilonos Staškutės nuotraukos Jauni lietuvių dizaineriai, kaip šio baldo autoriai Dalia Mauricaitė ir Nauris Kalinauskas, idėjų semiasi iš Skandinavijos.
Ieš­ko­da­mi nau­jų bal­dų lie­tu­viai pir­miau­sia žval­go­si į kai­nas, bet tau­pu­mą ne­re­tai įvei­kia sa­vi­to sti­liaus troš­ki­mas. In­ter­je­rui ne­abe­jin­gi žmo­nės daž­niau­siai į na­mus įsi­lei­džia Skan­di­na­vi­jos ar­ba Pro­van­so sti­liaus bal­dus.

Šie du stiliai vis dažniau ryškėja lietuvių butuose ir namuose, tačiau kuklesniuose būstuose tebedominuoja paprasti, niekuo neišsiskiriantys, vadinamojo euroremonto baldai. Būtent jie užima didžiąją dalį ploto baldų prekybos salonuose. Todėl ieškančiuosius ko nors įdomesnio apima bejėgiškumas.

Masinės produkcijos gamintojų asortimente dominuoja lygaus paviršiaus įvairiaspalvės laminuotos plokštės, kurių formos ir standartiniai matmenys per daugelį metų mažai keitėsi. "Nieko gero nėra", - dažnai atsidūsta savitų baldų paieškas pradėję žmonės. Tačiau LŽ pašnekovai tikino, kad atidžiau pasižvalgius galima rasti tinkamų originalių daiktų, o dabartinę pasiūlą esą suformavo daugumos pirkėjų galimybės.

Arba kaina, arba grožis

Daugiausia kompromisų dėl norimo stiliaus ir prieinamos kainos tenka daryti taupiausiems gyventojams. Baldų namų "Skraja" direktorė Ingrida Špakauskienė neslėpė, kad pigiausi baldai perkami praktiškumo sumetimais, o ne kaip interjero puošmena. Pasak jos, vidurinės klasės pirkėjų beveik nebelikę. Pagal poreikius ir galimybes žmonės aiškiai išsiskiria į turtingesniųjų ir nepasiturinčiųjų grupes, o prie klientų prisitaiko ir pardavėjai.

"Skrajos" direktorė atkreipė dėmesį, kad taupesni gyventojai vertina baldus, kuriuos galima įvairiai keisti, pailginti ar panaudoti keliais būdais. "Žmonės pirmiausia ieško praktiškų daiktų. Sofa ar lova turi būti su patalynės dėže, stalas - padidinamas ir sumažinamas", - aiškino I.Špakauskienė.

Kitas ne mažiau svarbus už kainą kriterijus yra kokybė. Pasak pašnekovės, klientai ėmė vengti anksčiau buvusių labai populiarių lenkiškų baldų ir mieliau perka lietuviškus. O galintieji skirti daugiau pinigų pirmiausia renkasi kokybiškas medžiagas - natūralų medį arba odą.

I.Špakauskienės teigimu, pastaruoju metu minkšti odiniai (įskaitant ir dirbtinės odos) baldai gerokai populiaresni nei aptraukti gobelenu. Šiandien žmonės dažniausiai renkasi konservatyvių spalvų - kakavos, žemės atspalvio, lino imitacijos - baldus, nors kai kas pageidauja, kad jie būtų oranžiniai arba salotiniai. "Svarbiausia - funkcionalumas. Kas turi daugiau pinigų, renkasi Provanso, maišyto su moderniu stiliumi, baldus", - tvirtino "Skrajos" vadovė.

Lietuviams patinka skandinaviško stiliaus baldai, nes primena lietuvišką kaimą.

Provansą atpūtė kelionės

Tokias tendencijas buvo galima įžvelgti ir praėjusią savaitę sostinės "Litexpo" centre vykusioje parodoje "Baldai 2013".  Stambiausių gamintojų stenduose dominavo paprasti ir praktiški modeliai, o greta daug vietos užėmė Provanso ir skandinaviško stiliaus baldai.

Interjero dizainerė Gabrielė Valiukienė patvirtino, kad pastaruoju metu švelnus, romantiškas Prancūzijos Provanso regiono stilius Lietuvoje itin populiarus. Labiausiai ji tai siejo su nusibodusia modernumo monotonija ir naujais kelionių įspūdžiais. "Lietuvaičiai vis dažniau traukia į užsienį, mato, kaip yra kitose šalyse. O Provanso stilius mums labai artimas, nes jis - jaukus, malonus ir "naminis", - kalbėjo dizainerė. Prancūzijos ūkininkų namuose stovėjusių ar tebestovinčių baldų formos gana artimos ir senoviniams lietuviškiems baldams, taigi tautiečius galbūt traukia nostalgija. Tačiau, G.Valiukienės manymu, Lietuvos baldų gamintojai Provanso stilių šiek tiek iškreipė. "Užtenka baldą nudažyti baltai, ir jis jau vadinamas provansišku. Tai nevisiškai tiesa, o lietuviams tokie gaminiai tinka. Ant tikro grubaus provansiško suolo ar sofos apdriskusiu gobelenu ne kiekvieną pasodinsi", - juokavo pašnekovė. Ji sakė, kad Provanso baldų gamintojai ir pardavėjai jau užuodė aukso gyslą, tad Prancūzijos provincijos stiliaus gaminiai dabar gerokai pabrangę. Pigesnių galima rasti nebent sendaikčių parduotuvėse, bet ir ten jų kainos akivaizdžiai šoktelėjusios.

Šiltas minimalizmas

Kadangi tautiečiai keliauja ne tik į Vakarų Europą, bet ir į Skandinavijos šalis, matyt, neatsitiktinai jų namuose atsiranda vis daugiau skandinaviško stiliaus baldų. Jie įdomios formos, sudaro  išskirtinio lengvumo įspūdį. Medžiagos - skirtingos ir derinamos.

Tokio stiliaus baldus kuriantis studijos "Inside design" dizaineris-projektuotojas Jonas Apanavičius neslėpė, kad žmonės visada klausia kainos ir bando derėtis, bet stiliaus pojūtis lietuviams tikrai ne svetimas. Interjero žurnaluose dažnai rodomi gana ryškūs ir ekstravagantiški baldai, tačiau tikruose skandinaviškuose namuose, pasak dizainerio, vyrauja ramesnės spalvos ir formos. Be to, neužmirštamas praktiškumas: sofa be ištiesimo mechanizmo lietuviams vis dar atrodo nesusipratimas. "Mes, kaip ir skandinavai, mėgstame ramias žemės spalvas. Ryškių kėdžių mūsų interjere gali atsirasti, bet žydrų sofų ir geltonų lempų derinių nepamatysite", - tikino J.Apanavičius. Pasak jo, lengviausiai pirkėjai ryžtasi daug mokėti už mažus akcento daiktus - staliukus, lentynas ar drabužių kabyklas. Tačiau stilingi baldai esą ne visuomet kainuoja brangiai. "Yra įmonių, kurios gamina labai pigius baldus, bet jie negražūs. Su tokiais gamintojais kaina negalime konkuruoti. Jei lygintume vidutiniškai kainuojančius baldus, beveik visada pigiau išeitų gaminti, o ne pirkti salone. Pasirinkus paprastesnes medžiagas galima sumažinti kainą ir išlaikyti stilių. Kai norisi, visuomet atsiranda alternatyvų", - tvirtino pašnekovas.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Šeš­ta­die­nį mi­rė gydytojas Re­mi­gi­jus Nar­gė­la.
Šian­dien į Lie­tu­vą at­vyks­ta Bel­gi­jos rotacinių pa­jė­gų ka­riai.
Bal­ta­ru­si­jos opo­zi­ci­ja šeš­ta­die­nį su­ren­gė pi­ke­tą sos­ti­nės Mins­ko cen­tre, per ku­rį gy­ven­to­jai bu­vo ra­gi­na­mi pa­si­ra­šy­ti pe­ti­ci­ją, kad anks­tes­nei na­cio­na­li­nei bal­tos ir raudonos spal­vos vė­lia­vai [...]
JAV vy­riau­sy­bė šeš­ta­die­nį bai­gė for­ma­lų in­ter­ne­to prie­žiū­ros vaid­me­nį ir per­da­vė sai­ty­no ad­re­sų sis­te­mos val­dy­mą tarp­tau­ti­nei ne pel­no or­ga­ni­za­ci­jai.
Į Vil­nių Na­pa­leo­nas Kit­kaus­kas at­vy­ko 1960-ai­siais, bai­gęs stu­di­jas Kau­no po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­te, tai­gi jau 56 me­tai, kai yra vil­nie­tis.
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
Ne me­mo­ria­li­nis mu­zie­jus. Bet ir ne lan­ky­to­jams ne­priei­na­mos sau­gyk­los, ku­rio­se pa­pras­tai pri­glo­bia­mi iš­ki­lių žmo­nių as­me­ni­nių daik­tai, įskai­tant bib­lio­te­kas, su­kaup­tus rin­ki­nius, įvai­rią ar­chy­vi­nę [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nė­je fil­har­mo­ni­jo­je spa­lio 6-ąją vyks Sau­liaus Lip­čiaus gy­ve­ni­mo 70-me­čiui ir kū­ry­bi­nės veik­los 50-me­čiui skir­tas ju­bi­lie­ji­nis kon­cer­tas „Ro­man­ti­kai – ro­man­ti­kams“. Nuo [...]
Vil­niu­je bai­gia­ma­ja­me Ino­va­ci­jų sa­vai­tės ren­gi­ny­je šeš­ta­die­nį ren­gia­mas ro­bo­tų par­adas ir ko­vos, bepiločių or­lai­vių pa­si­ro­dy­mai.
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Res­pub­li­ki­nė Kau­no li­go­ni­nė pir­ko dar­bus iš vie­nų ran­go­vų, o ga­vo iš ki­tų. Bend­ro­vei „Ir­dai­va“ jos su­bran­go­vė „Nis­ka­ma“ su­mo­kė­jo 478 tūkst. eu­rų už perleistą ga­li­my­bę re­mon­tuo­ti [...]
Klai­pė­dos uos­to pie­ti­nė­je da­ly­je per pu­san­trų me­tų įreng­ta pir­mo­ji dvie­jų ly­gių san­kry­ža pa­leng­vins trau­ki­nių ir ma­ši­nų ju­dė­ji­mą. Es­ta­ka­dos pro­jek­tas kai­na­vo dau­giau kaip 4 mln. eu­rų.
Vil­niu­je dviem skve­rams ke­ti­na­ma su­teik­ti su so­vie­tų oku­pa­ci­ja ko­vo­ju­sių par­ti­za­nų va­do Juo­zo Luk­šos-Dau­man­to bei Ukrai­nos var­dus.
Pa­ne­vė­žio val­džia nu­ta­rė, kad ga­li­my­bės iš­si­mau­dy­ti na­muo­se ne­tu­rin­tiems mies­tie­čiams ge­riau­sia vie­ta tai da­ry­ti – pa­tal­pos pa­sta­te, ku­ria­me vei­kia Ne­mu­no po­lik­li­ni­ka. Jos darbuotojams toks su­ma­ny­mas [...]
Aly­taus „Dzū­ki­jos“ krep­ši­nin­kai gar­bin­gai prieš­ino­si Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­tui“, ta­čiau sos­ti­nės klu­bas iš­li­ko vie­nin­te­lis dar ne­pa­ty­ręs pra­lai­mė­ji­mo „Te­te-a-Tete Ca­si­no-LKL“ čem­pio­na­te. [...]
Ovi­di­jaus Ver­bic­ko rea­li­zuo­tas bau­di­nys at­ne­šė tris svar­bius taš­kus Klai­pė­dos „At­lan­tui“ Vil­niu­je. Tre­čio­je vie­to­je įsi­kū­ru­si uos­ta­mies­čio eki­pa an­trą sy­kį se­zo­ne įveikė čem­pio­na­to ly­de­rį [...]
Lie­tu­vos ak­lų­jų bib­lio­te­ka šio­mis die­no­mis ne­įp­ras­tai šur­mu­liuo­ja: vi­si džiau­gia­si iš Rio de Ža­nei­ro grį­žu­siais bend­ra­dar­biais „auk­si­niais ber­niu­kais“, par­olim­pi­nius aukso me­da­lius par­ve­žu­siais [...]
Jau šį pir­ma­die­nį, spa­lio 3 die­ną, Vil­niaus vo­kie­čių bend­ruo­me­nės an­samb­lis at­liks pro­tė­vių dai­nas sos­ti­nė­je, Vo­kie­čių gat­vė­je. Čia bus pa­ka­bin­ta ir at­mi­ni­mo len­te­lė vokiečių kal­ba. Pen­kio­li­ka [...]
Spa­lio 1-ąją Me­dar­do Čo­bo­to tre­čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­to (MČTAU) sen­jo­rai iš­kil­min­gai pra­dė­jo nau­jus – jau dvi­de­šimt an­truo­sius – moks­lo me­tus. Tra­di­ciš­kai moks­lo metų pra­džios iš­va­ka­rė­se [...]
Ne­ga­li­te pa­kęs­ti sto­vė­ti ei­lė­je prie sa­vo mėgs­ta­mo res­to­ra­no? Ja­po­ni­jos au­to­mo­bi­lių ga­min­to­ja „Nis­san“ su­gal­vo­jo iš­ma­nų bū­dą, ku­ris ti­krai pa­tiks jūsų skau­dan­čioms ko­joms.
Rug­sė­jis mus pa­si­ti­ko šil­tais orais, ir bu­vo grau­du skir­tis su at­os­to­go­mis. Jei pūs­tų šal­ti, bjau­rūs vė­jai su lie­tu­mi, tai psi­cho­lo­giš­kai bū­tų ti­krai leng­viau dar­buo­tis. Tačiau ši­lu­ma taip [...]
Pa­sau­lio kli­ma­tas iki 2050 me­tų at­šils dviem laips­niais Cel­si­jaus ir per­žengs ri­bą, ro­dan­čią, kad kli­ma­to po­ky­čių pro­ce­sas įgi­jo pa­vo­jin­gą mas­tą, ket­vir­ta­die­nį perspėjo sep­ty­ni iš­ki­lūs [...]
Ki­ni­jos kom­pa­ni­ja „Nex­tEV“ ku­ria elek­tri­nę su­per­ma­ši­ną, ku­ri, por­ta­lo elec­trec.co tei­gi­mu, gal­būt at­ei­ty­je da­ly­vaus su­pe­re­lek­tro­mo­bi­lių „Formula E“ var­žy­bo­se.
Jau­niau­si vai­ruo­to­jai pa­si­žy­mi ne tik ne­pa­ma­tuo­tai drą­siu el­ge­siu ke­ly­je, bet ir itin di­de­liu iš­sib­laš­ky­mu. Nors jau­ni žmo­nės Eu­ro­po­je pa­ti­ria di­džiau­sią ri­zi­ką žū­ti eismo įvy­ky­je, aiš­kė­ja, [...]
Jei ku­ris nors vil­nie­tis sa­vęs pa­klaus­tų, o ka­da jis, kaip iš sve­tur at­vy­kęs tu­ris­tas, sky­rė lai­ko tie­siog pa­vaikš­čio­ti po Vil­nių ir įdė­miai pa­siž­val­gy­ti, pa­jus­ti jo dva­sią, gy­ve­ni­mo rit­mą, [...]
Ra­mia­ja­me van­de­ny­ne pa­bi­ru­sias Ga­la­pa­gų sa­las bio­lo­gai va­di­na gy­vu evo­liu­ci­jos mu­zie­ju­mi. Ek­va­do­rui pri­klau­san­tį sa­ly­ną, per tūks­tan­tį ki­lo­me­trų nu­to­lu­sį nuo Pie­tų Ame­ri­kos že­my­no, su­da­ro 19 [...]
Gra­žuo­lis Ken­dis – apie 3 mė­ne­sių am­žiaus ka­ti­nu­kas ga­li bū­ti va­di­na­mas lū­ši­mi. Ži­no­ma, na­mi­ne lū­ši­mi, nes Ken­dis glos­to­mas burz­gia kaip trak­to­riu­kas ir yra tikras mei­lu­mo įsi­kū­ni­ji­mas.
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Užg­rū­din­ti vai­kai ser­ga re­čiau. At­ša­lus orams ne­ga­li­me vai­ko pa­vers­ti mi­mo­za, sau­go­ma nuo vė­jo gū­sio. Kaip iš­la­vi­ruo­ti, kad grūdindami jo ne­su­sarg­din­tu­me.
Jei vai­ko he­mog­lo­bi­no kie­kis ma­žas, tė­vai ga­li ne­rtis iš kai­lio grū­din­da­mi, ta­čiau li­gos vis tiek kibs. Kaip su­stip­rin­ti krau­ją prasidėjus li­gų se­zo­nui?
Stin­gas, ku­ris sa­vo nau­jau­siam al­bu­mui, be ki­tų, pa­si­rin­ko ir pa­bė­gė­lių kri­zės te­mą, Ber­ly­ne su­si­ti­ko su Si­ri­ją pa­li­ku­siais mu­zi­kan­tais ir pa­pra­šė jų leidimo įra­šy­ti dai­ną.
Šie vy­rai ir mo­te­rys vil­ki gra­žiau­sius ir bran­giau­sius dra­bu­žius pa­sau­ly­je, bet jų vei­duo­se atsispindi ab­so­liu­tus nuo­bo­du­lys.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip vertinate padėtį Lietuvoje per pastaruosius 4 metus?
Teigiamai. Pasiekta daug svarbių laimėjimų
Neutraliai. Pasirodėme neblogai, bet tikėjausi geriau
Neigiamai. Neišspręsta nei viena opi šaliai problema
Man tas pats. Niekada čia niekas nepasikeis
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami