Ką turime žinoti apie skalbimo priemones?

Ekodiena.lt 2011-12-25 09:00

Ekodiena.lt

2011-12-25 09:00
Pre­ky­bos cen­trų len­ty­no­se, ži­niask­lai­dos rek­la­mo­se kas­dien skel­bia­ma, ko­kią skal­bi­mo prie­mo­nę pirk­ti, kad dra­bu­žis iš­lai­ky­tų spal­vą, švel­nu­mą, kad ne­lik­tų dė­mių ir pan. Tie­siog ste­buk­lin­gi da­ly­kai: su­bė­rę į skal­byk­lę tam ti­krą įvai­riau­sių che­mi­nių me­džia­gų kie­kį skal­bi­nius iš­im­si­me nuo­sta­biai šva­rius. Ar iš tie­sų? Ar, ėmę­si dra­bu­žių, pa­ta­ly­nės, ki­tų na­mų apy­vo­kos daik­tų „šva­ri­ni­mo“, jau­si­mės šva­res­ni? O kaip dėl sau­gu­mo?

Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų ekspertė Laura Stančė sako, kad būtina skaityti etiketes, kuriose nurodyta, kokių medžiagų yra skalbimo priemonėje, kokia šių medžiagų paskirtis ir kodėl jos yra pavojingos.

Paviršiaus aktyviosios medžiagos (PAM) – tai svarbiausia skalbiklio dalis, padedanti nuo audinio atskirti nešvarumus. Gali būti katijoninės (dažniausia sulfatai) ir anijoninės (sulfonatai, chloridai), alkilfenoletoksilatai. Nuo šių medžiagų dalies skalbimo priemonėje priklauso, kiek skalbinių galima išskalbti.

Fosfatai, fosforo junginiai, polikarboksilatai, zeolitai minkština vandenį, tačiau veikia ir kaip alergenai. Naudojant skalbimo priemones, kuriose gausu fosfatų, jie su nuotekomis patenka į vandens telkinius. „Per didelis šių medžiagų kiekis vandenyje skatina vandens augalų ir dumblių augimą. Jie vėliau žūva, o juos skaidančios bakterijos sunaudoja daug deguonies, atsiranda nemalonus kvapas, užauga vandens telkiniai, ima dusti žuvys, į gilesnius vandens sluoksnius nepatenka šviesa”, – sako Laura Stančė.

Chloro junginiai, vandenilio peroksidas, karbonatai, perboratai balina audinį. Jie taip pat yra alergenai. Šios medžiagos toksiškos ir gali sukelti vėžines ligas, reprodukcinius sutrikimus (moterų nevaisingumą) ar kitaip pakenkti organizmui (silpnina imunitetą, pažeidžia nervų sistemą, dirgina kvėpavimo takus, akių gleivinę, prarijus pažeidžia inkstus ir kepenis). Reaguodami su kitomis medžiagomis gali sudaryti nuodingus junginius. „Dažniausiai skalbimo priemonėse naudojamas chloro junginys yra natrio hipochloritas. Patekęs į aplinką jungiasi su kitomis medžiagomis ir sudaro labai patvarius junginius, kurie nesuyra šimtus metų ir migruoja aplinkoje patekdami į orą, vandenį, augalus, gyvūnus, o per maistą – ir į žmogaus organizmą”, – pasakoja ekspertė.

Štai tik keli svarbiausi ekspertės pateikti pavyzdžiai:

Fermentai, enzimai – padeda pašalinti nešvarumus.

Chloroformas, benzilacetatas, pentanas – minkština audinį.

Optiniai balikliai – molekulės, kurios skalbimo metu nusėda ant audinio ir paryškina šviesių spalvų audinius. Alergenai.

Kvapiosios medžiagos – suteikia kvapą. Alergenai. Šios medžiagos yra toksiškos ir gali sukelti vėžinius, reprodukcinius susirgimus ar kitaip pakenkti organizmui.

Spalviniai pigmentai – spalvą atstatantys priedai. Alergenai.

Natrio sulfatai, vanduo – skalbiklio užpildai, padedantys išlaikyti formą.

Kondicionieriai, minkštikliai – minkština audinius, suteikia jiems purumo. Šios medžiagos yra toksiškos ir gali sukelti vėžį, reprodukcinius sutrikimus ar kitaip pakenkti organizmui.

Kiti priedai: aktyvatoriai (EDTA, NTA), standikliai, konservuojančios medžiagos. Šios medžiagos yra toksiškos ir gali sukelti vėžį, reprodukcinius sutrikimus ar kitaip pakenkti organizmui.

Lauros Stančės teigimu, dauguma skalbimo priemonių sudedamųjų dalių nesuskyla aplinkoje iki paprastų jai nepavojingų medžiagų. Kuo veiksmingesnė priemonė, tuo ji agresyvesnė, tuo atsargiau ir atsakingiau ją reikia naudoti!

„Skalbimo priemonės gali sukelti alergiją – ūmią slogą, akių ar odos perštėjimą, paraudimą, išbėrimus, kontaktinį alerginį dermatitą, – sako L. Stančė. – Po skalbimo drabužiuose likusios priemonės dirgina odą ir gleivinę, ypač jei gausiai prakaituojama (tuomet medžiagos nusėda ant drėgnos odos ir ją stipriai alergizuoja). Velkantis tokius drabužius mažos dulkelės gali pakliūti į kvėpavimo takus ir juos sudirginti.”

Pasak specialistės, skalbimo priemonės efektyviai pašalina visas dėmes, tačiau kartu „pasiima“ ir apsauginę plėvelę nuo mūsų odos. Todėl oda sausėja, skeldėja, parausta, peršti. Į mažiausias žaizdeles gali patekti įvairūs mikroorganizmai. Todėl skalbiant rankomis nepatartina naudoti skalbimo miltelių, skirtų automatinėms skalbyklėms.

Svarbu skalbimo miltelius laikyti vaikams nepasiekiamoje vietoje, nes patraukli pakuotė, spalva ir kvapas gali paskatinti šių priemonių paragauti.

„Siūlau rinktis ekoženklu (Gėlė, Gulbė, Mėlynasis angelas) paženklintas priemones“, – sako Laura Stančė.

Pasak specialistės patikimi ekoženklai garantuoja, kad produktuose…

– nėra žmogui ir aplinkai labai pavojingų medžiagų;

– juose mažiau priedų, daugiau aktyviųjų medžiagų, tad efektyviam skalbimui pakanka mažesnio skalbimo priemonės kiekio;

– pakuotė pagaminta iš aplinkai palankesnių arba perdirbtų medžiagų;

– ribojami fosforo junginiai;

– naudojamos tik lengvai aplinkoje skylančios PAM;

– odą ir kvėpavimo takus erzinančių medžiagų negali būti daugiau nei 0,1 proc.;

– visi naudojami kvapai parenkami atsakingai, tai nebus pavojingos medžiagos.

Renkantis ekoženklu nepažymėtą priemonę L. Stančė pataria atkreipti dėmesį į šiuos dalykus:

– kad priemonėje būtų kuo mažiau nebūtinų priedų – kvapų, minkštiklių, baliklių, dažų ir pan.;

– fosfatų kiekis neturėtų viršyti 5 proc.;

– kad būtų kuo didesnė biodegradacija (90 – 95 proc.) – dažniausiai gamintojas tuo giriasi ant pakuotės;

– kad nebūtų chloro junginių;

– rinkitės koncentruotą priemonę.

Atsargiai reikėtų vertinti nežinomų gamintojų skalbimo priemones, kurios skirtos specialiai vaikams – verta patikrinti, ar tikrai skalbiklis atitinka jau minėtus kriterijus.

„Skalbdami atidžiai parinkite skalbimo miltelių kiekį – kuo daugiau įpilsite, tuo daugiau liks audinyje. Norėdami visiškai pašalinti skalbimo miltelius iš audinio jį turėtume skalauti ne mažiau nei 16 kartų!”, – pataria ekspertė.

Kadangi skalbimo milteliai dulka, patekę ant odos gali sukelti alergiją, todėl verta rinktis skystas skalbimo priemones. Dar viena alternatyva – skalbimas ūkiniu muilu: šiuo metu rinkoje yra vietinio gamintojo ūkinio muilo drožlių, kuriomis galima skalbti ir automatinėse skalbyklėse. Ši priemonė ne tokia kenksminga aplinkai.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Penk­ta­die­nio va­ka­rą še­šio­li­kai sa­vi­val­dy­bių įteik­ti „Auk­si­nės kri­vū­lės“ ap­do­va­no­ji­mai už pasiekimus skir­tin­go­se sri­ty­se.
Po­li­ci­ja tei­gia pa­sie­ku­si rim­tų pos­lin­kių iki­teis­mi­nia­me ty­ri­me dėl pla­taus mas­to ki­ber­ne­ti­nių at­akų, šį pa­va­sa­rį įvyk­dy­tų prieš Lie­tu­vos valstybės ins­ti­tu­ci­jų tink­la­la­pius.
Če­ki­jos prem­je­ras pa­pra­šė bri­tų mi­nis­trės pir­mi­nin­kės The­re­sos May su­stab­dy­ti smur­tą prieš če­kus, anot Pra­hos, pra­si­ver­žian­tį po bri­tų rin­kė­jų pri­im­to spren­di­mo iš­sto­ti iš Eu­ro­pos Są­jun­gos, [...]
Jung­ti­nės Tau­tos penk­ta­die­nį pers­pė­jo, kad maž­daug 100 tūkst. žmo­nių yra įstri­gę Pie­tų Su­da­no Jė­jaus mies­te, ku­ria­me jiems trūks­ta maisto ir me­di­ka­men­tų.
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
Šių­me­ti­nės Šven­to­jo Je­ro­ni­mo pre­mi­jos pa­skir­tos ver­tė­jai į pra­ncū­zų kal­bą Sta­sei Ba­nio­ny­tei-Ger­vie­nei ir lie­tu­vių li­te­ra­tū­rą į bul­ga­rų kal­bą ver­čian­čiai Antonijai Pen­če­vai, pra­ne­šė [...]
Šį tea­tro se­zo­ną tea­tro­lo­gas, kri­ti­kas, spek­tak­lių pro­diu­se­ris Aud­ro­nis Liu­ga pra­dė­jo Vals­ty­bi­nia­me jau­ni­mo tea­tre. Jo da­bar­ti­nis va­do­vas sie­kia nau­jin­ti tea­trą, bū­si­mos prem­je­ros – tiek jau­nų, [...]
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to tea­tre spa­lio 1 d. ro­do­ma Lud­wi­go van Beet­ho­ve­no ope­ra „Fi­de­li­jus“ – ypa­tin­gas spek­tak­lis, mat tą va­ka­rą įvyks net trys de­biu­tai. 
2015 me­tais kas tre­čias iš Lie­tu­vos emig­ra­vęs vy­ras bu­vo 19–26 me­tų am­žiaus, kas penk­tas – 27–34 me­tų am­žiaus. Pa­ly­gin­ti su 2014 me­tais, emig­ra­vu­sių 19–26 me­tų amžiaus vy­rų skai­čius [...]
2016 m. an­trą­jį ket­vir­tį tie­sio­gi­nių už­sie­nio in­ves­ti­ci­jų srau­tas į Lie­tu­vą di­dė­jo, o tie­sio­gi­nių Lie­tu­vos in­ves­ti­ci­jų srau­tas už­sie­ny­je ma­žė­jo, bend­ra­me pra­ne­ši­me skelbia Lie­tu­vos sta­tis­ti­kos [...]
VšĮ At­ei­ties vi­suo­me­nės ins­ti­tu­to 2016 me­tais at­lik­tas sa­vi­val­dy­bių kul­tū­ros įstai­gų veik­los ino­va­ty­vu­mo ty­ri­mas par­odė, kad pa­grin­di­nis bū­das ska­tin­ti ino­va­ci­jas regionų kul­tū­ros įstai­go­se [...]
Se­niau­siam Lie­tu­vos le­do ri­tu­lio klu­bui, daug­kar­ti­niams Lie­tu­vos čem­pio­nams ir dau­giau­siai žai­dė­jų Lie­tu­vos rink­ti­nei iš­ug­džiu­siai Elek­trė­nų „E­ner­gi­jai“ at­si­bo­do taiks­ty­tis su blo­go­mis sa­vo [...]
Rug­sė­jo mė­ne­sį pra­si­dė­jęs nau­ja­sis spor­ti­nių šo­kių se­zo­nas Lie­tu­vos at­sto­vams ža­da kaip niekada daug per­ga­lių.
Šių me­tų lie­pą su­si­tuo­kęs tris­de­šimt­me­tis bu­ši­do ko­vo­to­jas Ta­das Jon­kus at­vi­ras – šei­ma jam di­džiau­sias tur­tas.
„Šian­dien da­lin­siuo­si sa­vo pa­tir­ti­mi, kaip įveik­ti dep­re­si­ją, kaip ne­pa­si­duo­ti ir at­ras­ti ti­kė­ji­mą sa­vy­je. Ži­nau, kad Lie­tu­vo­je yra la­bai skau­di si­tua­ci­ja dėl didelio sa­vi­žu­dy­bių skai­čiaus. [...]
Vil­niu­je ga­li­ma ska­nau­ti ko­ne vi­sų pa­sau­lio vir­tu­vių pa­tie­ka­lų. Čia ne­trūks­ta ir tra­di­ci­nės lie­tu­viš­kos vir­tu­vės res­to­ra­nų, ku­riuos daž­nai ren­ka­mės, kai at­vy­ku­siems svečiams no­ri­si pri­sta­ty­ti [...]
Nau­jus ke­lius kos­mo­so ty­ri­muo­se pra­my­nęs Eu­ro­pos kos­mi­nis zon­das „Ro­set­ta“ penk­ta­die­nį bai­gė 12 me­tų tru­ku­sią odi­sė­ją, kai bu­vo nu­kreip­tas įsi­rėž­ti į ko­me­tą, kurią ly­dė­jo pa­sta­ruo­sius [...]
Nau­ji moks­lo me­tai pra­si­dė­jo Mi­la­no li­tua­nis­ti­nė­je mo­kyk­lo­je „Pa­bi­ru­čiai“, į ku­rią už­re­gis­truo­ta 30 vai­kų nuo 4 iki 12 m. Be­veik vi­si vai­kai yra iš miš­rių šei­mų.
Pa­sau­lio kli­ma­tas iki 2050 me­tų at­šils dviem laips­niais Cel­si­jaus ir per­žengs ri­bą, ro­dan­čią, kad kli­ma­to po­ky­čių pro­ce­sas įgi­jo pa­vo­jin­gą mas­tą, ket­vir­ta­die­nį perspėjo sep­ty­ni iš­ki­lūs [...]
Pa­gal Mė­gė­jų žve­jy­bos vi­daus van­de­ny­se tai­syk­les mar­gų­jų upė­ta­kių ne­ga­li­ma žve­jo­ti nuo spa­lio 1 d. iki gruo­džio 31 d., bet šį­syk drau­di­mas įsi­ga­lios spa­lio 3-ąją, praneša Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja.
Jau­niau­si vai­ruo­to­jai pa­si­žy­mi ne tik ne­pa­ma­tuo­tai drą­siu el­ge­siu ke­ly­je, bet ir itin di­de­liu iš­sib­laš­ky­mu. Nors jau­ni žmo­nės Eu­ro­po­je pa­ti­ria di­džiau­sią ri­zi­ką žū­ti eismo įvy­ky­je, aiš­kė­ja, [...]
Jau ry­toj, spa­lio 1 die­ną, Lie­tu­vo­je pra­dės veik­ti iš­ma­nio­ji mo­kes­čių ad­mi­nis­tra­vi­mo sis­te­ma (i.MAS) – vi­si pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio (PVM) mo­kė­to­jai pri­va­lės teikti elek­tro­ni­nes sąs­kai­tas [...]
Jei ku­ris nors vil­nie­tis sa­vęs pa­klaus­tų, o ka­da jis, kaip iš sve­tur at­vy­kęs tu­ris­tas, sky­rė lai­ko tie­siog pa­vaikš­čio­ti po Vil­nių ir įdė­miai pa­siž­val­gy­ti, pa­jus­ti jo dva­sią, gy­ve­ni­mo rit­mą, [...]
Ra­mia­ja­me van­de­ny­ne pa­bi­ru­sias Ga­la­pa­gų sa­las bio­lo­gai va­di­na gy­vu evo­liu­ci­jos mu­zie­ju­mi. Ek­va­do­rui pri­klau­san­tį sa­ly­ną, per tūks­tan­tį ki­lo­me­trų nu­to­lu­sį nuo Pie­tų Ame­ri­kos že­my­no, su­da­ro 19 [...]
Gra­žuo­lis Ken­dis – apie 3 mė­ne­sių am­žiaus ka­ti­nu­kas ga­li bū­ti va­di­na­mas lū­ši­mi. Ži­no­ma, na­mi­ne lū­ši­mi, nes Ken­dis glos­to­mas burz­gia kaip trak­to­riu­kas ir yra tikras mei­lu­mo įsi­kū­ni­ji­mas.
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Kaip in­for­muo­ja Na­cio­na­li­nis transp­lan­ta­ci­jos biu­ras prie Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos, šie me­tai bus įsi­min­ti­ni dėl aki­vaiz­džiai ge­rė­jan­čios si­tua­ci­jos or­ga­nų donorystės ir transp­lan­ta­ci­jos [...]
Įtam­pa, stre­sas, prieš­iš­ku­mas, pyk­tis, dep­re­si­ja, ne­ri­mas, pa­vy­das. Ko­kią įta­ką svei­ka­tai da­ro vi­sos šios ne­igia­mos emo­ci­jos? Jos – tar­si kli­jai, la­šas po lašo užk­li­juo­jan­tys  šir­dį [...]
Stin­gas, ku­ris sa­vo nau­jau­siam al­bu­mui, be ki­tų, pa­si­rin­ko ir pa­bė­gė­lių kri­zės te­mą, Ber­ly­ne su­si­ti­ko su Si­ri­ją pa­li­ku­siais mu­zi­kan­tais ir pa­pra­šė jų leidimo įra­šy­ti dai­ną.
Šie vy­rai ir mo­te­rys vil­ki gra­žiau­sius ir bran­giau­sius dra­bu­žius pa­sau­ly­je, bet jų vei­duo­se atsispindi ab­so­liu­tus nuo­bo­du­lys.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip vertinate padėtį Lietuvoje per pastaruosius 4 metus?
Teigiamai. Pasiekta daug svarbių laimėjimų
Neutraliai. Pasirodėme neblogai, bet tikėjausi geriau
Neigiamai. Neišspręsta nei viena opi šaliai problema
Man tas pats. Niekada čia niekas nepasikeis
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami