TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Jūriniai konteineriai - naujo tipo būstai

2012 07 24 8:33
Asmeninio albumo nuotraukos./Statinių iš jūrinių konteinerių pranašumas yra tas, kad bet kada galima juos išrinkti ir išvežti. Jūriniai konteineriai neįleidžia šaknų į žemę ir nepalieka jokių pėdsakų.

Pastatų iš jūrinių konteinerių Lietuvoje daugėja. Naujo tipo būstai - paprastesni, juos galima bet kada išardyti ir išvežti, tačiau jie niekuo nenusileidžia tradiciniam namui - modernūs, patogūs ir jaukūs.

Jūriniai konteineriai jau pastatyti Vilniuje, Kaune - juose įsikūrė kavinės. Sostinėje Pilaitėje prieš metus skardiniame name įkurtas kultūros centras. O ties Gargždais, Svencelės saloje, neseniai įkurtas ištisas poilsio konteinerių miestelis. Jame būriuojasi ekstremalaus vandens sporto mėgėjai.

Užsimojusieji statyti pigesnius būstus iš jūrinių konteinerių vieningai tvirtino, jog tokių statinių pranašumas yra tas, kad juos bet kada galima išardyti, jie "neįleidžia šaknų" į žemę ir nepalieka jokių pėdsakų.

Panaudojus - į metalo laužą

Kodėl jūriniai konteineriai keičia savo paskirtį?

"Manau, kad pirmiausia architektus ir dizainerius vilioja jūrinių konteinerių lakoniška forma, jų moduliavimo galimybės (puikiai jungiami į didesnes struktūras, tarkim, uostuose), nesudėtingas transportavimas. Konteinerius galima be papildomų leidimų ir derinimų gabenti į bet kurią vietą. Netinkami kroviniams gabenti jūriniai konteineriai tampa metalo laužu. Tai dar viena priežastis, kodėl atsirado noras juos konvertuoti į ką nors kita", - aiškino architektas Nauris Kalinauskas jūrinių konteinerių atsiradimo priežastis mietuose.

Ar jūrinius konteinerius - tokio tipo naujus pastatus - galima vadinti architektūra? N.Kalinauskas sakė, jog tai turėtų svartyti architektūros teoretikai. "Manau, kad architektūra yra bet koks statinys, skirtas tenkinti vienokiems ar kitokiems žmogaus poreikiams - nuo lauko tualeto būdelių iki kosminių stočių. Ar tai kokybiška architektūra - tai jau kitas klausimas", - sakė pašnekovas.

Jūrinių konteinerių pritaikymo pranašumas yra toks: yra sienos ir stogas. Reikia tik įrengti vidų pagal individualius pageidavimus, ir būstu jau galima naudotis. "Taip sutaupome laiko ir lėšų statydami naujo tipo būstą. O įrengti interjerą, kaip ir bet ką kita, galima įvairiais būdais ir priemonėmis - tai lemia konkretus poreikis ir numatomos funkcijos. Dažniausiai įrengiamos viešosios paskirties erdvės - parduotuvės, kavinės, galerijos", - pasakojo architektas. Jo

nuomone, nėra reikalo baimintis, kad toks populiarėjantis reiškinys gali gadinti miesto ar gamtos vaizdą. "Mane žavi tinkamas daiktų panaudojimas tinkamose vietose. Tai dar būtų galima pavadinti tektonika. Dažnai vaizdą gadina ne pats daiktas, o jo santykis su aplinka ar kitais šalia esančiais daiktais. Tai reiškia, kad ne taip svarbu, kur stovi daiktas, bet kaip jis pastatytas. Manau, tokiam lakoniškam statiniui galima rasti tinkamą vietą tiek mieste, parke ar miške. Tokių pavyzdžių apstu pasaulyje", - neabejojo pašnekovas. Jo minimas jūrinių konteinerių panaudojimo pavyzdys - bendrovės "Freitag" mikrodangoraižis-parduotuvė Ciuriche.

Architektas N.Kalinauskas suprojektavo kavinę "Coffee-inn" Vilniaus centre, ji įrengta panaudotame jūriniame konteineryje. Pasak architekto, kitą vasarą ši kavinė gali būti "patupdyta" kitame mieste panašioje aikštėje, o žiemoti gal "išplauks" į šiltesnius kraštus. "Manau, kad statinys organiškai įsiliejo į Gedimino prospekto kontekstą ir atitinka jam keliamus funkcinius poreikius", - sakė architektas.

Šiuo metu N.Kalinaukas projektuoja panašų projektą, kurio kodinis pavadinimas "Kiek žmogui reikia?" "Mikronamų idėja plinta po visą pasaulį. Kol kas vis dar statome namus ne tam, kad juose galėtume gyventi, bet tam, kad nauju, dažnai gana dideliu statiniu galėtume pasipuikuoti prieš kitus. Pastatome, o po to nepajėgiame jo įsirengti. Taip ir gyvename tarsi statybų aikštelėje. Manau, ne taip svarbu, koks tai būstas - mūrinis namas ar jūrinis konteineris.

Esmė ta, kad būste būtų patogu ir praktiška gyventi, jis atitiktų tų žmonių, kurie jame gyvena, poreikius", - tvirtino architektas.

Vėjas būtinas

Kai Svencelės salą atrado ekstremalaus vandens, jėgos aitvarų sporto mėgėjai - "surfintojai", "kaituotojai" ir burlentininkai, ši vieta dėl nuolat čia šėlstančio atšiauraus vėjo buvo vadinama Vėjo Meka. Dabar Svencelės sala turi kitą pavadinimą - tai ištisas komfortiškas konteinerių miestelis.

Svencelės vietovė ypatinga - čia atsiveria vaizdas į Kuršių marių tolius ir pajūrio smėlio kopas. Švelnus gamtos peizažas - nendrynai, atviros pievos ir miškai. Kodėl Svencelės saloje buvo pastatyti statiniai iš konteinerių? Ar tokioje unikalioje gamtoje prigijo naujo tipo būstai?

Dar tik du mėnesius atnaujintoje poilsiavietėje, kurioje anksčiau nebuvo kur apsistoti ir nebuvo jokių patogumų, šeimininkauja "kaituotojai" ir kiti vandens sporto mėgėjai. Jiems čia pastatyti  skardiniai poilsio nameliai-konteineriai, tokios pat kavinės ir net parduotuvės. Saloje sutilpo 33 konteineriai, iš jų 23 - gyvenamieji.

Pasak "Svencelės salos" direktorės Rugilės Malinauskienės, visi konteineriai jau visiškai įrengti. Tokie statiniai yra laikini, kad prireikus būtų galima juos nukelti. Esant reikalui galima kilnoti ir perstatyti kaip pageidaujama.

"Ši vieta yra gana vėjuota. Kam trūksta užuovėjos ar nepatinka gyvenvietės planas, kaip žaidimo kubelius skardinius namelius galima perstatyti", - aiškino R.Malinauskienė.

Naujo tipo konteineriai pagaminti Lietuvoje. Laikinuose būstuose ypatingos prabangos nėra, bet yra kiti pranašumai - nuo terasos atsiveria nuostabus vaizdas į marias. Tolumoje - dangus ir jėgos aitvarai. Tokiu pat vaizdu galima gėrėtis pro stiklines duris. Iš vidaus konteineriai apkalti medžio drožlių plokštėmis, apšiltinti.

Gyvenamieji konteineriai suskirstyti pagal kategorijas, jų nuoma skiriasi. "Surf" konteineryje gali gyventi keturi žmonės. Patogios lovos pastatytos atskirai. Šeimininkai leidžia nuomotojams lovas sustumti, jei tam yra poreikis. Tuomet dvigulės karališkos lovos - tikras komfortas gamtos kampelyje.

"Pimp" konteineris išklotas baltai. Po varžytuvių su vėju ant vandens koks malonumas atsigulti į minkštus patalus ir kvėpuoti gaiviu marių oru. Čia nėra televizoriaus. Dušas ir tualetas - gretimuose konteineriuose. Ekstremalaus vandens sporto mėgėjai juokauja, kad vandens procedūras jie patiria raižydami marias vėjo aitvarais. Smėlis ir vanduo - neatskiriama tokio sporto dalis.

Nebūtina patiems gaminti valgį - už kampo jauki kavinė, kurioje galima maitintis visą dieną, vakarais išgerti taurę vyno ir gėrėtis gamtos grožiu.

Modernios poilsiavietės vadovė R.Malinauskienė neabejojo, kad laikini statiniai čia gali likti ilgam. Ekstremalaus sporto mėgėjai jau pamėgo ekstravagantišką salą. Pats svarbiausias dalykas, kad čia nuolat būtų vėjas. Be jo "kaituotojai" - kaip be rankų.

Statinys - kaip eksperimentas

Beveik prieš metus Vilniuje, Pilaitėje, krovininiuose jūriniuose konteineriuose, įsikūrė "BEEpart" kūrybinės dirbtuvės. Šis statinys tapo išskirtiniu reiškiniu miegamajame rajone. Jame apskritai nebuvo jokio kultūros židinio. Statinys, stovintis miškelyje prie daugiabučių, daugeliui žadino smalsumą ne tik savo išvaizda ir forma, bet ir vakarais šviesos spalvų žaismingumu.

Kūrybinės dirbtuvės buvo pastatytos sujungus tris jūrinius konteinerius. Ketindamas juos prikelti naujam gyvenimui, architektas Simonas Liūga parengė net septynis projektų variantus. Pasirodo, ne taip lengva buvo sukurti originalų ekologišką ir ekonomišką statinį.

"Gyvenimas - kaip eksperimentas. Vienas toks mano eksperimentas - šis projektas", - šypsojosi sumanymo autorius, "BEEpart" dirbtuvių įkūrėjas, dizaineris Andrius Ciplijauskas.

Trys konteineriai užkelti ant kolonų. Jie apšiltinti šiaudais, o fasadas uždengtas nebrangiu tentu. Visus metus veikiančios dirbtuvės prigijo šiame rajone - čia kasdien apsilanko ne tik jaunimo, bet ir vyresniojo amžiaus žmonių.

Andrius ir jo bendramintis Simonas dirbo skatinami jaunystės entuziazmo be jokio atlygio ir neskaičiavo savo darbo valandų, kol įkūrė dirbtuves. Jiems teko gana ilgai įrodinėti sostinės valdininkams, kad leistų pastatyti iki šiol niekur nematytą statinį, įtikinti, jog čia bus ne koks kebabų kioskas, o kultūros židinys.

Prisimindamas tą laiką, kai varstė valdininkų kabinetų duris, A.Ciplijauskas sakė, kad tikėjo savo subrandinta idėja. Toli nuo centro esančiame mikrorajone žmonėms paprasčiausiai nėra kur ateiti paskaityti knygų, aplankyti parodos ar pažiūrėti filmo. Dabar po vienu stogu yra viskas, kad gyventojai galėtų kultūringai praleisti laiką.

"Tai laikinas statinys. Nesame prisirišę nei prie miesto intrastruktūros. Savo poreikiams naudojame lietaus vandenį, kuris pravalomas per žolę, kuri auga ant stogo, tradicinės kanalizacijos irgi nėra. Naudojame kompostinį tualetą. Vieninteliai laidai mus jungia su elektros tinklais. Pastatėme "buržuiką" ir šildomės žiemą, kūrendami į šiukšlyną išmestais popieriais. Esame ekologiškas ir ekonomiškas statinys. Išnyktume lyg koks ateivių laivas ir net pėdsako nepaliktume", - pajuokavo Andrius.

Konteinerį padovanojo

Idėjos autorius A.Ciplijauskas užsiminė, kad vieną nedidelį jūrinį konteinerį projektui padovanojo "Lietuvos geležinkeliai", kitus du reikėjo patiems įsigyti - juos parsigabeno iš Klaipėdos. "Jūriniai konteineriai gali būti krovininiai ir moduliniai. Pastarieji yra tobulesni ir tinkami naudoti kaip būstai. Mes panaudojome paprastus nenaujus krovininius konteinerius. Iš vidaus metalo sienas nudažėme balta spalva. Vidines pertvaras galima perstatyti orientuojantis į tai, koks numatytas renginys", - pasakojo dizaineris.

Jūrinio konteinerio išorinės sienos aptrauktos tentu, po juo yra šiaudai, kuriais buvo apšiltintos sienos. Po tentu įmontuoti modernūs šviestuvai, kurie šviečia naktį vis kitomis spalvomis. Tai suteikia statiniui originalumo ir savito spindesio. Jūriniai konteineriai dar labiau nušvinta spalvomis, kai čia vyksta šviesos instaliacijų festivalis. Konteineryje vietoj langų įstatyti stiklo paketai be rėmų. Didelės stiklo angos nedarinėjamos. Viduje įrengta vėdinimo sistema.

Dirbtuvių likimas neaiškus

Dizaineris A.Ciplijauskas visgi netrykšta pernelyg dideliu optimizmu. Kūrybingas menininkas patyrė daug vargo, kol jam pavyko subrandinti idėją ir ją įgyvendinti. Dabar bręsta kiti sunkumai - neaišku, koks bus jūrinio konteinerio-dirbtuvių likimas. Mat Vilniaus savivaldybė davė leidimą tik dvejiems metams - tiek originalus statinys gali stovėti Pilaitėje. Jei leidimas nebus pratęstas, jūrinius konteinerius teks paprasčiausiai iš šios vietos iškelti ir nutraukti pradėtą veiklą.

"Šį projektą reikėtų vertinti kaip socialinį reiškinį, kuris tapo gyva bendruomenės ląstele. Sumanymas buvo įgyvendintas minimaliu biudžetu. Negavome jokio rėmimo. Viską darėme savo jėgomis, stengdamiesi vien statiniu sudominti vietinius gyventojus, kad jie čia apsilankytų. Šviečiančios sienos yra originalus sprendimas. Žiemos šalčius atlaikėme. Sėkmingai tęsiame eksperimentą - toks šių dirbtuvių egzistavimo principas. Praktiškai padaryta viskas, kad būtų komfortiška ir nebūtų teršiama gamta. Tiesa, norėtume įsigyti deginantį??? tualetą, pastatyti vėjo jėgainę, saulės energijos kolektorius. Tada galima būtų pasakyti, kad eksperimentas pavyko", - vardijo eksperimentus dizaineris.

Pilaitės unikaliomis kūrybinėmis dirbtuvėmis susidomėjo kiti miestai ir net užsienio šalys. Daug kas norėtų turėti tokį originalų statinį. Ar po metų Pilaitėje stovės modernizuoti jūriniai konteineriai, kol kas nežinoma. Jūrinį konteinerį ištikimai saugo iš kažkur atklydęs šuo, pramintas Meška. Šuns apsauga padeda - niekas nedrįsta veržtis vidun į kūrybos Meką.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"