Išliko gyvi tėvų namų prisiminimai

Nijolė STORYK 2009-04-21 00:00
Nijolė STORYK 2009-04-21 00:00
Autorės nuotrauka
Sa­vo na­mus žmo­nės daž­nai pa­lie­ka ne iš ge­ro gy­ve­ni­mo. Kar­tais jie bū­na pri­vers­ti skau­da­ma šir­di­mi rink­tis kuk­les­nį būs­tą, kad ga­lė­tų iš­gy­ven­ti. Es­tra­dos pri­ma­do­na Ni­jo­lė Tal­lat-Kelp­šai­tė po ke­le­rių me­tų pri­si­pa­ži­no, kad be rei­ka­lo pa­sku­bė­jo par­duo­ti erd­vų sa­vo tė­vų bu­tą Kau­no cen­tre, Lais­vės alė­jo­je, prie pat Kau­no dra­mos tea­tro.

Prie šio namo išliko memorialinė lenta, joje parašyta, kad čia 1942-1949 metais gyveno kompozitorius ir dirigentas Juozas Tallat-Kelpša. Jis čia praleido šešerius labai svarbius savo gyvenimo metus - iki pat staigios mirties.

Dainininkė N.Tallat-Kelpšaitė atvėrė iki šiol nelabai žinomą savo gyvenimo tarpsnį. Kas jai buvo kompozitorius J.Tallat-Kelpša ir kokią įtaką jai padarė šis talentingas žmogus? Nijolė visada jį vadino mylimu tėčiu. Kodėl jai reikėjo atsisakyti tėvų buto, kuriame daugelį metų gyveno jau kartu su savo šeima - vyru Antanu Ignatavičiumi ir sūnumi?

Knyga pavėlavo.

Estrados senjora, kaip ją vadina daugelis gerbėjų, niekada nemėgo atvirauti apie savo asmeninį gyvenimą, juo labiau dabar, kai ją nuolat lanko vienatvė. Prieš ketverius metus, pavasarį, N.Tallat-Kelpšaitė neteko vyro.

Dainininkė ne kartą yra sakiusi, kad į jos parašytų dainų tekstus sudėta viskas, ką jai teko patirti ir išgyventi. Šalia savo tikrųjų namų ji daug metų turėjo dar vienus tokius pat brangius namus, vadinamus estrados scena.

Vien žinodami, kad Lietuvos radijo fonduose yra per 200 dainų, įrašytų N.Tallat-Kelpšaitės, galime tik įsivaizduoti, kokį ilgą kūrybos kelią nuėjo dainininkė tuos kūrinius gyvai atlikdama įvairiose scenose.

Netrukus savo jubiliejų 6v4sianti N.Tallat-Kelpšaitė minės ir kūrybinės veiklos 50 metų sukaktį. Dainininkė turi ką prisiminti.

"Mano namai yra estrada. O visa kita, argi taip svarbu, - sako ji. - Išskyrus dainas, neturiu ko kitiems rodyti. Tie dabartiniai mano namai yra ne tokie, kokius turėjau, kai buvau kartu su savo vyru Antanu. Gyvenu kukliai."

2005 metų pavasaris Nijolės gyvenime buvo paženklintas liūdesio. Gana ilgam. Tik dabar, kai šiek tie atlėgo artimo žmogaus netektis, dainininkė jau gali ramiau kalbėti apie save ir sceną, kuri buvo svarbiausia jos gyvenimo dalis.

Nijolei ypač skaudu, kad gyvenimo draugas Antanas nespėjo pamatyti jos parašytos knygos "Jį pripažino laikas" - apie lietuviškos estrados pradininką Antaną Šabaniauską. Dainininkė yra A.Šabaniausko konkurso laureatė.

Šį leidinį Nijolė skyrė savo vyro šviesiam atminimui. Antanas, jau sirgdamas, skaitė žmonos knygos rankraščius, redagavo, tobulino. Abu nerimaudami laukė pasirodančio naujo leidinio. Deja, taip atsitiko, kad žmogus išėjo pirma, nei buvo išleista knyga.

Ieškojo buto centre

Prieš kelerius metus dainininkės šeimą užklupo sunkumai - išlaikyti prabangų ir erdvų tėvų butą Kauno miesto centre, kur ji gyveno su tėvais nuo pat 1942 metų, o vėliau - kartu su savo šeima, tapo gana sunku.

Iš tėvų namų išsikėlė dar esant gyvam Nijolės vyrui. Taip abu nutarė.

Apsigyveno netoliese, Maironio gatvėje esančiame name, mažesniame dviejų pereinamų kambarių bute. Šis namas senovinis, Smetonos laikų. Butas Nijolei priminė buvusius tėvų namus.

Kai abu su vyru ieškojo kito buto, nerado geresnio varianto, kuris atitiktų jų poreikius. "Sunku rasti gerą butą - pigesnį ir dar miesto centre. Mes su vyru būtinai norėjome likti toje pačioje miesto dalyje. Centre daug patogiau gyventi, turint omenyje tuometį gana judrų mūsų gyvenimo būdą", - prisiminė ji.

Nors buto erdvė gerokai mažesnė, dviese jie puikiai išsiteko. Tiesa, čia netilpo gausi senųjų namų biblioteka ir kai kurie baldai. Teko atsisakyti dalies knygų - vienas padovanojo draugams, kitas atidavė bibliotekai.

Nedidelės svetainės vieną sieną iki lubų užima vien lentynos su knygomis. Tarp jų - mažos mergaitės pliušiniai žaisliukai. Jie -dainininkės mažosios anūkėlės, kuri, anot Nijolės, į ją labai panaši.

Iš senojo buto atkeliavo Nijolės pamėgtas, dar jos vyro pirktas supamas fotelis. Jis pastatytas pačiame kambario viduryje.

Brangiausi eil4ra62iai

Moteris atsisėdo į šį fotelį. Jia u= nugaros - vien knygos, į kurias tarsi sudėtas jos gyvenimas. Lyg atspėjusi mano mintį Nijolė teigia iki šiol tose lentynose beveik nieko nepajudinusi. Viena lentyna pilna storų segtuvų su įvairiais užrašais. Ant vieno užrašyta "Koncertinės programos".

Dainininkės vyras A.Ignatavičius buvo daugelio žinomų dainininkų, taip pat ir savo žmonos, koncertų vadybininkas. Jam namai buvo dar ir darbo vieta.

Kai šeima jau gyveno šiame nedideliame bute, kartą Antanas žmonai prasitarė, kad jam gaila, jog prarado senąjį jos tėvų butą.

"Tuomet gal paskubėjome parduoti mano tėvų butą. Reikėjo šiek tiek pakentėti, juk tai svarbi mūsų gyvenimo praeitis. Kiekvienas kampelis - gyvi prisiminimai. Kai naujieji šeimininkai išlupo ąžuolinį parketą ir vietoj jo sudėjo juodas dirbtines plokštes, išgriovė sienas, man pasirodė, kad mūsų senasis butas tarsi kažko neteko. Kai dabar pamąstau, reikėjo nors pusrūsio neparduoti. Ta patalpa buvo kaip kambarys. Vyras jame buvo įsirengęs savo kampelį, kur kartais dirbdavo", - prisimena dainininkė.

Netikėtai ji nutraukia savo pasakojimą ir susimąsto - ką likusi viena tame dideliame bute darytų?

Iš knygų lentynos Nijolė ištraukia nuo laiko pageltusį užrašų sąsiuvinį. Susijaudinusi ji rodo man tą sąsiuvinį ir sako: "Tai - Antano ranka rašyti eilėraščiai, kai jis už antitarybinę veiklą N.Chruščiovo laikais kalėjo Sibiro lageryje. Vis nekilo ranka tų eilėraščių skaityti, taip ir gulėjo lentynoje."

Nijolė verčia lapą po lapą, ieškodama jai brangiausių eilėraščių. Paskui keletą eilučių padeklamuoja mintinai. Apie ilgesį ir neišsakytą meilę. Ji pasakoja, kad su savo vyru kartu pragyveno 36 metus, ir vienas kitam buvę tokie artimi, kad net dabar, scenoje atlikdama savo populiarią dainą "Ak, Nijole!", užsimiršusi dairosi jo užkulisiuose.

Mama nepritarė dukrai

Nijolė prisimena tas dienas, kai koncertavo "Vilniaus aiduose", "Estradinėse melodijose", "Nemuno žiburiuose". 1970 metais ji tapo "Vilniaus bokštų" laureate. N.Tallat-Kelpšaitę pakvietė dainuoti Maskvos Utiosovo orkestre, kur dirbo kita lietuvių dainininkė Džilda Mažeikaitė.

Kodėl Maskvoje išbuvo tik metus? Nijolė sako, kad ją traukė grįžti į Lietuvą, ji norėjo dainuoti savo krašte. Grįžusi namo, kartu su kolega konferansjė Algiu Kuzmicku ėmėsi organizuoti naują

Vilniaus filharmonijos estradinį kolektyvą "Nerija". Nuo tada, kai pradėjo dainuoti šiame kolektyve, Nijolę visur lydėjo jos vyras A.Ignatavičius.

- Jūsų scenos gyvenimas - nuolatinės kelionės. Namie būdavote retokai. Dabar jūsų gyvenimas šiek tiek ramesnis. Ar neprailgsta dienos?

- Man niekur nėra taip gerai, kaip namie. Tad kartais nesuprantu savo draugių, kurios lekia iš namų vien dėl to, kad kur nors išeitų - nematau prasmės. Daug maloniau paskaityti gerą knygą ar pasiklausyti muzikos. Man namai - tai dvasios ramybė.

- Kur geriau jaučiatės - šiame nedideliame bute ar tame, kur gyveno kompozitorius J. Tallat-Kelpša?

- Žinoma, tėvų namai turėjo ypatingą aurą. Juose buvo tiek daug muzikos. Kai mama išsiskyrė su mano tėvu karininku Kaunecku, antrą kartą ji ištekėjo už kompozitoriaus J.Tallat-Kelpšos. Jis mane įsidukrino ir davė man savo pavardę. Vaikystėje mane visur lydėjo muzika. Su juo kartu eidavome į operą, pasiimdavo mane ir į teatro repeticijas. Jis mane išmokė dainuoti vieną savo dainą, sakė, kad eisime į radiofoną ir tą dainą įrašysime. Pradėjau lankyti muzikos mokyklą. Kompozitorius buvo man kaip tikras tėvas, jo dėka tapau tuo, kas esu. Muzika - tarsi mano gyvenimo dalis.

- Baigėte teatrologijos mokslus tuomečiame Leningrade. Gal iš tiesų jūsų mama buvo teisi, kad muzika yra nerimtas užsiėmimas ir iš jos nepragyvensite?

- Mama nelabai pritarė, kai vaikystėje kompozitorius, kaip rūpestingas tėvas, mane nukreipė muzikos link. Jis matė mano domėjimąsi muzika, ir mama nieko negalėjo padaryti. Ji prieštaravo, kad iš muzikos bus sunku pragyventi. Žinoma, turiu kitą specialybę, bet, kaip matote, būtent muzika visą gyvenimą mane maitino.

Sutrupėjusios plytos palei stogą

Laisvės alėja čia pat. Nijolė sako, kad jai ir dabar sunku praeiti pro buvusius namus. Prisiminimai tokie gyvi, tarsi laikas būtų sustojęs. Bet ar buvo įmanoma tuos namus išsaugoti vien todėl, kad juose gyveno kompozitorius J.Tallat-Kelpša? Nijolė suabejojo. Namas senas, palei stog1 sutrupėjusios plytos bet kurią akimirką gali kam nors užkristi ant galvos. Savo lėšomis stogą norėjo suremontuoti name gyvenanti verslininkė Ona Balžakienė (dabar ji yra politikė, Kauno administracijos viršininkė), bet itin stropi kultūros paveldo vadovė Irena Vaškelienė, pagarsėjusi ant Aleksoto tilto esančių sovietinių relikvijų saugotoja, nedavė leidimo - esą reikia atlikti paveldo tyrimus. Taip iki šiol senas pastatas stovi nesuremontuotas. Buvusią prabangą, didybę mena kukli kompozitoriaus J.Tallat-Kelpšos memorialinė lenta.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
Kaip ten bebutu  73.51.5.112 2016-01-18 10:58:15
jis buvo komunistqs.
0 1  Netinkamas komentaras
Va­kar Vil­niu­je ati­deng­ti No­be­lio li­te­ra­tū­ros pre­mi­jos lau­rea­to Czes­la­wo Mi­los­zo var­du pa­va­din­ti laip­tai. Ce­re­mo­ni­jos da­ly­viai ci­ta­vo poe­to ei­lė­raš­čius bei min­tis ir džiau­gė­si, kad jo at­mi­ni­mas įam­žin­tas [...]
Ar­ti­mas bu­vu­sio Ru­si­jos pre­zi­den­to Bo­ri­so Jel­ci­no bend­ra­žy­gis, bu­vęs šios ša­lies vals­ty­bės se­kre­to­rius Ge­na­di­jus Bur­bu­lis įsi­ti­ki­nęs, kad Ru­si­jos ne­ga­li­ma at­stum­ti ir jos izo­liuo­ti. Esą ne­pai­sy­da­mi [...]
Tuo me­tu, kai Jung­ti­nių Tau­tų (JT) Sau­gu­mo Ta­ry­bos na­riai smer­kia Ru­si­ją dėl jos „bar­ba­riš­kų“ veiks­mų, jau va­di­na­mų ka­ro nu­si­kal­ti­mais, prieš ci­vi­lius Si­ri­jo­je, nau­jo tipo Ru­si­jos bom­bos [...]
Sek­ma­die­nį per kon­tro­ver­siš­kai ver­ti­na­mą re­fe­ren­du­mą Bos­ni­jos ser­bai ab­so­liu­čia bal­sų dau­gu­ma pa­si­sa­kė už tai, kad sau­sio 9 die­na bū­tų mi­ni­ma kaip jų na­cio­na­li­nė šven­tė. Re­fe­ren­du­mo ren­gė­jai [...]
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
Šv. Je­ro­ni­mo pre­mi­ja už nuo­sek­lų, kryp­tin­gą dar­bą, ve­dan­tį lie­tu­vių skai­ty­to­jus į pra­ncū­zų ir fran­ko­fo­niš­ko­sios li­te­ra­tū­ros lo­by­ną ir su­bti­liai jį at­ve­rian­tį tur­tin­ga lietuvių kal­ba šie­met [...]
Vie­nas di­džiau­sių ir gar­bin­giau­sių do­ku­men­ti­nio ki­no ren­gi­nių pa­sau­ly­je – tarp­tau­ti­nis Ams­ter­da­mo do­ku­men­ti­nio ki­no fes­ti­va­lis ID­FA – pa­kvie­tė pri­sta­ty­ti nau­jau­sią režisieriaus Aud­riaus Sto­nio [...]
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
Pir­ma­die­nio va­ka­rą rau­do­nas ki­li­mas bus iš­ties­tas nau­jo lie­tu­viš­ko ki­no fil­mo „Se­ne­kos die­na“ kū­ry­bi­nei gru­pei. Pir­mą kar­tą ša­lies is­to­ri­jo­je žiū­ro­vams pri­sta­to­mas fil­mas, prie ku­rio kū­ri­mo [...]
Eu­ro­po­je stip­ri­nant Šiau­rės ir Bal­ti­jos jū­rų pre­ky­bos tink­lą bei gau­siu fi­nan­sa­vi­mu ma­ži­nant uos­tų inf­ras­truk­tū­ros skir­tu­mus, kon­ku­ren­cin­gu­mui vis di­des­nį po­vei­kį da­ro geopolitinė įta­ka ir [...]
Vi­du­ti­nė elek­tros kai­na „Nord Pool“ bir­žos Lie­tu­vos pre­ky­bos zo­no­je pra­ėju­sią sa­vai­tę, rug­sė­jo 19–25 d., bu­vo 36 eu­rai už me­ga­vat­va­lan­dę (EUR/MWh). Tai 8 proc. dau­giau nei anks­tes­nę sa­vai­tę [...]
Jau be­veik mė­nuo, kai Tau­ra­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nis­tra­ci­jos val­di­nin­kai ka­va iš me­ri­jos pa­sta­te sto­vin­čio apa­ra­to ga­li mė­gau­tis kiek šir­dis gei­džia, nes už ją mokėti ne­rei­kia. Iš­lai­dos [...]
Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­te prie Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos (KPD) pra­ėju­sios sa­vai­tės pa­bai­go­je vy­ku­sia­me dvi­ša­lia­me Lie­tu­vos-Bal­ta­ru­si­jos pa­si­ta­ri­me nu­tar­ta kreip­tis dėl tolimesnio fi­nan­sa­vi­mo Rad­vi­lų [...]
Šio­mis die­no­mis val­džios dė­me­sys nu­kreip­tas į ša­lies par­olim­pie­čius, Rio de Ža­nei­ro žai­dy­nė­se iš­ko­vo­ju­sius me­da­lius. Pir­ma­die­nį juos ir tre­ne­rius ap­do­va­no­jo ša­lies prezidentė Da­lia Gry­baus­kai­tė, [...]
Ša­lies vy­rų krep­ši­nio ly­go­je (LKL) po dvie­jų tu­rų be pra­lai­mė­ji­mo žen­gia trys eki­pos – Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­tas“, Prie­nų-Birš­to­no „Vy­tau­tas“ ir Pa­ne­vė­žio „Liet­ka­be­lis“.
Dr. Mal­go­ža­ta Ste­fa­no­vič, len­kai­tė iš Vil­niaus, Kro­ku­vo­je bai­gu­si po­li­to­lo­gi­jos ir so­cio­lo­gi­jos stu­di­jas, da­bar Kro­ku­vos Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­te va­do­vau­ja Lie­tu­vos studijų cen­trui. „Ste­bė­da­ma [...]
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Vil­niaus uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kai (VU) kar­tu su par­tne­riais iš Fe­de­ra­li­nio tech­no­lo­gi­jos ins­ti­tu­to Ciu­ri­che da­ro prie­lai­dą, kad da­bar­ti­nius duo­me­nų įra­šy­mo ir sau­go­ji­mo įrenginius at­ei­ty­je pa­keis [...]
Gy­ve­ni­mas iš­ban­do mū­sų dva­si­nę stip­ry­bę, kai ma­žiau­siai to ti­ki­mės. Ti­krą dva­si­nę stip­ry­bę at­sklei­džia tai, ką da­ro­me, ko ne­da­ro­me ir ko nie­ka­da ne­da­ry­tu­me. Kuo di­des­nis iš­šū­kis, tuo su­nkiau [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Rug­sė­jo pa­bai­go­je du­ris at­ver­sian­čio­je tarp­tau­ti­nė­je Par­yžiaus (Pra­ncū­zi­ja) par­odo­je jos lan­ky­to­jams Pie­tų Ko­rė­jos au­to­mo­bi­lių ga­min­to­jas „Hyun­dai Mo­tor“ ža­da leisti pir­mie­siems žvilg­te­lė­ti [...]
Eksp­loa­tuo­jant trans­por­to prie­mo­nes su­si­da­ro ne­ma­žai pa­vo­jin­gų­jų at­lie­kų, ku­rias bū­ti­na tin­ka­mai su­tvar­ky­ti. Lie­tu­vo­je kas­met vis dau­giau su­ren­ka­ma ir sutvarkoma au­to­mo­bi­lių at­lie­kų.
Dar ne­sup­la­nuo­ti sa­vait­ga­liai ir dau­gu­mo­je Eu­ro­pos mies­tų ru­de­nį vis dar vy­rau­jan­tys ma­lo­nūs orai per­ša tik vie­ną min­tį – ne­dve­jo­da­mi ga­li­me leis­tis į ke­lių dienų nuo­ty­kius sve­tur.
Ryž­tis pi­lig­ri­mys­tei pa­ska­ti­no ūmai užp­lū­dęs il­ge­sys ke­liau­ti su kup­ri­ne ant pe­čių. Svar­biau­sia, at­ro­dė, ei­ti. Ir net ne­la­bai svar­bu bu­vo, kur tas ke­lias ves­tų.
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
Lie­tu­vo­je pik­ty­bi­niai na­vi­kai yra an­tro­ji pa­gal daž­nu­mą mir­ties prie­žas­tis po šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų. Mū­sų ša­ly­je ši klas­tin­ga li­ga kas­met nu­si­ne­ša apie 8 tūkstančius gy­vy­bių. Vė­žio [...]
„Ma­no sū­nus šau­nus ir pro­tin­gas vai­kas, ta­čiau mo­kyk­lo­je jam ne­si­se­ka ir jis gau­na blo­gus pa­žy­mius“, – šiuos žo­džius ne­re­tai ga­li­ma iš­girs­ti iš nu­si­vy­lu­sių tė­ve­lių. 
Tri­me­tis Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos pri­ncas Geor­ge'as sek­ma­die­nį li­ko su auk­le ir jau­nes­ne se­su­te pri­nce­se Char­lot­te. Jų tė­vai – pri­ncas Wil­lia­mas su žmo­na Ka­te – to­liau ke­lia­vo po Kanadą be sa­vo [...]
Es­ti­jos bu­riuo­to­ja Ing­rid Puus­ta sek­ma­die­nį ta­po pir­mą­ja mo­te­ri­mi, perp­lau­ku­sia Bal­ti­jos jū­rą bur­len­te. Ji nuo Fo­rio sa­los ne­to­li Šve­di­jai pri­klau­san­čio Got­lan­do nu­plau­kė iki Kaunispės uos­to Sa­re­mos [...]
Komentarai
Dienos klausimas
Ar reikia izoliuoti Rusiją?
Taip. Kol neišnyks Maskvos agresija, su šia šalimi negali būti bendradarbiaujama 
Ne. Izoliacija tik mažina problemų sprendimo galimybę
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami