TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Iš sočios Prancūzijos pakvietė namai

2012 08 21 8:19
Erlendo Bartulio nuotraukos

Kartais jaunam žmogui reikia nedidelės paspirties, kad galėtų apsispręsti, kur jam gyventi: likti svetimoje šalyje ar sugrįžti į gimtinę.

Kaunietė vizažistė Ieva Sadauskaitė didesnę savo gyvenimo dalį praleido su tėvais Dižone, Prancūzijos, Burgundijos sostinėje. Kai šioje šalyje baigė mokyklą, ji panoro grįžti į gimtąjį miestą Kauną ir čia pradėti savarankišką gyvenimą.  

Ievos apsisprendimas buvo labai netikėtas jos mamai. Kodėl ji palieka jaukius namus Prancūzijoje, kur jai čia nieko netrūko? Juk galėjo toliau tęsti mokslus, dirbti ir kurti savo prancūzišką gyvenimą. Apie tokius namus svetur juk svajoja daugelis jaunų lietuvaičių.

Ieva mąstė kitaip. Prancūzijoje ji jautėsi svetima ir lyg našta tėvams, nors šie jokiu būdu neatsisakė jai padėti. Jauna mergina nenorėjo jiems užkrauti savo rūpesčių. Jokie mamos įkalbinėjimai nepadėjo - Ieva tvirtai nusprendė palikti Prancūziją.

Pas laukiančias močiutes

Merginos likimas nėra toks paprastas ir lengvas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Ji savo tėvo neprisimena. Jaunas vyras mirė sulaukęs vos 23 metų. Dukrai Ievai buvo vos keli mėnesiai. Sunki ir nepagydoma liga jauną vyrą užklupo, kai atitarnavęs tuometinėje sovietų armijoje grįžo namo į Kauną.

Ievos mama rūpinosi mažąja dukrele viena. Vėliau moteris antrą kartą ištekėjo ir susilaukė sūnaus. Tačiau ši santuoka nebuvo laiminga. Pora išsiskyrė.

Ievos mama viena augino du vaikus, kai susipažino su prancūzu verslininku, o vėliau už jo ištekėjo. Į svetimą šalį ji išsivežė ir tuo metu dar nepilnamečius savo du vaikus. Juos užaugino patėvis, kuris mylėjo svetimus vaikus kaip savo. Jiems skyrė tiek pat dėmesio, kiek ir savo vaikams iš pirmosios santuokos.

Ieva sugrįžo į Kauną, kur namų jau nebuvo. Laikinojoje sostinėje gyvena abi Ievos močiutės. Su teta iš tėvo pusės ir močiutėmis ji nuolat bendravo gyvendama Prancūzijoje. Jų namai tapo jai kaip savi. Ievos sugrįžimas joms buvo didelis džiaugsmas. Anūkė buvo labai laukiama. Į Prancūziją pas mamą Ieva gana retai nuvažiuoja. Mergina  mokosi Kauno kolegijoje ir dirba, kad galėtų pragyventi. Kol kas laiko kelionėms nėra. Ji nuomojasi butą, turi draugą.

Ant stalo - kepti obuoliai

Ieva vasarą laisvalaikį dažniausiai leidžia gamtoje, močiutės Zitos Sadauskienės sode Pelenių kaime prie Neries. Jai čia taip smagu ir gera būti, net užsimiršta, kad šalia nėra jos tėvų.

Ieva padeda močiutei prižiūrėti sodą. Jos rūpestis - apkarpyti dekoratyvinius medelius. Tas darbas jai patinka, nes rezultatas toks akivaizdus - labai pagražėja sodas, sutvarkyti medeliai puošia aplinką.

Darbuodamasi sode su močiute ji pasišneka apie gyvenimą, abi pasidžiaugia, kad gali būti kartu, padėti viena kitai. Ieva labai panaši į savo močiutę Zitą. Anūkė šiai yra jos dalis gyvenimo, mat pati neteko labai jauno sūnaus. Moteris jau daug metų yra našlė. Vėliau, kai Ieva negirdėjo, Z.Sadauskienė prisipažino, kad mergaite rūpinasi kaip savo vaiku, stengiasi jai atstoti tėvą, o dabar, kai mama toli, - ir jos mamą.

"Ieva yra našlaitė. Noriu jai padėti, kad nesijaustų vieniša ir nelaiminga būdama Lietuvoje be mamos", - užsiminė Z.Sadauskienė.

Nors namie nėra vyriškos rankos, sodo namelis gražiai sutvarkytas. Prie namo pastatyta didelė lauko veranda, vos ne kambario dydžio. Vasarą, kai būna šiltos dienos, visas gyvenimas persikelia čionai. Prie didelio stalo gali susėsti gana daug žmonių, net šokti galima,  nes yra vietos. Savo jubiliejų Z.Sadauskienė atšventė sode.

Visas sodas skendi gėlėse. Jų pavadinimas moteris vardija vieną po kito. Zita moka taip auginti augalus, kad jie žydėtų visą vasarą.

Ant stalo Ieva padėjo ką tik iškeptų sode užaugintų obuolių, šalia garavo žolelių arbata. Jai pačios gardžiausios vaišės, kai jų gėrybės užaugintos močiutės sode.

Pasuko mamos keliu

Laiko iliuzija išnyksta, kai šalia yra artimi žmonės, kai būdami kartu tie žmonės gali džiaugtis tuo, ką turi, dalytis tuo, ką jiems davė gyvenimas. Čia nėra nei praeities, nei ateities. Čia svarbiausia - dabartis, kurioje daug šviesos ir šilumos.

Apie laiko iliuziją prabilome neatsitiktinai. Ieva mokosi Kauno kolegijoje ir ketina tapti vizažiste, o kadaise šią profesiją buvo pasirinkusi jos mama.

Šiemet mergina dalyvavo tarptautiniame tradiciniame visažistų konkurse "Grožio metamorfozės 2012". Jaunos grožio specialistės turėjo perteikti makiažo spalvomis laiko iliuzijos tėkmę. I.Sadauskaitė pasirinko gana paprastą ir lakonišką viziją - į laiko iliuziją ji pažvelgė pro mėlynus makiažo akinius. Ši detalė patiko tarptautinei vertinimo komisijai, ši jai skyrė pagrindinį prizą.

Sėkmė konkurse Ievai dar kartą patvirtino, kad ji tinkamai pasirinko savo profesiją, kad būdama Lietuvoje galės daugiau pasiekti nei  svetimoje šalyje, kurioje gyvendama ji vis tik jautėsi svetima.

Nesupranta tų, kurie išvažiuoja

Kauno kolegijos studentė I.Sadauskaitė prisipažino, kad jai buvo nelengva palikti Prancūzijoje gyvenančią mamą, brolį, mažąją sesutę ir prancūzą patėvį. Prieš apsispręsdama važiuoti į Lietuvą ji daug svarstė ir bandė atsakingai sudėlioti visus taškus. Jauna mergina buvo sudvejojusi, ar viena būdama Lietuvoje be savo šeimos ji nepražus, galės mokytis ir dirbti, ar jai padės abi močiutės ir mylima teta iš jos tėvo pusės.

Ieva sako, kad šiuose namuose dabar jai tarsi pradingsta laiko iliuzija, tarsi viskas čia darniai susilieja į visumą, kai nereikia svarstyti, kaip tai atsitinka būnant svetur, kaip gerai būtų grįžti namo. Nesvarbu, kad tie namai nėra apipilti lyg iš aukso puodo visokiomis gėrybėmis ir prašmatnia prabanga. Daug svarbesni dalykai atsveria kai kuriuos trūkumus, kurių neįmanoma įsigyti už didelius turtus, - tai gimtųjų namų šiluma, juose nesijauti svetimas ir nereikalingas.

Ieva žinojo, kad jai bus daug geriau gyventi Kaune, kur ji gimė ir praleido vaikystę, nors jai teks viską pradėti nuo pradžių, ir dar vienai, be tėvų pagalbos. Iš prigimties kaunietė yra gana savarankiška ir drąsi, kai  siekia savo tikslo.

Ieva pasakojo, kad ji jau buvo įstojusi į Liono aukštąją mokyklą, architektūros specialybę, bet gana greitai apsisprendė, kad ten nevažiuos. Šis miestas yra apie 600 km nuo Dižono miesto, kuriame gyvena jos tėvai. Jos išvykimas iš namų būtų buvusios papildomos išlaidos šeimai, būtų reikėję iš naujo kabintis į gyvenimą kitame mieste. Ievai tai atrodė per sunku.

Lietuvoje jauna mergina sunkumų nebijo, jautė, kad jai pavyks viską pačiai įveikti. Jai buvo svarbu jaustis nuo nieko nepriklausomai ir savarankiškai. "Kai gyvenau svetur, vis dažniau pasvarstydavau, kur mano tėvynė: Prancūzijoje ar Lietuvoje. Tiesa, kasmet vasarą atvažiuodavau aplankyti močiučių, tetos, čia praleisdavau tris nuostabius atostogų mėnesius. Tada ir pamanydavau, kodėl tie mėnesiai negalėtų tęstis visus metus", - pasakojo kaunietė.

Kai kurie žmonės jaučiasi kaip namie visur, kur tik gyventų. Ievai patinka keliauti, o ne gyventi kitoje šalyje. "Visada norėjau sugrįžti namo. Šis jausmas buvo labai stiprus. Daugelis lietuvių dejuoja, kad čia sunku pragyventi, nėra darbo. Yra toks posakis: gerai ten, kur mūsų nėra. Manau, kad Lietuva nėra prarastas kraštas. Čia taip pat yra galimybė siekti aukštumų. Gal čia kiek sunkiau tai padaryti, bet tokia galimybė yra. Nesuprantu tų, kurie išvažiuoja iš Lietuvos", - tvirtino jauna mergina.

Kitas brandos atestatas

Atvažiavusi į Lietuvą Ieva gana ilgai rinkosi, kur jai toliau mokytis. Ji turėjo prancūzišką brandos atestatą. Šį dokumentą įvertino Studijų kokybės centras Vilniuje. Išduoto lietuviško atestato pažymiai gerokai smuktelėjo. Turėdama tokį atestatą ji negalėjo įstoti ten, kur norėjo mokytis. Už mokslą neturėjo iš ko mokėti. Mergina nenorėjo veltui prarasti metų, tad įstojo ten, kur ją priėmė pagal naują atestatą. Po metų Ieva įsitikino, kad negalės toliau tęsti medžiagų inžinerijos studijų. Ši gana vyriška specialybė jai nepatiko, bet ji nesigaili aukštojoje mokykloje praleistų metų. Tos žinios jai pravertė, kai dabar siekia įgyti kitą specialybę. "Matyt, iš mamos paveldėjau polinkį kurti grožį. Turiu daryti tai, ką sugebu", - šypsojosi jaunoji vizažistė.

I.Sadauskaitė džiaugėsi, kad jai pasisekė rasti mėgstamą darbą, ir studijuodama gali gilintis į grožio paslaptis. Kol kas tai - to kelio pradžia, o kaip bus ateityje, ji negali pasakyti. "Nebūtina turėti daug, kad būčiau laiminga", - išmintingai teigė Ieva.

Turtuoliai neįsileidžia į savo gretas

Kai šeima išvažiavo iš Lietuvos, Ievai buvo trylika metų. Per pusę metų ji išmoko prancūziškai, kad galėtų bendrauti mokykloje su draugais. Kalba atveria naujas pažintis, tačiau Ieva pasakoja, kad prancūzai sunkiai įsileidžia į savo ratą atvykėlius iš kitų šalių. Ypač tai jaučiama tarp turtingųjų. Norint patekti į jų ratą nepakanka mokėti vien prancūzų kalbą.

Ieva pasakoja, kad draugavo su prancūzaite, kuri buvo būtent iš turtingųjų luomo. Kartą ji pakvietė lietuvaitę į vakarėlį, kai Ieva jai prasitarė, jog turi lenkų bajorų kraujo. "Kiek manyje teka to kilmingo kraujo, nežinau. Bet jai tai buvo gana svarbus ženklas, kad esu iš jų būrio. Tačiau tokio mano pasakymo neužteko - tos mergaitės mama internete pasitikslino, kokia yra mano pavardės kilmė. Pasirodo, sakiau tiesą, ir mane į tą vakarėlį turtuoliai įsileido. Bet tai buvo vienintelis ir paskutinis kartas. Skirtingai nei pas mus, tokius vakarėlius savo vaikams rengia tėvai, jie taip pat būna šalia ir stebi, ką jaunimas daro. Susipažinti su turtingu vaikinu nėra jokių šansų. Jei esi ne iš to luomo, tėvai nė per žingsnį neprileidžia prie savo atžalos. Visa laimė, kad man nepatiko nė vienas prancūzas jaunuolis ir neįsimylėjau", - patirtimi dalijosi Ieva.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"