Iš sočios Prancūzijos pakvietė namai

Nijolė STORYK 2012-08-21 08:19

Nijolė STORYK

2012-08-21 08:19
Erlendo Bartulio nuotraukos
Kar­tais jau­nam žmo­gui rei­kia ne­di­de­lės pa­spir­ties, kad ga­lė­tų ap­sisp­ręs­ti, kur jam gy­ven­ti: lik­ti sve­ti­mo­je ša­ly­je ar su­grįž­ti į gim­ti­nę.

Kaunietė vizažistė Ieva Sadauskaitė didesnę savo gyvenimo dalį praleido su tėvais Dižone, Prancūzijos, Burgundijos sostinėje. Kai šioje šalyje baigė mokyklą, ji panoro grįžti į gimtąjį miestą Kauną ir čia pradėti savarankišką gyvenimą.  

Ievos apsisprendimas buvo labai netikėtas jos mamai. Kodėl ji palieka jaukius namus Prancūzijoje, kur jai čia nieko netrūko? Juk galėjo toliau tęsti mokslus, dirbti ir kurti savo prancūzišką gyvenimą. Apie tokius namus svetur juk svajoja daugelis jaunų lietuvaičių.

Ieva mąstė kitaip. Prancūzijoje ji jautėsi svetima ir lyg našta tėvams, nors šie jokiu būdu neatsisakė jai padėti. Jauna mergina nenorėjo jiems užkrauti savo rūpesčių. Jokie mamos įkalbinėjimai nepadėjo - Ieva tvirtai nusprendė palikti Prancūziją.

Pas laukiančias močiutes

Merginos likimas nėra toks paprastas ir lengvas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Ji savo tėvo neprisimena. Jaunas vyras mirė sulaukęs vos 23 metų. Dukrai Ievai buvo vos keli mėnesiai. Sunki ir nepagydoma liga jauną vyrą užklupo, kai atitarnavęs tuometinėje sovietų armijoje grįžo namo į Kauną.

Ievos mama rūpinosi mažąja dukrele viena. Vėliau moteris antrą kartą ištekėjo ir susilaukė sūnaus. Tačiau ši santuoka nebuvo laiminga. Pora išsiskyrė.

Ievos mama viena augino du vaikus, kai susipažino su prancūzu verslininku, o vėliau už jo ištekėjo. Į svetimą šalį ji išsivežė ir tuo metu dar nepilnamečius savo du vaikus. Juos užaugino patėvis, kuris mylėjo svetimus vaikus kaip savo. Jiems skyrė tiek pat dėmesio, kiek ir savo vaikams iš pirmosios santuokos.

Ieva sugrįžo į Kauną, kur namų jau nebuvo. Laikinojoje sostinėje gyvena abi Ievos močiutės. Su teta iš tėvo pusės ir močiutėmis ji nuolat bendravo gyvendama Prancūzijoje. Jų namai tapo jai kaip savi. Ievos sugrįžimas joms buvo didelis džiaugsmas. Anūkė buvo labai laukiama. Į Prancūziją pas mamą Ieva gana retai nuvažiuoja. Mergina  mokosi Kauno kolegijoje ir dirba, kad galėtų pragyventi. Kol kas laiko kelionėms nėra. Ji nuomojasi butą, turi draugą.

Ant stalo - kepti obuoliai

Ieva vasarą laisvalaikį dažniausiai leidžia gamtoje, močiutės Zitos Sadauskienės sode Pelenių kaime prie Neries. Jai čia taip smagu ir gera būti, net užsimiršta, kad šalia nėra jos tėvų.

Ieva padeda močiutei prižiūrėti sodą. Jos rūpestis - apkarpyti dekoratyvinius medelius. Tas darbas jai patinka, nes rezultatas toks akivaizdus - labai pagražėja sodas, sutvarkyti medeliai puošia aplinką.

Darbuodamasi sode su močiute ji pasišneka apie gyvenimą, abi pasidžiaugia, kad gali būti kartu, padėti viena kitai. Ieva labai panaši į savo močiutę Zitą. Anūkė šiai yra jos dalis gyvenimo, mat pati neteko labai jauno sūnaus. Moteris jau daug metų yra našlė. Vėliau, kai Ieva negirdėjo, Z.Sadauskienė prisipažino, kad mergaite rūpinasi kaip savo vaiku, stengiasi jai atstoti tėvą, o dabar, kai mama toli, - ir jos mamą.

"Ieva yra našlaitė. Noriu jai padėti, kad nesijaustų vieniša ir nelaiminga būdama Lietuvoje be mamos", - užsiminė Z.Sadauskienė.

Nors namie nėra vyriškos rankos, sodo namelis gražiai sutvarkytas. Prie namo pastatyta didelė lauko veranda, vos ne kambario dydžio. Vasarą, kai būna šiltos dienos, visas gyvenimas persikelia čionai. Prie didelio stalo gali susėsti gana daug žmonių, net šokti galima,  nes yra vietos. Savo jubiliejų Z.Sadauskienė atšventė sode.

Visas sodas skendi gėlėse. Jų pavadinimas moteris vardija vieną po kito. Zita moka taip auginti augalus, kad jie žydėtų visą vasarą.

Ant stalo Ieva padėjo ką tik iškeptų sode užaugintų obuolių, šalia garavo žolelių arbata. Jai pačios gardžiausios vaišės, kai jų gėrybės užaugintos močiutės sode.

Pasuko mamos keliu

Laiko iliuzija išnyksta, kai šalia yra artimi žmonės, kai būdami kartu tie žmonės gali džiaugtis tuo, ką turi, dalytis tuo, ką jiems davė gyvenimas. Čia nėra nei praeities, nei ateities. Čia svarbiausia - dabartis, kurioje daug šviesos ir šilumos.

Apie laiko iliuziją prabilome neatsitiktinai. Ieva mokosi Kauno kolegijoje ir ketina tapti vizažiste, o kadaise šią profesiją buvo pasirinkusi jos mama.

Šiemet mergina dalyvavo tarptautiniame tradiciniame visažistų konkurse "Grožio metamorfozės 2012". Jaunos grožio specialistės turėjo perteikti makiažo spalvomis laiko iliuzijos tėkmę. I.Sadauskaitė pasirinko gana paprastą ir lakonišką viziją - į laiko iliuziją ji pažvelgė pro mėlynus makiažo akinius. Ši detalė patiko tarptautinei vertinimo komisijai, ši jai skyrė pagrindinį prizą.

Sėkmė konkurse Ievai dar kartą patvirtino, kad ji tinkamai pasirinko savo profesiją, kad būdama Lietuvoje galės daugiau pasiekti nei  svetimoje šalyje, kurioje gyvendama ji vis tik jautėsi svetima.

Nesupranta tų, kurie išvažiuoja

Kauno kolegijos studentė I.Sadauskaitė prisipažino, kad jai buvo nelengva palikti Prancūzijoje gyvenančią mamą, brolį, mažąją sesutę ir prancūzą patėvį. Prieš apsispręsdama važiuoti į Lietuvą ji daug svarstė ir bandė atsakingai sudėlioti visus taškus. Jauna mergina buvo sudvejojusi, ar viena būdama Lietuvoje be savo šeimos ji nepražus, galės mokytis ir dirbti, ar jai padės abi močiutės ir mylima teta iš jos tėvo pusės.

Ieva sako, kad šiuose namuose dabar jai tarsi pradingsta laiko iliuzija, tarsi viskas čia darniai susilieja į visumą, kai nereikia svarstyti, kaip tai atsitinka būnant svetur, kaip gerai būtų grįžti namo. Nesvarbu, kad tie namai nėra apipilti lyg iš aukso puodo visokiomis gėrybėmis ir prašmatnia prabanga. Daug svarbesni dalykai atsveria kai kuriuos trūkumus, kurių neįmanoma įsigyti už didelius turtus, - tai gimtųjų namų šiluma, juose nesijauti svetimas ir nereikalingas.

Ieva žinojo, kad jai bus daug geriau gyventi Kaune, kur ji gimė ir praleido vaikystę, nors jai teks viską pradėti nuo pradžių, ir dar vienai, be tėvų pagalbos. Iš prigimties kaunietė yra gana savarankiška ir drąsi, kai  siekia savo tikslo.

Ieva pasakojo, kad ji jau buvo įstojusi į Liono aukštąją mokyklą, architektūros specialybę, bet gana greitai apsisprendė, kad ten nevažiuos. Šis miestas yra apie 600 km nuo Dižono miesto, kuriame gyvena jos tėvai. Jos išvykimas iš namų būtų buvusios papildomos išlaidos šeimai, būtų reikėję iš naujo kabintis į gyvenimą kitame mieste. Ievai tai atrodė per sunku.

Lietuvoje jauna mergina sunkumų nebijo, jautė, kad jai pavyks viską pačiai įveikti. Jai buvo svarbu jaustis nuo nieko nepriklausomai ir savarankiškai. "Kai gyvenau svetur, vis dažniau pasvarstydavau, kur mano tėvynė: Prancūzijoje ar Lietuvoje. Tiesa, kasmet vasarą atvažiuodavau aplankyti močiučių, tetos, čia praleisdavau tris nuostabius atostogų mėnesius. Tada ir pamanydavau, kodėl tie mėnesiai negalėtų tęstis visus metus", - pasakojo kaunietė.

Kai kurie žmonės jaučiasi kaip namie visur, kur tik gyventų. Ievai patinka keliauti, o ne gyventi kitoje šalyje. "Visada norėjau sugrįžti namo. Šis jausmas buvo labai stiprus. Daugelis lietuvių dejuoja, kad čia sunku pragyventi, nėra darbo. Yra toks posakis: gerai ten, kur mūsų nėra. Manau, kad Lietuva nėra prarastas kraštas. Čia taip pat yra galimybė siekti aukštumų. Gal čia kiek sunkiau tai padaryti, bet tokia galimybė yra. Nesuprantu tų, kurie išvažiuoja iš Lietuvos", - tvirtino jauna mergina.

Kitas brandos atestatas

Atvažiavusi į Lietuvą Ieva gana ilgai rinkosi, kur jai toliau mokytis. Ji turėjo prancūzišką brandos atestatą. Šį dokumentą įvertino Studijų kokybės centras Vilniuje. Išduoto lietuviško atestato pažymiai gerokai smuktelėjo. Turėdama tokį atestatą ji negalėjo įstoti ten, kur norėjo mokytis. Už mokslą neturėjo iš ko mokėti. Mergina nenorėjo veltui prarasti metų, tad įstojo ten, kur ją priėmė pagal naują atestatą. Po metų Ieva įsitikino, kad negalės toliau tęsti medžiagų inžinerijos studijų. Ši gana vyriška specialybė jai nepatiko, bet ji nesigaili aukštojoje mokykloje praleistų metų. Tos žinios jai pravertė, kai dabar siekia įgyti kitą specialybę. "Matyt, iš mamos paveldėjau polinkį kurti grožį. Turiu daryti tai, ką sugebu", - šypsojosi jaunoji vizažistė.

I.Sadauskaitė džiaugėsi, kad jai pasisekė rasti mėgstamą darbą, ir studijuodama gali gilintis į grožio paslaptis. Kol kas tai - to kelio pradžia, o kaip bus ateityje, ji negali pasakyti. "Nebūtina turėti daug, kad būčiau laiminga", - išmintingai teigė Ieva.

Turtuoliai neįsileidžia į savo gretas

Kai šeima išvažiavo iš Lietuvos, Ievai buvo trylika metų. Per pusę metų ji išmoko prancūziškai, kad galėtų bendrauti mokykloje su draugais. Kalba atveria naujas pažintis, tačiau Ieva pasakoja, kad prancūzai sunkiai įsileidžia į savo ratą atvykėlius iš kitų šalių. Ypač tai jaučiama tarp turtingųjų. Norint patekti į jų ratą nepakanka mokėti vien prancūzų kalbą.

Ieva pasakoja, kad draugavo su prancūzaite, kuri buvo būtent iš turtingųjų luomo. Kartą ji pakvietė lietuvaitę į vakarėlį, kai Ieva jai prasitarė, jog turi lenkų bajorų kraujo. "Kiek manyje teka to kilmingo kraujo, nežinau. Bet jai tai buvo gana svarbus ženklas, kad esu iš jų būrio. Tačiau tokio mano pasakymo neužteko - tos mergaitės mama internete pasitikslino, kokia yra mano pavardės kilmė. Pasirodo, sakiau tiesą, ir mane į tą vakarėlį turtuoliai įsileido. Bet tai buvo vienintelis ir paskutinis kartas. Skirtingai nei pas mus, tokius vakarėlius savo vaikams rengia tėvai, jie taip pat būna šalia ir stebi, ką jaunimas daro. Susipažinti su turtingu vaikinu nėra jokių šansų. Jei esi ne iš to luomo, tėvai nė per žingsnį neprileidžia prie savo atžalos. Visa laimė, kad man nepatiko nė vienas prancūzas jaunuolis ir neįsimylėjau", - patirtimi dalijosi Ieva.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Skaityti visus komentarus (6)
  2012-08-22 08:01:58
rasa
2 0  Netinkamas komentaras
  2012-08-21 19:42:23
lenkiškai
2 0  Netinkamas komentaras
uno  (((((((2012-08-21 13
Sadauskas - LENKŲ bajoras :-
2 0  Netinkamas komentaras
Visiškai  78.57.213.173 2012-08-21 13:38:44
pritariu Julijai.
2 0  Netinkamas komentaras
Julija  195.182.92.36 2012-08-21 13:32:20
Na, labai juokingas rašinėlis, ypač jo pabaiga. Tarsi lietuvių turtuoliai, kurie, beje, net nėra kilmingi, į savo tarpą įsileidžia visus norinčius. Taip yra visame pasaulyje, nėra ko čia purkštauti.
2 0  Netinkamas komentaras
Šian­dien į Lie­tu­vą at­vyks­ta Bel­gi­jos rotacinių pa­jė­gų ka­riai.
Eks­per­tai ir apž­val­gi­nin­kai ma­no, kad pa­sta­rie­ji ket­ve­ri me­tai mū­sų ša­liai ne­ta­po pro­ver­žio lai­ko­tar­piu. Esą reikš­min­ges­nius val­džios lai­mė­ji­mus ga­li­ma su­skai­čiuo­ti ant vienos ran­kos pirš­tų. [...]
Ka­ri­bų jū­ros re­gio­ne siau­čian­tis ura­ga­nas „Matt­hew“ su­stip­rė­jo iki penk­tos ka­te­go­ri­jos ir, ne­šda­mas pa­vo­jin­gus vė­jus ir lie­tų, ar­tė­ja link Ja­mai­kos, Hai­čio ir Ku­bos te­ri­to­ri­jų.
TAI­KA. Vie­nas iš tūks­tan­čių žmo­nių, ku­rie rug­sė­jo 26 die­ną rin­ko­si į pa­grin­di­nę Bo­go­tos, Ko­lum­bi­jo­je, aikš­tę švęs­ti tai­kos su­si­ta­ri­mo. Tą­dien Kar­ta­che­nos mies­te vyriausybė ir di­džiau­sia [...]
Į Vil­nių Na­pa­leo­nas Kit­kaus­kas at­vy­ko 1960-ai­siais, bai­gęs stu­di­jas Kau­no po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­te, tai­gi jau 56 me­tai, kai yra vil­nie­tis.
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
Ne me­mo­ria­li­nis mu­zie­jus. Bet ir ne lan­ky­to­jams ne­priei­na­mos sau­gyk­los, ku­rio­se pa­pras­tai pri­glo­bia­mi iš­ki­lių žmo­nių as­me­ni­nių daik­tai, įskai­tant bib­lio­te­kas, su­kaup­tus rin­ki­nius, įvai­rią ar­chy­vi­nę [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nė­je fil­har­mo­ni­jo­je spa­lio 6-ąją vyks Sau­liaus Lip­čiaus gy­ve­ni­mo 70-me­čiui ir kū­ry­bi­nės veik­los 50-me­čiui skir­tas ju­bi­lie­ji­nis kon­cer­tas „Ro­man­ti­kai – ro­man­ti­kams“. Nuo [...]
Vil­niu­je bai­gia­ma­ja­me Ino­va­ci­jų sa­vai­tės ren­gi­ny­je šeš­ta­die­nį ren­gia­mas ro­bo­tų par­adas ir ko­vos, bepiločių or­lai­vių pa­si­ro­dy­mai.
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Res­pub­li­ki­nė Kau­no li­go­ni­nė pir­ko dar­bus iš vie­nų ran­go­vų, o ga­vo iš ki­tų. Bend­ro­vei „Ir­dai­va“ jos su­bran­go­vė „Nis­ka­ma“ su­mo­kė­jo 478 tūkst. eu­rų už perleistą ga­li­my­bę re­mon­tuo­ti [...]
Klai­pė­dos uos­to pie­ti­nė­je da­ly­je per pu­san­trų me­tų įreng­ta pir­mo­ji dvie­jų ly­gių san­kry­ža pa­leng­vins trau­ki­nių ir ma­ši­nų ju­dė­ji­mą. Es­ta­ka­dos pro­jek­tas kai­na­vo dau­giau kaip 4 mln. eu­rų.
Pa­ne­vė­žio val­džia nu­ta­rė, kad ga­li­my­bės iš­si­mau­dy­ti na­muo­se ne­tu­rin­tiems mies­tie­čiams ge­riau­sia vie­ta tai da­ry­ti – pa­tal­pos pa­sta­te, ku­ria­me vei­kia Ne­mu­no po­lik­li­ni­ka. Jos darbuotojams toks su­ma­ny­mas [...]
Dar šie­met Ša­kių cen­tre tu­rė­tų iš­kil­ti pa­mink­las lie­tu­vių kal­bai. Ją sim­bo­li­zuos Ne­prik­lau­so­my­bės gat­vės alė­ja žen­gian­čios za­na­vy­kės mer­gai­tės skulp­tū­ra ir lietuviškos abė­cė­lės rai­dės [...]
Nuo ki­to se­zo­no „SMScre­dit.lt A ly­go­je“ ne­bus ri­bo­ja­mas Eu­ro­pos Są­jun­gos pi­lie­ty­bę tu­rin­čių žai­dė­jų skai­čius. Tuo tar­pu le­gio­nie­riams iš ne ES ša­lių bus tai­ko­mas pereinamasis tre­jų me­tų [...]
Po „SMScre­dit.lt A ly­gos“ per­trau­kos Jo­na­vos „Lie­ta­vos“ fut­bo­li­nin­kai spa­lio 2 d. vyks į Vil­nių, kur Lie­tu­vos fut­bo­lo fe­de­ra­ci­jos (LFF) sta­dio­ne su­si­tiks su vie­na čem­pio­na­to lydere – „Tra­kų“ [...]
Lie­tu­vos ak­lų­jų bib­lio­te­ka šio­mis die­no­mis ne­įp­ras­tai šur­mu­liuo­ja: vi­si džiau­gia­si iš Rio de Ža­nei­ro grį­žu­siais bend­ra­dar­biais „auk­si­niais ber­niu­kais“, par­olim­pi­nius aukso me­da­lius par­ve­žu­siais [...]
Jau šį pir­ma­die­nį, spa­lio 3 die­ną, Vil­niaus vo­kie­čių bend­ruo­me­nės an­samb­lis at­liks pro­tė­vių dai­nas sos­ti­nė­je, Vo­kie­čių gat­vė­je. Čia bus pa­ka­bin­ta ir at­mi­ni­mo len­te­lė vokiečių kal­ba. Pen­kio­li­ka [...]
Šiuo me­tu ga­lio­jan­čią de­šimt­ba­lę ver­ti­ni­mo sis­te­mą Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tuo­se ke­ti­na­ma pa­keis­ti iki ki­to rug­sė­jo.
Nau­jus ke­lius kos­mo­so ty­ri­muo­se pra­my­nęs Eu­ro­pos kos­mi­nis zon­das „Ro­set­ta“ penk­ta­die­nį bai­gė 12 me­tų tru­ku­sią odi­sė­ją, kai bu­vo nu­kreip­tas įsi­rėž­ti į ko­me­tą, kurią ly­dė­jo pa­sta­ruo­sius [...]
Rug­sė­jis mus pa­si­ti­ko šil­tais orais, ir bu­vo grau­du skir­tis su at­os­to­go­mis. Jei pūs­tų šal­ti, bjau­rūs vė­jai su lie­tu­mi, tai psi­cho­lo­giš­kai bū­tų ti­krai leng­viau dar­buo­tis. Tačiau ši­lu­ma taip [...]
Pa­sau­lio kli­ma­tas iki 2050 me­tų at­šils dviem laips­niais Cel­si­jaus ir per­žengs ri­bą, ro­dan­čią, kad kli­ma­to po­ky­čių pro­ce­sas įgi­jo pa­vo­jin­gą mas­tą, ket­vir­ta­die­nį perspėjo sep­ty­ni iš­ki­lūs [...]
Ki­ni­jos kom­pa­ni­ja „Nex­tEV“ ku­ria elek­tri­nę su­per­ma­ši­ną, ku­ri, por­ta­lo elec­trec.co tei­gi­mu, gal­būt at­ei­ty­je da­ly­vaus su­pe­re­lek­tro­mo­bi­lių „Formula E“ var­žy­bo­se.
Jau­niau­si vai­ruo­to­jai pa­si­žy­mi ne tik ne­pa­ma­tuo­tai drą­siu el­ge­siu ke­ly­je, bet ir itin di­de­liu iš­sib­laš­ky­mu. Nors jau­ni žmo­nės Eu­ro­po­je pa­ti­ria di­džiau­sią ri­zi­ką žū­ti eismo įvy­ky­je, aiš­kė­ja, [...]
Jei ku­ris nors vil­nie­tis sa­vęs pa­klaus­tų, o ka­da jis, kaip iš sve­tur at­vy­kęs tu­ris­tas, sky­rė lai­ko tie­siog pa­vaikš­čio­ti po Vil­nių ir įdė­miai pa­siž­val­gy­ti, pa­jus­ti jo dva­sią, gy­ve­ni­mo rit­mą, [...]
Ra­mia­ja­me van­de­ny­ne pa­bi­ru­sias Ga­la­pa­gų sa­las bio­lo­gai va­di­na gy­vu evo­liu­ci­jos mu­zie­ju­mi. Ek­va­do­rui pri­klau­san­tį sa­ly­ną, per tūks­tan­tį ki­lo­me­trų nu­to­lu­sį nuo Pie­tų Ame­ri­kos že­my­no, su­da­ro 19 [...]
Gra­žuo­lis Ken­dis – apie 3 mė­ne­sių am­žiaus ka­ti­nu­kas ga­li bū­ti va­di­na­mas lū­ši­mi. Ži­no­ma, na­mi­ne lū­ši­mi, nes Ken­dis glos­to­mas burz­gia kaip trak­to­riu­kas ir yra tikras mei­lu­mo įsi­kū­ni­ji­mas.
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Užg­rū­din­ti vai­kai ser­ga re­čiau. At­ša­lus orams ne­ga­li­me vai­ko pa­vers­ti mi­mo­za, sau­go­ma nuo vė­jo gū­sio. Kaip iš­la­vi­ruo­ti, kad grūdindami jo ne­su­sarg­din­tu­me.
Jei vai­ko he­mog­lo­bi­no kie­kis ma­žas, tė­vai ga­li ne­rtis iš kai­lio grū­din­da­mi, ta­čiau li­gos vis tiek kibs. Kaip su­stip­rin­ti krau­ją prasidėjus li­gų se­zo­nui?
Stin­gas, ku­ris sa­vo nau­jau­siam al­bu­mui, be ki­tų, pa­si­rin­ko ir pa­bė­gė­lių kri­zės te­mą, Ber­ly­ne su­si­ti­ko su Si­ri­ją pa­li­ku­siais mu­zi­kan­tais ir pa­pra­šė jų leidimo įra­šy­ti dai­ną.
Šie vy­rai ir mo­te­rys vil­ki gra­žiau­sius ir bran­giau­sius dra­bu­žius pa­sau­ly­je, bet jų vei­duo­se atsispindi ab­so­liu­tus nuo­bo­du­lys.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip vertinate padėtį Lietuvoje per pastaruosius 4 metus?
Teigiamai. Pasiekta daug svarbių laimėjimų
Neutraliai. Pasirodėme neblogai, bet tikėjausi geriau
Neigiamai. Neišspręsta nei viena opi šaliai problema
Man tas pats. Niekada čia niekas nepasikeis
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami