TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Ką reikia žinoti apie žaliųjų atliekų tvarkymą

2016 10 05 21:00
pixabay.com nuotrauka

Ruduo – metas, kai nuo derliaus apsunkusius sodus bei daržų lysves pradedame ruošti žiemos poilsiui ir būsimam sezonui.

Nukarpytos šakos, sausi lapai, vaisių krituoliai, daržo augalų liekanos – tai žaliosios atliekos, kurių atsikratyti galima pačiu ekologiškiausiu ir kartu piniginei palankiausiu būdu – kompostuojant. Visgi tokią išeitį renkasi toli gražu ne visi žaliųjų atliekų turėtojai, spaudai išplatintame pranešime pastebi ekologijos verslo bendrovės „Ecoservice“ vykdomoji direktorė Daiva Skrupskelienė.

„Palyginus tik nedidelė dalis gyventojų pirmenybę teikia kompostavimui, kol kiti žaliąsias atliekas ir toliau meta į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, veža į sąvartynus ar pamiškes, dar blogiau – degina. Toks neatsakingas elgesys ne tik nepadeda spręsti aplinkosaugos problemas, bet jas ir pagilina“, – apgailestavo D. Skrupskelienė.

Ekologiškas = ekonomiškas?

Pačia bendriausia prasme kompostavimas – tai biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo būdas, kai dėl mikroorganizmų ir kitų dirvožemio gyvūnų veiklos suyra biologiškai skaidžios atliekos. Tokiu būdu visos vertingos medžiagos sugrąžinamos atgal į medžiagų apykaitos ratą ir gali pasitarnauti kaip vertinga organinė trąša. O kartu tai yra prilyginama atliekų vengimui apskritai.

„Kompostavimo naudą lengva „pasverti“ praktiškai: nukritusius lapus galima deginti, taip padidinant gaisro riziką ir išlaidas cheminėms trąšoms, arba tiesiog panaudoti kompostui, taip apsaugant ir aplinką, ir piniginę“, – aiškino D. Skrupskelienė.

Taip pat bendrovės „Juknevičiaus kompostas“ direktorius Andrius Juknevičius pastebi, jog žmonių susidomėjimas žaliųjų atliekų tvarkymu auga sulig didėjančiu jų ekologiniu sąmoningumu.

„Žaliųjų atliekų tvarkymu kiekvienas rūpinasi pagal savo galimybes – kompostuoja patys arba atveža mums. Taip pat sulaukiame nemažai gyventojų skambučių, užklausų, kaip elgtis su tam tikromis sodo ar daržo atliekomis, kokios sąlygos reikalingos komposto gamybai. Mano nuomone, didele dalimi prie to prisideda ir viešoji nuomonė, kadangi būti ekologiškai mąstančiu dabar yra madinga ir tokia mada labai sveikintina“, – sakė A. Juknevičius.

Tarp naudos ir žalos – vienas žingsnis

Pats kompostavimo procesas yra visiškai biologinis ir vyksta sava eiga natūraliomis sąlygomis. Subrendęs kompostas yra nepamainoma trąša nualintam dirvožemiui atgaivinti, maistingųjų medžiagų balansui atstatyti ir jame susikaupusioms kenksmingoms medžiagoms pašalinti.

Visgi yra ir blogoji pusė, kai neatsakingai tvarkomos žaliosios atliekos gali tapti našta tiek jų turėtojui, tiek pačiai gamtai. „Kaip žinia, ilgainiui bet kokios atliekos, įskaitant ir žaliąsias, ima gesti ir skleisti nemalonų kvapą, gali užteršti gruntinius vandenis, gilesnius dirvožemio sluoksnius ir yra palanki terpė veistis kenkėjams“, – aiškino D. Skrupskelienė, pridurdama, kad lauko darbuose taip pat galioja rūšiavimo principai.

Dilema: mesti ar nemesti?

Komposto gamyboje gali būti naudojamos bet kokios organinės medžiagos, į kurias įeina augalinės virtuvės atliekos (vaisių ir daržovių lupenos, kavos tirščiai, arbatos pakeliai), įvairios sodo ir daržo atliekos, kitos lengvai sunykstančios atliekos (popieriaus ar kartono gabalėliai, nedažytos medžio pjuvenos, drožlės).

Pasak kompostą gaminančios įmonės vadovo, gamtoje susidarantys žaliųjų atliekų srautai pasiskirsto pagal sezoniškumą. „Pavasaris – švarinimosi metas, todėl daugiausia vežamos iš po rudens užsilikę žaliosios atliekos. Vasarą dominuoja ravėjimo liekanos, nupjauta žolė, šienas, kurių pasitaiko ir rudenį. O rudenį didžiąją atliekų dalį sudaro nukritę lapai, nugenėtos šakos, nuvytusios gėlės, įvairių augalų likučiai. Atėjus šaltajam metų sezonui visi biologiniai procesai tampa beveik neaktyvūs arba išvis sustoja“, – sakė A. Juknevičius.

Į komposto mišinį jokiu būdu negalime mesti sintetinių ir tepalais užterštų, biologiškai neskaidžių atliekų, tokių kaip stiklas, baterijos, audiniai, dažyta mediena, vaistai, žurnalinis popierius, gyvūnų išmatos, gaminiai, kuriuose yra plastikinių ar metalinių detalių.

Jei komposto krūva nėra labai didelė, piktžoles ar užkrėstus augalus taip pat galite mesti, tačiau reikėtų užtikrinti, jog temperatūra krūvoje siektų bent 70 ⁰C laipsnių. „Tam reikėtų sukurti „šiltnamio efektą“, uždengiant komposto krūvą plėvele. Taip pasieksite aukštą temperatūrą, kurioje visi kenksmingi organizmai bus pasmerkti žūti“, – patarė A. Juknevičius.

Kaip atliekas paversti nauda?

Tinkamiausia vieta komposto krūvai ar dėžei yra daržas arba sodo kampas, kad atliekos galėtų būti šalinamos jų susidarymo vietoje ir kartu negadintų aplinkos vaizdo. Taip pat rekomenduojama vietą parinkti po lapus metančiu medžiu, kad vasarą būtų pavėsis, o žiemą kiek įmanoma apšviestų saulė.

Būtinos sąlygos kompostavimo proceso efektyvumui užtikrinti – deguonies ir drėgmės balansas, pakilusi temperatūra. „Siekiant išlaikyti deguonies ir drėgmės balansą, neleisti perdžiūti, komposto krūvą taip pat reikėtų palaistyti, papurenti“, – sakė A. Juknevičius.

Tuo tarpu nenorintys ar neturintys galimybės kompostuoti, aplinkos tvarkymo darbų metu susikaupusias žaliąsias atliekas gali pristatyti į specialias kompostavimo aikšteles.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"