TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Išvengę didžiojo Kleboniškio potvynio

2010 03 30 0:00
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Kauno rajono Kleboniškio gyvenvietė, įsikūrusi prie Neries, praėjusios savaitės pradžioje buvo atsidūrusi pavojingoje potvynio zonoje. Pakilęs upės vanduo užliejo pakrantėje esančius gyvenamuosius namus. Kai kurie laimingieji išvengė stichijos, bet ne dėl stebuklo, o dėl protingo apdairumo.

Upės vandens lygis kilo, rajone buvo paskelbta ekstremali situacija - išjungta elektra, kai kurios šeimos turėjo palikti savo namus. Tačiau Kleboniškio gyventojas, "Tūkstantmečio odisėjos" penktojo etapo buriuotojas, rinkodaros specialistas Regimantas Malakas su žmona - tie laimingi žmonės, pro kurių namus potvynis praūžė nepalietęs jų, nors šalia gyvenantys kaimynai jau brido per patvinusią Nerį.

Sugadinta žaidimų aikštelė.

R.Malakas su šeima apsigyveno Kleboniškyje prieš trejus metus. Modernus vienaaukštis pastatas stovi šalia upės. Vieną praėjusios savaitės naktį Neries tėkmės nešamos ledo lytys užkliuvo už kliūties - aukštos žemės grunto užtvaros. Jei ne gruntas, Malakų namas, stovintis Kleboniškio pakraštyje, skendėtų vandenyje.

Už jų tvoros pradėtos statybos. Toje vietoje planuota statyti gyvenamuosius pastatus, tačiau potvynis suniokojo elektros įvadus ir viską, kas ten buvo. Nesunku įsivaizduoti, kas būtų nutikę, jeigu čia jau būtų stovėję namai ir gyvenę žmonės.

Kitą dieną, šiek tiek atslūgus potvyniui, R.Malakui paskambino kaunietis architektas Virginijus Juozaitis ir pasiteiravo, kaip laikosi jo šeima. "Nuraminau projekto autorių, kad iš vandens išbridome sausi", - džiugiai pasakojo šeimininkas.

Nuostoliai patys minimaliausi - potvynis suniokojo tik prie pat kranto, žemumoje, įrengtą vaikų žaidimų aikštelę. Medis, ženklinęs kranto ribą, dabar pasviręs pakibo vandenyje. "Nežinia, ar lyčių mūša jo nenulaužė", - suabejojo Regimantas. Net ir tokioje ekstremalioje situacijoje medyje išsilaikė inkiliukas.

Tiesa, kildamas upės vanduo įsismarkavo, kelios ledo lytys užslinko ant pavasariop sužaliuosiančios vejos. Tačiau potvynis laiku sustojo ir lyg apsigalvojęs nuvilnijo tolyn. Toje vietoje, ties riba, Regimantas padėjo akmenį - bus kaip atminimas. Žemė greitai išdžius ir neliks nė ženklo, kad būta potvynio.

Naktį budėjo

"Nėra jokio stebuklo. Kai statėme namą, atsižvelgėme į tai, kad jis stovės prie pat Neries. Su gamta juokauti negalima, todėl darėme viską, kad gyventume saugiai ir ramiai. Tikrai nepagailėjome grunto - užpylėme jo tiek, kiek reikėjo", - kalbėjo R.Malakas.

Kleboniškio gyventojas nenumojo ranka į projekto architekto V.Juozaičio nurodymus dėl pastato saugumo. Tam tikrose teritorijose statyti namus pavojinga būtent dėl potvynio grėsmės. "Kas galėjo pamanyti, kad panaši stichija pasikartos po 50 metų. Žmonės ramiai gyveno palei Nerį ir tikėjosi, jog taip bus dar tiek pat metų. Niekas negali pasakyti, ar toks potvynis nepasikartos kitais metais", - svarstė R.Malakas.

Pora augina tris mažamečius vaikus. Tą naktį jie ramiai miegojo, o tėvai budėjo ir pro namo langus, lyg per televizorių, stebėjo, kas vyksta lauke.

Patirtis Ramiajame vandenyne

Kai prieš kelerius metus R.Malakas dairėsi, kur pasistatyti namą, jam patiko šis Kleboniškio gamtos kampelis. Ramu, gražu ir upė šalia. Tačiau kaunietis nepuolė iš karto statyti namo. Jis su architektu išnagrinėjo situaciją prie Neries, pasidomėjo, kiek kartų gyvenvietė buvo aplieta, ar potvyniai dažnai kartojasi. Pasirodė, jų būta. Bet kai 1959 metais pradėjo veikti Kauno hidroelektrinės pirmasis reaktorius, Nemuno ir Neries vandens lygis nustojo taip smarkiai kilti.

Ramioje gatvelėje palei upę Malakų namas - paskutinis. Už jo jau taip pat pradėtos statybos. Gatvė neasfaltuota, aplink daugybė purvo, o vandeniui atslūgus pasidarė dar klampiau - nei išvažiuosi, nei išbrisi.

"Nuo tos vietos, kur dabar stovi mūsų namas, iki pat upės buvo nuolydis. Jei būtume jį palikę ir pastatę namą, nežinia, ar šiandien taip ramiai čia stovėtume", - sakė Regimantas.

Žinią, kad prasidėjo potvynis, pirmieji Malakams pranešė kaimynai, pamanę, jog semia ir juos. "Kaimynai nustebo, kad mūsų name nėra vandens, nors aplink beveik visi jau buvo nukentėję. Kai potvynis praūžė, daugelis atėjo pasiteirauti, kaip mums pavyko išsigelbėti. Daug aiškinti nereikėjo, juk ir taip buvo akivaizdu. Iškelti gruntą - didelis papildomas darbas statant namą, bet tai pasitvirtino šimteriopai", - pasakojo Regimantas.

R.Malakas yra buriuotojas. Jam teko plaukioti Adrijos, Tirėnijos, Egėjo, Viduržemio, Baltijos jūrose, o pernai su "Tūkstantmečio odisėja" įveikė ir Ramųjį vandenyną. Kauniečiui pažįstamos vandens stichijos, bet, pasak jo, potvynis - visai kas kita. "Namo nenukreipsi į šoną kaip jachtos, kai kyla pavojus prasidėjus audrai. Potvynis - gamtos stichija, kada užklups ir kaip baigsis, niekas nežino. Kai prieš akis tiesiai į tavo namus atūžia milžiniškos ledų sangrūdos, visko galima tikėtis. Tas jausmas nėra malonus", - prisiminė jis.

Aplink darna ir harmonija

R.Malako namas Kleboniškyje ir anksčiau traukė aplinkinių dėmesį. Architektas V.Juozaitis suprojektavo netipišką tai vietovei būstą. Kito tokio šioje apylinkėje nėra - dominuoja tradicinės statybos namai.

Vienaaukščiame pastate skoningai ir moderniai sujungtos pagrindinės statybinės medžiagos: betonas, mediena ir stiklas. Savitai žavus ir praktiškas statinys traukia akį ne tik išore, bet ir vidumi.

Pasak architekto, būstas buvo projektuojamos taip, kad jo gyventojai viduje iš bet kurios vietos galėtų matyti tekančią upę. Namas tiesiog atgręžtas į nuostabų gamtos vaizdą.

Kai prasidėjo statybos, toje vietoje buvo plynas laukas, kai kur augo krūmokšniai. Architektas miestelio pradžioje pasistatydavo automobilį, apsiaudavo giminius batus ir brisdavo iki statomo objekto. Privažiuoti negalėdavo - nebuvo gatvės.

V.Juozaitis įdėmiai išanalizavo Kleboniškio vietovę ir pateikė pastabas, ko reikia laikytis statant namą upių užliejamose vietovėse. "Prisimenu, kai kurie mano kolegos stebėjosi, jog taip rimtai į tai pažvelgiau. Niekas nesitikėjo, kad gali vėl atūžti toks smarkus potvynis, koks buvo prieš 50 metų. Šį namą projektavau atsižvelgdamas į aplinkos sąlygas", - aiškino V.Juozaitis.

Toks pat svarbus klausimas, kaip ir grunto iškėlimas, buvo pastato pamatai - tvirti, patikimi ir saugūs. "Gyvename prie upės. Namas turi stovėti kaip uola, kad nuo menkiausių gamtos kaprizų nesubyrėtų lyg kortų namelis", - pritarė R.Malakas.

Kokiame gilyje turi būti pamatų gręžiniai? Kiek jų reikia, kad pastatas stovėtų tvirtai? "Vienu metu statybininkai suabejojo, ar iš tiesų būtina tiek daug pamatų stulpų. Tačiau nuo architekto projekto nenuklydome nė per centimetrą, gal net dar aukščiau iškėlėme gruntą", - patikino šeimininkas.

Ypač netikėta tai, jog toks pat gražus vaizdas matyti ne vien iš Malakų virtuvės ar svetainės, bet ir vonios kambario, nedidelės pirtelės. Joje irgi yra langelis į upę. Maudantis vonioje - kaip ant delno pro pat namus tekanti Neris.

Dideli langai - iki pat grindų. Gyvas gamtos paveikslas tiesiog užburia. Toks kerintis grožis veikia hipnotizuojamai, juo galima gėrėtis kasdien - nuo ryto iki vakaro net neišeinant iš namų.

Iškyla Nerimi

"Gyvename gamtos apsuptyje, tad stengiamės įsiklausyti į jos dėsnius, nepažeisti darnos ir harmonijos. Tai sveika ir pačiam žmogui", - užsiminė Regimantas. Vienoks gyvenimas yra prie ežero, kitoks - prie upės. Tekantis upės vanduo - tai nuolatinis judėjimas, vis kita nuotaika ir vaizdas. Kokia puiki pramoga atšilus orams pasiirstyti valtimi!

"Pernai vaikams surengėme puikią iškylą - visi susėdome į guminę valtį ir nuplaukėme iki Nemuno ir Neries santakos. Tačiau kai kada upė gali ir grėsmingai pagrūmoti", - šyptelėjo Kleboniškio gyventojas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"