Išvengę didžiojo Kleboniškio potvynio

Nijolė STORYK 2010-03-30 00:00
Nijolė STORYK 2010-03-30 00:00
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"
Kau­no ra­jo­no Kle­bo­niš­kio gy­ven­vie­tė, įsi­kū­ru­si prie Ne­ries, pra­ėju­sios sa­vai­tės pra­džio­je bu­vo at­si­dū­ru­si pa­vo­jin­go­je pot­vy­nio zo­no­je. Pa­ki­lęs upės van­duo už­lie­jo pa­kran­tė­je esan­čius gy­ve­na­muo­sius na­mus. Kai ku­rie lai­min­gie­ji iš­ven­gė sti­chi­jos, bet ne dėl ste­buk­lo, o dėl pro­tin­go ap­dai­ru­mo.

Upės vandens lygis kilo, rajone buvo paskelbta ekstremali situacija - išjungta elektra, kai kurios šeimos turėjo palikti savo namus. Tačiau Kleboniškio gyventojas, "Tūkstantmečio odisėjos" penktojo etapo buriuotojas, rinkodaros specialistas Regimantas Malakas su žmona - tie laimingi žmonės, pro kurių namus potvynis praūžė nepalietęs jų, nors šalia gyvenantys kaimynai jau brido per patvinusią Nerį.

Sugadinta žaidimų aikštelė.

R.Malakas su šeima apsigyveno Kleboniškyje prieš trejus metus. Modernus vienaaukštis pastatas stovi šalia upės. Vieną praėjusios savaitės naktį Neries tėkmės nešamos ledo lytys užkliuvo už kliūties - aukštos žemės grunto užtvaros. Jei ne gruntas, Malakų namas, stovintis Kleboniškio pakraštyje, skendėtų vandenyje.

Už jų tvoros pradėtos statybos. Toje vietoje planuota statyti gyvenamuosius pastatus, tačiau potvynis suniokojo elektros įvadus ir viską, kas ten buvo. Nesunku įsivaizduoti, kas būtų nutikę, jeigu čia jau būtų stovėję namai ir gyvenę žmonės.

Kitą dieną, šiek tiek atslūgus potvyniui, R.Malakui paskambino kaunietis architektas Virginijus Juozaitis ir pasiteiravo, kaip laikosi jo šeima. "Nuraminau projekto autorių, kad iš vandens išbridome sausi", - džiugiai pasakojo šeimininkas.

Nuostoliai patys minimaliausi - potvynis suniokojo tik prie pat kranto, žemumoje, įrengtą vaikų žaidimų aikštelę. Medis, ženklinęs kranto ribą, dabar pasviręs pakibo vandenyje. "Nežinia, ar lyčių mūša jo nenulaužė", - suabejojo Regimantas. Net ir tokioje ekstremalioje situacijoje medyje išsilaikė inkiliukas.

Tiesa, kildamas upės vanduo įsismarkavo, kelios ledo lytys užslinko ant pavasariop sužaliuosiančios vejos. Tačiau potvynis laiku sustojo ir lyg apsigalvojęs nuvilnijo tolyn. Toje vietoje, ties riba, Regimantas padėjo akmenį - bus kaip atminimas. Žemė greitai išdžius ir neliks nė ženklo, kad būta potvynio.

Naktį budėjo

"Nėra jokio stebuklo. Kai statėme namą, atsižvelgėme į tai, kad jis stovės prie pat Neries. Su gamta juokauti negalima, todėl darėme viską, kad gyventume saugiai ir ramiai. Tikrai nepagailėjome grunto - užpylėme jo tiek, kiek reikėjo", - kalbėjo R.Malakas.

Kleboniškio gyventojas nenumojo ranka į projekto architekto V.Juozaičio nurodymus dėl pastato saugumo. Tam tikrose teritorijose statyti namus pavojinga būtent dėl potvynio grėsmės. "Kas galėjo pamanyti, kad panaši stichija pasikartos po 50 metų. Žmonės ramiai gyveno palei Nerį ir tikėjosi, jog taip bus dar tiek pat metų. Niekas negali pasakyti, ar toks potvynis nepasikartos kitais metais", - svarstė R.Malakas.

Pora augina tris mažamečius vaikus. Tą naktį jie ramiai miegojo, o tėvai budėjo ir pro namo langus, lyg per televizorių, stebėjo, kas vyksta lauke.

Patirtis Ramiajame vandenyne

Kai prieš kelerius metus R.Malakas dairėsi, kur pasistatyti namą, jam patiko šis Kleboniškio gamtos kampelis. Ramu, gražu ir upė šalia. Tačiau kaunietis nepuolė iš karto statyti namo. Jis su architektu išnagrinėjo situaciją prie Neries, pasidomėjo, kiek kartų gyvenvietė buvo aplieta, ar potvyniai dažnai kartojasi. Pasirodė, jų būta. Bet kai 1959 metais pradėjo veikti Kauno hidroelektrinės pirmasis reaktorius, Nemuno ir Neries vandens lygis nustojo taip smarkiai kilti.

Ramioje gatvelėje palei upę Malakų namas - paskutinis. Už jo jau taip pat pradėtos statybos. Gatvė neasfaltuota, aplink daugybė purvo, o vandeniui atslūgus pasidarė dar klampiau - nei išvažiuosi, nei išbrisi.

"Nuo tos vietos, kur dabar stovi mūsų namas, iki pat upės buvo nuolydis. Jei būtume jį palikę ir pastatę namą, nežinia, ar šiandien taip ramiai čia stovėtume", - sakė Regimantas.

Žinią, kad prasidėjo potvynis, pirmieji Malakams pranešė kaimynai, pamanę, jog semia ir juos. "Kaimynai nustebo, kad mūsų name nėra vandens, nors aplink beveik visi jau buvo nukentėję. Kai potvynis praūžė, daugelis atėjo pasiteirauti, kaip mums pavyko išsigelbėti. Daug aiškinti nereikėjo, juk ir taip buvo akivaizdu. Iškelti gruntą - didelis papildomas darbas statant namą, bet tai pasitvirtino šimteriopai", - pasakojo Regimantas.

R.Malakas yra buriuotojas. Jam teko plaukioti Adrijos, Tirėnijos, Egėjo, Viduržemio, Baltijos jūrose, o pernai su "Tūkstantmečio odisėja" įveikė ir Ramųjį vandenyną. Kauniečiui pažįstamos vandens stichijos, bet, pasak jo, potvynis - visai kas kita. "Namo nenukreipsi į šoną kaip jachtos, kai kyla pavojus prasidėjus audrai. Potvynis - gamtos stichija, kada užklups ir kaip baigsis, niekas nežino. Kai prieš akis tiesiai į tavo namus atūžia milžiniškos ledų sangrūdos, visko galima tikėtis. Tas jausmas nėra malonus", - prisiminė jis.

Aplink darna ir harmonija

R.Malako namas Kleboniškyje ir anksčiau traukė aplinkinių dėmesį. Architektas V.Juozaitis suprojektavo netipišką tai vietovei būstą. Kito tokio šioje apylinkėje nėra - dominuoja tradicinės statybos namai.

Vienaaukščiame pastate skoningai ir moderniai sujungtos pagrindinės statybinės medžiagos: betonas, mediena ir stiklas. Savitai žavus ir praktiškas statinys traukia akį ne tik išore, bet ir vidumi.

Pasak architekto, būstas buvo projektuojamos taip, kad jo gyventojai viduje iš bet kurios vietos galėtų matyti tekančią upę. Namas tiesiog atgręžtas į nuostabų gamtos vaizdą.

Kai prasidėjo statybos, toje vietoje buvo plynas laukas, kai kur augo krūmokšniai. Architektas miestelio pradžioje pasistatydavo automobilį, apsiaudavo giminius batus ir brisdavo iki statomo objekto. Privažiuoti negalėdavo - nebuvo gatvės.

V.Juozaitis įdėmiai išanalizavo Kleboniškio vietovę ir pateikė pastabas, ko reikia laikytis statant namą upių užliejamose vietovėse. "Prisimenu, kai kurie mano kolegos stebėjosi, jog taip rimtai į tai pažvelgiau. Niekas nesitikėjo, kad gali vėl atūžti toks smarkus potvynis, koks buvo prieš 50 metų. Šį namą projektavau atsižvelgdamas į aplinkos sąlygas", - aiškino V.Juozaitis.

Toks pat svarbus klausimas, kaip ir grunto iškėlimas, buvo pastato pamatai - tvirti, patikimi ir saugūs. "Gyvename prie upės. Namas turi stovėti kaip uola, kad nuo menkiausių gamtos kaprizų nesubyrėtų lyg kortų namelis", - pritarė R.Malakas.

Kokiame gilyje turi būti pamatų gręžiniai? Kiek jų reikia, kad pastatas stovėtų tvirtai? "Vienu metu statybininkai suabejojo, ar iš tiesų būtina tiek daug pamatų stulpų. Tačiau nuo architekto projekto nenuklydome nė per centimetrą, gal net dar aukščiau iškėlėme gruntą", - patikino šeimininkas.

Ypač netikėta tai, jog toks pat gražus vaizdas matyti ne vien iš Malakų virtuvės ar svetainės, bet ir vonios kambario, nedidelės pirtelės. Joje irgi yra langelis į upę. Maudantis vonioje - kaip ant delno pro pat namus tekanti Neris.

Dideli langai - iki pat grindų. Gyvas gamtos paveikslas tiesiog užburia. Toks kerintis grožis veikia hipnotizuojamai, juo galima gėrėtis kasdien - nuo ryto iki vakaro net neišeinant iš namų.

Iškyla Nerimi

"Gyvename gamtos apsuptyje, tad stengiamės įsiklausyti į jos dėsnius, nepažeisti darnos ir harmonijos. Tai sveika ir pačiam žmogui", - užsiminė Regimantas. Vienoks gyvenimas yra prie ežero, kitoks - prie upės. Tekantis upės vanduo - tai nuolatinis judėjimas, vis kita nuotaika ir vaizdas. Kokia puiki pramoga atšilus orams pasiirstyti valtimi!

"Pernai vaikams surengėme puikią iškylą - visi susėdome į guminę valtį ir nuplaukėme iki Nemuno ir Neries santakos. Tačiau kai kada upė gali ir grėsmingai pagrūmoti", - šyptelėjo Kleboniškio gyventojas.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
kristi  84.240.21.203 2014-06-09 13:57:08
Kazkada,ten buvo mano vaikystes pievos.Upe pavasariais 'ateidavo'beveik iki pagrindines gatves...Dabar nuostabaus grozio kleboniskio neliko...
2 1  Netinkamas komentaras
Nijolyte, Nijolyte,  85.255.61.118 2013-03-26 16:03:06
Nijolyte, nedarykite techninių liapsusų. Parašėte: 1959 metais pradėjo veikti Kauno hidroelektrinės pirmasis reaktorius. Turi būti: 1959 metais pradėjo veikti Kauno hidroelektrinės pirmasis generatorius. Paaiškinu: hidroelektrinėje vanduo suka vandens turbiną, prie kurios (ant to paties veleno) sumontuotas elektros generatorius, kuris gamina elektros energiją. Branduolinis reaktorius yra atominėje elektrinėje. Kauno HE reaktoriaus nėra. Nijolyte, marš kartoti mokyklinės fizikos kursą. Sužinokite, kas yra kilovatas, kilovatvalandė, kilovoltas, megavatas. Pravers ateityje.
2 1  Netinkamas komentaras
Prieš 70 me­tų pir­mą­jį spek­tak­lį su­vai­di­nęs Lie­tu­vos Ru­sų dra­mos tea­tras (LRDT) nu­spren­dė ne­švęs­ti šios ju­bi­lie­ji­nės da­tos. Aiš­ki­na­ma, kad šven­tei nė­ra jo­kios pro­gos, o ju­bi­lie­jus tė­ra [...]
Vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos va­do­vo Jo­no Mi­liaus at­lei­di­mo klau­si­mas iš­brauk­tas iš pir­ma­die­nio Vyriausybės po­sė­džio dar­bot­var­kės.
Eu­ro­pos Są­jun­ga pra­de­da vyk­dy­ti 348 mln. eu­rų ver­tės pa­gal­bos pro­jek­tą, pa­gal ku­rį pa­žei­džia­miau­siems pa­bė­gė­liams Tur­ki­jo­je bus skiriamos tie­sio­gi­nės iš­mo­kos.
Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja, Pra­ncū­zi­ja ir Jung­ti­nės Vals­ti­jos sek­ma­die­nį Jung­ti­nė­se Tau­to­se už­si­puo­lė Ru­si­ją dėl au­gan­čio žudynių mas­to Si­ri­jo­je.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
Liu­ci­jos Jū­ra­tės Kry­že­vi­čie­nės „Kū­ry­bi­nės trans­for­ma­ci­jos“ – teks­ti­lė, ak­va­re­lė, mo­no­ti­pi­jos, pro­jek­tai, tri­ma­čiai erd­vi­niai ob­jek­tai vie­no­je par­odo­je. Pa­sak pačios au­to­rės, trans­for­ma­ci­jos [...]
Vie­na di­džiau­sių ša­lies kul­tū­ros bend­ruo­me­nių Lie­tu­vos kul­tū­ros cen­trų aso­cia­ci­ja kvie­čia siū­ly­ti pre­ten­den­tus pres­ti­ži­niam ap­do­va­no­ji­mui „Auksinis fe­nik­sas“ gau­ti.
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
Su Ka­ra­liš­kuo­ju fil­har­mo­ni­jos or­kes­tru Lie­tu­vos na­cio­na­li­nio ope­ros ir ba­le­to tea­tro sce­no­je rug­sė­jo 28 die­ną pa­si­ro­dys le­gen­di­nis maestro Char­les Du­toit.
„Twit­ter“ ar­ti­miau­siu me­tu ga­li su­lauk­ti for­ma­lių pa­siū­ly­mų dėl ak­ci­jų pir­ki­mo, pra­ne­šė CNBC. Tarp pre­ten­den­tų – „Goog­le“ ir „Sa­les­for­ce.com“. Pa­skel­bus šią ži­nią, „Twit­ter“ [...]
Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja at­si­sa­kė anks­čiau dek­la­ruo­tų pla­nų nai­kin­ti mo­bi­liai­siais te­le­fo­nais tei­kia­mo tarp­tink­li­nio ry­šio (roa­ming, – angl.) mokesčius ke­liau­jan­tiems eu­ro­pie­čiams.
Vyks­tant nuo Kau­no au­tos­tra­da Že­mai­ti­jos link,  už Cin­kiš­kio san­kry­žos, kiek dau­giau kaip ki­lo­me­tras, prie miš­ko yra ro­dyk­lė „Ša­ra­vų ąžuo­las. „Pa­va­žia­vus keletą ki­lo­me­trų nuo­ro­dos [...]
Rug­sė­jo 28-ąją tu­rė­tų pa­aiš­kė­ti, ar at­si­ras mai­ti­ni­mo įmo­nė, ga­lin­ti ir no­rin­ti šie­met rū­pin­tis Kau­no „Ži­bu­rio“ mo­kyk­los auk­lė­ti­nių mai­ti­ni­mu. Kol mies­to val­di­nin­kai suka gal­vas, kaip [...]
Prieš ke­lias die­nas in­ter­ne­tą sprog­di­nęs vi­deoį­ra­šais, ku­riuo­se at­lie­ka virš 60 pri­si­trau­ki­mų, Ni­ko­la­jus Il­ke­vi­čius pa­sau­lio ve­te­ra­nų im­ty­nių čem­pio­na­te iškovojo bron­zos me­da­lį.
2016–2017 m. Lie­tu­vos vy­rų žo­lės rie­du­lio čem­pio­na­te su­žais­tos dar dve­jos rung­ty­nės, ku­rių me­tu Vil­niu­je tvir­tas per­ga­les į sa­vo sąs­kai­tą įsi­ra­šė Šir­vin­tų ir Šiau­lių klu­bai.
Dr. Mal­go­ža­ta Ste­fa­no­vič, len­kai­tė iš Vil­niaus, Kro­ku­vo­je bai­gu­si po­li­to­lo­gi­jos ir so­cio­lo­gi­jos stu­di­jas, da­bar Kro­ku­vos Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­te va­do­vau­ja Lie­tu­vos studijų cen­trui. „Ste­bė­da­ma [...]
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Gy­ve­ni­mas iš­ban­do mū­sų dva­si­nę stip­ry­bę, kai ma­žiau­siai to ti­ki­mės. Ti­krą dva­si­nę stip­ry­bę at­sklei­džia tai, ką da­ro­me, ko ne­da­ro­me ir ko nie­ka­da ne­da­ry­tu­me. Kuo di­des­nis iš­šū­kis, tuo su­nkiau [...]
Šiuo­lai­ki­nia­me pa­sau­ly­je na­cio­na­li­nės bib­lio­te­kos tu­ri per­mąs­ty­ti sa­vo vaid­me­nį ir tap­ti vals­ty­bės so­cia­li­nio, tech­no­lo­gi­nio pro­ce­so da­li­mi. Tai lem­ta ir Na­cio­na­li­nei Martyno Maž­vy­do bib­lio­te­kai, [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Sek­ma­die­nį Lie­tu­vo­je mi­ni­ma Ke­liau­jan­čių­jų ir vai­ruo­to­jų die­na.
Vie­šie­ji pir­ki­mai vi­sa­da ke­lia ne­ma­žai ais­trų – vie­niems ne­įtin­ka kon­kur­so są­ly­gos, ki­ti ne­su­si­tai­ko su pra­lai­mė­ji­mu ir pro­ce­dū­ras stab­do teis­muo­se. „Kur di­de­li pi­ni­gai, ten ir in­tri­gos“, [...]
Dar ne­sup­la­nuo­ti sa­vait­ga­liai ir dau­gu­mo­je Eu­ro­pos mies­tų ru­de­nį vis dar vy­rau­jan­tys ma­lo­nūs orai per­ša tik vie­ną min­tį – ne­dve­jo­da­mi ga­li­me leis­tis į ke­lių dienų nuo­ty­kius sve­tur.
Ryž­tis pi­lig­ri­mys­tei pa­ska­ti­no ūmai užp­lū­dęs il­ge­sys ke­liau­ti su kup­ri­ne ant pe­čių. Svar­biau­sia, at­ro­dė, ei­ti. Ir net ne­la­bai svar­bu bu­vo, kur tas ke­lias ves­tų.
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
„Ma­no sū­nus šau­nus ir pro­tin­gas vai­kas, ta­čiau mo­kyk­lo­je jam ne­si­se­ka ir jis gau­na blo­gus pa­žy­mius“, – šiuos žo­džius ne­re­tai ga­li­ma iš­girs­ti iš nu­si­vy­lu­sių tė­ve­lių. 
Vi­si ži­no, kad ta­ba­ko ga­mi­niai ken­kia svei­ka­tai, ir net nau­jo­sios e-ci­ga­re­tės ga­li tu­rė­ti kenks­min­gų tok­si­nų. Ta­čiau Tek­sa­so A&M uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kų ty­ri­mas at­sklei­dė, kad pats ni­ko­ti­nas [...]
Vie­nas por­tu­ga­las 43 me­tus be rei­ka­lo pra­lei­do sė­dė­da­mas in­va­li­do ve­ži­mė­ly­je dėl klai­din­gos me­di­kų diag­no­zės. Į penk­tą de­šim­tį įko­pu­siam vy­riš­kiui te­ko iš naujo mo­kin­tis vaikš­čio­ti.
Kai ku­rie žmo­nės už­mo­kė­tų ge­rus pi­ni­gus už bet ką, kas su­si­ję su ve­lio­niu ra­šy­to­ju Tru­ma­nu Ca­po­te, net ir jo pe­le­nus.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip manote, kokie dabar yra Lenkijos ir Lietuvos santykiai?
Geri, bet reikėtų gerinti
Geri, gerinti nereikia
Atšalę visapusiškai
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami