Išmanioji šviesa: svarbu ne ar veikia, o kaip veikia

lzinios.lt portalas@lzinios.lt 2015-10-16 11:34
lzinios.lt
portalas@lzinios.lt 2015-10-16 11:34
Tam­siuo­ju me­tų lai­ku, kuo­met na­tū­ra­lios švie­sos su­ma­žė­ja, tam­pa­me itin pri­klau­so­mi nuo dirb­ti­nio apš­vie­ti­mo. Nes jis lei­džia pra­tęs­ti mū­sų ak­ty­vų gy­ve­ni­mą ta­da, kai už lan­go sto­ja tam­sa. Koks bus tas dirb­ti­nis apš­vie­ti­mas, to­kios gy­ve­ni­mo ko­ky­bės ir ga­li­me ti­kė­tis. Ta­čiau na­mų funk­cio­na­lu­mu bei kom­for­tu be­si­rū­pi­nan­tys pa­sta­tų au­to­ma­ti­kos ir apš­vie­ti­mo spe­cia­lis­tai at­krei­pia dė­me­sį, jog mū­sų die­no­mis vien ko­ky­biš­kos įran­gos – jau per ma­ža.

„Da­bar pa­grin­di­nis au­to­ma­ti­zuo­tiems pa­sta­tams ke­lia­mas rei­ka­la­vi­mas yra ne tai, kad įran­ga YRA, kad ji KO­KY­BIŠ­KA ar kad ji GA­LI sinch­ro­ni­zuo­tai val­dy­ti, pvz., apš­vie­ti­mą ir ža­liu­zes. Svar­biau­siu ak­cen­tu tam­pa KAIP apš­vie­ti­mas bus val­do­mas“, – sa­kė And­rius Klei­za, apš­vie­ti­mo ir val­dy­mo sis­te­mų pro­jek­ta­vi­mo įmo­nės THINK LIGHT „Švie­sos stu­di­ja“ va­do­vas.

Pa­gy­ven­ti su klien­tais?..

Tech­no­lo­gi­jų pa­žan­ga – itin spar­ti, to­dėl skir­tu­mas tarp pir­mų­jų iš­ma­nių­jų na­mų ir da­bar­ti­nių – di­džiu­lis. Vis dėl­to kuo dau­giau funk­ci­jų api­ma pa­sta­tų au­to­ma­ti­ka ir kuo su­bti­les­ni jos vei­ki­mo re­ži­mai ga­li­mi, tuo opes­nė tam­pa sis­te­mų su­re­gu­lia­vi­mo bei jų val­dy­mo prob­le­ma. „Nes tik su­de­rin­ta, tiks­liai vei­kian­ti sis­te­ma ga­ran­tuo­ja pa­sta­to funk­cio­na­lu­mą, kom­for­tą ir ga­liau­siai nau­dą pro­tin­ga­me na­me gy­ve­nan­čiam žmo­gui“, – sa­kė A. Klei­za.

Pa­sta­tų au­to­ma­ti­ka ne­tu­ri nei sme­ge­nų, nei pro­to, nei jaus­mų. Tad ky­la klau­si­mas: o kaip su­de­rin­ti tar­pu­sa­vy­je dau­gy­bę funk­ci­jų, kad jos veik­tų taip, kaip no­ri šei­mi­nin­kai? Juk pa­sta­tų au­to­ma­ti­ka – tai ir apš­vie­ti­mas, ir kli­ma­to kon­tro­lė, ap­sau­ga ir daug ki­tų sis­te­mų. „Kar­tais dėl ge­ro re­zul­ta­to klien­to na­muo­se rei­kia pra­ktiš­kai pa­gy­ven­ti, – juo­kė­si A. Klei­za. – Už­si­bū­na­me iki vė­lu­mos ne tik kal­bė­da­mie­si apie vi­sų na­miš­kių po­rei­kius tam, kad vė­liau iš­ma­naus na­mo sis­te­mos bū­tų su­re­gu­liuo­tos pa­gal šei­mos gy­ve­ni­mo al­go­rit­mus. Apš­vie­ti­mo spe­cia­lis­tams ne ma­žiau svar­bu pa­ma­ty­ti, kaip tems­ta tuo­se na­muo­se. O jei tai pri­va­tus na­mas su sa­va te­ri­to­ri­ja, ir ji tam­pa tiek pat svar­bi tam, kad su­kur­tu­me psi­cho­lo­giš­kai jau­kų ir akiai ma­lo­nų vi­zua­li­nį pe­rė­ji­mą tarp na­mų vi­daus ir iš­orės“.

Kad lan­gai ne­virs­tų stik­lo sie­na

Vie­na iš pro­tin­go apš­vie­ti­mo ga­li­my­bių – taip nu­kreip­ti švies­tu­vus bei su­re­gu­liuo­ti švie­sos stip­ru­mą, kad va­ka­ro­jant na­muo­se bū­tų ga­li­ma gro­žė­tis su­tvar­ky­ta ir jau­kiai apš­vies­ta kie­mo te­ri­to­ri­ja, ta­čiau iš iš­orės ne­bus aiš­kiai ma­ty­ti, kas vyks­ta na­muo­se. Taip iš­sau­go­mas ir pri­va­tu­mas, ir vien­ti­su­mas su ap­lin­ka. „Ma­no gal­va, gai­la ir la­bai daug pra­ran­da­ma, kai žmo­nės su­sit­var­ko ap­lin­ką, ku­ri ga­li bū­ti jau­kus vi­zua­li­nis gy­ve­na­mo­jo plo­to tę­si­nys ir sy­kiu har­mo­nin­ga na­mų jung­tis su gam­ta, ta­čiau vė­lai va­ka­re ar nak­tį lan­gai, stik­lo du­rys virs­ta ne­jau­kia veid­ro­di­ne sie­na, kai ne­ma­ty­ti, kas yra ana­pus, – sa­kė A. Klei­za. – Tei­sin­gai su­pro­jek­tuo­tas apš­vie­ti­mas ga­li pa­nai­kin­ti ri­bą tarp vi­daus ir iš­orės“.

Su­ba­lan­suo­ti san­ty­kį su ap­lin­ka ga­li pa­gel­bė­ti ir au­to­ma­tiš­kai val­do­mos įpras­tos ar ri­ti­ni­nės užuo­lai­dos, ku­rios, pvz., bū­na pa­kel­tos tuo­met, kai pa­si­ren­ka­mas ne­stip­rus apš­vie­ti­mas na­muo­se, o kai, pa­vyz­džiui, su­jun­gia­mos vi­sos įma­no­mos švie­sos ir esan­tie­ji vi­du­je tam­pa ma­to­mi iš iš­orės, užuo­lai­dos ar ža­liu­zės nu­si­lei­džia. Ir vi­sa tai da­ro au­to­ma­tiš­kai su­prog­ra­muo­ta sis­te­ma – žmo­gui apie tai, ar jį kas ma­to iš iš­orės ar ne, ne­rei­kia gal­vo­ti ar im­tis nors pa­pil­do­mų veiks­mų.

Pa­nau­do­ja na­tū­ra­lią švie­są

Dar vie­na itin mėgs­ta­ma apš­vie­ti­mo funk­ci­ja – ga­li­my­bė pa­pil­dy­ti na­mus dirb­ti­ne švie­sa pa­laips­niui, su­lig va­ka­rop na­tū­ra­liai ma­žė­jan­čia die­nos švie­sa. „Šiuo tiks­lu da­lis švies­tu­vų su­mon­tuo­ja­ma prie lan­gų. Švie­sos ju­tik­liams už­fik­sa­vus apš­vie­ti­mo po­ky­čius, pa­vyz­džiui, va­ka­rui ar­tė­jant, pra­džio­je švies­tu­vai įsi­jun­gia vos 10 proc. ga­lin­gu­mu, o vė­liau, lau­ke vis la­biau tems­tant, dirb­ti­nė švie­sa vis la­biau ryš­kė­ja. Iš­vien ga­li veik­ti ir ža­liu­zės, ku­rios, tar­ki­me, ry­tais, kai sku­ba­me į dar­bą ar mo­kyk­lą, ga­li at­si­da­ry­ti, įleis­ti dau­giau švie­sos iš lau­ko ir taip pa­pil­dy­ti dirb­ti­nį apš­vie­ti­mą tam, kad kel­tis bū­tų leng­viau, na­tū­ra­liau. Tai­gi ga­li bū­ti ir at­virkš­ti­niai švie­sos mai­nai, kuo­met pa­sta­tų au­to­ma­ti­ka pa­si­rū­pi­na pa­pil­dy­ti dirb­ti­nį apš­vie­ti­mą nors ir ne­pa­kan­ka­mo kie­kio, ta­čiau na­tū­ra­lia švie­sa, – pa­sa­ko­jo Rai­mun­das Skur­de­nis, au­to­ma­ti­zuo­tų na­mų val­dy­mo sis­te­mų mo­ky­mo bei tech­ni­nės prie­žiū­ros cen­tro „Jung Vil­nius“ di­rek­to­rius. – Vi­sas na­mų funk­ci­jas, tarp jų ir apš­vie­ti­mą, val­dan­ti pa­sta­tų au­to­ma­ti­ka lei­džia su­kur­ti kon­kre­čius apš­vie­ti­mo sce­na­ri­jus, ku­rie ge­riau­siai at­lie­pia na­muo­se gy­ve­nan­čių­jų po­rei­kius“.

Kiek šei­mi­nin­kų, tiek apš­vie­ti­mo variantų

Tais pa­čiais švies­tu­vais ga­li­ma su­kur­ti vis ki­to­kius apš­vie­ti­mo sce­na­ri­jus. „Ži­no­ma, sce­na­ri­jai bus vi­suo­met in­di­vi­dua­li­zuo­ti, nes tik taip at­si­ran­da ti­kra­sis kom­for­tas gy­ven­ti iš­ma­niuo­se na­muo­se – kuo­met būs­tas pri­si­tai­ko prie ja­me gy­ve­nan­čių­jų po­rei­kių, no­rų ir net nuo­tai­kų“, – sa­kė „Švie­sos stu­di­jos“ va­do­vas. Pa­vyz­džiui, kai vi­sa pa­tal­pa yra stip­riai apš­vies­ta ir nė­ra tam­ses­nių vie­tų, kam­ba­rio erd­vė at­ro­do smar­kiai pa­di­dė­ju­si, to­dėl šis apš­vie­ti­mas tin­ka sve­čiams pri­im­ti: žmo­nės jau­čia­si ge­rai, jie ga­li lais­vai ju­dė­ti.

Ki­tas pa­vyz­dys – jau­ki, in­ty­mi at­mos­fe­ra va­ka­rie­nei, kuo­met pa­tal­pos erd­vė bus apš­vies­ta kiek silp­niau už vie­ną pa­si­rink­tą ak­cen­tą – ant sie­nos ka­ban­tį pa­veiks­lą, na­mus puo­šian­tį au­ga­lą, o pats jau­kiau­sias apš­vie­ti­mas bus su­for­muo­tas ant val­go­mo­jo sta­lo, kur ir ti­ki­ma­si pa­grin­di­nio veiks­mo.

„Apš­vie­ti­mas – tai ir bū­das ne­mo­ka­mai at­nau­jin­ti na­mus. Pa­kan­ka pa­keis­ti apš­vie­ti­mo sce­na­ri­jus ar pa­kreip­ti švies­tu­vus ki­tur ir na­mai at­si­nau­ji­na be jo­kių pa­pil­do­mų iš­lai­dų – nė bal­dų nau­ju go­be­le­nu trauk­ti ne­rei­kia, – juo­kė­si A. Klei­za. – Nes, pa­vyz­džiui, kai švie­sa krin­ta tie­siai nuo lu­bų ir yra apš­vies­tos tik grin­dys, na­mai at­ro­do vie­naip, o kai apš­vies­tos vien sie­nos – jau ki­taip“.

Ar pa­dės su­tau­py­ti?

Nors pa­sta­tų au­to­ma­ti­ka lei­džia dau­giau­sia su­tau­py­ti su­re­gu­lia­vus šil­dy­mą, prie tau­py­mo ga­li pri­si­dė­ti ir apš­vie­ti­mas. Švie­sos ga­li au­to­ma­tiš­kai iš­si­jung­ti to­se pa­tal­po­se, ku­rio­se bu­vo pa­mirš­tos be­rei­ka­lin­gai deg­ti. Ža­liu­zių val­dy­mas lei­džia su­ma­žin­ti šil­dy­mui ar pa­tal­pų vė­si­ni­mui ten­kan­čius kaš­tus, ka­dan­gi žie­mą sau­lė­tą die­ną au­to­ma­ti­ka ga­li pa­kel­ti ža­liu­zes ir taip leis­ti sau­lei pri­kai­tin­ti na­mus iš iš­orės, o va­sa­rą – prieš­in­gai, nu­leis­ti ža­liu­zes ir ne­leis­ti pa­tal­pų pri­kai­tin­ti tam, kad vė­liau jų ne­tek­tų vė­sin­ti.

„Vis dėl­to ka­dan­gi da­bar apš­vie­ti­mas jau ir taip yra itin eko­no­miš­kas, apie di­des­nį su­tau­py­mą ga­li­ma kal­bė­ti tik esant sa­va­ran­kiš­kai at­si­ku­rian­čią ener­gi­ją ge­ne­ruo­jan­čių šal­ti­nių. Mū­sų tu­ri­ma įran­ga ga­li val­dy­ti sis­te­mas, ku­rios lei­džia su­kaup­ti pa­ga­min­tą ar su­rink­tą ener­gi­ją ir ją kuo efek­ty­viau pa­skirs­ty­ti“, – sa­kė „Jung Vil­nius“ va­do­vas. Ir pa­brė­žė, jog di­džiau­sias pri­va­lu­mas gy­ven­ti iš­ma­niuo­se na­muo­se, o sy­kiu ir tu­rė­ti iš­ma­nią­ją švie­są, yra kom­for­tas.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Šeš­ta­die­nį mi­rė gydytojas Re­mi­gi­jus Nar­gė­la.
Šian­dien į Lie­tu­vą at­vyks­ta Bel­gi­jos rotacinių pa­jė­gų ka­riai.
Bal­ta­ru­si­jos opo­zi­ci­ja šeš­ta­die­nį su­ren­gė pi­ke­tą sos­ti­nės Mins­ko cen­tre, per ku­rį gy­ven­to­jai bu­vo ra­gi­na­mi pa­si­ra­šy­ti pe­ti­ci­ją, kad anks­tes­nei na­cio­na­li­nei bal­tos ir raudonos spal­vos vė­lia­vai [...]
JAV vy­riau­sy­bė šeš­ta­die­nį bai­gė for­ma­lų in­ter­ne­to prie­žiū­ros vaid­me­nį ir per­da­vė sai­ty­no ad­re­sų sis­te­mos val­dy­mą tarp­tau­ti­nei ne pel­no or­ga­ni­za­ci­jai.
Į Vil­nių Na­pa­leo­nas Kit­kaus­kas at­vy­ko 1960-ai­siais, bai­gęs stu­di­jas Kau­no po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­te, tai­gi jau 56 me­tai, kai yra vil­nie­tis.
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
Ne me­mo­ria­li­nis mu­zie­jus. Bet ir ne lan­ky­to­jams ne­priei­na­mos sau­gyk­los, ku­rio­se pa­pras­tai pri­glo­bia­mi iš­ki­lių žmo­nių as­me­ni­nių daik­tai, įskai­tant bib­lio­te­kas, su­kaup­tus rin­ki­nius, įvai­rią ar­chy­vi­nę [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nė­je fil­har­mo­ni­jo­je spa­lio 6-ąją vyks Sau­liaus Lip­čiaus gy­ve­ni­mo 70-me­čiui ir kū­ry­bi­nės veik­los 50-me­čiui skir­tas ju­bi­lie­ji­nis kon­cer­tas „Ro­man­ti­kai – ro­man­ti­kams“. Nuo [...]
Vil­niu­je bai­gia­ma­ja­me Ino­va­ci­jų sa­vai­tės ren­gi­ny­je šeš­ta­die­nį ren­gia­mas ro­bo­tų par­adas ir ko­vos, bepiločių or­lai­vių pa­si­ro­dy­mai.
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Res­pub­li­ki­nė Kau­no li­go­ni­nė pir­ko dar­bus iš vie­nų ran­go­vų, o ga­vo iš ki­tų. Bend­ro­vei „Ir­dai­va“ jos su­bran­go­vė „Nis­ka­ma“ su­mo­kė­jo 478 tūkst. eu­rų už perleistą ga­li­my­bę re­mon­tuo­ti [...]
Klai­pė­dos uos­to pie­ti­nė­je da­ly­je per pu­san­trų me­tų įreng­ta pir­mo­ji dvie­jų ly­gių san­kry­ža pa­leng­vins trau­ki­nių ir ma­ši­nų ju­dė­ji­mą. Es­ta­ka­dos pro­jek­tas kai­na­vo dau­giau kaip 4 mln. eu­rų.
Vil­niu­je dviem skve­rams ke­ti­na­ma su­teik­ti su so­vie­tų oku­pa­ci­ja ko­vo­ju­sių par­ti­za­nų va­do Juo­zo Luk­šos-Dau­man­to bei Ukrai­nos var­dus.
Pa­ne­vė­žio val­džia nu­ta­rė, kad ga­li­my­bės iš­si­mau­dy­ti na­muo­se ne­tu­rin­tiems mies­tie­čiams ge­riau­sia vie­ta tai da­ry­ti – pa­tal­pos pa­sta­te, ku­ria­me vei­kia Ne­mu­no po­lik­li­ni­ka. Jos darbuotojams toks su­ma­ny­mas [...]
Aly­taus „Dzū­ki­jos“ krep­ši­nin­kai gar­bin­gai prieš­ino­si Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­tui“, ta­čiau sos­ti­nės klu­bas iš­li­ko vie­nin­te­lis dar ne­pa­ty­ręs pra­lai­mė­ji­mo „Te­te-a-Tete Ca­si­no-LKL“ čem­pio­na­te. [...]
Ovi­di­jaus Ver­bic­ko rea­li­zuo­tas bau­di­nys at­ne­šė tris svar­bius taš­kus Klai­pė­dos „At­lan­tui“ Vil­niu­je. Tre­čio­je vie­to­je įsi­kū­ru­si uos­ta­mies­čio eki­pa an­trą sy­kį se­zo­ne įveikė čem­pio­na­to ly­de­rį [...]
Lie­tu­vos ak­lų­jų bib­lio­te­ka šio­mis die­no­mis ne­įp­ras­tai šur­mu­liuo­ja: vi­si džiau­gia­si iš Rio de Ža­nei­ro grį­žu­siais bend­ra­dar­biais „auk­si­niais ber­niu­kais“, par­olim­pi­nius aukso me­da­lius par­ve­žu­siais [...]
Jau šį pir­ma­die­nį, spa­lio 3 die­ną, Vil­niaus vo­kie­čių bend­ruo­me­nės an­samb­lis at­liks pro­tė­vių dai­nas sos­ti­nė­je, Vo­kie­čių gat­vė­je. Čia bus pa­ka­bin­ta ir at­mi­ni­mo len­te­lė vokiečių kal­ba. Pen­kio­li­ka [...]
Spa­lio 1-ąją Me­dar­do Čo­bo­to tre­čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­to (MČTAU) sen­jo­rai iš­kil­min­gai pra­dė­jo nau­jus – jau dvi­de­šimt an­truo­sius – moks­lo me­tus. Tra­di­ciš­kai moks­lo metų pra­džios iš­va­ka­rė­se [...]
Ne­ga­li­te pa­kęs­ti sto­vė­ti ei­lė­je prie sa­vo mėgs­ta­mo res­to­ra­no? Ja­po­ni­jos au­to­mo­bi­lių ga­min­to­ja „Nis­san“ su­gal­vo­jo iš­ma­nų bū­dą, ku­ris ti­krai pa­tiks jūsų skau­dan­čioms ko­joms.
Rug­sė­jis mus pa­si­ti­ko šil­tais orais, ir bu­vo grau­du skir­tis su at­os­to­go­mis. Jei pūs­tų šal­ti, bjau­rūs vė­jai su lie­tu­mi, tai psi­cho­lo­giš­kai bū­tų ti­krai leng­viau dar­buo­tis. Tačiau ši­lu­ma taip [...]
Pa­sau­lio kli­ma­tas iki 2050 me­tų at­šils dviem laips­niais Cel­si­jaus ir per­žengs ri­bą, ro­dan­čią, kad kli­ma­to po­ky­čių pro­ce­sas įgi­jo pa­vo­jin­gą mas­tą, ket­vir­ta­die­nį perspėjo sep­ty­ni iš­ki­lūs [...]
Ki­ni­jos kom­pa­ni­ja „Nex­tEV“ ku­ria elek­tri­nę su­per­ma­ši­ną, ku­ri, por­ta­lo elec­trec.co tei­gi­mu, gal­būt at­ei­ty­je da­ly­vaus su­pe­re­lek­tro­mo­bi­lių „Formula E“ var­žy­bo­se.
Jau­niau­si vai­ruo­to­jai pa­si­žy­mi ne tik ne­pa­ma­tuo­tai drą­siu el­ge­siu ke­ly­je, bet ir itin di­de­liu iš­sib­laš­ky­mu. Nors jau­ni žmo­nės Eu­ro­po­je pa­ti­ria di­džiau­sią ri­zi­ką žū­ti eismo įvy­ky­je, aiš­kė­ja, [...]
Jei ku­ris nors vil­nie­tis sa­vęs pa­klaus­tų, o ka­da jis, kaip iš sve­tur at­vy­kęs tu­ris­tas, sky­rė lai­ko tie­siog pa­vaikš­čio­ti po Vil­nių ir įdė­miai pa­siž­val­gy­ti, pa­jus­ti jo dva­sią, gy­ve­ni­mo rit­mą, [...]
Ra­mia­ja­me van­de­ny­ne pa­bi­ru­sias Ga­la­pa­gų sa­las bio­lo­gai va­di­na gy­vu evo­liu­ci­jos mu­zie­ju­mi. Ek­va­do­rui pri­klau­san­tį sa­ly­ną, per tūks­tan­tį ki­lo­me­trų nu­to­lu­sį nuo Pie­tų Ame­ri­kos že­my­no, su­da­ro 19 [...]
Gra­žuo­lis Ken­dis – apie 3 mė­ne­sių am­žiaus ka­ti­nu­kas ga­li bū­ti va­di­na­mas lū­ši­mi. Ži­no­ma, na­mi­ne lū­ši­mi, nes Ken­dis glos­to­mas burz­gia kaip trak­to­riu­kas ir yra tikras mei­lu­mo įsi­kū­ni­ji­mas.
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Užg­rū­din­ti vai­kai ser­ga re­čiau. At­ša­lus orams ne­ga­li­me vai­ko pa­vers­ti mi­mo­za, sau­go­ma nuo vė­jo gū­sio. Kaip iš­la­vi­ruo­ti, kad grūdindami jo ne­su­sarg­din­tu­me.
Jei vai­ko he­mog­lo­bi­no kie­kis ma­žas, tė­vai ga­li ne­rtis iš kai­lio grū­din­da­mi, ta­čiau li­gos vis tiek kibs. Kaip su­stip­rin­ti krau­ją prasidėjus li­gų se­zo­nui?
Stin­gas, ku­ris sa­vo nau­jau­siam al­bu­mui, be ki­tų, pa­si­rin­ko ir pa­bė­gė­lių kri­zės te­mą, Ber­ly­ne su­si­ti­ko su Si­ri­ją pa­li­ku­siais mu­zi­kan­tais ir pa­pra­šė jų leidimo įra­šy­ti dai­ną.
Šie vy­rai ir mo­te­rys vil­ki gra­žiau­sius ir bran­giau­sius dra­bu­žius pa­sau­ly­je, bet jų vei­duo­se atsispindi ab­so­liu­tus nuo­bo­du­lys.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip vertinate padėtį Lietuvoje per pastaruosius 4 metus?
Teigiamai. Pasiekta daug svarbių laimėjimų
Neutraliai. Pasirodėme neblogai, bet tikėjausi geriau
Neigiamai. Neišspręsta nei viena opi šaliai problema
Man tas pats. Niekada čia niekas nepasikeis
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami